Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant rūpintinei S. S., rūpintinės atstovei advokatei Ingridai Ivanovienei, Globos namų „Užuovėja“ atstovei socialinei darbuotojai Anastasijai Kulešo,

išvadą teikiančios institucijos byloje – Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Danutei Rainienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal rūpintinės S. S. rūpintojo globos namų „Užuovėja“ ieškinį atsakovui E. T. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir jo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 26 d. parengiamojo teismo posėdžio metu rūpintinės atstovė advokatė I. Ivanovienė patikslino ieškinio reikalavimus: 1) atsisakė reikalavimo nustatyti vaiko – T. T., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina S. S., gim. (duomenys neskelbtini); 2) patikslino 4 ieškinio reikalavimą, nurodant, kad iki rūpintinės S. S., gim. (duomenys neskelbtini), pilnametystės vaiko išlaikymui skirtų pinigų tvarkytoju uzufrukto teise bus globos namai „Užuovėja“, o rūpintinei sulaukus pilnametystės vaiko išlaikymui skirtų pinigų tvarkytoja uzufrukto teise bus pati rūpintinė S. S..

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad Tarnybos darbuotojai lankėsi rūpintinės ir atsakovo gyvenamosiose vietose, ištyrė šalių aplinkos sąlygas, surašė buities tyrimo ir šeimos aplankymo aktus. Nustatė, kad nepilnametės tėvai gyvena skyrium: motina su nepilnamete dukra gyvena globos namuose (duomenys neskelbtini) tėvas – Šiauliuose. Tarnybos nuomone, rūpintojo prašomas priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur iki vaiko pilnametystės galimai užtikrintų būtiną vaiko poreikių patenkinimo lygį. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Atsakovas į 2019 m. liepos 25 d. posėdį neatvyko. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas apie teismo posėdį informuotas tinkamai (el. b. l. 27), tačiau nepateikė teismui prašymų ar įrodymų dėl negalėjimo dalyvauti teismo posėdyje dėl svarbių priežasčių, nepareiškė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, išnagrinėjo bylą jam nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso – toliau ir CPK) 246 straipsnio 2 dalis).

Teismo posėdyje rūpintinė S. S. papildomai atsakydama į teismo užduotus klausimus nurodė, kad atsakovas buvo davęs jai tik 25 Eur grynais, už kuriuos pastaroji nusipirko sau batus už 13 Eur, o už likusią sumą nupirko smulkias prekes dukrai; daugiau pinigų atsakovas nėra jai davęs, nebuvo kalbama ir apie lovos dukrai nupirkimą.

Tarnybos atstovė papildomai nurodė, kad rūpintojo prašomas priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur iki vaiko pilnametystės galimai užtikrintų būtiną vaiko poreikių patenkinimo lygį. Prašė ieškinį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad nepilnametė T. T., gimusi (duomenys neskelbtini), yra rūpintinės S. S. ir atsakovo E. T. dukra (el. b. l. 5, 6-7). Šalys santuokos nebuvo sudarę. Nepilnametė T. T. gyvena kartu su motina (rūpintine) globos namuose (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 8-9, 10-15). Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui E. T. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui ir jo įsiskolinimo priteisimo.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina absoliučią tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės. Šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti jos vykdymo kitiems asmenims. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 straipsnio nuostatoje, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymas, išreikšta valstybės pareiga įstatymuose nustatyti pakankamus ir efektyvius vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugos būdus ir priemones. Pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą (3 straipsnis, 4 straipsnio 7 punktas), šeimos santykius reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normas (3.3 straipsnis ir kt.) pirmiausia tėvai privalo rūpintis nepilnamečiu vaiku, jį auklėti, globoti, išlaikyti.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, t. y. teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.194 straipsnis).

Ieškovas prašo iš atsakovo priteisti nepilnamečiam vaikui išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovas 2019 m. liepos 26 d. ieškovo reikalavimų dėl prašomo priteisti išlaikymo dydžio iš esmės neginčijo, šalys prašė bylos nagrinėjimą atidėti taikiam (nuolaidų būdu) ginčo išsprendimui, tačiau į kitą parengiamąjį teismo posėdį (2019 m. liepos 25 d.) atsakovas neatvyko, šalys taikiai ginčo neišsprendė. Civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas suteikia teisę šalims laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę pasirinkti poziciją gintis ar sutikti su pareikštais reikalavimais (CPK 12, 13 straipsniai). Dėl to teismas nagrinėja pareikštą reikalavimą, remdamasis byloje surinktais įrodymais.

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Tai yra nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016; ir kt.). Nurodyti kriterijai taikomi vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu.

Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsižvelgtina į vaiko poreikius. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Pažymėtina, kad vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, ugdymą. Bylos duomenimis nepilnametė S. S. su savo mažamete dukra gyvena globos namuose ir abi pilnai išlaikomos iš valstybės biudžeto lėšų (el. b. l. 8-9, 10-15). Nepilnametė S. S. mokosi Vilniaus „Gabijos“ dieninėje bendrojo ugdymo jaunimo mokykloje (el. b. l. 17); kilnojamojo ir (ar) nekilnojamojo turto neturi ( el. b. l. 61-62). Duomenų, kad atsakovas prisidėjo prie savo mažametės dukros išlaikymo, byloje nėra. Teismo vertinimu, ieškovo prašomas priteisti 200 Eur išlaikymas nėra neprotingai didelis, priešingai, nurodomo išlaikymo dydis laikytinas racionaliu ir protingu.

Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsižvelgtina ir į tėvų turtinę padėtį. Bylos duomenimis atsakovas yra sveikas ir darbingo amžiaus, iki 2019 m. gegužės mėnesio dirbo UAB (duomenys neskelbtini), gaunamos pajamos kas mėnesį vidutiniškai sudarė apie 1200 Eur neatskaičius mokesčių (el. b. l. 63-69). 2019 m. birželio 26 d. parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad prieš 3 savaites nutraukė darbo santykius su UAB (duomenys neskelbtini) tačiau dėl to nepergyvena, nes darbo pasiūlymų gali susirasti laisvai. Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovas kilnojamojo ir (ar) nekilnojamojo turto neturi ( el. b. l. 70-71). Duomenų apie (ne)turimus įsipareigojimus kreditoriams atsakovas nepateikė (CPK 178 straipsnis). Atsakovas į nagrinėjamą bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad jo darbingumo lygis yra sumažėjęs (pvz., Nedarbingumo lygio nustatymo pažymą, medicinos įstaigos pažymą apie negalimumą dirbti konkretų darbą ir pan.), todėl jis negali nuolat dirbti ar dirbti konkretaus darbo, taip pat, kad jis dėjo pastangas susirasti darbą (geriau apmokamą, papildomą darbą), tačiau jam dėl subjektyvių (pvz., konkrečių gebėjimų trūkumo) ar objektyvių (pvz., amžiaus) aplinkybių to nepavyko padaryti. Minėta, kad civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas suteikia teisę šalims laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę pasirinkti poziciją gintis ar sutikti su pareikštais reikalavimais (CPK 13 straipsnis). Remdamasis tuo, teismas sprendžia, kad atsakovo pasinaudojimas įstatymo suteikta teise neteikti pozicijos dėl pareikšto ieškinio, duomenų apie savo turtinę padėtį bei sveikatos būklę, negali paneigti vaiko teisės į tinkamą jo būtinųjų poreikių patenkinimą. Aplinkybė, kad atsakovas laikinai neturi (neturėjo) darbo nepaneigia jo, kaip tėvo, asmeninės turtinės pareigos teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad, esant galimybei taikyti tokį teisinį gynybos būdą, kuris užtikrins, jog bus apsaugoti vaiko interesai, jis turi būti taikomas, nors dėl to atsiradę teisiniai padariniai ir būtų nepalankūs kitiems asmenims.

Atsižvelgdamas į vaiko amžių, jo poreikius ir jiems reikalingą patenkinti išlaidų dydį, į tai, kad prašomas priteisti išlaikymas neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. 644 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nustatyto minimaliojo darbo užmokesčio, kuris laikytinas orientaciniu kriterijumi išlaikymo priteisimo bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-195-915/2015; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-276/2013; ir kt.), teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovo nepilnamečiam vaikui T. S. priteistinas išlaikymas po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikui dydis šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai, nepažeis socialinio teisingumo (CPK 178, 185 straipsnis, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis).

Teismas pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016; ir kt.).

Atsižvelgiant į šioje byloje pareikštus reikalavimus, išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dienos, t. y. nuo 2019 m. vasario 22 d., iki vaiko pilnametystės. Priteista suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Iki rūpintinės S. S., gim. (duomenys neskelbtini), pilnametystės vaiko išlaikymui skirtų pinigų tvarkytoju uzufrukto teise skirtini globos namai „Užuovėja“, o rūpintinei sulaukus pilnametystės vaiko išlaikymui skirtų pinigų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina pati rūpintinė S. S. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Ši teismo sprendimo dalis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 straipsnis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus atsiranda šiems gimus ir tęsiasi iki jų pilnametystės. Pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsnis). Ieškinį teismui ieškovas pateikė 2019 m. vasario 22 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Ieškovas nurodo, kad atsakovas nuo dukters gimimo ja domėjosi; šių metų liepos mėnesį dukters išlaikymui sumokėjo 30 Eur, daugiau jokių lėšų vaiko išlaikymui neskyrė, daiktų vaikui nedavė.

Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Kita vertus, civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas suteikia teisę šalims laisvai disponuoti joms priklausančioms procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę pasirinkti poziciją gintis nuo pareikštų reikalavimų ar neįrodinėti ginčui išspręsti reikšmingų aplinkybių.

Nagrinėjamu atveju atsakovas neteikė į bylą įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovo nurodytu laikotarpiu (nuo (duomenys neskelbtini) iki 2019 m. vasario 22 d.) jis dukrai teikė materialinį išlaikymą (neatvyko į teismo posėdį ir nepateikė paaiškinimų), kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad nurodytu laikotarpiu vaiko išlaikymo pareigą jis vykdė visa apimtimi ar iš dalies. Byloje nėra pateikta įrodymų, paneigiančių ieškovo nurodomas aplinkybes, ar sudarančių prielaidas spręsti dėl galimai nesąžiningai pareikšto tokio reikalavimo. Ieškovo nurodoma aplinkybė, kad per 7 mėnesių laikotarpį atsakovas vaikui skyrė 30 Eur, teismo vertinimu, negali atstoti tėvų privalomai ir reguliariai vykdytinos išlaikymo prievolės. Dėl to ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už 7 mėnesius laikytinas pagrįstu. Minėta, kad vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), visos abejonės dėl konkrečių aplinkybių (šiuo atveju – atsakovo teiktino išlaikymo) turi būti aiškinamos vaiko naudai. Teismas daro išvadą, kad atsakovas prašomu priteisti išlaikymo skolą laikotarpiu turėjo ir galėjo teikti dukrai 200 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį, t. y. iš viso 1370 Eur.

Remiantis išdėstytu, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiam vaikui skolą tenkintinas, priteisiant iš atsakovo vaikui 1370 Eur išlaikymo skolą (7 mėnesiai x 200 Eur) – 30 Eur = 1370 Eur) (CPK 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 96¹, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93, 98 straipsniai).

Ieškovai bylose dėl išlaikymo priteisimo atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba į bylą pateikė 2019 m. liepos 23 d. pažymą (patikslintą) apie 432,25 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas byloje. Ieškovo patirtos išlaidos, susijusios su advokato pagalba šioje byloje, neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų rekomendacijų dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Byloje visiškai tenkinti ieškovo reikalavimai, dėl to iš atsakovo valstybei priteistina 432,25 Eur už ieškovui advokato suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nagrinėjamu atveju teisme patirta 15,73 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bylos viršelio vidinė pusė) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Tenkinus ieškinį, šių išlaidų atlyginimas priteistinas iš atsakovo (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–268, 270, 279 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo E. T. a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai T. T. a. k. (duomenys neskelbtini) po 200 (du šimtus) Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos (2019 m. vasario 22 d.) iki dukros pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo E. T. a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai T. T. a. k. (duomenys neskelbtini) 1370 (vieno tūkstančio trijų šimtų septyniasdešimt) Eur išlaikymo skolą.

Iki S. S. a. k. (duomenys neskelbtini) pilnametystės nepilnamečiam vaikui T. T. a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikyti skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoju skiriami globos namai „Užuovėja“ j. a. k. (duomenys neskelbtini).

S. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) sulaukus pilnametystės nepilnamečiam vaikui T. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikyti skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skiriama S. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai.

Priteisti iš atsakovo E. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 432,25 Eur (keturis šimtus trisdešimt du eurus, 25 ct) už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (įmokos kodas 5630).

Priteisti valstybei iš atsakovo E. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) 15,73 Eur (penkiolika eurų 73 ct) išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų siuntimu, atlyginti. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.