- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-08-20
- Bylos Nr.
- A2.6.-3436-659/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-03015-2014-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Violeta Balčiūnienė
- Pažeidėjas
- K. A.
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Balčiūnienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai K. A., išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., kurioje K. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebausta,
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. A. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji 2014-08-04, apie 18.05 val. ties Rumpiškės g. 30, Klaipėdos m., vairavo automobilį „Mercedes Benz A170“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus šoninio tarpo ir kliudė greta stovėjusį automobilį. Iš įvykio vietos pasišalino, apie eismo įvykį nepranešė policijai. Įvykio metu apgadintas stovėjęs automobilis. K. A. kaltinama padariusi pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.
K. A. į bylos nagrinėjimą atvyko ir paaiškino, kad vairavo tą vakarą automobilį ir Rumpiškės g., kur šalikelėje stovėjo automobiliai, turėjo prasilenkti su kitu automobiliu. Atstumas iš tikro buvo labai mažas, tačiau ji važiavo labai lėtai, prasilenkusi truputį stabtelėjo, kad apžiūrėti, ar nieko neatsitiko stovinčiam šalikelėje automobiliui. Pamačiusi, jog viskas tvarkoje, nuvažiavo. Jokio susidūrimo su kitu automobiliu nepajuto. Kai policijos pareigūnai informavo ją, kad ji pasišalino iš įvykio vietos, su tėčiu nuvažiavo į nurodytą vietą ir pamatė, kad yra atlenktas šalikelėje stovėjusio automobilio „Ford Focus veidrodėlis, tėtis jį atgal įstatė į vietą, veidrodėlis nulaužtas nebuvo, automobilio savininkas jokių pretenzijų neturėjo. Tuomet ji suprato, kad galėjo prasilenkdama su kitu automobiliu kliudyti veidrodėlį, tačiau tikrai to nepajuto. Tyčios pasišalinti iš įvykio vietos ji neturėjo, tuo labiau, kad po prasilenkimo truputį stabtelėjo, kad įsitikinti, ar sėkmingai atliko manevrą.
Kelių eismo taisyklių 132 punktas nurodo, jog vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Be to, Kelių eismo taisyklių 234 punktas nustato, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai.
Motyvuojamoji dalis
ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.
Spręsdamas, ar K. A. veikoje yra teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių, teismas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, pagal kurią, šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, t.y. asmuo turi suvokti, kad jis susijęs su eismo įvykiu, ir iš jo pasišalina, suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, ir nori taip elgtis. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi pasunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Tačiau kiekvienu atveju privaloma vertinti konkrečią situaciją bei nustatyti ar asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino (2014-02-11 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-11/2014). Sprendžiant, ar asmuo suvokė padaręs eismo įvykį, ne mažiau svarbus ir transporto priemonės apgadinimo mąstas ir pobūdis. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad K. A. vairuojamas automobilis MB A170, prasilenkdamas su kita transporto priemone, kliudė šalikelėje stovėjusio a/m Ford Focus veidrodėlį, kuris atsilenkė, tačiau nenulūžo ir nenukrito. Tai matyti ir iš policijos pareigūnų pateiktų fotonuotraukų. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad a/m Ford Focus savininkui būtų padaryta žala ir ją atlyginti būtų vengusi K. A.. Policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nėra duomenų, jog K. A. po eismo įvykio būtų vengusi atvykti į policijos komisariatą. Atsižvelgiant į tai, kad automobilio Ford Focus apgadinimai nežymūs, į tai, kad neneigia kaltės, jog ji galėjo padaryti eismo įvykį, teismas daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiama K. A. nesuvokė, sukėlusi eismo įvykį, ir jos veikoje nėra teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių.
Dėl teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, K. A. atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padariusi teisės pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi(LR ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – praeityje nebausta administracine tvarka, į atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, manytina, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti, paskyrus minimalią nuobaudą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 straipsniu, 33 straipsniu, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 punktu, 293 straipsniu, 302² straipsniu, 302⁴ straipsniu,
nutarė:
K. A. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskirti 100 Lt (vieno šimto litų) baudą.
Administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje dėl Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo K. A. atžvilgiu nutraukti, nesant šio administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Išaiškinti, kad bauda turi būti pradėta mokėti ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 6030. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtą baudą būtina pateikti Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biurui.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.