- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-10
- Bylos Nr.
- e2A-2952-803/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-35131-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Ignotas, Rūta Petkuvienė (pran.), Goda Ambrasaitė-Balynienė
- Ieškovas
- A. M.-G.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Europa Group“
- Kategorijos
- 1.3.6.3.2Šiurkštus darbo drausmės pažeidimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Godos Ambrasaitės – Balynienės, Andriaus Ignoto, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (atsakovo) uždarosios akcinės bendrovės „Europa Group“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieškovės A. M.-G. ieškinį dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Europa Group“.
Aprašomoji dalis
nustatė
I. Ginčo esmė
ieškovė pateikė ieškinį, kuriame prašė: 1) pripažinti ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu, 2) pripažinti 2011-07-05 darbo sutartį Nr. 564 nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos, 3) priteisti iš atsakovo trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, jog pagal 2011-07-05 sudarytą darbo sutartį pradėjo dirbti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Europa Group“ direktoriaus asistentės pareigose. Buvo supažindinta su UAB „Europa group“ direktoriaus R. B. 2011-09-16 įsakymu Nr. 0916/11 patvirtintais direktoriaus asistento pareiginiais nuostatais. Darbdavys 2014-09-16 įteikė reikalavimą pasiaiškinti dėl veikimo UAB „Aderas“ ir R. B. naudai bei teikimo konfidencialios informacijos advokatui E. L., advokatei V. G., teisininkui S. S.. Pažymi, kad darbdavys nepateikė medžiagos, kuri įrodytų padarytus darbo drausmės pažeidimus, neleido su ja susipažinti, todėl negali įvertinti, kuo remdamasis darbdavys nustatė darbo drausmės pažeidimus. 2014-09-17 pateikė prašymą išeiti iš darbo. Darbdavys prašymo netenkino ir tą pačią dieną (2014-09-17) atleido iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą. Ieškovė teigia, kad UAB „Europa group“ administratoriaus 2014-09-17 įsakymas yra neaiškus ir nekonkretus, iš jo negalima nustatyti, už kokį konkretų darbo drausmės pažeidimą paskirta drausminė nuobauda. Taip darbdavys užkirto kelią gintis nuo kaltinimų, kadangi neleido susipažinti su jokia darbinės veiklos patikrinimo medžiaga, todėl ji neturėjo ir iki šiol neturi informacijos apie tai, kokius konkrečius veiksmus darbdavys laiko darbo drausmės pažeidimu. Ieškovė pažymi, kad 2014-09-17 įsakyme darbdavys nurodo, kad bendrovė 2014-09-16 užbaigė auditą dėl įsipareigojimų, susijusių su konfidencialios informacijos apsauga ir lojalumu darbdaviui, laikymosi. Ieškovės nebuvo supažindinta su audito išvadomis. Be to, darbdavys suteikė ypač trumpą laiką pasiaiškinimui pateikti – 45 minutės. Ieškovė daro išvadą, kad nebuvo siekiama gauti pasiaiškinimo, o jau buvo nuspręsta dėl atleidimo. Darbdavys nesuteikė jai galimybės prieiti prie duomenų, pagrindžiančių jos kaltę, nebuvo suteikta galimybė dalyvauti drausminės nuobaudos skyrimo procese ir realiai pateikti išsamų pasiaiškinimą dėl darbo drausmės pažeidimų. Taigi darbdavys pažeidė atleidimo iš darbo tvarką.Ieškovė paaiškina, kad dirbo direktoriaus asistentės pareigose, teko bendrauti su bendrovės kontrahentais. Pagrindinė darbinė veikla buvo palaikyti santykius su juridiniais asmenimis, kuriems UAB „Europa Group“ yra suteikusi franšizes dėl viešbučių tinko „Europa Royale“ veiklos. UAB „Aderas“ yra viena iš didžiausių franšizės naudotojų, su kuriuo UAB „Europa Group“ yra sudariusi sutartis jau ilgą laiką. Jai nuolat teko bendrauti su UAB „Aderas“ franšizės sutarties vykdymo tikslais, darbuotojų nuomos klausimais (bendrovė yra išnuomojusi darbuotojų įmonei UAB „Aderas“). Nuo pat darbo pradžios jos darbo vieta buvo Ąžuolyno g. 7, Vilniuje, tuo pačiu adresu yra įsikūrusi ir UAB „Aderas“ buveinė. Ieškovės teigimu, darbdavys negali jos kaltinti nesąžiningais veiksmais ir informacijos teikimu UAB „Aderas“ kaip konkuruojančiai įmonei, nes jis metus laiko žinojo, kad darbo vieta yra tose pačiose patalpose, kuriose dirba ir UAB „Aderas“ darbuotojai. Darbdavys jos darbo vietos nekeitė, nenurodė nutraukti bendradarbiavimo su UAB „Aderas“, kuris buvo susijęs su darbdavio teikiama franšizės paslauga. Analogiškais klausimais bendraudavo ir su kitais bendrovės franšizių turėtojais. Apie 2014-09-16 reikalavime pasiaiškinti darbdavio nurodytus teisminius ginčus jai nėra žinoma. Pasak ieškovės, ji savo darbinėje veikloje susirašinėjo su UAB „Aderas“ ir jį atstovaujančiais asmenimis darbiniais klausimais. Jokios konfidencialios informacijos UAB „Aderas“ nėra atskleidusi. UAB „Aderas“ nėra konkuruojanti įmonė su UAB „Europa Group“, nes pati bendrovė yra sudariusi franšizės sutartį su UAB „Aderas“. R. B. taip pat nėra konkuruojantis subjektas. Jis yra UAB „Europa Group“ akcininkas – vienas iš bendrovės savininkų, taigi šis asmuo taip pat negali būti laikomas UAB „Europa Group“ konkurentu. Darbdavio siekį atleisti be jokio pagrindo patvirtina darbdavio elgesys, organizuojant drausminės nuobaudos skyrimo procedūrą. Darbdavio elgesį ieškovė vertina kaip akivaizdžią spaudimo ir įbauginimo priemonę, o paskirtą drausminę nuobaudą – neteisėtą. Ieškovė teigia, kad savo darbines pareigas vykdė tinkamai, jokių bendrovės komercinių paslapčių neatskleidė, o su 2014-09-17 įsakyme nurodytais asmenimis bendravo tik tiesioginių savo darbo funkcijų vykdymo tikslais.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad gavęs duomenų apie ieškovės, kuri ėjo direktoriaus asistentės pareigas, korespondenciją, įtarė, jog yra atskleidžiama bendrovės konfidenciali informacija ir nėra laikomasi lojalumo pareigos. Atlikęs vidinį tyrimą bei laikydamasis DK 240 straipsnyje nustatytos drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos, 2014-09-16 pateikė ieškovei reikalavimą pasiaiškinti. Reikalavime pasiaiškinti nurodė visas aplinkybes ir pažeidimus, kuriais yra kaltinama ieškovė, o būtent tai, kad ieškovė veikė UAB „Aderas“ ir R. B., su kuriais UAB „Europa Group“ dalyvauja teisminiuose ginčuose, naudai ir teikė šiems asmenims bei jų atstovams (advokatui E. L., advokatei V. G., teisininkui S. S.) konfidencialią informaciją persiųstais elektroniniais laiškais. Reikalavime pasiaiškinti buvo nurodyta 17 punktų, kuriuose aiškiai ir konkrečiai išdėstyta, kada, kokiu būdu ir kaip buvo padaryti ieškovės darbo drausmės pažeidimai, o būtent atsakovas papunkčiui išskyrė elektroninius laiškus, kurių turinys sudaro konfidencialią informaciją ir kuriuos ieškovė persiuntė tretiesiems asmenims. Atsakovas pažymi, kad ieškovė per nustatytą terminą pasiaiškinimo nepateikė ir nurodė, kad pasiaiškinimą pateiks 2014-09-17, 9 val. Pasiaiškinimas buvo pateiktas 2014-09-17. Skiriant drausminę nuobaudą buvo atsižvelgta į ieškovės pasiaiškinime pateiktas aplinkybes. Ieškovės pasiaiškinimas nepateisino reikalavime pasiaiškinti nurodytų aplinkybių. Tokiu atveju įvertinus tai, jog ieškovės pažeidimai yra itin šiurkštūs (sąmoningai siekta atskleisti komercine paslaptį ir tai padaryta), bei atsižvelgiant į tai, kad už netinkamą pareigų vykdymą ieškovei 2013-12-18 jau buvo skirta drausminė nuobauda – papeikimas, ieškovei skirta griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. Atsakovas įrodinėja, kad drausminės nuobaudos paskyrimo procedūros nepažeidė. Vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.116 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Aukščiausio Teismo išaiškinimu dėl komercinės paslapties apibrėžimo ir nurodo, kad UAB „Europa Group“ 2012-01-02 įsakyme dėl įmonės komercinės paslapties sudėties ir naudojimo tvarkos Nr. V-0102-1/12 yra nurodyta, kas laikoma bendrovės komercine paslaptimi. Atsakovas pažymi, kad su ieškove 2011-07-05 sudarytos darbo sutarties 10.2. p. yra įtvirtintas įpareigojimas išlaikyti paslaptyje bendrovės komercinę informaciją ir neatskleisti jos tretiesiems asmenims be išankstinio rašytinio darbdavio sutikimo. Todėl siųsdama elektroninius laiškus su informacija apie UAB „Europa Group“ UAB „Aderas“ ir UAB „Europa Group“ akcininkui R. B. bei jų atstovams, ieškovė pažeidė savo įsipareigojimus dėl konfidencialios informacijos neatskleidimo. Be to, ieškovei buvo žinoma, kad jai dirbant pas atsakovą tarp UAB „Europa Group“, UAB „Aderas“ ir R. B. yra kilęs teisminis ginčas, kuris nagrinėjamas Vilniaus apygardos teisme. Byloje įrodinėjama, kad R. B., veikdamas kartu su UAB „Aderas“ ir jo vadovu nuo 2013 m. kovo mėn. iki balandžio mėn. neteisėtai ir neatlygintinai perkėlė UAB „Europa Group“ vykdytą viešbučių valdymo ir apgyvendinimo paslaugų verslą kaip turtinį kompleksą iš UAB „Europa Group“ į UAB „Aderas“, veikdamas prieš UAB „Europa Group“ veiklos tikslus, taip pažeisdamas UAB „Europa Group“ įstatus, CK ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo imperatyvias nuostatas bei šiais veiksmais padarydamas žalą UAB „Europa Group“. UAB „Aderas“ ir UAB „Europa Group“ yra tiesiogiai konkuruojantys subjektai, veikiantys toje pačioje ūkinėje komercinėje srityje. Ieškovė ėjo direktoriaus asistentės pareigas, todėl disponavo dideliu informacijos, pripažintos komercine paslaptimi, kiekiu. Todėl ieškovė, tretiesiems asmenims siųsdama kokią nors informaciją, turėdavo įvertinti, ar tokia informacija gali būti jiems skleidžiama. Atsižvelgiant į darbo drausmės pažeidimo aplinkybes, atsakovas vertina, kad drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo, ieškovei yra paskirta pagrįstai ir teisėtai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 25 d. priėmė sprendimą ir ieškovės ieškinį patenkino iš dalies. Nustatė, kad atsakovas UAB „Europa Group“ ieškovės darbo drausmės pažeidimą grindžia elektroniniu A. M. – G. susirašinėjimu su E. L., R. B., J. B.. Vadovaudamasis E. K. paaiškinimais ir antstolio 2014 m. rugpjūčio 7 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 128-14-804 fiksuotomis aplinkybėmis, teismas sprendė, kad apie galimai neteisėtus ieškovės veiksmus atsakovo atstovui, įgaliotam priimti sprendimą dėl drausminės atsakomybės taikymo, turėjo būti žinoma ne vėliau kaip nurodytą elektroninio pašto patikrinimo dieną, t.y. 2014 m. rugpjūčio 7 d. Konstatavo, jog aplinkybė, kad antstolis faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą baigė rašyti tik 2014 m. rugsėjo 15 d., nekeičia susižinojimo apie galimai neteisėtus ieškovės veiksmus momento. Teismas įvertindamas, kad drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo, ieškovei yra paskirta 2014 m. rugsėjo 17 d. UAB „Europa Group“ administratoriaus UAB „Ekvalda“ įsakymu, sprendė, kad darbdavys pažeidė DK 241 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir nuobaudą paskyrė praleidęs vieno mėnesio terminą, skaičiuotiną nuo 2014 m. rugpjūčio 7 d., todėl skirtą nuobaudą panaikino, o atleidimą iš darbo pripažino neteisėtu. Taip pat teismas taikė DK 300 straipsnyje numatytas pasekmes: 1) panaikino UAB „Europa Group“ administratoriaus 2014 m. rugsėjo 17 d. įsakymą „Dėl drausminės nuobaudos A. M. – G. paskyrimo ir jos atleidimo“, 2) priteisė 3 mėnesių dydžio išeitinę išmoką (778,68 eurų) pagal DK 140 straipsnio 1 dalies 3 punktą (atsižvelgiant į darbuotojo darbo stažą, kuris nuo 2011 m. liepos 5 d. sudaro daugiau kaip 38 mėn.), 3) priteisė 1000 eurų vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką kompensaciją, įvertindamas tai, kad po atleidimo iš darbo gautos pajamos viršijo ieškovės UAB „Europa Group“ gaunamas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliantas (atsakovas) pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. sprendimą). Nurodo, kad drausminę nuobaudą ieškovei paskyrė nepraleidęs vieno mėnesio terminą, nes ji nuo 2014 m. rugpjūčio 11 d. iki rugpjūčio 25 d., atostogavo, todėl vieno mėnesio drausminės nuobaudos skyrimo terminas prasitęsė Ieškovės atostogų laikotarpiui, t.y. papildomam 14 (keturiolikos) dienų terminui, o būtent iki 2014 m. rugsėjo 21 d. Ieškovei drausminė nuobauda buvo paskirta 2014 m. rugsėjo 17 d. Be to, antstolio R. V. 2014 m. rugpjūčio 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, jog faktinės aplinkybės baigtos konstatuoti 2014 m. rugpjūčio 15 d. Todėl termino pradžia drausminei nuobaudai skirti turi būti skaičiuojama būtent nuo 2014 m. rugpjūčio 15 d., o ne nuo rugpjūčio 7 d., kuomet protokolas buvo pradėtas rašyti. Ieškovė nei ieškiniu, nei pasiregimo bylos nagrinėjimui iš esmės metu nesirėmė aplinkybe, jog drausminė nuobauda jai buvo paskirta praleidus DK įtvirtintus terminus. Ieškovė, duodama parodymus (po priesaikos davimo) bylos nagrinėjimo iš esmės metu, patikino Teismą, jog drausmės pažeidimo tyrimo laikotarpiu (nuo 2014 m. rugpjūčio 7 d. iki 2014 m. rugsėjo 17 d.) ji buvo darbe, nesirgo ir nebuvo jokių kitų aplinkybių, kurių pasekoje Ieškovė būtų nebuvusi darbe. Atsakovas nedelsiant išsikvietė antstolį faktinėms aplinkybėms, o būtent elektroninių laiškų, kuriais galimai buvo nutekinta konfidenciali Atsakovo informacija, turiniui fiksuoti. Gavęs 2014 m. rugpjūčio 15 d. baigtą rašyti antstolio protokolą, Atsakovas atliko darbo drausmės pažeidimo vidinį tyrimą bei laikydamasis DK 240 straipsnyje nustatytos drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos, 2014 m. rugsėjo 16 d. pateikė Ieškovei reikalavimą pasiaiškinti raštu. Ieškovė veikė UAB „Aderas“ ir R. B., su kuriais Atsakovas dalyvauja teisminiuose ginčuose, naudai ir teikė šiems asmenims bei jų atstovams (advokatui E. L., advokatei V. G., teisininkui S. S.) konfidencialią informaciją persiųstais elektroniniais laiškais. Ieškovė atskleidė trečiajam asmeniui (Vilijai Gražulytei) bendrovės lokalinį aktą, kuris laikytinas konfidencialiu bendrovės dokumentu. Ieškovė nepaneigė nei vieno byloje esančio elektroninio laiško su konfidencialia informacija išsiuntimo fakto, patvirtino, jog jai dirbant pas atsakovą jai buvo žinoma, jog tarp UAB „Europa Group“, UAB „Aderas“ ir R. B. buvo kilęs teisminis ginčas. 2013 m. rugsėjo 20 d. priimtu UAB „Europa Group“ įsakymu dėl darbo tvarkos nustatymo, buvo uždrausta teikti bet kokią informaciją apie UAB „Europa Group“ veiklą, administratoriaus duodamus pavedimus, perduoti bet kokius Bendrovės dokumentus, korespondenciją ar bet kokią kitą informaciją R. B., D. B. ir J. B. ir su šiuo įsakymu ieškovė buvo susipažinusi. Todėl, 2014 m. balandžio 30 d., 2014 m. vasario 21 d., 2013 m. gruodžio 16 d., 2014 m. sausio 9 d., 2014 m. gegužės 23 d., 2014 m. gegužės 21 d., 2014 m. rugpjūčio 4 d., 2014 m. gegužės 15 d. elektroniniais laiškais siųsdama R. B. ir J. B. duomenis apie atsakovo finansinius duomenis, įsiskolinimus, banko raštus, kredito sutartis, nekilnojamojo turto vertinimus ir kt., kurie akivaizdžiai susiję su atsakovo veikla, veikė sąmoningai ir turėjo suvokti bei suvokė, jog pažeidžia minėto įsakymo nuostatas ir teikia konfidencialią informaciją jos neturintiems teisės gauti asmenims.
Atsiliepimas
Ieškovė pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Nurodo, kad antstolio R. V. 2014 m. rugpjūčio 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole yra nurodyta, kad faktų konstatavimas pradėtas 2014 m. rugpjūčio 7 d. 11 val. 25 min., o baigtas 2014 m. rugpjūčio 7 d. 11 val. 30 min. Taigi tariamo drausmės pažeidimo faktas paaiškėjo 2014 m. rugpjūčio 7 d., o 2014 m. rugsėjo 15 d. tik buvo baigtas rašyti faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. 2015 m. gegužės 5 d. įvykusio teismo posėdžio metu liudytojas E. K. patvirtino, kad kartu su antstoliu, fiksuojant faktines aplinkybes, dalyvavo ir jis su advokatu N. J., ir kad būtent jie nurodinėjo antstoliui kokius laiškus reikia saugoti ir aprašyti, ir kokie susiję su tariamu drausmės pažeidimu. Apeliantas yra nesąžiningas įrodinėdamas, jog ieškovė nesirėmė argumentu, kad yra praleistas terminas drausminei nuobaudai skirti. Prašymų stadijoje ir šalims duodant paaiškinimus kuo bus grindžiami byloje pareikšti reikalavimai ir atsikirtimai, ieškovė nurodė, jog vienas iš ieškovės neteisėto atleidimo šioje byloje pagrindų yra praleistas drausminės nuobaudos skyrimo terminas, dėl kurio tikrai šioje byloje kils klausimas, todėl paprašė teismo išreikalauti iš atsakovo, teismas įpareigojo atsakovą pateikti, o atsakovas įsipareigojo pateikti įrodymus, kurie leistų apskaičiuoti ir nustatyti ar nėra praleistas drausminės nuobaudos skyrimo terminas. 2015 m. sausio 22 d. įvykusio parengiamojo teismo posėdžio metu, ieškovės atstovas taip pat nurodė, kad kils klausimas šitoje byloje ir dėl senaties termino (2015 m. sausio 22 d. posėdžio protokolo įrašas, 11:16 – 11:42 min.). Bylos nagrinėjimo iš esmės metu atsakovas, atsikirsdamas į argumentus dėl praleisto drausminės atsakomybės taikymo termino, motyvavo, kad terminas yra nepraleistas, nes jis turi būti skaičiuojamas nuo antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymo užbaigimo dienos, t.y. nuo 2014 m. rugsėjo 15 d., o ne nuo faktų konstatavimo 2014 m. rugpjūčio 7 d. (2015 m. gegužės 5 d. posėdžio protokolo įrašas, 02:02:30 – 02:04:12 val.). Be to, 2015 m. sausio 22 d. įvykusio parengiamojo teismo posėdžio metu, teismas paklausė atsakovo atstovo, ar atsakovas remsis įsakyme dėl ieškovės atleidimo nurodyto audito data, skaičiuojant 30 dienų terminą dėl nuobaudos skyrimo. Taigi, anot ieškovės, teismas visiškai teisingai nustatė, kad 2014 m. rugpjūčio 7 d. yra ta data, kada ieškovės tariamai padaryti pažeidimai turėjo paaiškėti ir paaiškėjo atsakovui. Vadinasi, drausminė nuobauda ieškovei turėjo būti skirta iki 2014 m. rugsėjo 7 d., o buvo skirta 2014 m. rugsėjo 17 d., jau praleidus nurodytą terminą. Ieškovės nebuvimas darbe netrukdė drausminės nuobaudos skyrimo procedūrai, todėl nėra pagrindo remtis nauju įrodymu dėl atostogų jai suteikimo apeliacinės instancijos teisme. Prašo taikyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2011 atliktą išaiškinimą. Pabrėžė, jog teisme liudytoju byloje apklaustas E. K. nurodė, jog nenorėjo, kad ieškovė sužinotų apie drausminės nuobaudos skyrimo inicijavimo procedūrą. Taigi apeliacinės instancijos teisme neturėtų būti vertinama aplinkybė dėl ieškovei atostogų suteikimo ir papildomas įrodymas, nes 2015 m. sausio 22 d. įvykusio parengiamojo teismo posėdžio metu, atsakovo atstovas, atsikirsdamas į argumentus dėl praleisto drausminės nuobaudos skyrimo termino, nurodė, kad „dėl senaties iki šio nebuvo ieškinyje to klausimo, tai mes šiaip remsimės visai kitais dalykais. Iš tiesų, sužinota apie tuos laiškus buvo 7 d., kaip ir konstatuota ir antstolio. Nuobauda skirta 16 d. Tačiau tame tarpe, jeigu neklystu, 2 savaites, ieškovė atostogavo. Mes tą irgi žinom tą 30 dienų terminą. Buvo paskaičiuota. Tai pateiksim duomenis apie tas atostogas: įsakymą dėl atostogų suteikimo...“ [2015 m. sausio 22 d. posėdžio protokolo įrašas, 31:55 – 32:22 min.]. Priešingu atveju būtų paneigta apeliacijos esmė, nes pirmos instancijos teismas, konstatavęs, jog buvo pažeista drausminės atsakomybės taikymo procedūra, o būtent buvo praleistas terminas drausminei nuobaudai skirti, toliau netyrė įrodymų, nevertino jų surinkimo teisėtumo bei nesprendė dėl galimai padaryto darbo drausmės pažeidimo esmės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje kilo ginčas dėl atleidimo iš darbo teisėtumo. Nustatyta, kad tarp ieškovės A. M. – G. ir atsakovo UAB „Europa Group“ 2011 m. liepos 5 d. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 564, pagal kurią A. M. – G. nuo 2011 m. liepos 7 d. ėjo direktoriaus asistentės pareigas (el. bylos priedo T.1, b.l. 7-11). UAB „Europa Group“ administratoriaus 2014 m. rugsėjo 17 d. įsakymu ieškovei buvo paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo nuo 2014 m. rugsėjo 17 d. (el. bylos priedo T.1, b.l. 19-20). Iš esmės apeliacijos objektas yra drausminės nuobaudos skyrimo termino pradžia.
Dėl termino skirti drausminei nuobaudai
DK 241 straipsnio 1 dalis numato, jog „drausminė nuobauda skiriama tuoj pat, paaiškėjus darbo drausmės pažeidimui, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai pažeidimas paaiškėjo, neįskaitant laiko, kurį darbuotojas darbe nebuvo dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o iškėlus baudžiamąją bylą, – ne vėliau kaip per du mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos“. Taigi įstatyme aiškiai nustatyta, jog darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimo diena laikoma ta diena, kurią apie darbuotojo padarytą pažeidimą tapo žinoma darbdaviui. Byloje esantys įrodymai patvirtina aplinkybę, kad antstolio R. V. 2014 m. rugpjūčio 7 d. paslaugos buvo užsakytos turint tikslą jau užfiksuoti apelianto įrodinėjamas aplinkybes dėl atskleistos bendrovės konfidencialios informacijos. Tokią apeliacinės instancijos teismo išvadą pagrindžia paties atsakovo (apelianto) argumentai atsiliepime į ieškinį, nurodant, kad apie įtariamą daromą darbo drausmės pažeidimą buvo sužinota, kai ieškovė per klaidą persiuntė prisijungimus prie pašto ir UAB „Aderas“ (el. bylos priedo T.1, b.l. 32). Byloje esantis antstolio R. V. 2014 m. rugpjūčio 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 128-14-804 turinys taip pat įrodo, kad UAB „Ekvalda“ direktorius E. K. 2014 m. rugpjūčio 7 d. 9 val. 23 min. atidarė gautą elektroninį laišką jau pasiruošęs duomenų fiksavimui, t.y. pateikė savo nešiojamąjį kompiuterį, atidarė programą Microsoft Outlook, o elektroniniame laiške buvo pateikta informacija bei slaptažodžiai kaip prisijungti prie elektroninio pašto adreso – astamaigaite@gmail.com bei internetinės duomenų talpyklos – zimbra. Be to, faktų konstatavimas buvo baigtas 2014 m. rugpjūčio 7 d. (el. bylos priedo T.1, b.l. 77). Fakto turinio atskleidimą tą pačią dieną patvirtina šie nurodyti kaip atlikti veiksmai: 1) užfiksuotas monitoriaus ekrano vaizdas, 2) papildomai atspausdintas laiško turinys. Taigi UAB „Ekvalda“ direktorius E. K. žinojo į bylą pateiktų A. M. – G. elektroninių laiškų turinį 2014 m. rugpjūčio 7 d. Tai reiškia, kad nagrinėjamoje byloje termino skirti drausminei nuobaudai pradžia turi būti skaičiuojama nuo 2014 m. rugpjūčio 7 d., t.y. paaiškėjimo apie įrodinėjamą darbo drausmės pažeidimą, atskleidžiant konfidencialią informaciją, dienos, o ne nuo įrodymų, skirtų užfiksuoti veiką, baigimo aprašyti dienos. Inter alia faktų konstatavimo protokolas nėra tarnybinis tyrimas ir jo paskirtis nėra drausmės pažeidimo fakto nustatymas. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija plačiau nevertina apelianto nurodomų aplinkybių dėl antstolio R. V. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymo pabaigos, apmokėjimo už paslaugas, nes jos nėra teisiškai nereikšmingos.
Kaip numatyta įstatyme, paaiškėjus darbo drausmės pažeidimui, drausminė nuobauda skiriama ne vėliau kaip per vieną mėnesį, neįskaitant laiko, kurį darbuotojas darbe nebuvo dėl atostogų (DK 241 straipsnio 1 dalis). Apeliaciniame skunde ir atsiliepime į apeliacinį skundą šalys skirtingai remiasi ieškovės atostogų faktu, tačiau per se neginčija aplinkybės dėl ieškovės atostogų nuo 2014-08-11 iki 2014-08-25 (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Apeliantas įrodinėja, kad ieškovė nesirėmė aplinkybe, jog atsakovas praleido terminą drausminei nuobaudai skirti. Teisėjų kolegija atmeta tokį argumentą, nes tik darbdavys gali paskirti darbuotojui drausminę nuobaudą (DK 238 straipsnis) pagal įstatyme nustatytas taisykles (DK 240, 241 straipsniai), todėl būtent jam pagal teismų praktiką yra keliama pareiga įrodyti drausminės nuobaudos paskyrimo teisėtumą ir pagrįstumą, nes ar atleidimas iš darbo be teisėto pagrindo, ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką sukelia vienodas pasekmes (DK 300 straipsnio 3, 4 dalys). Apeliacinio skundo argumentai įrodo, kad pats apeliantas nepasirūpino pateikti įrodymų teismui dėl ieškovei suteiktų kasmetinių atostogų, t.y. nepridėjo įrodymų, galinčių paveikti drausminės nuobaudos skyrimo per įstatymo nustatytą terminą vertinimą. Teisėjų kolegija, perklausiusi 2015 m. sausio 22 d. parengiamojo posėdžio protokolo garso įrašą, sutinka su atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytu argumentu, jog buvo kilęs klausimas dėl atostogų, nors ieškinyje ir nesiremiama senaties terminu, o atsakovas įsipareigojo pateikti įsakymą dėl ieškovei atostogų suteikimo. Taigi pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikti darbdavio įprastai rengiami dokumentai (DK 165, 169 straipsniai), pagal kuriuos jis galėtų vertinti ieškovės atostogų nuo 2014-08-11 iki 2014-08-25 laikotarpį įrodinėjamo darbo drausmės pažeidimo tyrimo kontekste. Taip pat iš teismui apelianto pateiktų darbo užmokesčio apskaičiavimo pažymų negalima nustatyti, ar ginčo laikotarpiu buvo suteiktos atostogos (el. bylos priedo T.1, b.l. 70, 71, 167).
CPK 314 straipsnis numato, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija sprendžia, kad įrodymai dėl atostogų suteikimo yra turintys esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl privalo būti priimti ir įvertinti (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 7 straipsnis). Inter alia klausimas dėl atostogų skyrimo buvo iškilęs dar parengiamojo posėdžio metu, todėl galima spręsti, kad ši aplinkybė nebuvo atskleista dėl abiejų šalių nepakankamai atsakingo procesinio elgesio. Kasacinės instancijos teismas išaiškino, jog byloje dalyvaujantys asmenys neatleidžiami nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. L. v. UAB ,,Corriere Rosa transportas“, bylos Nr. 3K-3-71/2008, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje „PAAS LT“ v. I. U., bylos Nr. 3K-3-120-687/2015). Tai reiškia, jog nagrinėjamoje byloje nėra teisinio pagrindo taikyti ieškovės prašomo CPK 314 straipsnyje numatyto ribojimo dėl įrodymų priėmimo.
Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo taikyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2011, esantį išaiškinimą, t.y. laikyti, jog drausminė nuobauda galėjo būti paskirta nepaisant atostogų laikotarpio, nes tyrime dėl drausminės atsakomybės taikymo nebuvo reikalingas ieškovės dalyvavimas. Teisėjų kolegija sutinka, jog yra pagrindo vadovautis šioje byloje nurodyta kasacinio teismo praktika (CPK 4 straipsnis), nepaisant aplinkybės, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje buvo nurodomas kitas pagrindas, reikšmingas termino, per kurį privalo būti paskirta drausminė nuobauda, skaičiavimui, t.y. darbuotojo laikinas nedarbingumas. Iš DK 241 straipsnio 1 dalies dispozicijos galima padaryti išvadą, jog liga, komandiruotė, atostogos yra vienodai reikšmingi juridiniai faktai. Bet kuriuo atveju, kaip jau nurodyta anksčiau, drausminė nuobauda turi būti skiriama tuoj pat paaiškėjus darbo drausmės pažeidimui. Tai reiškia, kad darbdavys (apeliantas) negali naudotis darbuotojui (ieškovei) laiduojama įstatyme garantija, t.y. siekiu užtikrinti, kad drausminė nuobauda būtų paskirta išsiaiškinus visas įrodinėjamo pažeidimo aplinkybes ir per įstatymo nustatytus terminus. Nagrinėjamoje byloje ieškovei taikyta drausminė nuobauda ne jos atostogų metu, o joms pasibaigus. Atostogos netruko visą vieno mėnesio laikotarpį, per kurį nuo darbo drausmės pažeidimo išaiškėjimo darbdavys turėjo teisę skirti drausminę nuobaudą. Net ir parengiamojo teismo posėdžio metu besiaiškinant aplinkybes dėl ieškovės atostogų, atsakovas neįrodinėjo, jog naudojosi teise pratęsti terminą drausminei atsakomybei taikyti, siekdamas išsiaiškinti reikšmingas aplinkybes teisinei atsakomybei kilti, t.y. jam trukdė ieškovės nebuvimas darbo vietoje. Teisėjų kolegija, įvertinusi chronologiškai drausminės nuobaudos skyrimo procedūrą, sprendžia, jog apeliantas turėjo galimybę įgyvendinti pareigą patraukti ieškovę drausminėn atsakomybėn per įstatyme nurodytą terminą, nes įrodinėjamas apelianto darbo drausmės pažeidimas paaiškėjo 2014 m. rugpjūčio 7 d.; jis 2014-09-16 pateikė ieškovei reikalavimą pasiaiškinti, o 2014 m. rugsėjo 17 d. įsakymu ieškovei paskyrė drausminę nuobaudą. Taigi net reikalavimas pasiaiškinti pateiktas praėjus trims savaitėms po atostogų pabaigos, nes iš UAB „Europa Group“ 2014-07-23 įsakymo Nr. A-0723/14 „Dėl A. M. kasmetinių apmokamų atostogų“ matyti, kad jai atostogos buvo suteiktos nuo 2014-08-11 iki 2014-08-25 (el. bylos priedo T.2, b.l. 15,16). Tai reiškia, kad apeliantas (darbdavys) turėjo visas galimybes paskirti drausminę nuobaudą nepraleidus DK 241 straipsnyje numatyto termino. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė, kad A. M. – G. drausminė nuobauda yra paskirta iš esmės pažeidus drausminės atsakomybės taikymo procedūrą, atmetamas kaip nepagrįstas ir neįrodytas ((duomenys neskelbtini) straipsnis).
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
Kaip teisingai nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime, dėl drausminės nuobaudos skyrimo termino turi būti pasisakyta pirmiau, negu dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindų, nes dėl šio termino praleidimo gali būti panaikinta drausminė nuobauda. Šis aiškinimas paremtas kasacinio teismo praktika (CPK 4 straipsnis). Apeliantas dėl to nekelia ginčo. Atsižvelgiant į tai, jog apeliacinės instancijos teismas atmetė apelianto argumentą dėl netinkamo DK 241 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo, teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, susijusių su drausminės nuobaudos skyrimo pagrįstumu ir teisėtumu, kaip teisiškai nereikšmingų nagrinėjamos bylos procesinei baigčiai.
Ginčo dėl teismo taikytų neteisėto darbo sutarties nutraukimo teisinių pasekmių nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisako (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas taip pat gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., Helle v. Finland judgement of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60).
Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, visapusiškai išaiškino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą ir sprendimą, todėl panaikinti ar pakeisti sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sprendimo negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Atmetus atsakovo (darbdavio) apeliacinį skundą, jo bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ieškovė nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3 eurai sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.