Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ patikslintą ieškinį atsakovei E. L. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

5. CPK 268 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.

6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ ir atsakovė 2022 m. birželio 14 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 7 582,01 Eur vartojimo kreditas (3 582,01 Eur buvo refinansuota įmonės UAB „Moment Credit“ paskola, o likusi 4 000 Eur suma pervesta atsakovei) 72 mėnesių terminui bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį), t. y.: 7 460,23 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma – 26 proc.) sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais (žr. 2022 m. birželio 14 d. vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) specialiąsias sąlygas; kredito sutarties mokėjimo grafiką; vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.1 papunktį; 2022 m. birželio 14 d. mokėjimo pavedimą).

7. Pagal pirmiau minėtą sutartį, atsakovė laiku nemokėjo mėnesinių įmokų, todėl sutartis su atsakove buvo vienašališkai nutraukta – 2023 m. sausio 21 d. (žr. 2023 m. sausio 5 d. pranešimą apie vartojimo kredito sutarties nutraukimą Nr. (duomenys neskelbtini)).

Dėl reikalavimo perleidimo

8. Pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ 2021 m. gegužės 19 d. pasirašė su ieškove periodinio reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atlygintai perleido savo reikalavimo teises į atsakovę (žr. 2021 m. gegužės 19 d. periodinio reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir bylų priėmimo – perdavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini)). Akcentuotina, kad reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi.

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Pagal CK 6.109 straipsnio 7 dalį skolininkas privalo įvykdyti prievolę naujajam kreditoriui tik tuo atveju, kai šis reikalaudamas pateikia ir reikalavimo perleidimo sutartį. Prievolės dalyviams esminę reikšmę turi pranešimas apie reikalavimo perleidimo faktą, nes nuo pranešimo momento pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pradeda veikti skolininkui ir nuo šio momento reikalavimo perleidimo faktą naujasis kreditorius gali panaudoti prieš skolininką. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 7- 168/2010).

10. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad tinkamu pranešimu apie reikalavimo perleidimą laikytina ir tai, kai skolininką apie reikalavimo perleidimą naujasis kreditorius informavo jam pareikšdamas ieškinį civiliniame procese ir prie jo pridėdamas reikalavimo perleidimo sutartį. Kasacinis teismas išaiškino, kad toks skolininko informavimas apie reikalavimo perleidimą atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Tai skolininko teisių nevaržo labiau negu apie cesiją skolininkas būtų informuotas atskiru pranešimu ar jam įteikiant cesijos sutartį iki ieškinio pareiškimo. Reikalavimo perleidimo sutarties pateikimas skolininkui kartu su ieškiniu, reikalaujant patenkinti reikalavimą, neriboja skolininko teisių ir gynybos priemonių. Skolininkas nepraranda teisės reikšti atsikirtimų, kuriuos turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui, į naujojo kreditoriaus reikalavimą (CK 6.107 straipsnio 1 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).

11. Byloje nustatyta, kad ieškovė 2023 m. kovo 13 d. pranešimu informavo atsakovę apie reikalavimo teisių perleidimą (žr. 2023 m. kovo 13 d. pranešimą). Be to, ieškovė informavo atsakovę apie reikalavimo perleidimą pareikšdama ieškinį ir prie jo pridėdama reikalavimo perleidimo sutartį. Bylos duomenimis atsakovei procesiniai dokumentai be kita ko ieškinys su reikalavimo perleidimo sutartimi, įteikti tinkamai. Dėl to konstatuotina, jog ieškovė turi teisę reikalauti, kad atsakovė įvykdytų pagal sutartį neįvykdytas prievoles (CK 6.101 straipsnio 1 dalis, 6.109 straipsnio 1, 7 dalys).

Dėl pradinės kreditorės pareigos vertinti atsakovės kreditingumą įgyvendinimo

12. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą vartojimo kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingojo skolinimo principu, privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą, remdamasis pakankama informacija, gauta iš vartojimo kredito gavėjo, ir atlikęs patikrinimą kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose arba pagrįsdamas vartojimo kredito gavėjo pateiktą informaciją kitais įrodymais.

13. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, nagrinėdamas ginčą dėl negrąžinto vartojimo kredito priteisimo, turi pareigą įvertinti, ar kredito davėjas tinkamai įvykdė VKĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą prieš suteikiant jam kreditą ar keičiant kredito sumą. Nustačius faktą, kad vartojimo kredito davėjas neįvykdė VKĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos dėl vartojimo kredito gavėjo kreditingumo įvertinimo, kredito davėjui turi būti taikomos VKĮ įtvirtintos teisinės pasekmės, mažinama vartojimo kredito kaina (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

14. Lietuvos banko valdybos 2011 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 03-144 (keistu 2017 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 03-22) patvirtintų Atsakingojo skolinimo nuostatų (toliau – Nuostatai) 19 punkte nustatyta, kad kredito gavėjo vidutinės mėnesio įmokos pagal visus skolinius įsipareigojimus ir kredito gavėjo mėnesio pajamų (toliau – DSTI) santykis turi būti ne didesnis nei 40 proc., išskyrus Nuostatų 23 ir 24 punktuose nurodytus atvejus. Šioje byloje nėra pagrindo taikyti Nuostatų 23 ir 24 punktuose numatytų išimčių. Kredito davėjas, vertindamas kredito gavėjo kreditingumą, be kita ko, privalo surinkti ir įvertinti informaciją apie: kredito gavėjo pajamas, jų įvairovę, tvarumą, galimą kaitą ateityje; kredito gavėjo skolinius įsipareigojimus; kredito gavėjo kredito istoriją (Nuostatų 32 punktas).

15. Lietuvos banko valdybos 2013 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 03-62 (keistu 2017 m. sausio 24 d. nutarimu) patvirtintų Vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatų 9 punkte nustatyta, kad sudarant vartojimo kredito sutartį vartojimo kredito gavėjo vidutinės mėnesio įmokos dydis pagal visus įsipareigojimus finansų įstaigoms turi sudaryti ne daugiau kaip 40 proc. vartojimo kredito gavėjo tvarių pajamų. Šių nuostatų 10 punkte nurodyta, kad priimant sprendimą dėl vartojimo kredito teikimo turi būti atsižvelgiama į ne mažiau kaip 4 paskutinių mėnesių vartojimo kredito gavėjo tvarių pajamų vidurkį ir vertinama, ar vartojimo kredito sutartyje nustatyto vartojimo kredito grąžinimo laikotarpiu gaunamų tvarių pajamų pakaks visiems įsipareigojimams finansų įstaigoms vykdyti. Tvariomis pajamomis pripažįstamos tokios vartojimo kredito gavėjo pajamos, kurių pagrįstai galima tikėtis vartojimo kredito suteikimo laikotarpiu. Vartojimo kredito davėjas ir tarpusavio skolinimo platformos operatorius, apskaičiuodamas vartojimo kredito gavėjo mokamą įmoką, vertina jam žinomas ir (arba) galimas žinoti vartojimo kredito gavėjo išlaidas, susijusias ne tik su vartojimo kredito grąžinimu, bet ir su kitais vartojimo kredito gavėjo turimais įsipareigojimais finansų įstaigoms, ir atsižvelgia į pajamas, liekančias sumokėjus vartojimo kredito gavėjo mokamą įmoką.

16. Atsižvelgiant į pirmiau šiame sprendime nurodytas teisės aktų normas bei jas aiškinančią kasacinio teismo praktiką, šioje byloje, be kita ko, svarbu įvertinti, ar pradinė kreditorė tinkamai įvykdė VKĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą įvertinti atsakovės kreditingumą prieš suteikdama jai kreditą.

17. Ieškovė pateikė teismui duomenis ir rašytinius paaiškinimus, patvirtinančius, kad pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ tinkamai įvykdė aptariamą VKĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą įvertinti atsakovės kreditingumą (žr. patikslinto ieškinio I dalį ir kartu su pradiniu ieškiniu pateiktus priedus). Iš ieškovės pateiktų duomenų nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ vertindama atsakovės kreditingumą naudojosi atsakovės suteikta informacija, taip pat visa iš registrų gauta informacija, patikrino registrus apie atsakovės šeimyninę padėtį, darbovietes, gaunamas pajamas, taip pat turimus kreditorinius įsipareigojimus. Iš pirmiau nurodytų duomenų nustatyta, kad sudarant ginčo vartojimo kredito sutartį joje nustatytas atsakovės mėnesio įmokos dydis neviršijo 40 proc. atsakovės tvarių pajamų, duomenų apie atsakovės netinkamai vykdomus turimus įsipareigojimus nėra. Atsakovė byloje neginčija pirmiau nurodytų aplinkybių, taip pat nekvestionuoja ieškovės pateiktuose dokumentuose nurodytos informacijos teisingumo. Apibendrinant tai, kas pirmiau šiame sprendime nurodyta, darytina išvada, jog ieškovė įrodė, kad pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ tinkamai įvykdė aptariamą VKĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą įvertinti atsakovės kreditingumą, todėl byloje nėra pagrindo taikyti VKĮ nurodytų padarinių, aptartų šio sprendimoą 13 pastraipoje.

Dėl negrąžinto kredito priteisimo

18. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalis paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CPK 6.873 straipsnis). Akcentuotina, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.256 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, taip pat netinkamas įvykdymas, įvykdymo termino praleidimas (CK 6.205 straipsnis).

19. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ suteikė atsakovei sutartyje nurodyto dydžio kreditą, tačiau atsakovė sutartyje nustatytais terminais negrąžino kredito (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Byloje nustatyta, kad atsakovė kredito davėjai grąžino 44,64 Eur (žr. patikslinto ieškinio I dalį). Todėl negrąžinta kredito dalis sudaro – 7 537,37 Eur (7 582,01 Eur – 44,64 Eur = 7 537,37 Eur). Byloje nėra ginčo dėl sutarties nutraukimo teisėtumo. Atsakovė taip pat iš esmės neginčija ir ieškovės reikalavimo dėl kredito priteisimo. Vien ta aplinkybė, kad atsakovė šiuo metu galimai turi finansinių sunkumų, nepaneigia jos pareigos atsiskaityti su ieškove. Pastebėtina, kad šalys dėl taikos sutarties sudarymo gali susitarti ir vykdymo procese (CPK 595 straipsnis), be to, atsakovė gali pasinaudoti savo teise ir prašyti teismo sprendimo vykdymo išdėstymo arba atidėjimo (CPK 284 straipsnis). Dėl visų pirmiau nurodytų motyvų ieškovės reikalavimas tenkintinas ir ieškovei iš atsakovės priteistina 7 537,37 Eur negrąžinto kredito (vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.1, 8.1 papunkčiai; CK 6.870 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, CPK 6.873 straipsnis).

Dėl mokėjimo palūkanų ir negautų pajamų (nuostolių) priteisimo

20. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta (CK 6.872 straipsnio 2 dalis).

21. Iš kredito sutarties specialiųjų sąlygų matyti, kad atsakovė įsipareigojo mokėti sutartyje numatytas 26 proc. dydžio metines palūkanas. Šios palūkanos laikytinos mokėjimo (pelno) palūkanomis. Pagal kredito sutartį kreditą ir palūkanas atsakovė turėjo mokėti iki 2028 m. liepos 14 d. Pagal į bylą pateiktą vartojimo kredito sutarties mokėjimo grafiką nustatyta, kad per visą sutarties galiojimo laikotarpį atsakovė turėjo sumokėti iš viso 7 460,23 Eur palūkanų. Bylos duomenimis atsakovė sumokėjo 164,41 Eur palūkanų (žr. patikslinto ieškinio I skyriaus dalį). Iki sutarties nutraukimo dienos (2023 m. sausio 21 d.) ieškovės paskaičiavimu nesumokėtų palūkanų suma sudaro – 964,51 Eur. Teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteisiant 964,51 Eur palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo – 2023 m. sausio 21 d. (kredito sutarties specialiosios sąlygos; kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.1 ir 8.1 papunkčiai; CK 6.874 straipsnio 2 dalis).

22. Ieškovė be kita ko prašo priteisti iš atsakovės 6 331,31 Eur negautų pajamų, paskaičiuotų konkrečia pinigų suma.

23. Paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

25. Sutarties šalys susitarė dėl tokios paskolos grąžinimo tvarkos, pagal kurią visą suteiktą paskolą kartu su mokėjimo palūkanomis atsakovė grąžina iki 2028 m. liepos 14 d. Taigi, iki sutarties galiojimo pabaigos atsakovei tinkamai vykdant sutartį ieškovė turėjo teisėtą ir pagrįstą lūkestį gauti sutartyje numatyto dydžio pajamas – palūkanas, kurių metinė norma – 26 proc., t. y. 6 331,31 Eur palūkanas (7 460,23 Eur visa mokėtina palūkanų suma – 164,41 Eur atsakovės sumokėtas palūkanas – 964,51 Eur palūkanas priteistas iki sutarties nutraukimo = 6 331,31 Eur). Būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (sutarties nevykdymo) ieškovė negavo iš atsakovės 6 331,31 Eur pagrįstai planuotų gauti pajamų mokėjimo palūkanų forma (CK 6.246–6.249 straipsniai).

26. Po sutarties nutraukimo skolininkės prievolė vykdyti sutartį (mokėti kredito gražinimui skirtas įmokas ir palūkanas pagal šalių suderintą kredito gražinimo grafiką) pasibaigė; skolininkei (atsakovei) liko prievolė grąžinti kreditą ir atlyginti kreditorės nuostolius, patirtus dėl sutarties pažeidimo. Sutarčiai esant nutrauktai, atsakovei, kaip asmeniui, atlikusiai neteisėtus veiksmus (sutarties nevykdymą) kreditorės atžvilgiu, civilinės atsakomybės prievolės pagrindu atsirado pareiga sumokėti ieškovei negautas pajamas (mokėjimo palūkanas). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 6 331,31 Eur negautos pajamos už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki sutarties termino pabaigos – 2028 m. kovo 1 d.

27. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą 14 833,19 Eur nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2024 m. rugsėjo 5 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

28. CPK 93 straipsnyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Byloje nustatyta, kad ieškovė patyrė 576 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. sumokėjo už ieškinį 334 Eur žyminio mokesčio ir turėjo 242 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti rengiant ieškinį. Ieškinį patenkinus, ieškovei iš atsakovo priteistina 576 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnis).

29. Valstybė byloje patyrė 4,32 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad šalims tenkanti procesinių dokumentų įteikimo išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411) nustatytos minimalios valstybei priteistinos 8 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, šios išlaidos valstyvbei iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu,

nusprendžia:

Tenkinti ieškinį.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal balance“ (juridinio asmens kodas 302528679) iš atsakovės E. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7 537,37 Eur (septynis tūkstančius penkis šimtus trisdešimt septynis eurus 37 ct) negrąžinto kredito, 964,51 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt keturis eurus 51 ct) palūkanų, 6 331,31 Eur (šešis tūkstančius tris šimtis trisdešimt vieną eurą 31 ct) negautų pajamų, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (14 833,19 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2024 m. rugsėjo 5 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 576 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.