- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-07-07
- Bylos Nr.
- e2-2931-344/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Gailienė
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Atsakovas
- S. M.
- Trečiasis asmuo
- R. Š.
- Kategorijos
- 2.3.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Vaivai Jankauskienei,
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovei S. M. dėl motinos valdžios apribojimo būdo pakeitimo, trečiasis asmuo R. Š..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2022 m. rugsėjo 28 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-4148-630/2022, atsakovei S. M. nustatytą laikiną motinos valdžios apribojimą jos dukros R. P. atžvilgiu neterminuotu motinos valdžios apribojimu.
Ieškinyje ir teismo posėdžio metu atstovė Vaiva Jankauskienė nurodė, kad atsakovė S. M. turi nepilnametę dukrą R. P., gim. (duomenys neskelbtini). Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-4148-630/2022, neterminuotai apribota R. P. tėvo valdžia K. P., tuo pačiu sprendimu S. M. laikinai apribota motinos valdžia. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2022 m. lapkričio 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2YT-7155-630/2022, R. P. nustatyta nuolatinė globa ir nuolatine globėja paskirta R. Š.. Atsakovės S. M. šeima Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui (toliau –Skyrius, Tarnyba) žinoma nuo 2010 m. spalio 20 d., kai buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą. 2013 m. liepos 24 d. šeima iš sąrašo buvo išbraukta, kadangi šeimoje neliko nepilnamečių vaikų. Nuo 2018 m. gruodžio 3 d. atsakovei pradėta taikyti atvejo vadyba, skirtos socialinės paslaugos. Skyriaus žiniomis, atsakovė S. M. turi dar du nepilnamečius vaikus, kurie kartu su motina neauga, vaikai iš šeimos paimti. Tėvų valdžios apribojimas dažnai yra taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad šie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą. Po laikino motinos valdžios apribojimo situacija nepasikeitė, nes atsakovė nedėjo jokių pastangų susigrąžinti vaiką, savo elgesio ir gyvenimo būdo nepakeitė. Atsakovė S. M. nevengė susitikimų su socialiniu darbuotoju, informuodavo apie galimus pasikeitimus, tačiau nebuvo motyvuota dirbti pagal jai sudarytą pagalbos planą, kadangi nematė pagalbos reikalingumo ir reikšmės. Ji tik iš dalies vykdė įsipareigojimus, reguliariai artimas ryšys su dukra nebuvo palaikomas, iš organizuotų 5 susitikimų su dukra atvyko tik į 3. Pagrindinė alkoholio vartojimo problema taip pat nebuvo sprendžiama, nes moteris kategoriškai atsisakė vykti ilgalaikio gydymo, nedalyvavo anoniminių alkoholikų grupės susitikimuose. Pateikta informacija, kad per pusės metų laikotarpį pasikartojo alkoholio „atkryčiai“, keletą kartų policijos pareigūnai moteriai nustatė neblaivumą, keletą kartų ji neįsileido į namus socialinio darbuotojo, nes vartojo alkoholinius gėrimus. Į susitikimus su dukra atsakovė vyko nereguliariai, iš organizuotų 5 susitikimų, atvyko tik į 3. Priteisto išlaikymo dukrai nemoka, tik vieną kartą pravedė 100 Eur išlaikymui. Reguliariai nelankė psichologo konsultacijų, neišklausė pozityvios tėvystės mokymų, nors buvo konsultuojama finansinio raštingumo klausimais, motyvuojama mokėti įsiskolinimus antstoliams, tačiau moteris apie mokamas skolas informacijos darbuotojams neteikia. Vykusio atvejo vadybos metu buvo nutarta, kad tikslinga kreiptis dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, atsakovė pritarė šiam sprendimui, pripažindama, kad nesiekė susigrąžinti dukters. R. P. nustatyti mišrūs specifiniai raidos sutrikimai, nustatytas antrojo lygio priežiūros (pagalbos) poreikis. Atlikus vaiko globos (rūpybos) peržiūrą, nustatyta, kad vaikas mažai kalba ir negali išreikšti savo nuomonės, jai reikalinga nuolatinė logopedo pagalba. Mergaitė globėją vadina mama, o globėja tinkamai rūpinasi vaiko sveikatos priežiūra, lankosi pas specialistus, bendrauja su globos centru, savo pareigas vykdo tinkamai. Jei nėra nusiskundimų, globos peržiūra atliekama bent kartą per metus. Atsakovė S. M. nedėjo pastangų keisti gyvenimo būdą, nevykdė pareigos auklėti, prižiūrėti vaiką, neieškojo pagalbos siekdama susigrąžinti vaiką. Pokyčių tikėtis ateityje taip pat nėra pagrindo, todėl motinos valdžią prašoma apriboti neterminuotai.
Atsiliepimas
Atsakovė S. M. teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko. Ji paaiškino, kad supranta, jog turi dėti pastangas, siekdama susigrąžinti dukrą, tačiau nesusitvarko su alkoholio vartojimo problema. Jau tris mėnesius nevartoja alkoholio, bando spręsti problemą, lankosi pas psichologą, psichiatrą. Dėl neigiamos įtakos paliko sugyventinį, nuomojasi butą. Dirba pagal verslo liudijimą lentpjūvėje, atlyginimas per mėnesį yra apie 1 000 Eur. Dukra R. gyvena atskirai apie metus laiko, su mergaite susitinka kartą per mėnesį. Kai dukra buvo pas laikiną globėja, susitikdavo dažniau. Planuoja susigrąžinti dukrą. Į susitikimus su dukra neatvyko, nes buvo ištrauktas dantis, sutinęs veidas. Išlaikymą dukrai moka pagal galimybes, nereguliariai. Sūnus yra įvaikintas ir apie jį nieko nežino, dukra J. gyvena (duomenys neskelbtini)globos namuose, su ja bendrauja Messenger programėle per socialinę darbuotoją.
Trečiasis asmuo R. Š. paaiškino, kad labai myli mergaitę, džiaugiasi, kad ji yra jų gyvenime. Mergaitė nuo antros dienos ją vadina mama, labai lengvai adaptavosi šeimoje. R. turi sveikatos problemų, todėl lankosi pas masažuotojus, logopedą, po truputį atstatinėjamas akies žvairumas. Mergaitė lanko darželį, būrelį, nuo rudens planuoja lankyti pramoginius šokius, nes turi polinkį šokti. Ji turi tris sūnus, kuriems dvidešimt dveji, trylika ir šešeri metai. Šeimoje norėjo mergytės, todėl kreipėsi dėl įvaikinimo, tačiau jai pasakė, kad įvaikinami tik kūdikiai. Jei bus galimybė, R. įsivaikins. Nuo lapkričio mėnesio vaiko išlaikymui mama yra pravedusi tik 100 Eur. Su mama nuo lapkričio mėnesio buvo trys R. susitikimai. Važiuojant į antra susitikimą mergaitė blaškėsi, nenorėjo važiuoti, o paskutinį kartą ji negalėjo atitraukti mergaitės nuo savęs. Mamai išėjus iš patalpos, po 10 minučių mergaitė atsiskleidė, pradėjo rodyti žaislus, kaip nieko nebuvę. Bandė su mergaite kalbėti, kad mama myli, kad reikia susitikti, bet negali jos nuomonės pakeisti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove.
Byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų pagrindu nustatyta, kad atsakovė S. M. yra R. P., gim.(duomenys neskelbtini), mama. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2022 m. rugsėjo 28 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-4148-630/2022, laikinai apribota motinos valdžia S. M. dukters R. P. atžvilgiu, nes motina netinkamai rūpinosi vaiku, nesudarė tinkamų gyvenimo sąlygų, tačiau buvo pagrindo manyti, jog padėtis gali pasikeisti. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2022 m. lapkričio 8 d. nutartimi R. P. nustatyta nuolatinė globa, nuolatine globėja paskirta R. Š.. Po laikino motinos valdžios apribojimo situacija iš esmės nepasikeitė. Nors atsakovė dirba pagal verslo liudijimą, jos teigimu, nebegyvena su sugyventiniu, atskirai nuomojasi būstą, tačiau pagrindinė alkoholio vartojimo problema pakankamai nebuvo sprendžiama. Iš Šakių socialinių paslaugų centro rašto matyti, kad atsakovė kategoriškai atsisakė vykti ilgalaikio gydymo, nedalyvavo anoniminių alkoholikų grupės susitikimuose, keletą kartų pasikartojo alkoholio „atkryčiai“. Per šešių mėnesių laikotarpį buvo organizuoti penki susitikimai su dukra, tačiau atsakovė atvyko tik į tris. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovė pakankamai nesistengia palaikyti ryšio su dukra, nededa pastangų susigrąžinti vaiką. Epizodiškai bendraudama su dukra, ji netenkina nei fizinių, nei materialinių vaiko poreikių, nesistengia atlikti prigimtinių motinos teisių ir pareigų. Atsakovė teigia, kad jos gaunamos pajamos sudaro vidutiniškai 1000 Eur per mėnesį, tačiau vaikui priteisto išlaikymo neteikia, per visą laikotarpį sumokėjo tik 100 Eur. Vaiko globos (rūpybos) peržiūros aktas patvirtina, kad nepilnametė R. P. gyvena globėjos R. Š. šeimoje, kuri tinkamai rūpinasi vaiko sveikatos priežiūra, lankosi pas specialistus, bendrauja su globos centru. Mergaitė puikiai jaučiasi globėjos šeimoje, lanko ugdymo įstaigą, būrelį.
Sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.180 straipsnyje, esminis dalykas yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Tėvų valdžia gali būti apribota, kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikaus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaiku, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina jais (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Visais išvardintais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė. Teismų praktikoje pripažįstama, jog tėvų valdžiai apriboti pakanka vien fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis Nr. 3K-3-236/2008). Aiškinant CK 3.180 straipsnio 1 dalį ir sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti vadovaujamasi prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, įtvirtintu CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte.
Spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo, teismas turi nepažeisti vaiko teisės į šeimos ryšius (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą bylose yra pažymėjęs, kad šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas. Toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais vertinimais, atsižvelgiant į vaiko interesus. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje taip pat pabrėžiama, kad turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra tarp vaiko intereso likti viešojoje globoje ir tėvų intereso vėl būti kartu su vaiku. Sprendžiant šią užduotį ypatinga svarba teikiama geriausiems vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali būti viršesni už tėvų interesus. Sprendžiant tokio pobūdžio bylas, svarbiausia yra nustatyti vaiko interesus ir kas juos geriausiai galėtų užtikrinti.
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė S. M. epizodiškai domisi vaiku, tačiau, ji yra visiškai nusišalinusi nuo vaiko auginimo, priežiūros ir ugdymo. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu pripažino, jog turi problemą su alkoholio vartojimu, tačiau stengiasi ją spręsti. Ji pati nurodė, kad dukrai šiuo metu yra geriau augti pas globėją, su ieškiniu ji sutiko, tačiau ateityje dės pastangas susigrąžinti dukrą.
Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, pripažįsta, jog yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovė vengia atlikti motinos pareigas nepilnametės dukters R. P. atžvilgiu, nesiekia su ja palaikyti artimo ryšio, yra nusišalinusi nuo vaiko auginimo, auklėjimo, neteikia jai išlaikymo. Pripažinti, kad jos požiūris ir elgesys artimiausiu metu gali pasikeisti, pagrindo nėra, todėl atsakovės S. M. laikinas motinos valdžios apribojimas jos nepilnametės dukters R. P. atžvilgiu pakeistinas į neterminuotą motinos valdžios apribojimą (CK 3.180-3.181 straipsniai, CPK 408 straipsnis).
Nuolatinės globos, gyvenamosios vietos, išlaikymo ir kiti su tuo susiję klausimai išspręsti Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2022 m. lapkričio 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2YT-7155-630/2022, todėl teismas dėl šių klausimų pakartotinai nepasisako.
Šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, todėl bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas, 96 straipsnio 4 dalis).
Sprendimas vykdytinas skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 263 - 268, 270, 406, 408 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2022 m. rugsėjo 28 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-4148-630/2022, S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatytą laikiną motinos valdžios apribojimą nepilnametės dukters R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu
Atsakovei S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neterminuotai apriboti motinos valdžią dukters R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Sprendimą skubiai vykdyti.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.