Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-08-31 · Civilinė byla Nr. 2S-884-881/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-08-31
Bylos Nr.
2S-884-881/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-42053-2015-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Mikuckienė
Pareiškėjas
R. K.
Kreditorius
R. K., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-884-881/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-42053-2015-1Procesinio sprendimo kategorija: 3.5.1.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2016 m. rugpjūčio 31 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1-599/2016 pagal pareiškėjo R. K. skundą dėl antstolės B. P. veiksmų, išieškotojai – R. K. bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

pareiškėjas R. K. skundu prašė panaikinti 2015 m. lapkričio 6 d. patvarkymą dėl specialisto kandidatūros. Nurodė, kad patvarkyme gausu trūkumų ir netikslumų. Antstolė patvarkyme pirma nurodydama pareiškėjo pavardę, o tik vėliau vardą, pažeidė CK 3.282 straipsnio reikalvimus. Patvarkyme nurodoma, kad pareiškėjas privalo susilaikyti nuo bendravimo su sūnumi kitomis sąlygomis ir tvarka, nei nustatyta vykdomajame rašte, tačiau šis antstolės teiginys nepagrįstas, nes tokia nuostata vykdomajame rašte nėra įrašyta. Priimtame patvarkyme antstolė vietoj sąvokos „tarpininkavimas“ vartoja sąvoką „dalyvavimas“, vietoje „bendravimas“ vartojama sąvoka „matymasis“, taip iškreipiant teismo sprendime įtvirtintas nuostatas. Antstolės patvarkyme keliamas klausimas dėl Teisės psichologų kontoros paskirto psichologo dalyvavimo pareiškėjo ir sūnaus matymosi metu, nepagrįstas, nes teismo sprendimu įtvirtinta, kad dėl specialisto susitaria tėvai, o tėvams nesutariant, specialistą paskiria Vaiko teisių apsaugos tarnyba. Patvarkyme nurodyto specialisto dalyvavimas nėra įtvirtintas teismo sprendime. Vaiko teisių apsaugos tarnyba nevykdo teismo sprendimo, nes nepaskiria specialisto, kuris tarpininkautų pareiškėjo ir sūnaus bendravime. Vaiko teisių apsaugos tarnyba pasiūlė kreiptis į Teisės psichologų kontorą, tačiau tarnyba turėtų paskirti specialistą, o ne pasiūlyti, pasiūlytas turėtų būti specialistas, o ne kontora. Paskirta teisės psichologų kontora nenustato pareiškėjo susitikimų su sūnumi laiko, vietos, sąlygų, o tik siūlo tėvams individualiai, t. y. be vaiko, lankytis psichologų konsultacijose, siekiant sukurti tinkamą tėčio ir sūnaus bendravimui psichologinį klimatą.

Antstolė B. P. 2015 m. lapkričio 26 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą. Nurodė, kad vykdo vykdomąją bylą Nr. 0171/15/03454 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m rugsėjo 2 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. N2-6217-101/2012 dėl skolininko R. K. bendravimo su sūnumi A. K. tvarkos. Nutartimi nustatytas pereinamasis laikotarpis, kurio metu skolininkas su sūnumi bendrauja tarpininkaujant šeimos psichologui / psichoterapeutui, pagal šio specialisto sudarytą planą, paskirtą grafiką bei jo numatytoje vietoje. Išieškotojai ir skolininkui nesusitarus dėl specialisto, skolininko bendravimas su sūnumi turi vykti su Vaikų teisių apsaugos skyriaus išieškotojos ir skolininko nurodyto specialisto pagalba, šis nurodymas skolininkui ir išieškotojai yra privalomas. Išieškotoja įpareigojama užtikrinti sūnaus atvykimą specialisto nurodytu laiku ir vietoje, tokia bendravimo tvarka yra nustatoma iki abu tėvai sutars, jog psichologo dalyvavimas nėra būtinas. Pareiškėjo argumentai, kad jis neprivalo susilaikyti nuo bendravimo tvarkos, kuri nustatyta vykdomajame dokumente, bei gali matytis su sūnumi be specialisto dalyvavimo, neatitinka teismo sprendimo esmės ir jo sūnaus interesų ir yra nepagrįsti. Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutarties turinio, matyti, jog pagrįstai nustatyta, kad skolininko ir jo sūnaus bendravimas galimas tik dalyvaujant specialistui. Minėto vykdomojo dokumento pagrindu buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 171/15/03455, kurioje 2015 m. rugsėjo 22 d. priimtas Patvarkymas Nr. 0171/15/03455/ĮP Dėl įpareigojimo sudaryti sąlygas laikytis teismo nustatytos tvarkos ir Vaiko teisių apsaugos skyrius buvo įpareigotas sudaryti visas sąlygas skolininkui ir jo sūnui bendrauti vykdomajame dokumente nustatyta tvarka. Iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus buvo gauta informacija raštu apie tai, kad skolininkui ir išieškotojai nesutarus dėl galinčio teikti paslaugas psichologo, Vaiko teisių apsaugos skyriuje vyko pokalbiai dėl abiems šalims priimtino specialisto skyrimo bei joms buvo rekomenduota kreiptis į Teisės psichologų kontorą. Šalys buvo informuotos apie tai, jog Vaiko teisų apsaugos skyriaus veiklą reglamentuojantys teisės aktai nenumato prievartos priemonių, kurios įpareigotų vaiko tėvus tartis vaikų auklėjimo klausimais, o skyriaus veiksmai gali būti tik pedagoginio ir konsultacinio pobūdžio. Vaiko teisių apsaugos skyrius dėjo visas nuo jo priklausančias pastangas užtikrinti vykdomojo dokumento vykdymą, t. y. taip, kaip numatyta vykdomajame dokumente, nurodė specialistus, tačiau šalims nepasiekus susitarimo dėl specialisto, jo siūlomų bendravimo su vaiku sąlygų, rekomendavo kreiptis į Teisės psichologų kontorą, dėl kurios kandidatūros susitarimas tarp tėvų taip pat nėra pasiektas, taigi, jog vykdomasis dokumentas nėra vykdomas dėl to, kad šalys nesusitarė dėl specialisto paskyrimo. Šis vykdomasis dokumentas yra vykdomas siekiant užtikrinti vaiko interesus, skolininkui leidžiant bendrauti su juo tik dalyvaujant specialistui. Skolininkui ir išieškotojai nesutarus dėl specialisto, yra užkertamas kelias pasiekti kasacinės instancijos teismo nutartyje nurodytą tikslą, t. y. atkurti normalų skolininko ir jo sūnaus emocinį ryšį bei kartu apsaugoti vaiko interesus, skolininkui bendraujant su sūnumi, todėl antstolė pagrįstai priėmė skundžiamą patvarkymą. Psichologas yra tinkamas subjektas teismo sprendime nurodytiems tikslams pasiekti, todėl teisės psichologų kontoroje dirbančių psichologų kandidatūra galėtų netikti tik dėl prastos kvalifikacijos, šališkumo ar pan., tačiau skolininkas skunde apie tai neužsimena, o tik savo naudai pateikia vykdomojo dokumento vykdymo aiškinimą, kuris neatitinka teismo sprendimo tikslų. Skolininko skundo tikslas akivaizdžiai neatitinka nei skolininko, nei jo sūnaus interesų, kadangi skolininkas turėtų būti suinteresuotas kuo greičiau atkurti normalų emocinį ryšį su savo sūnumi, tačiau skolininkas ne tik nebendradarbiavo su antstole ir nepateikė jokios jam tinkančios specialisto kandidatūros, bet apskundė antstolės patvarkymą, skunde nurodyti argumentai yra ne esminiai teismo sprendimo tikslui pasiekti, todėl manytina, jog skolininkas sąmoningai vengia bendradarbiauti su antstole. Antstolė nurodė, jog skolininkui 2015 m. rugsėjo 28 d. buvo įteiktas 2015 m. rugsėjo 22 d. Patvarkymas Nr. 0171/15/03454/ĮP Dėl įpareigojimo laikytis teismo nustatytos tvarkos, kuriuo skolininkas buvo įpareigotas laikytis vykdomajame dokumente nustatytos bendravimo su sūnumi tvarkos, tačiau skolininkas nesilaikė teismo sprendime nustatytos tvarkos, t. y. 2015 m. spalio 14 d. susitiko su savo sūnumi mokymosi įstaigoje. Skolininkas nurodo, kad antstolė šališka jo atžvilgiu, tačiau nepateikė jokių argumentų ar įrodymų, patvirtinančių antstolio nušalinimo pagrindus. Paaiškino, jog antstolės kontoroje yra sudaryti skolininkų sąrašai, kuriuose pirma rašoma pavardė, o tik paskui vardas, nes atliekant vykdymo veiksmus, skolininkas yra identifikuojamas pagal pavardę, o ne vardą, skolininko argumentai dėl jo vardo ir pavardės rašymo yra ne tik neesminiai, bet ir neteisingi.

Atsiliepimas

Išieškotoja R. K. atsiliepimu su pareiškėjo skundu nesutiko ir nurodė, kad pareiškėjo skunde išdėstyti samprotavimai dėl antstolės patvarkymo panaikinimo yra grindžiami vien asmeninėmis pareiškėjo interpretacijomis, kurios nereikšmingos vertinant antstolės priimto Patvarkymo teisėtumą bei pagrįstumą. Iš skunde dėstomos pareiškėjo pozicijos matyti, jog pareiškėjas kabinėjasi prie žodžių, sąmoningai ignoruodamas sprendimo esmę. Antstolė vykdo vykdomąjį raštą, išduotą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012m. lapkričio 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. N2-6217-101/2012 m. (pakeisto Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartimi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartimi) pagrindu. Sprendimu buvo nustatyta pareiškėjo ir jo sūnaus bendravimo tvarka, kurios laikytis privalo tiek pareiškėjas, tiek išieškotoja. Sprendimu nustačius konkrečią pareiškėjo ir jo sūnaus bendravimo tvarką, buvo nustatyta, jog tokia tvarka apima visus tėvo ir sūnaus bendravimo atvejus, susiklosčiusius ateityje, t. y. jokių išimčių dėl sprendimu nustatytų imperatyvų negali būti nei pareiškėjui, nei išieškotojai, todėl pareiškėjo išdėstyta pozicija, kad jo manymu teismo nustatyta bendravimo tvarka neva tai neapima visų jo ir jo sūnaus bendravimo atvejų ir kad jis su sūnumi tam tikrais atvejais gali bendrauti kitokia tvarka yra visiškai nepagrįsta. Šiuo atveju konkreti pareiškėjo ir sūnaus bendravimo tvarka buvo nustatyta vadovaujantis išskirtinai vien tik vaiko interesais, tačiau pareiškėjas ignoruoja vaiko interesus, aiškindamas atskirus žodžius tik sau naudinga linkme, nors teismo sprendimas yra vientisas aktas, todėl rezoliucinę dalį interpretuojant atsietai nuo dėstomosios dalies iškreipiama jo esmė bei prasmė. Pareiškėjo teiginiai, jog vietoje žodžių „tarpininkaujant“ ir „bendraujant“ pavartoti žodžiai „dalyvaujant“ bei „matant“ niekaip nepagrindžia Patvarkymo neteisėtumo bei nepagrįstumo, kadangi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo ir jo sūnaus bendravimo tvarkos, vienareikšmiškai nurodė, jog pareiškėjo bendravimo tvarka su sūnumi yra nustatoma per psichologą iki abu tėvai sutars, kad psichologo dalyvavimas nėra būtinas. Išieškotoja taip pat nurodė, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. N2-1266-897/2015 dėl pareiškėjo tėvo valdžios apribojimo, kadangi pareiškėjo sūnus neigiamai reaguoja į pareiškėją, nes šis kelia jam baimę ir neigiamus išgyvenimus, todėl vykdomajame rašte nurodyta sąvoka „bendravimas“ reiškia ne vien tik pasikalbėjimą, bet ir bet kokį buvimą vaiko akiratyje tokiu būdu keliant šiam baimę ir išgąstį. Be to, pareiškėjo teiginys, kad jis besąlygiškai vykdo sprendimą yra nepagrįstas, nes vykdomosios bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas matosi ir bendrauja su sūnumi nedalyvaujant ir net netarpininkaujant psichologui/psichiatrui. Pareiškėjo bandymų pasimatyti bei bendrauti su sūnumi būta ir daugiau, kas aiškiai rodo pareiškėjo piktybišką sprendimo ignoravimą bei visišką abejingumą vaiko patiriamoms emocijoms, skundas dėl patvarkymo tėra dar vienas bandymas vilkinti vykdymo procesą bei piktnaudžiauti turimomis teisėmis. Pareiškėjo skunde dėstomi nusiskundimai dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus nėra susiję su būtent pareiškėjui adresuotu Patvarkymu ir nerodo skundžiamo Patvarkymo neteisėtumo. Pats pareiškėjas yra gavęs vykdomąjį raštą, kuriame skolininku nurodytas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, todėl pareiškėjas turėjo visas objektyvias galimybes kreiptis į antstolį ir siekti, jog būtų užtikrintas jo ir sūnaus bendravimas, todėl šiuo atveju tik dėl paties pareiškėjo veiksmų nėra paskirtas konkretus psichologas/psichoterapeutas, nes būtent pareiškėjas atsisakė psichiatro L. S., kurį laiką stebėjusio jo ir sūnaus bendravimą, ir nesutiko sudaryti trišalės sutarties su Teisės psichologų kontora. Visi pareiškėjo dėstomi teiginiai, jog jis siekia atkuri ryšį su vaiku yra visiškai nepagrįsti.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius atsiliepimo į skundą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 6 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų atmetė.

Teismas nurodė, kad 2014 m. lapkričio 21 d. antstolė B. P. priėmė vykdyti vykdomąją bylą Nr. 0171/15/03454 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. N2-6217-101/2012 dėl skolininko R. K. bendravimo su sūnumi A. K. tvarkos, pagal kurią buvo nustatytas pereinamasis laikotarpis, kurio metu skolininkas su sūnumi bendrauja tarpininkaujant šeimos psichologui/psichoterapeutui, pagal šio specialisto sudarytą planą, paskirtą grafiką bei jo numatytoje vietoje. Išieškotojai ir skolininkui nesusitarus dėl specialisto, skolininko bendravimas su sūnumi turi vykti su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus išieškotojos ir skolininko nurodyto specialisto pagalba; išieškotoja įpareigojama užtikrinti sūnaus atvykimą specialisto nurodytu laiku ir vietoje; tokia bendravimo tvarka yra nustatoma iki abu tėvai sutars, kad psichologo dalyvavimas nėra būtinas. Šis vykdomasis raštas buvo išduotas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-6217-101/2012, kuris buvo pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartimi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartimi, pagrindu. Minėto vykdomojo dokumento pagrindu buvo užvesta ir vykdomoji byla Nr. 171/15/03455, kurioje 2015 m. rugsėjo 22 d. Patvarkymu Nr. 0171/15/03455/PĮ Dėl įpareigojimo sudaryti sąlygas laikytis teismo nustatytos tvarkos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2015 m. rugsėjo 22 d. Patvarkymu buvo įpareigotas sudaryti visas sąlygas pareiškėjui ir jo sūnui bendrauti vykdomajame dokumente nustatyta tvarka. Pareiškėjui šis patvarkymas įteiktas 2015 m. rugsėjo 28 d. Vilniaus (duomenys neskelbtini) pradinės mokyklos 2015 m. spalio 14 d. rašte Nr. SD-84 Dėl informacijos pateikimo turinio nurodyta, jog pareiškėjas 2015 m. spalio 16 d. susitiko su sūnumi mokymosi įstaigoje. Skolininkui ir išieškotojai nesusitarus dėl galinčio teikti paslaugas psichologo, Vaiko teisių apsaugos skyriuje vyko pokalbiai dėl abiems šalims priimtino specialisto skyrimo bei šalims buvo rekomenduota kreiptis į Teisės psichologų kontorą. Antstolė 2015 m. spalio 6 d. Patvarkymu Dėl specialisto kandidatūros Nr. 0171/15/03454/ĮP prašė šalių pateikti poziciją dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus rekomenduojamos Teisės psichologų kontoros galimo paskirti psichologo kandidatūros.

Teismas sprendė, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, nes vadovaudamasi CPK 18 straipsnio bei 634 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir atsižvelgdama į prioritetinius vaiko interesus, skolininko ir jo sūnaus tinkamo emocinio ryšio atkūrimo būtinumą bei siekdama tėvų bendro sutarimo, antstolė visiškai pagrįstai ir teisėtai skundžiamu Patvarkymu prašė pateikti poziciją dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus rekomenduojamos Teisės psichologų kontoros galimo paskirti psichologo kandidatūros. Teismas pažymėjo, jog minėtu patvarkymu nurodyta išieškotojai ir pareiškėjui pateikti motyvuotas ir išsamias priežastis, dėl kurių būtų nesutinkama dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus rekomenduojamos Teisės psichologų kontoros galimo paskirti psichologo kandidatūros, tačiau pareiškėjas skunde nenurodė jokių teisinių bei motyvuotų argumentų dėl ko jam yra netinkama ši kontora, todėl pareiškėjo argumentus šioje dalyje teismas atmetė kaip nepagrįstus. Teismas sprendė, kad vykdydama šiuos dokumentus antstolė ėmėsi visų leistinų ir privalomų priemonių, numatytų įstatymo nuostatų nepažeidė, nes vykdomasis dokumentas nėra vykdomas tik dėl to, jog šalys nesusitarė dėl specialisto paskyrimo. Teismas pažymėjo, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartimi galutinai nustatyta pareiškėjo bendravimo tvarka su sūnumi, tik išieškotoja ir skolininkas gali susitarti dėl specialisto, kuris dalyvautu pareiškėjui bendraujant su sūnumi, šis teismo procesinis sprendimas yra vientisas aktas, todėl rezoliucinę dalį interpretuojant atsietai nuo dėstomosios dalies, yra iškreipiama jo esmė bei prasmė. Psichologas pagal minėtą nutarties tikslą yra tinkamas subjektas užtikrinti pareiškėjo sūnaus interesus jam bendraujant su pareiškėju iki abu tėvai sutars, jog psichologo dalyvavimas nėra būtinas.

Teismas konstatavo, jog kiti pareiškėjo skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam šio skundo išnagrinėjimui, antstolė CPK nuostatų nepažeidė, todėl pareiškėjo skundą atmetė, išieškotojos naudai priteisė 150 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Atskirojo skundo argumentai

Pareiškėjas R. K. skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartį ir antstolės B. P. 2015 m. lapkričio 6 d. patvarkymą, nepriteisti arba sumažinti iš pareiškėjo R. K. priteistas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad vykdomajame rašte nurodyta, jog jeigu per mėnesį išieškotoja ir skolininkas nesusitaria, tėvo ir sūnaus bendravimas vyksta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus šalims nurodyto specialisto pagalba, o toks nurodymas šalims yra privalomas. Šiuo atveju vykdomajame dokumente nėra numatytas įpareigojimas pareiškėjui teikti poziciją dėl Vaiko teisių apsaugos skyriaus rekomenduoto specialisto, nes antstolė negali ir neturi vykdomajame rašte numatytų teisių įpareigoti šalis susitarti dėl specialisto kandidatūros paskyrimo, be to, terminas šalims susitarti dėl specialisto kandidatūros seniai pasibaigęs, todėl galioja vykdomajame rašte nurodyta bendravimo tvarka, numatanti, kad bendravimas vyksta Vaiko teisių apsaugos skyriaus nurodyto specialisto pagalba. Antstolės veiksmai išeina už vykdomojo rašto ribų, taigi, antstolė, priimdama skundžiamą patvarkymą, viršijo savo įgaliojimus. Vaiko teisių apsaugos skyrius netinkamai vykdo 2014 m. spalio 24 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, nes skyrius turėtų ne siūlyti kreiptis į kitas tarnybas, bet nustatyti konkretų specialistą. Vaiko teisių apsaugos skyriaus pozicija, kad jo veiksmai gali būti tik pedagoginio, konsultacinio pobūdžio yra nepagrįsti, nes skyrius privalo vykdyti nutartį. Nustatymas, kad pareiškėjas turi pateikti poziciją dėl Vaiko teisių apsaugos skyriaus pasiūlymo, kad psichologą nustatys Teisės psichologų kontora, neatitinka vykdomojo rašto. Tiek antstolė, tiek pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodo, kad šalims nesutariant dėl Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialisto užkertamas kelias įvykdyti vykdomąjį dokumentą bei jog tik šalys bendru sutarimu gali susitarti dėl specialisto pasirinkimo, nes vykdomajame rašte nurodyta, kad šalims nesutariant dėl specialisto pasirinkimo per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo, tokį specialistą nustato Vaiko teisių apsaugos skyrius. Antstolė ir pirmosios instancijos teismas, spręsdami šį ginčą, turėtų vadovautis tik išduotu vykdomuoju raštu, o ne sprendimų motyvuojamosiomis dalimis, ir negali kitaip, nei vykdomajame rašte aiškinti sprendimo vykdymo tvarkos. Pirmos instancijos teismas nepasisakė dėl to, kad skundžiamu patvarkymu yra iš esmės apribojamos pareiškėjo ir jo sūnaus teisės, nes juo prašoma pateikti poziciją dėl matymosi, o ne dėl bendravimo tvarkos ir dėl specialisto dalyvavimo, o ne tarpininkavimo. Nurodo, kad pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį, dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o jos gali būti atlyginamos, kai su suinteresuotumas byloje yra priešingas. Pirmos instancijos teismas nepagrindė kodėl iš pareiškėjo yra priteistinos bylinėjimosi išlaidos išieškotojos naudai, kodėl jos suinteresuotumas bylos baigtimi yra priešingas. Išieškotojos patirtų išlaidų suma yra didelė, todėl jeigu teismas vis dėlto spręstų priteisti jos patirtas išlaidas, jos turėtų būti mažinamos.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą išieškotoja R. K. prašo atmesti pareiškėjo skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 6 d. nutarties. Nurodo, kad teismo sprendimas negali būti suvokiamas tik kaip formalus, į atskiras dalis suskaidytas dokumentas, jis turi būti vykdomas atsižvelgiant į jo priėmimo priežastis, esmę bei tikslus, todėl tiek sprendimo rezoliucinėje dalyje nustatyti įpareigojimai, tiek jo pagrindu išduotas vykdomasis raštas turi būti aiškinami bei vykdomi atsižvelgiant į sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstytą argumentaciją. Antstolė patvarkymu prašydama pateikti pareiškėjo poziciją dėl suinteresuoto asmens rekomenduoto specialisto, ne tik kad neviršijo savo įgaliojimų, tačiau priešingai – veikė vykdydama jai teisės aktais priskirtas pareigas ir ėmėsi visų veiksmų, kad sprendimas būtų operatyviai, nešališkai ir realiai įvykdytas, todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo teiginiais, kad antstolė neva viršijo įgaliojimus ar buvo pažeistos pareiškėjo teisės. 2016 m sausio 6 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo esminius su patvarkymo teisėtumu bei pagrįstumu susijusius pareiškėjo argumentus, jie yra tinkamai ir motyvuotai paneigti, o tai, kad nebuvo atsakyta į visus pareiškėjo argumentus nesudaro pagrindo naikinti nutartį. Su pareiškėjo argumentu, kad dėl suinteresuoto asmens Vaiko teisių apsaugos skyriaus neveikimo sprendimas nevykdomas, nėra pagrindo sutikti, nes būtent dėl pareiškėjo veiksmų nėra paskirtas konkretus specialistas. Pareiškėjas nesutikdamas su antstolės pasiūlymu galėjo tiesiog nurodyti nesutikimo motyvus, tačiau pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, o tai rodo, kad pareiškėjas nenori atkurti ryšio su sūnumi. Pareiškėjas, teikdamas skundą bei teisindamasis tuo, kad nėra paskirtas specialistas, ignoruoja jo ir sūnaus bendravimo tvarką ir savavališkai bendrauja su sūnumi. Šie pareiškėjo veiksmai vertintini kaip piktnaudžiavimas teisėmis. Išieškotoja siekia vaiko interesų apsaugos, siekia užtikrinti, kad pareiškėjas su vaiku bendrautų taip, kaip numatyta teismo sprendime, tuo tarpu pareiškėjas ignoruoja teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką, todėl išieškotojos ir pareiškėjo interesai byloje yra skirtingi, o tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai išieškotojos naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Išieškotojos patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija teisės aktais įtvirtintų maksimalių dydžių, yra gerokai už juos mažesnės, todėl nėra pagrindo jas mažinti.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolė B. P. prašo atsisakyti tenkinti skolininko atskirąjį skundą, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016m, sausio 6 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nustatė, kad pareiškėjo bendravimas su sūnumi galimas tik dalyvaujant specialistui. Vykdomasis dokumentas vykdomas siekiant atkurti skolininko ir sūnaus ryšius bei užtikrinti vaiko interesus, skolininkui leidžiant bendrauti su juo tik dalyvaujant specialistui. Pareiškėjo teiginiai, kad pagal vykdomąjį dokumentą, antstolė patvarkyme negalėjo naudoti sąvokos „matymosi su vaiku tvarka“ bei sąvokos „dalyvaujant psichologui“, taip sudarant prielaidą, kad skolininko bendravimas su sūnumi apribotas ir skolininkas su sūnumi gali matytis kada panorėjęs nedalyvaujant jokiam specialistui, yra nepagrįstas, pažeidžiantis vaiko interesus ir be pagrindo išplečiantis skolininko teises. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, neturėdamas jokių priverstinių vykdymo priemonių taikymo įgaliojimų, įvykdyti vykdomąjį raštą gali tik nukreipdamas skolininką pas tinkamą specialistą, o garantuoti ir užtikrinti, kad specialistas ir lankymosi pas jį sąlygos tiks abiems tėvams, pas jį bus lankomasi bei laikomasi jo nurodymų ir patarimų, negali. Taigi, Vaiko teisių apsaugos skyriaus funkcijos, vykdant vykdomąjį dokumentą, yra ne priverstinis specialisto paskyrimas, o nukreipimo pas tinkamą specialistą organizavimas, todėl nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad skyrius turėjo paskirti specialistą, o ne jį rekomenduoti. Teismo sprendimu nekonkretizuota kokį specialistą turi nurodyti skyrius, tačiau akivaizdu, kad jis turi užtikrinti vaiko interesus jam bendraujant su pareiškėju Teisės psichologų kontoros specialistas yra tinkamas subjektas šiam tikslui įgyvendinti. Vaiko teisių apsaugos skyriui, laikantis šios institucijos veiklą reglamentuojančių teisės aktų, pagal kuriuos skyriaus veiksmai gali būti pedagoginio, konsultacinio pobūdžio, negalint užtikrinti geranoriško susitarimo dėl psichologo ir klientų bendravimo, vykdomasis dokumentas nėra vykdomas dėl to, kad šalys nesusitarė dėl specialisto paskyrimo, todėl pareiškėjo argumentai, kad skyriaus veiksmai užkerta vykdomojo dokumento vykdymą yra nepagrįsti. Skolininkui ir išieškotojai nesusitarus dėl jokio specialisto, kuris dalyvautų skolininko ir jo sūnaus bendravime, užkertamas kelias pasiekti teismo sprendimo tikslą, įvykdant vykdomąjį dokumentą. Antstolė, siekdama vykdomojo dokumento įvykdymo turi imtis visų teisėtų priemonių jį įvykdyti realiai ir kiek įmanoma operatyviau. Antstolio pasirinktos vykdymo priemonės turi būti teisėtos ir nukreiptos į vykdomojo dokumento įvykdymą, todėl jei pasirinktos priemonės atitinka šiuos kriterijus, jos yra tinkamos, nepaisant to, kad nėra numatytos ar apibrėžtos vykdomajame dokumente ar norminiuose teisės aktuose. Antstolė, siekdama realiai ir kiek įmanoma operatyviau įvykdyti vykdomąjį dokumentą, atsižvelgdama į prioritetinius vaiko interesus, siekdama pareiškėjo ir jo sūnaus emocinio ryšio atkūrimo bei siekdama tėvų bendro sutarimo, pagrįstai prašė pateikti poziciją dėl Vaiko teisių apsaugos skyriaus tėvams nurodytos Teisės psichologų kontoros galimo paskirti psichologo kandidatūros. Priimtu patvarkymu antstolė neperžengė vykdomojo dokumento ribų, nepažeidė pareiškėjo interesų, siekdama užkirsti kelią piktnaudžiavimui bei vykdymo procesui vilkinti, antstolė pagrįstai nurodė pateikti motyvus ir priežastis dėl kurių nesutinkama su siūlomo specialisto kandidatūra. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad nesutinka psichologo pasiūlymas pradžioje pas specialistą lankytis pareiškėjui ir išieškotojai be vaiko, tačiau pareiškėjas neturi tinkamos kvalifikacijos kvestionuoti kompetentingo specialisto siūlomų metodų. Siekiant įvykdyti teismo sprendimą, būtinas antstolės ir šalių bendradarbiavimas, tačiau pareiškėjas su antstole nebendradarbiauja, specialisto kandidatūros nepateikia, tik formaliais pagrindais skundžia antstolės priimtą patvarkymą. 2015 m. rugsėjo 22 d. patvarkymu pareiškėjas įpareigotas laikytis teismo nustatytos tvarkos, tačiau iš į vykdomąją bylą pateiktų įrodymų matyti, kad pareiškėjas 2015 m. spalio 14 d. susitiko su sūnumi mokymosi įstaigoje, todėl skolininkas, teikdamas skundą, siekia ne apginti savo tariamai pažeistus interesus, o vilkinti vykdomojo dokumento vykdymą ir toliau savavališkai pažeidinėdamas vykdomąjį dokumentą, bendrauti su vaiku. Pareiškėjo argumentai, kad Vaiko teisių apsaugos skyriui rekomendavus specialistą išieškotoja ir specialistas negalės būti įpareigojami laikytis vykdomojo dokumento nepagrįsti, nes išieškotojai nevykdant įpareigojimo galimas priverstinis vykdymo procesas, o specialistui netinkamai vykdant pareigas ar jų nevykdant, antstolei suteikti įgaliojimai kreiptis dėl baudos specialistui skyrimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Byloje kilo ginčas dėl to, ar antstolė, atlikdama vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje, priėmė teisėtą patvarkymą, kuriuo įpareigojo išieškotoją bei skolininką pateikti poziciją dėl specialisto kandidatūros.

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis Civilinio proceso kodekso bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Teismų procesinių sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007).

Byloje nustatyta, kad antstolė B. P. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0171/15/03454 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. N2-6217-101/2012 dėl pareiškėjo R. K. bendravimo su sūnumi A. K. tvarkos, kuriuo nustatytas pereinamasis laikotarpis, kurio metu pareiškėjas bendrauja su sūnumi tarpininkaujant šeimos psichologui / psichoterapeutui pagal šio specialisto sudarytą planą, paskirtą grafiką bei jo nustatytoje vietoje. Dėl galinčio teikti paslaugas specialisto išieškotoja ir skolininkas susitaria ne vėliau kaip per mėnesį, o nesutarus per teismo nustatytą terminą, bendravimas vyksta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus šalims nurodyto specialisto pagalba, toks nurodymas šalims yra privalomas. Ši bendravimo tvarka nustatyta iki abu tėvai sutars, kad psichologo dalyvavimas nėra būtinas. 2015 m. rugsėjo 15 d. patvarkymu antstolė įpareigojo pareiškėją nekliudyti atlikti vykdymo veiksmus, 2015 m. rugsėjo 22 d. patvarkymu pareiškėjas įpareigotas laikytis nustatytos bendravimo tvarkos, minėtas patvarkymas pareiškėjui įteiktas 2015 m. rugsėjo 28 d. Antstolė taip pat vykdo vykdomąją bylą Nr. 0171/15/03455 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. N2-6217-101/2012 dėl pareiškėjo R. K. bendravimo su sūnumi A. K. tvarkos vykdymo, skolininkas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. Antstolė 2015 m. rugsėjo 15 d. patvarkymu įpareigojo Vaiko teisių apsaugos skyrių netrukdyti antstoliui vykdyti vykdomuosius veiksmus, o 2015 m. rugsėjo 22 d. patvarkymu antstolė įpareigojo Vaiko teisių apsaugos skyrių sudaryti sąlygas pareiškėjui bendrauti su sūnumi skyriaus nurodyto specialisto pagalba. Vykdomojoje byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjas buvo atvykęs pasimatyti su vaiku jo mokykloje. 2015 m. lapkričio 6 d. patvarkymu antstolė įpareigojo pareiškėją ir išieškotoją pateikti poziciją raštu dėl Teisės psichologų kontoros paskirto psichologo dalyvavimo pareiškėjo ir jo sūnaus matymosi metu, o jei pareiškiamas nesutikimas, jis turi būti motyvuotas, išsamiai nurodant nesutikimo priežastis. Išieškotoja nuomonę dėl specialisto paskyrimo pareiškė.

Pareiškėjas nurodo, jog vykdomajame rašte įtvirtinta pareiga Vaiko teisių apsaugos skyriui paskirti specialistą, todėl antstolės patvarkymas išeina už vykdomojo rašto ribų, jis priimtas antstolei viršijus įgaliojimus. Iš byloje esančio Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus rašto matyti, jog skyrius buvo nurodęs naudotis psichologės J. S. paslaugomis, tačiau paslaugų teikimas buvo nutrauktas, skyrius pasiūlė naudotis psichoterapeuto L. S. paslaugomis, tačiau tėvams nesutarus, psichoterapeutas negalėjo tęsti konsultacijų, todėl Vaiko teisių apsaugos skyrius rekomendavo kreiptis į Teisės psichologų kontorą dėl specialisto paskyrimo bei susitikimų grafiko suderinimo. 2015 m. spalio 12 d. raštu Vaiko teisių apsaugos skyrius informavo antstolę, jog atliko teismo įpareigojimus dėl specialisto parinkimo, o kadangi skyriaus veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra numatytos prievartos priemonės, kurios įpareigotų išieškotoją ir skolininką tartis vaiko auklėjimo klausimais, skyriaus veiksmai gali būti tik pedagoginio, konsultacinio pobūdžio. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, vykdomasis dokumentas nėra vykdomas dėl to, jog šalys nesusitarė dėl specialisto paskyrimo, todėl yra užkertamas kelias vykdomojo dokumento įvykdymui. CPK 634 straipsnio 2 dalis numato, jog antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Pareiškėjui ir išieškotojui nesusitariant dėl specialisto, antstolė, siekdama įvykdyti teismo sprendimą, pagrįstai ir teisėtai 2015 m. lapkričio 6 d. patvarkymu prašė pateikti poziciją dėl Vaiko teisių apsaugos skyriaus rekomenduojamos Teisės psichologų kontoros galimo paskirti psichologo kandidatūros. Atkreiptinas dėmesys, jog antstolė nurodė pateikti motyvuotas ir išsamias priežastis, dėl kurių būtų nesutinkama su nurodyto psichologo kandidatūra, tačiau pareiškėjas argumentų dėl tarnybos kandidatūros netinkamumo taip ir nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.

CPK 270 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismo sprendimą sudaro įžanginė, aprašomoji, motyvuojamoji ir rezoliucinė dalys. Priimtas teismo sprendimas yra baigtinis ir vientisas aktas, jo motyvuojamojoje dalyje pagal CPK reikalavimus yra surašomi visi motyvai, kurių pagrindu priimama sprendimo rezoliucinė dalis. Vykdomasis raštas išduodamas sprendimo pagrindu, jame pažodžiui nurodoma tik su išieškojimu susijusi sprendimo rezoliucinė dalis, tačiau sprendimo rezoliucinė dalis negali būti aiškinama atsietai nuo sprendimo įžanginės ir motyvuojamosios dalių, nes tokiu atveju sprendimas bei jame konstatuotos aplinkybės praras teisinę prasmę. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo argumentas, kad sprendžiant ginčą turi būti vadovaujamasi tik vykdomuoju raštu, o ne sprendimų motyvuojamosiomis dalimis atmetamas kaip nepagrįstas.

Pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį, tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Nagrinėjamu atveju išieškotoja R. K. atsiliepimais prašė pareiškėjo skundą bei atskirąjį skundą atmesti, todėl jos suinteresuotumas bylos baigtimi yra priešingas pareiškėjo interesui. Atsižvelgdamas į CPK įtvirtintas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas iš pareiškėjo išieškotojos naudai. Be to, priteistos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių dydžių, todėl nėra pagrindo jas mažinti pareiškėjo skunde nurodomais argumentais, taigi pareiškėjo skundas šioje dalyje taip pat atmetamas kaip nepagrįstas.

Kiti pareiškėjo skunde nurodyti argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui įtakos neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria žemesnės instancijos teismo priimtos nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Pagrindų, nustatytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta.

Išieškotoja pateikė prašymą priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Išieškotojos prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijoje nustatytų maksimalių dydžių, yra pagrįstos, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 443 straipsnio 6 dalimi, išieškotojos prašymą tenkina, ir iš pareiškėjo R. K. priteisia 100 Eur bylinėjimosi išlaidų R. K. naudai, kurias ši patyrė nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 100 Eur bylinėjimosi išlaidų R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Teisėja Vilija Mikuckienė