- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-03-02
- Bylos Nr.
- 2-63-671/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-02165-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audronė Alčauskienė
- Ieškovas
- I. Š.
- Atsakovas
- V. B.
- Kategorijos
- 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Audronė Alčauskienė, sekretoriaujant I. J., dalyvaujant ieškovei I. Š., išvadą teikiančios institucijos atstovui J. B., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. Š. ieškinį atsakovui V. B., išvadą teikiančiai institucijai Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė palaikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašo nustatyti dukters E. B., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ja, jos gyvenamojoje vietoje. Priteisti iš atsakovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą dukrai E. B., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 eurų nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki dukters pilnametystės. Nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, nustatant, kad V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendraus ir dalyvaus dukros E. B., gim. (duomenys neskelbtini), auklėjime, vaiką pasiimdamas su savimi, nedalyvaujant ieškovei, kiekvieno mėnesio pirmą savaitgalį, t. y. nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 17 val., taip pat lyginių metų (2016, 2018, ir t.t.) Šv Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 25-ąją) nuo 11 val. iki 21 val., nelyginių metų (2017, 2019 ir t.t.) Šv.Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26-ąją) nuo 11 val. iki 21 val.; lyginių metų (2016, 2018 ir t.t.), Šv.Velykų antrąją dieną nuo 11 val. iki 21 val., o nelyginių metų (2017, 2019 ir t.t.) Šv.Velykų pirmąją dieną nuo 11 val. iki 21 val.; kas antrais metais Naujųjų metų sausio 1 d. nuo 11 val. iki 21 val., pradedant skaičiuoti nuo 2016 metų. Apie ketinimą pasiimti su savimi dukrą ieškovę įspėdamas prieš 2 dienas telefono skambučių arba SMS pranešimu.
Ieškovė paaiškino, kad su atsakovu gyveno keletą metų kartu nesusituokę. (duomenys neskelbtini) jie susilaukė dukters E. B.. Atsakovas važiuodavo dirbti į užsienį, Apie 2012 metus išvažiavo su dukra gyventi pas atsakovą į užsienį. Gyvenant kartu ėmė kilti nesutarimai, atsakovas naudojo jos atžvilgiu psichologinį smurtą, ji ir dukra dėl to labai išgyveno. 2014 metų lapkričio 1 d. ji su dukra grįžo į Lietuvą, apsigyveno savo tėvų namuose. Nuo to laiko su atsakovu prasidėjo dar didesni nesutarimai. Atsakovas elgėsi agresyviai, negerbė jos, išvadindavo necenzūriniais žodžiais, spjaudė į akis. Ji kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos skyrių ir į psichologus, tačiau tarpusavio santykiai nesusiklostė. Nepavyksta taikiai susitarti dėl bendravimo su vaiku tvarkos, todėl ji kreipėsi į teismą. 2015 m. pabaigoje atsakovas atėjo į jos darbo vietą su dukra ir pradėjo grasinti, rodė gestais ir žodžiu grasino, kad nušaus ir nusišaus pats. Garsiai šaukė, konfliktą girdėjo bendradarbės. Paskui jis su vaiku išėjo. Ji labai išsigando, kad dėl savo emocinės būsenos atsakovas ko nepadarytų dukrelei, todėl buvo iškviesta policija. Atsakovas buvo sulaikytas policijos, o dukra paimta ir jai gražinta. Nori, kad būtų nustatyta vaiko gyvenamoji vieta ir bendravimo su vaiku tvarka, nes atsakovas pasiima vaiką bet kada, su ja nederina, manipuliuoja vaiku. Atsakovas su dukra yra artimi, atsakovas myli dukrą, dukters nėra skriaudęs. Kadangi atsakovas dirba užsienyje, labai sunku su juo suderinti vaiko paėmimo klausimą. Taikiai nepavyko susitarti, nes jokios tvarkos atsakovas nenorėjo nusistatyti, norėjo pasiimti bet kada, kada tik jis panorės, prieš tai paskambinęs telefonu. Jos toks susitarimas netenkina. Palaiko savo prašymą. Jeigu su atsakovu bus geri santykiai, ji nedraus atsakovui ir dažniau matytis su dukra, tačiau nori, kad teismo sprendimu būtų nustatyta konkreti tvarka. Iš atsakovo dukters išlaikymui prašo priteisti po 200 eurų periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki vaiko pilnametystės. Iki 2015 m. gruodžio 1 d. atsakovas kas mėnesį skirdavo po 150 Eur, nupirkdavo dukrai drabužių. Kadangi jie gyveno pakankamai gerai, dukros poreikiai buvo tenkinami pilnai, todėl nutraukus santykius su atsakovu, ji nenori varžyti dukros poreikius. Dukros poreikius yra paskaičiavusi ir pateikė teismui skaičiuotę, kurioje išlaidos vienam mėnesiui sudaro 483,37 Eur. Dukra lanko ir šokių būrelį ir darželį, kainuoja maistas, drabužiai ir šokių drabužiai, pramogos, tačiau ji ir taip šiek tiek mažina maksimalias išlaidas ir prašo priteisti tik po 200 Eur. Ji žino, kad atsakovo materialinė padėtis leidžia teikti tokį išlaikymą. Jeigu būtų susitarę taikiai, tai būtų susitarę dėl 150 Eur išlaikymo dydžio kas mėnesį. Ji pati išgalės skirti kas mėnesį po 200 Eur dukters išlaikymui, nes nusipirko grožio saloną, jame dirbs direktore, jos darbo užmokestis bus didesnis.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į pirminį ieškinį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir su ieškiniu sutiko iš dalies, neprieštaravo, kad dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, tačiau nesutiko, kad būtų nustatyta bendravimo su vaiku tvarka (28-29 b. l.). Atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė.
Atsakovas ir jo atstovė į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta tinkamai, jų neatvykimo priežastys nežinomos.
Išvadą teikiančios institucijos atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad dalyvavo pokalbiuose tarp šalių ir šalių pokalbiuose pas psichologą, tačiau jų problemos yra gilios, šalys nesutarė, pykosi, nemokėjo problemų spręsti taikiai. Nėra jų santykiuose stabilumo, vis kyla nauji ginčai, todėl reikalinga nustatyti tvarką, kuri įrėmintų šalių santykius bendraujant su vaiku, tačiau manytų, kad tėvas su vaiku kiek įmanoma bendrautų dažniau.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Šalys turi nepilnametį vaiką E. B., gim. (duomenys neskelbtini) (5 b. l.). Iš pažymos apie šeimos sudėtį matyti, kad I. Š. šeimą sudaro ji ir dukra E. B. ( 6 b. l.), jų deklaruota gyvenamoji vieta adresu: (duomenys neskelbtini) (7 b. l.). Iš Telšių Krizių centro pažymos matyti, kad 2015-07-21 I. Š. kreipės psichologo konsultacijai dėl rekomendacijų kaip bendrauti su vaiko tėvu, kaip suderinti vaiko ir tėvo susitikimus, netraumuojant jos ir nepažeidžiant vaiko interesų (8 b. l.). Iš 2014-11-24 Nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad atsakovas 2014-11-24 konfliktavo su ieškove ir jos mama (9 b. l.). Iš Telšių „(duomenys neskelbtini)“ pradinės mokyklos pažymos matyti, kad E. B. nuo 2015-02-02 lanko „(duomenys neskelbtini)“ grupę, už vaiko išlaikymą atsiskaito mama (10 b. l.). Iš gimimo liudijimo ir Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo matyti, kad ieškovė gyvena tėvų namuose (11-14 b. l.). Iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus rašytinės išvados matyti, kad skyrius sutinka su ieškiniu, išvadoje nurodė, jog ieškovė tinkamai rūpinasi dukra neprieštarauja, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove ir nustatyta bendravimo su vaiku tvarka (24 b. l.). Iš 2015-12-21 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, kad dėl 2015 m. gruodžio 7 d. ieškovės atžvilgiu panaudoto grasinimo nužudyti, atsakovo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas (46-47 b. l.). Iš pažymos apie gautas pajamas matyti, kad ieškovės darbo užmokestis -147,87 Eur per mėnesį (48 b. l.). Iš teismo posėdžio metu pateiktų išlaidų vaikui skaičiuotės matyti, kad ieškovė per mėnesį dukters išlaikymui išleidžia apie 483,37 Eur.
Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, o jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (LR CK 3.169 str. 1 d., 2 d.). Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vadovaujamasi prioritetiniu vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu, kuris reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., LR CK 3.3 str. 1 d., LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Dėl to įvertinamos kiekvieno iš tėvų pastangos bei galimybės užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, tėvo ir motinos asmeniniai bruožai ir kiekvieno iš jų reali galimybė sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykiai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009). Šalių dukra yra mažametė, vaikas gyvena su ieškove, jos tėvų gyvenamajame name, vaikas Telšių mieste lanko ikimokyklinę ugdymo įstaigą. Atsakovas daug laiko praleidžia užsienyje, nes užsienyje dirba. Atsakovas neprieštarauja, kad dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Atsižvelgiant į vaiko amžių, į abiejų šalių gyvenimo būdą, bei į tai, kad ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra, vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (LR CK 3.169 str. 1 d., 2 d., 3.174 str.).
LR CK 3.165 str. 1 d. numato, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyventų. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (LR CK 3.170 str. 1, 2, 3 d.). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (LR CK 3.175 str. 2 d.), t. y. įstatymo leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad labiausiai nepilnamečio vaiko interesams atitinka maksimalus, kiek tai įmanoma, bendravimas su abiem tėvais. Iš ieškovės paaiškinimo, institucijos teikiančios išvadą atstovo paaiškinimo, byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad tarp šalių yra ginčas dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Atsižvelgiant į tai, kad šalys geranoriškai dėl bendravimo su vaiku tvarkos nesusitarė, siekiant užtikrinti vaiko interesus, stabilų, konkretų šalių bendradarbiavimą šiuo klausimu, įvertinant išvadą teikiančios institucijos išvadą, nustatytina ieškovės prašoma bendravimo su vaiku tvarka, tačiau papildomai nustatant, kad atsakovas su dukra bendraus ne tik kiekvieno mėnesio pirmą savaitgalį, bet ir kiekvieno mėnesio trečią savaitgalį (LR CK 3.170 str. 4 d.). Siekiant išvengti šalių ginčų, nustatytina, kad jei dėl objektyvių priežasčių, tokių kaip tėvo ar vaiko liga, darbo grafikas ar pan., atsakovas su vaiku negali bendrauti, susitikimas nėra nukeliamas ar kompensuojamas, išskyrus atvejus, jeigu šalys geranoriškai susitaria.
Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (LR CK 3.192 str. 1 d., 2 d.). Ieškovės prašoma priteisti po 200 Eur išlaikymo vaikui suma atitinka teismų formuojamą praktiką, tačiau teismas turi atsižvelgti ir į tėvų turtinę padėtį bei į realias išlaidas vaikui. Iš ieškovės paaiškinimo matyti, kad atsakovas geranoriškai teikė kas mėnesį vaiko išlaikymui po 150 Eur kas mėnesį iki 2015 m. gruodžio 1 d. ir ši suma buvo pakankama vaikui išlaikyti. Kaip pati ieškovė paaiškino, jeigu būtų su atsakovu susitarusi procesą užbaigti taikiai, būtų nusileidusi iki 150 Eur išlaikymo sumos. Šios aplinkybės rodo, kad vaiko išlaikymui skiriama 300 Eur suma buvo pakankama iki 2015 m. gruodžio 1 d. Ieškovė nepateikė įrodymų, kodėl išlaikymo dydis mėnesio laikotarpyje staiga padidėjo. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, ieškinys dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo dukters išlaikymui po 150 eurų kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki dukters pilnametystės (LR CK 3.194 str. 3 d., 3.196 str. 1 d., 1 p.).
Įstatymas numato, kad bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (LR CPK 93 str. 2 d.). Teismas tenkino ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Ieškovė, pateikdama ieškinį, sumokėjo žyminį mokestį 82 Eur dėl reikalavimų, kurie pilnai patenkinti ir patyrė 175 Eur atstovavimo išlaidas už pirminį ieškinio parengimą, todėl šios ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos - 257 Eur (175 +82 = 257) priteistinos iš atsakovo. Iš atsakovo į valstybės pajamas priteistinas nesumokėtas žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo - 54 Eur (LR CPK 96 str. 1 d.).
Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo skubiai vykdytinas (LR CPK 282 str. 2 d., 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 263 - 268, 270,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti E. B., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove I. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.
Nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, kad V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendraus ir dalyvaus dukros E. B., gim. (duomenys neskelbtini), auklėjime, vaiką pasiimdamas su savimi, nedalyvaujant ieškovei: kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį, nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 17 val.; lyginių metų (2016, 2018, ir t.t.) Šv. Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 25-ąją) nuo 11 val. iki 21 val., nelyginių metų (2017, 2019 ir t.t.) Šv. Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26-ąją) nuo 11 val. iki 21 val.; lyginių metų (2016, 2018 ir t.t.), Šv. Velykų antrąją dieną nuo 11 val. iki 21 val., o nelyginių metų (2017, 2019 ir t.t.) Šv. Velykų pirmąją dieną nuo 11 val. iki 21 val.; kas antrais metais Naujųjų metų sausio 1 d. nuo 11 val. iki 21 val., pradedant skaičiuoti nuo 2016 metų. Apie ketinimą pasiimti su savimi dukrą, atsakovas ieškovę įspės prieš 2 dienas telefono skambučiu arba SMS pranešimu. Nustatyti, kad jei dėl objektyvių priežasčių, tokių kaip tėvo ar vaiko liga, darbo grafikas ar pan., atsakovas su vaiku negalės bendrauti, susitikimas nėra nukeliamas ar kompensuojamas, išskyrus atvejus jeigu šalys geranoriškai susitaria.
Priteisti iš atsakovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą dukrai E. B., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) eurų nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki dukters pilnametystės.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Iš V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti I. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 257 (du šimtus penkiasdešimt septynis) Eur bylinėjimosi išlaidas.
Iš V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti į valstybės pajamas žyminį mokestį 54 Eur (įmokos kodas 5660).
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo skubiai vykdyti.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.