Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. Z. (M. Z.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos pilietis, lietuvis, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), Lietuva, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirba UAB „S.“ vairuotoju,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

M. Z. teismui perduotoje byloje buvo kaltinamas tuo, kad mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo bei sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent:

jis, 2024 m. birželio 25 d. apie 21.30 val. namo, esančio Vilniuje, S. S. g. 19, 1-o aukšto laiptinėje, kilus žodiniam konfliktui, siekdamas atkeršyti už tai, kad jo žmona U. Z. buvo nubausta administracine tvarka, tyčia dešinės rankos alkūne 1 kartą sudavė M. M. į veido sritį, po to dešine ranka stvėrė M. M. už marškinėlių, o kaire ranka sudavė 1 smūgį M. M. į krūtinės sritį, tada, nepaleisdamas M. M., išstūmė M. M. iš laiptinės į lauką, kur prispaudė M. M. nugara prie namo sienos ir laikė, o M. M. pradėjus šauktis pagalbos, paleido M. M., o po to vėl dešine ranka stvėrė M. M. už marškinėlių ir pastūmė M. M. nugara į sieną, o kaire ranka sudavė dar 1 kartą M. M. į krūtinės sritį, po ko paleido M. M., o vėliau dar kartą rankomis stvėrė M. M. už marškinėlių, pastūmė M. M. nugara į sieną ir laikė M. M. nugara prispaustą prie sienos, dėl ko nuo jo stvėrimų ir tampymų suplyšo M. M. marškinėliai, kurių vertė 160 Eur, tokiais savo veiksmais sukeldamas M. M. fizinį skausmą ir padarydamas M. M. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis krūtinės ląstos kairėje, bei sugadindamas svetimą, priklausantį M. M., turtą, kurio vertė 160 Eur. Šiais veiksmais M. Z. kaltinamajame akte kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje bei 187 straipsnio 3 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamųjų posėdžių metu kaltinamasis M. Z. iš dalies pripažino savo kaltę ir parodė, kad jis nemušė, tik paėmė už maikės, išstūmė į lauką. Viską yra pasakęs tyrėjai. Nesutinka duoti parodymų. Baigiamųjų kalbų metu, kaltinamasis parodė, kad visos problemos ne vien dėl šuniukų. Kaltinamasis gailisi, dėl to, ką yra padaręs. Nurodė, kad jam nemaloni situacija, nukentėjusysis persekioja jo žmoną, jam pačiam buvo nemalonu. Kaltinamasis pripažino, jog gal peržengė ribas, buvo emocijos, taip įvyko, negalėjo savęs suvaldyti. Pripažįsta, kad taip neturėjo būti, gailisi. Pamoka išmokta. Pasitiki teisėjos nuosprendžiu. Nieko blogo nenorėjo padaryti. Viską supranta, gailisi, pripažįsta. Niekas nenori tų įtampų, niekas nenori čia kariauti.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis M. M. parodė, kad kaltinamasis gyveno namo pirmame aukšte, anksčiau ten gyveno jo močiutė, labai maloni moteris, gerai bendraudavo. Kaltinamasis atsikraustė prieš 2 metus gal, pastebėjo dažniau jo žmoną, sugyventinę, kuri išeidavo į lauką su šuniukais, taip ir viskas prasidėjo. Su kaltinamuoju, kiek kartų buvo susitikę laiptinėje, kai laiptinėje susitinka, jis turi kovinį, agresyvų šunį, jis loja, gąsdina, sukelia nepatogumą, sukelia stresą. Turi dar kelis šunis, kates, turi 3 šunis. Kaltinamojo sugyventinė ėjo su šuniukais, nukentėjusysis buvo pasiėmęs vaiką, šuniukai du buvo palaidi, jie pradėjo pulti sūnų, paprašė, kad ji vedžiotų šunis ant pavadėlio ir žodis po žodžio, ji teigia, kad šunys nepuola, bet vaikas slepiasi. Buvo žodinis perspėjimas. Su kaltinamuoju jokių santykių neturi, nei draugiškų, nei nedraugiškų, labai keista, kad jis taip pasielgė, nei jie kėlė grėsmę, visi kaimynai draugiški, tačiau jo agresyvūs veiksmai sukėlė didelių pergyvenimų. Jis ne vieną kartą kartojo, kad jis visus užmuš. Jis yra labai sukrėstas, nežino, kaip reaguoti, turi išgyvenimų, nežino, ar čia kraustytis iš šitų namų. Atvyko į namus, rankose tašę nešė, buvo vakaras, atidarė laiptines duris, atsidaro kaltinamojo buto durys, pirmi žodžiai buvo necenzūriniai, nukentėjusysis nieko nesakė, o jis smūgiavo į veidą, akyse balta pasidarė, nukentėjusįjį stvėrė už krūtinės, sakė „ką tau mano šunys nepatinka“. Nukentėjusysis sugebėjo pasakyti tik „ką tu darai, kodėl taip elgiesi“. Jis suprato, kad į veidą smūgiuoti neparanku, jis smūgiavo į krūtinės sritį, sudavė kelis smūgius, 2 ar 3, tikrai ne 1. Nukentėjusysis suprato, kad plyšta marškinėliai, matė, kad asmuo agresyviai nusiteikęs. Suprato, kad čia uždara erdvė, pradėjo trauktis į lauką, lauke jis stūmė prie namo sienos, smūgiavo, keikėsi, pradėjo grasinti, kad užmuš, bet dabar tų žodžių neatsimena, jis buvo jo atžvilgiu nusiteikęs labai piktai. Sakė jam – „ką tu darai, nustok“ ir pradėjo šauktis pagalbos. Jo šauksmus išgirdo žmona, atidarė langą ir pasakė „ką tu darai, paleisk“, jis jį lyg paleido ir vėl stvėrė, žmona iš streso nesugebėjo to nufilmuoti, jis sakė, kad užmuš, kai jis paleido, tik pats sugebėjo nufilmuoti, kai jis nueina. Jam skaudėjo krūtinę, žandą, nugarą, su stuburu į kampą atsitrenkęs buvo. Kvietė policiją, BPC pasakė, kad jį užpuolė, reikia greitosios, jaučia stiprų skausmą, greitoji apžiūrėjo, pasiūlė važiuoti. Apžiūrą atliko, tada kai buvo laisvos vietos, po kelių dienų. Vėliau atvyko policijos pareigūnai, kuriems viską papasakojo. Atsakydamas į prokuroro klausimus nurodė, kad prieš įvykį oficialiai kreipėsi į institucijas dėl jo žmonos, kuri išleidžia šunis palaidus. Kiek žino, policija skyrė baudą jai. Su kaltinamojo žmona yra kalbėjęs, kai šunys palaidi, ji ignoruodavo tai, policija pasakė fiksuoti viską. Kitokio pobūdžio bendravimo su kaltinamojo žmona nebuvo. Su kaltinamuoju nebuvo kito smurtinio pobūdžio konflikto. Konflikto metu nenaudojo fizinės prievartos. Įvykio metu jautė fizinį skausmą, nuo pirmo smūgio. Jis trenkė su alkūne ar su kumščiu, pajuto smūgį, jis gal nebuvo toks stiprus. Smūgiai į krūtinę, spaudimas prie sienos buvo didesni skausmai. Kaltinime nurodyti veiksmai atitinka tikrovę. Nukentėjusiojo žmona matė įvykį, kai pradėjo šauktis pagalbos. Kaltinamojo žmona buvo išėjusi į kiemą. Buvo suplėšyti marškinėliai. Yra pareiškęs civilinį ieškinį – 160 Eur dėl marškinėlių suplėšymo, 3 000 Eur neturtinė žala. Turėjo kreiptis pas psichologą, mažasis vaikas bijo išeiti į lauką, dėl to irgi kreipėsi pas psichologą, jis bijo tų šunų, tai sukėlė daug nepatogumų. Žmona su vaiku eina pas mokyklos psichologą. Po įvykio nebendravo su kaltinamuoju, net nebandė atsiprašyti. Marškinėliai buvo vardiniai golfo, kurie daug ką reiškė, jie unikalūs, jam daug verti. Marškinėliai jei pirkti, gal ir daugiau kainuotų. Ten buvo vardiniai ir su antsiuvais iš golfo klubo. Tokie marškinėliai kainuoja nuo 100 iki 200 Eur. Juos turėjo pora metų. Juos gavo dovanų. Jokių suplyšimų marškinėliuose nebuvo.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas D. T. parodė, kad gavo iškvietimą dėl konflikto tarp kaimynų, nukentėjusysis, teigė, kad jį užpuolė ir sumušė. Abu kalbėjo su kolega, su pranešėju ir užpuoliku. Kaimynai konfliktavo dėl šuniuko, išmatų nesurenka, rodė vaizdo įrašus, įtariamojo žmonos pokalbiai, kaip keikiasi ir panašiai. Įeidamas į laiptinę, susitiko su kaltinamuoju, jam rodos jį pastūmė į sieną, gal sudavė į žandą, suplėšė maikę, atvyko medikai, apžiūrėjo. Jie pareiškimą priėmė, ir asmuo galėjo vykti savarankiškai į gydymo įstaigą. Pabendravo su įtariamuoju, kolegė priėmė pareiškimą. Nematė sužalojimų pirmą kartą, nematė nieko. Kai pakilo į butą su medikais, atsirado paraudonavimas, bet prieš tai ne. Tas buvo keista. Na buvo kažkas, bet prieš tai nebuvo. Žmogus persirengė, atnešė parodyti marškinėlius, rodė. Gal labiau ištempta buvo, nepamena. Užpuolęs kaimynas viską pasakojo priešingai, taip, konfliktai vyksta, dėl užpuolimo, sakė, kad nieko nebuvo. Atsakydamas į prokuroro klausimus nurodė, kad nepasakys, kur pirmą kartą pamatė nukentėjusįjį. Apšvietimas pakankamas buvo. Paraudimą matė ant kažkurio žando. Gal kaklas, gal žandas. Neprisimena, kaip asmuo buvo apsirengęs. Tikriausiai buvo su marškiniais kažkokiais. Kaltinamais sakė, kad jokio kontakto nebuvo. Visiškai nieko, prasilenkė, kažką pasakė, fizinio jokio nebuvo. Įvykio vietoje nebuvo kitų asmenų, bet paskui praėjo keletą kaimynų, jie juos pakalbino. Sakė, kad su pareiškėju būna amžiniai konfliktai. Abi kaimynės praėjo, sakė, kad amžinai su kaimynu konfliktuoja. Abi pusės buvo dviese. Jie buvo po du, su žmonomis. Labiau laikausi ikiteisminio tyrimo metu duotos savo versijos. Jis taip labai neprisimena, iš pradžių nesimatė sužalojimų, o vėliau, lyg pritrinta buvo, laikosi šios versijos. Tuo metu, gal geriau atsiminė.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja I. M. parodė, kad yra nukentėjusiojo žmona, kaltinamojo kaimynė. Jos atžvilgiu konfliktų nebuvo su kaimynu. Puikiai pamena, tai buvo birželio 25 d. vakaras, buvo karšta, langai atidaryti, išgirdo vyrišką balsą, kad sako „kaimynai padėkite, mane muša“. Pamatė, kad apačioje yra vyras su kaimynu, matė, kad kaimynas laikė jos vyrą už marškinėlių, su tais pačiais marškinėliais, smūgiavo į krūtinę, pradėjo šaukti „ką jūs darot“, norėjo paimti telefoną, filmuoti, buvo keli smūgiai su ranka, laikant marškinėlius. Paėmė telefoną, kaimynas tebelaikė vyrą, jis jį stūmė link laiptinės, smūgiais, prispaudė jį prie sienos, atidarė langą, pasakė, kad „kviečiu policiją, filmuoju“, bet iš streso, to nepadarė, kaimynas pasakė, kad juos užmuš, visus užmuš. Vyras sušaukė, kad kaimynai padėkit. Pradėjo skambinti į policiją. Viskas buvo labai greitai. Išbėgo gal kaimyno žmona, tada jis paleido jos vyrą ir pats pasišalino. Kaimyno žmona pasakė, kad ji irgi kviečia policiją, ji pasakė, kad jūsų nekenčia visi kaimynai ir viskas, ji pasišalino. Buvo gal 2-3 smūgiai, kai grįžo dar keli. Matėsi, kad smūgiai su maikute. Jis buvo priremtas prie sienos, jis iš pradžių atsitraukdavo. Pradžioje veiksmas buvo kiemo viduryje, o paskui atsidūrė prie sienos. Matė smūgius tik į krūtinę. Atsakydamas į prokuroro klausimus nurodė, kad vyras buvo šoko būsenoje, pakilo spaudimas, gal 180/100 buvo, jautė skausmą krūtinės srityje, šokas, sukrėtimas. Medikai apžiūrėjo vyrą. Matė, kad susijaudinęs, šoko būsenoje, davė vaistų nuo kraujospūdžio. Matėsi paraudimas, krūtinės srityje. Buvo kalbėta su policijos pareigūnais apie paraudimą. Tarp jų konfliktas buvo dėl 3 šunų vedžiojimo be pavadėlio, išmatų nesurinkimo. Mažas vaikas bijo šunų, gražiai prašė, kad kaimynai vedžiotų šunis ant pavadėlio ir susirinktų išmatas, tada kreipėsi į savivaldybę. Jam skaudėjo krūtinę, iki savaitės laiko, sumušimas išryškėjo po kelių dienų, mėlynės, buvo melsva oda, kraujosruvos. Jie patyrė stresą dėl šunų vedžiojimo, patyrė fizinį smurtą. Konfliktas rutuliojosi ilgiau nei pusė metų.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja U. Z. parodė, kad ji yra M. Z. žmona. Su vyru glaudūs santykiai, jie šeima, su kaimynu sudėtingesni. Jos vyras išvažiuoja į komandiruotes, lieka su augintiniais viena. Visi nesutarimai vyko tada, kai jos vyras buvo komandiruotėje. Kiekvieną kartą vyras gauna iš jos žinutes, apie situacijas su kaimynu. Jos vyras tylėjo 7 mėnesius. Vyras, sutikęs jį, laiptinėje, paėmė už maikės, prirėmė prie sienos. Per langą viską matė. Vyras išėjo pasitikti kaimyną prie laiptinės. Kai atėjo prie lango, pamatė, kad vyksta nemalonūs dalykai su kaimynu. Nukentėjusysis šaukė, kad jį gelbėti. Jos vyras jį prispaudė prie sienos, pasakė, kad nelystų prie jos. Jei žmogus sakė rėkė, vyras gal įsakmiai pasakė. Buvo pakeltas balsas. Jos nuomone, vyras prirėmė prie sienos. Laikė prirėmęs iki minutės. Paėmęs už maikės šonų, laikė prirėmęs, kalbėdamas. Jos vyras judėjo, kaip ir kaimynas. Kaimynas šaukė, jie nestovėjo abu susikibę, netylėjo. Kažkiek judėjo. Nebuvo smūgiuojama. Dviem rankomis laikė. Atsakydama į prokuroro klausimus nurodė, kad pirminiai incidentai, neprieštaraus, nei patiko, nei nepatiko, nes kaimynas užfiksavo, kai ji darė neteisėtus veiksmus, žmogus privalo surinkti savo augintinių ekskrementus, augintiniai negali lakstyti be pavadžio, viskas tvarkoje, susimokėjo administracines baudas. Turi vieną nuomonę, kaimynas kitą. Vyrai judėjo, nesmūgiavo. Tai vyko labai trumpai. Nematė, kaip vyko pati pradžia. Ji mano, kad tai kai buvo sugriebta, buvo pati pradžia. Ji matė, kaip jos vyras nubėgo, o ponas M. M., ėjo į laiptinę, tada jos vyras sugriebė. Pamatė kaimyną, išgirdo triukšmą. Nematė, kada vyras pribėgo prie jo. Matė, kaip jį prirėmė. Viskas vyko ne laiptinėje, iki laiptinės vyko. Ji išlėkė į lauką, kaimyno žmona šaukė pro langą, ją nufilmavo, kaip M. M. kviečia greitąją pagalbą, pareigūnus. Nebuvo jokių žymių. Priekinė krūtinės dalis buvo paraudusi, nes buvo grįžęs po atostogų. Ji gal ir skambino į policiją, gal ir neskambino, neatsimena. Po įvykio nekomunikavo su nukentėjusiuoju ar jo šeima.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis M. Z. parodė, kad savo kaltės nepripažįsta. Lietuvių kalbą supranta, skaityti, rašyti moka, vertėjas jam nereikalingas. Narkologijos ir psichiatrijos įskaitoje neregistruotas, galvos traumų neturėjęs. Apie įvykį gali papasakoti, kad jis kartu su savo žmona gyvena jau beveik 2 metus adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Turi kaimyną, pavarde M. M., kuris yra iš, jam atrodo, 29-o buto, 3 a. Tarp jų namo gyventojų ir to kaimyno nuolat vyksta kažkokie konfliktai dėl įvairiausių priežasčių. Prieš jiems atsikraustant, kaimynas pareiškimus rašinėjo 7 metus ant buvusių gyventojų, taip pat pareiškimus rašo ant kaimyno, kuris yra medžiotojas, ir neva grasina nužudyti. Kai jie atsikraustė, metus laiko jokių problemų su šiuo kaimynų neturėjo, sveikindavosi susitikę. Po kurio laiko kaimynas pradėjo kabinėtis prie jo žmonos, nuolat ją filmuoti, kai ji išveda šuniukus pasivaikščioti. Tuomet kaimynas kreipėsi į atitinkamas institucijas dėl neva jų pažeidimų. Tada kaimynas išeidavo iš namų ir sekdavo jo žmoną filmuodamas. Kaimynas aiškindavo, kad šuniukai yra be pavadėlio ir jis jų bijo. Tačiau kaimynas vis tiek sekdavo paskui jo žmoną. Jie augina 3 mažus jorkšyriukus, jie yra seni ir tikrai nepavojingi. Ir tai vyksta maždaug 8 mėnesius. Kai šuniukus vedžioja jis, jokių problemų nebūna, kaimynas nieko nefilmuoja, nesikabinėja. O jo žmonos dėl kažkokių priežasčių kaimynas nekenčia ir kimba prie jos nuolatos. Taip pat jis yra rašęs įvairius pareiškimus ant jų, kad neva jie turi veislyną, veisia šuniukus. Kaimynas rašo visiškai tikrovės neatitinkančią informaciją. O vakar, t. y 2024 m. birželio 25 d., jis būdamas namuose, apie 21.00 val., visiškai blaivas, pro langą pamatė link namų einantį kaimyną. Jis norėjo su kaimynu pasikalbėti ir jam paaiškinti, kad jis nebelįstų prie jo žmonos, kadangi jo žmona serga vėžiu ir per jį jau žmonai kvietė 3 kartus greitąją pagalbą. Jis tiesiog žmoniškai norėjo kaimynui paaiškinti, kad jis atstotų ir nesikabinėtų prie jos, nes kiek galima kentėti. Jis, lipdamas laiptais, 1 aukšte, pamatė jau įeinantį kaimyną. Jis paėmė kaimynui už marškinių ir tiesiog pastūmė prie sienos. Kaimynas tiesiog atsirėmė į ją, o jis, laikydamas kaimyną už marškinėlių, necenzūriniais žodžiais bandė paaiškinti, kad nustotų lįsti prie jo žmonos. Tada kaimynas pradėjo rėkti, kad jis jį muša ir kad jį ateitų gelbėti. Ar kas nors matė įvykį, jis nežino. Bet jis kaimyno nemušė, o tiesiog jį prirėmė prie sienos. Būtų kitas vyras, ne toks ramus kaip jis, tai tikrai būtų su kaimynu išsiaiškinęs kitaip. Jis yra ramaus būdo, todėl jokio fizinio skausmo kaimynui sukelti tikrai negalėjo. Policiją iškvietė jis pats. Bet skambino į policiją ir jo žmona. Prie jo ir policijos pareigūnų ant kaimyno kūno jokių kūno sužalojimų nebuvo. Medikus kaimynas irgi išsikvietė, tačiau paskui atėję medikai pasakė, kad jokių sužalojimų nebuvo, tik kažkoks paraudonavimas. Bet tai kaimynas pats galėjo prisitrinti atėjęs į namus. Kaip ir sakė, jo tikslas buvo kaimynui paaiškinti, kad tiesiog atstotų nuo jo sergančios žmonos ir nekibtų prie jos. Jis turėjo ją apginti, nes tai nebegali tęstis. Todėl jis kaimyną prirėmė prie sienos ir jam pasakė, kad nustotų, tačiau kaip ir minėjo, jis jo tikrai nemušė. Jis gerbia savo žmoną ir save, todėl į jokias muštynes veltis neketino ir to nedarė. Kaimynas tiesiog yra neadekvatus ir dėl kažkokių priežasčių kariauja su kitais kaimynais (t. 1, b. l. 93-95). Papildomos apklausos metu parodė, kad yra susipažinęs su pranešimu apie įtarimą, pasinaudodamas įstatymų numatyta teise, pasisakė, kad parodymus duos susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga dalyvaujant jo gynėjui (t. 1, b. l. 102-103).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis M. M. parodė, kad gyvena adresu nurodytu pažymoje kartu su savo šeima nuo 2011 m. Maždaug praeitų metų, t. y. 2023 m., galimai gruodžio-sausio mėn. atsikraustė nauji kaimynai į butą Nr. 24. Į butą atsikraustė vyras ir moteris. Pirmas konfliktas su kaimyne įvyko praeitų metų, t. y. 2023 m., galimai gruodžio mėn. dėl palaidų šunų vedžiojimo, o tiksliau – kaimynė iš minėto buto vedžioja po lauką savo šunis be pavadėlių. Jie turi 3 šunis, į lauką išeidavo su jais be pavadėlio. Pirmas konfliktas įvyko tada, kada kaimynės šunys pradėjo loti ir pulti jo vaiką. Kai šunys užpuolė vaiką, jie berniukui neįkando, tačiau vaikas tikrai jų išsigando, kadangi jie yra palaidi ir bėga paskui. Po šio įvykio jis su kaimyne bandė kalbėtis gražiuoju, paaiškinti, kad yra įstatymai, kad augintinius reikia vedžioti su pavadėliu, jie gali įkąsti kitiems žmonės, kaimynės šunų bijo vaikai. Kaimynė tuo metu jiems atrėžė, kad jos šunys seni ir jie nekanda. Po pokalbio ji savo elgesio nepakeitė ir toliau šunis vedžiojo be pavadėlių, palikdavo ant sniego augintinių išmatas, nereagavo į jokias pastabas. Jam toks elgesys buvo nepriimtinas, todėl nusprendė kreiptis į atsakingas institucijas dėl įstatymų pažeidimo. Pirmiausia jis kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę. Kaimynei buvo duotas įspėjimas. Tačiau situacija nepasikeitė, todėl jis nusprendė rašyti pareiškimą ir perduoti visus įrodymus policijai dėl įstatymo pažeidimo. Įrodymų jis turėjo nuotraukas, vaizdo įrašus. Tuomet, kiek žino, kaimynė gavo administracinio nusižengimo protokolą. Tačiau net ir po protokolo konfliktai dėl šunų nepasibaigė ir situacija visiškai nepasikeitė. Jis gali teigti, kad konfliktai tik paaštrėjo. Galimai kaimynė supyko, kad gavo administracinių nusižengimų protokolą. Galų gale kaimynė pradėjo jį įžeidinėti, kad jis yra nesveikas, idiotas, kad nuolat ją persekioja. Ir tie konfliktai ir įžeidinėjimai tęsiasi iki šios dienos. Būtent šiandien, t. y. 2024 m. birželio 25 d., apie 21.30 val., jis pastatė savo automobilį automobilių stovėjimo aikštelėje ir ėjo į namus. Jis užeidinėjo pro laiptinės įėjimo duris ir pastebėjo kaimyną iš buto Nr. 24, kuris laiptais lipo žemyn ir artėjo link jo. Nieko nesakęs, kaimynas priėjo prie jo arti ir dešinės rankos alkūne sudavė vieną kartą į veido sritį, todėl jis pajuto fizinį skausmą. Tada kaimynas jam pasakė: „Ko tu lendi prie mano žmonos?“. Jis buvo pasimetęs, nesuprato, apie ką jis kalba. Po to, jo nepaleisdamas, kaimynas pro laiptinės duris išstūmė jį į lauką, ranka laikydamas jį už marškinėlių, trenkė jį į sieną ir laikė prispaudęs prie sienos. Jis pradėjo šauktis pagalbos. Tuomet kaimynas atsitraukė, tačiau po to vėl stvėrė jį už marškinėlių, laikydamas trenkė į sieną ir dar kartą sudavė vieną smūgį į krūtinę. Kaimynas akimirkai buvo jį paleidęs, tačiau staiga vėl sugriebė jį už marškinėlių ir stipriai suspaudė savo ranka jį laikydamas. Kol kaimynas jį laikė prispaudęs prie sienos, jis kelis kartus pagrasino, kad jį užmuš, pakartojo kelis kartus. Galų gale kaimynas jį paleido ir prasidėjo žodinis konfliktas. Namuose buvo jo žmona I. M., kuri pro langą išgirdo jo pagalbos šauksmą. Jis pamatė, kad ji atidarė buto langą. Kiek girdėjo, ji prašė, kad kaimynas jį paleistų, nustotų taip elgtis. Ar ji filmavo įvykį, jis atsakyti negali. Galiausiai kaimynas 21.36 val. pasišalino į savo butą. Tuomet iš buto Nr. 24 išėjo kaimynė, kuri toliau kėlė žodinį konfliktą ir jį filmavo. Kol ji filmavo, jis skambino bendruoju pagalbos telefonu 112. Nori pridurti, kad dėl tokių kaimyno veiksmų jis pajuto stiprų skausmą veido srityje, krūtinės srityje ir nugaros srityje, kurį jaučia iki šiol. Todėl jis savarankiškai kreipsis į medicinos įstaigą, į teismo ekspertizę taip pat vyks. Kol kaimynas laikė jį už marškinėlių, jis girdėjo, kaip jie plyšo. Jeigu jau plyšo marškinėliai, tai kaimynas tikrai turėjo stipriai jį tampyti. Marškinėlius savanoriškai pateiks policijos pareigūnams. Dėl suplėšytų marškinėlių, jis patyrė turtinę žalą, kurią vertintų 100 Eur. Dėl patirtų sužalojimų į teismo ekspertizę jis taip pat vyks. Dėl civilinio ieškinio jis apsispręs tyrimo eigoje. Nori patikslinti, kad įvykio metu jis patyrė didelį stresą, juto fizinį skausmą, todėl dėl šoko būsenos tikslios eigos kaimyno veiksmų eigos gali neprisiminti (t. 1, b. l. 1-13). Papildomos apklausos metu nurodė, kad dėl minėto įvykio turi pretenzijų. Jis nori pareikšti civilinį ieškinį dėl įvykio metu suplėšytų marškinėlių, kurių kaina 160 Eur. Tai buvo dovana iš jo golfo klubo, tai yra vardiniai marškinėliai, firmos nepamena. Įsigijimo dokumentų jis neturi, nes tai buvo dovana. Šią dovaną jis gavo prieš porą metų. Tai yra išskirtinis dalykas, tam tikra relikvija, todėl ir vertina 160 Eur. Nuvertėjimo šiems marškinėliams net nėra. Taip pat dėl moralinės žalos jis įvertinti ją 3 000 Eur. Jie gyvena pastoviam strese, bijo minėtų kaimynų, turi neigiamas emocijas, jo mažamečiai vaikai bijo grįžti namo. Pastoviai jis turi stebėti tuos kaimynus per langą, ar jų nėra lauke, kad galėtų kartu su vaikais išeiti į lauką. Todėl jis mano, kad 3 000 Eur vertė moralinei žalai jo šeimai yra normali suma. Bendra žala dėl padarytos veikos yra 3 160 Eur. Susitaikymo galimybę, atmeta. Jis nori, kad asmuo būtų nubaustas, todėl nenori su juo susitaikyti, nori, kad ši byla iškeliautų į teismą (t. 1, b. l. 57-58).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja U. Z. parodė, kad apie įvykį gali paaiškinti, kad ji gyvena pažymoje nurodytu adresu kartu su savo vyru M. Z. apie 2 metus. Jie turi kaimyną M. M., kuris gyvena toje pačioje laiptinėje, 3 aukšte, butas arba 29-as, arba 39-as. Šis kaimynas jau maždaug apie 6 mėn. neduoda jai ramybės. Jis piktybiškai lenda prie jos. Jo piktybiškumas pasireškia tuo, kad jis kaskart ją filmuoja, kai ji vedžioja savo 3 šuniukus. Jis eina paskui ją ir filmuoja. Vėliau jis kreipiasi į atitinkamas institucijas ir rašo pareiškimus. Yra buvę, kad jis jos yra prašęs, kad ji nusirengtų striukę ir parodytų, ar turi šuniukų ekskrementus, ar neturi. Ir tai yra buvę ne vieną kartą. Dar prisimena, kad ji buvo nuėjusi į jo butą. Ji pastukseno, o jis atidarė duris, bet kameros neturėjo. Ji jam pasakė, kad viskas gerai, kad ji renka šuniukų ekskrementus, kad viską tvarko, kad baudas dėl to sumokėjo ir paprašė, kad nustotų ją filmuoti. Tada kaimynas pareikalavo, kad kaskart surinkdama šuniukų ekskrementus ji pakeltų maišelį ir jam parodytų, kad surinko. Taip pat ji nori papildyti, kad jis visada taip elgiasi, kai nėra jos vyro šalia. Tačiau kai eina kartu su vyru arba vyras eina atskirai be jos, tai kaimynas prie jo nelenda ir nefilmuoja. Jos vyras nori apsaugoti ją, kadangi ji serga ir per šį kaimyną jau 3 kartus buvo kvietę greitąją pagalbą. Vakar, pamatęs, kad kaimynas eina link laiptinės įėjimo, vyras išėjo iš buto ir nuėjo link jo į laiptinę. Ji tuo metu buvo namie ir pro langą matė, kaip jos vyras paėmę šiam kaimynui už marškinėlių ir prispaudė jį prie laiptinės sienos. Po to kaimynas pradėjo iškart šauktis pagalbos, kad jį muša, kad jį gelbėtų. Tada ji išėjo iš namų ir nuėjo prie kaimyno, kuris tuo metu kvietė pareigūnus, ir nufilmavo, kaip jis atrodo po 3 min. Ant kaimyno nesimatė jokių kūno sužalojimų. Jos vyras jam tikrai netrenkė, tik kaip minėjo, prispaudė prie sienos, norėdamas paaiškinti, kad jis daugiau nebelįstų prie jos. Atvažiavę policijos pareigūnai suformino įvykį ir, dar būnant policijos pareigūnams, kaimynas pasakė apie ją tokius duomenis, kurių niekur internete nerasi, iš kažkur sužinojo, kad ji pakeitė vardą, žinojo apie jos teistumus. Tokia informacija viešai skelbiama nebuvo, taip pat kaimynas žinojo jos kontaktinius duomenis, iš kur ji yra. Ji jaučiasi tikrai nesaugiai, o jos vyras tiesiog norėjo su kaimynu pasikalbėti ir jam paaiškinti, kad jis nustotų ją filmuoti ir kabinėtis. Taip pat buvo atvažiavę ir medikai, kurie nenustatė jokių sužalojimų ir kaimyno nevežė į ligoninę. Jų šeima nėra vienintelė, kuri turi problemų su šiuo kaimynu. Prieš jiems atsikraustant, jis kovojo 7 m. su kitais kaimynais, irgi rašinėjo pareiškimus. Vakar kaimyno tikrai niekas nemušė ir jam nebuvo sukeltas fizinis skausmas. Tai melas. Ji nematė, kad kažkas iš kaimynų stebėtų įvykį, nes viskas truko tik apie 10 s. (t. 1, b. l. 73-75).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. M. parodė, kad apie įvykį gali papasakoti, kad 2024 m. birželio 25 d. buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Apie 21.30 val., jai būnant namuose vienai, ji išgirdo šauksmą: „Gelbėkit, mane muša!“. Šaukė vyriškas balsas, kuris buvo panašus į jos vyro M. M. balsą. Ji tada priėjo prie lango, nes garsas sklido būtent iš tos pusės. Jų butas yra 3 aukšte, o langas išeina į vidinio kiemo, t. y laiptinės, pusę. Priėjusi prie lango, ji pamatė savo vyrą ir kaimyną M. Z., kuris gyvena 24-ame bute, toje pačioje laiptinėje. Ji pamatė tokį vaizdą, kad minėtas kaimynas yra paėmęs dešine ranka, jos vyro marškinėlius krūtinės projekcijoje, laikė sugniaužęs ir, taip laikydamas, kumščiu smūgiavo į jos vyro krūtinę ne mažiau 2 kartų. Ji atidarė langą ir pradėjo šaukti: „Ką tu darai? Aš tuojau iškviesiu policiją!“. Tuomet M. Z. paleido jos vyrą. Tada jos vyras apsisuko ir, matyt, norėjo eiti į laiptinę. Kai jis pasisuko, M. Z. vėl paėmė dešine ranka už jos vyro marškinėlių ir su jėga jį stumtelėjo prie laiptinės sienos. Ji matė, kad kaimynas tai padarė tik 1 kartą, nes po šito smūgio ji grįžo į koridorių, paėmė mobilaus ryšio telefoną ir pradėjo skambinti pareigūnams. Kas vyko tarp kaimyno ir jos vyro, kol ji ėjo imti savo telefono, ji nematė, todėl negali pakomentuoti. Bet ji girdėjo, kaip jos vyras toliau rėkė: „Gelbėkit, mane muša!“. Kai ji paėmė telefoną, vėl grįžo prie lango, surinko 112 ir pranešė policijai apie įvykį. Dar ji girdėjo, kaip M. Z. sakė, kad vyrą ir juos visus užmuš. Kai ji paskambino į 112, pamatė, kad M. Z. jau nuo vyro yra atsitraukęs. Jų konfliktas vyko lauke, prie pat laiptinės šalia durų. Po to, kai pagrasino, kad užmuš, M. Z. nuėjo į laiptinės vidų. Po to išėjo jo žmona į lauką ir, būdama lauke, jai kažką pasakė, kažką susijusio su policija. Ji dar norėjo kaimynę sudrausminti, pasakė jai: „R., apsiramink!“. Į tai kaimynė atsakė, kad ji ne R.. Dar jo vyrui būnant lauke, jis irgi, kaip ji girdėjo, paskambino į 112 ir pranešė apie įvykį. Ji žino, kad buvo atvažiavusi GMP, kurią iškvietė jos vyras, tačiau jo į ligoninę nevežė, bet apžiūrėję nustatė, kad buvo pakilęs kraujospūdis, o krūtinės vietoje buvo paraudimas. Kitą dieną jos vyras nuvažiavo nustatyti kūno sužalojimo mastą. Grįžęs iš lauko namo, jos vyras papasakojo, kad jam einant namo į laiptinę, iš savo buto išėjo kaimynas M. Z. ir tiesiog laiptinės pradžioje dešine alkūne sudavė smūgį į kairįjį skruostą bei išstūmė iš laiptinės į lauką. Tada kaimynas iš karto paėmė vyrą krūtinės vietoje už marškinėlių ir ne mažiau 3 kartų smūgiavo į krūtinės sritį, o po to vėl paėmė už krūtinės ir prirėmė prie laiptinės sienos ne mažiau 2 kartų. Konfliktas buvo dėl to, kad jau ne pirmas kartas, kai jie turi problemų su minėtais kaimynais. Jie kreipėsi į savivaldybę dėl to, kad kaimynai augina 3 šunis, juos vedžioja be pavadėlių ir nesurenka ekskrementų. Ji mano, kad tai yra konflikto priežastis. Tuo labiau kažkada minėto kaimyno žmona ją perspėjo, kad su jos vyru ateis pasikalbėti jos vyras. Matyt, tai ir buvo „pasikalbėjimas“. Liudytojų, t. y. kaimynų, nebuvo, niekas šio įvykio nematė (t. 1, b. l. 77-79).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. T. parodė, kad apie įvykį gali papasakoti, kad 2024 m. birželio 25 d. patruliuojant kartu su tyrėja gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), pranešėją užpuolė kaimynas, t. y. jį sumušė ir suplėšė drabužius. Atvykus į įvykio vietą, juos 1 aukšte pasitiko, kaip vėliau paaiškėjo, U. Z. ir M. Z.. Pastarasis paaiškino, kad jis išėjo į lauką prie namo laiptinės ir ten sutiko kaimyną. Jis nusprendė su juo pasikalbėti, kad kaimynas nustotų prie jų lįsti ir rašyti melagingus pranešimus. Todėl jis prirėmė ranka kaimyną prie sienos. Taip pat jis paaiškino, kad šis kaimynas nėra adekvatus, nes jis konfliktuoja su visais kaimynais. Moteris aiškino, kad jos vyras dirba užsienyje ir jo ilgai nebūna Lietuvoje, tai minėtas kaimynas pradėjo ją persekioti ir filmuoti. Jis filmuoja, kaip ji vaikšto su šunimis. Tikslinant įvykio aplinkybes, buvo dar kartą paklausta, kas įvyko konkrečiai ir dėl ko buvo kviečiama policija. Minėtas vyras dar kartą paaiškino, kad kaimyną pastūmė ir liepė jam liautis rašyti melagingus pareiškimus, o kaimynas pradėjo rėkti, neva jį muša. Tada jie su kolege nuėjo į 3 aukštą, kur juos pasitiko moteris, kuri jiems paaiškino, kad jos vyrą sumušė kaimynas. Moters vyras, kaip vėliau paaiškėjo M. M., paaiškino, kad jis grįžo namo, ėjo į laiptinę, o iš jos išeidinėjo kaimynas iš 1 aukšto. Kaimynas trenkė jam iš alkūnės į veido sritį, sugriebė už marškinėlių ir grasino užmušti dėl to, kad jis lenda prie jo žmonos. Tada minėtas vyras dar kartą trenkė jam, po ko suplyšo jo marškinėliai. Tada dar aiškino, kad kaimynas trenkė jį į sieną. Moteris jiems paaiškino, kad konfliktai vyksta dėl kaimynų šunų, kad jie vaikšto be pavadėlių. Nori pažymėti, kad ant minėto vyro jokių kūno sužalojimų nesimatė, nei kraujosruvų, nei kažkokių paraudonavimų, nieko nebuvo. Tai puikiai matėsi, kadangi vyras buvo be marškinėlių, jo kūnas buvo nuogas. Todėl tikrai ant krūtinės, nugaros srityje, ant kaklo jokių paraudimų ar kraujosruvų tikrai nesimatė. Kai jis vyro paklausė, kur buvo padaryti sužalojimai, M. M. pradėjo ranka trinti į krūtinės sritį sakydamas: „Va, va čia.“. Jis vyrui pasakė, kad iškvies medikus. Atvažiavę medikai jokių sužalojimų irgi nenustatė. Tada vyras pasakė, kad jis pradžioje nori kreiptis su pareiškimu, o paskui pats asmeniškai kreipsis į medikų įstaigą. Taip pat, bendraujant laiptinėje su 1 aukšte gyvenančiu kaimynu, kuris neva sužalojo pranešėją, pro juos praėjo kita kaimynė, kuri pasakė, kad su kaimynu, kuris gyvena 3 aukšte nuolat vyksta konfliktai, nes nuolat priekabiauja prie name gyvenančių kaimynų. Taip pat jiems pasirodė, kad minėtas vyras, t. y. M. M., žinojo visus U. Z. duomenis. Kai jie paklausė, iš kur jis žino tiek informacijos, jis pasakė, kad neva iš interneto. Je patikrino internete, tačiau jokios informacijos apie šį asmenį nerado. Tada jis pasakė, kad dirba ministerijoje, iš ten ir žino. Jis nori pabrėžti faktą, kad jokių sužalojimų ant M. M. kūno nebuvo. Medikai taip pat pasakė, kad jokių sužalojimų nėra. Jie siūlė važiuoti į gydymosi įstaigą, tačiau M. M. atsisakė. Kai jis pradėjo pas M. M. žmoną klausinėti apie situaciją, tai kas kartą, atsakydama į klausimus, ji vis keitė parodymus. Be to, ji pati pasisakė, kad yra medikė. Iš to, kaip M. M. pasakojo, kaip jį mušė, už gerklės ėmė ir stumdė į sieną, tai tikrai turėjo matytis sužalojimai, tačiau jų tikrai nebuvo. Jis mano, kad M. M. juos prisitrynė jiems išvykus, nes daugiau nėra variantų (t. 1, b. l. 82-85).

2024 m. liepos 17 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1996/2024(01) nurodyta, kad M. M. kūne nustatytos poodinės kraujosruvos krūtinės ląstos kairėje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, galimai užduotyje nurodytu laiku – 2024 m. birželio 25 d. Sužalojimai visumoje ir kiekvienas atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Sužalojimų padarymo metu turėjo jausti fizinį skausmą. Sužalojimai padaryti mažiausiai 2 trauminiais poveikiais. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek suduodant smūgius, tiek atsitrenkiant į kietus daiktus (t. 1, b. l. 67-68).

2024 m. birželio 25 d. įvykio vietos apžiūra protokole nurodyta, kad apžiūros objektas – gyvenamasis daugiabutis namas, adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus prie namo, matyti, kad kiemas vaizdo stebėjimo kameromis nefilmuojamas. Priėjus prie laiptinės, kuri pažymėta butais nuo Nr. 21 iki Nr. 40, matyti, kad laiptinės durys praviros, durys metalinės, rakinamos kodine spyna. Tyrimui reikšmingų daiktų ar pėdsakų nerasta ir nepaimta (t. 1, b. l. 1-13).

2024 m. birželio 27 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas U. Z. padaryto vaizdo įrašo apžiūra. Jos metu nustatyta, kad apžiūros objektas – vaizdo įrašas, pavadinimu „video-3d92ec732415bc9255bfc9da377ef096-V“. Vaizdo įrašo trukmė 1:15 min. Atidarius vaizdo įrašą, matyti, kad filmuojantis žmogus leidžiasi laiptais iš laiptinės. Vaizdo kamera nukreipta į vyriškį, kuris užsidėjęs juodos spalvos marškinėlius su šviesios spalvos juostą einančią krūtinės zonoje, per petį pasikabinęs rankinę, užsidėjęs džinsinius bridžus, tamsios spalvos sportinius batus. Vienoje rankoje jis laiko žalios spalvos susuktą daiktą, kitoje rankoje kalba telefonu. Ties 10 s pasigirsta minėto vyriškio balsas sakantis „trenkė“. Po to moteriškas balsas sako: „Meluoja, nereikėjo jo niekur gint, nieko nėra iš viso, žmogus nesumuštas, nėra jokių pėdsakų“. Vyriškis kalbasi telefonu ir sako: „Suplėšė marškinius, va ką tik, prieš 3 minutes“. Moteris prieina arčiau minėto vyro. Ji iš pradžių pasiūlo pažiūrėti marškinius, o po to pasako, kad marškiniai nesuplėšyti. Tuomet kamera pasisuka šiek tiek į viršų ir nukreipiama į moterį, kuri 3 aukšte yra atidariusi langą. Filmuojanti moteris pasako, kad tai yra žmona. Tada kamera vėl pasisuka į minėtą vyrą, kuris sako: „Prie laiptinės jo žmona filmuoja“. Moteris sako: „Pažiūrėkit, kur suplėšyta.. hm.. lyg niekur.. čia jūsų maikė prasegta, jeigu ką, rankos švarios“. Vyras sako: „Kaimynas nuėjo namo. Žmona jo su telefonu aplinkui vaikšto.“. Ties 53 s. pasigirsta moteriškas balsas, kuris sako: „Aš iškviečiau policiją“. Filmuojanti moteris sako: „Gerai, labai gerai“. Moteris iš 3 aukšto: „Baikit šitą visą“. Filmuojanti moteris sako: „Labai gerai, kad iškvietėt"“. Moteris iš 3 aukšto: „Aš tikrai jums iškviečiau policiją“. Filmuojanti moteris sako: „Labai gerai, ačiū“. Moteris iš 3 aukšto: „Patvirtinsiu, kaip jūs vaikštot su šunim“. Filmuojanti moteris sako: „Gerai, tvirtinkit. Aš turiu 3 kaimynus, kurie paliudys, kas vyksta“. Moteris iš 3 aukšto: „Gerai, mes irgi paliudysim“ (t. 1, b. l. 107-109).

2024 m. rugsėjo 12 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo atlikta policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašų apžiūra. Jos metu nustatyta, kad apžiūros objektas – 2 vaizdo įrašai. Apžiūrimas vaizdo įrašas, pavadinimu „PSS-20240625-222056UTC+0300“. Įrašas filmuotas policijos pareigūnės, reagavusios į įvykį, kūno kamera. Įrašo trukmė – 25 min. 42 s. Įrašo pradžioje užfiksuota, kaip pareigūnė su kolega eina į daugiabučio buto laiptinę. 1 aukšte juos pasitinka vyras ir moteris. Pareigūnė įspėja, kad yra filmuojama, paprašo išeiti, nes bute yra šunys, prašo papasakoti, kas įvyko. Vyras pasakoja, jog išėjo su kaimynu pasikalbėti, prirėmė jį prie sienos ir perspėjo, kad nerašytų melagingų pareiškimų apie juos. Teigia, jog kaimynas rašo pareiškimus jų atžvilgiu dėl to, kad jie vedžioja šunis be pavadėlio, kad jų šunys serga pasiutlige, kad šunys neprižiūrimi. Prideda, kad šis kaimynas nesutaria su visais namo kaimynais. Moteris įsiterpia ir paaiškina situaciją: „Mano vyras dirba ir išvažinėja į keliones ilgam, pavyzdžiui, mėnesiui ar dviem. Viskas prasidėjo nuo to, kad jis pradėjo mane persekioti. Aš turiu visus video, aš turiu viską, kaip jis mane filmuoja, kaip jis į mane žiūri. Ant mūsų jau turim ketvirtą ar trečią pareiškimą, kuriame jis rašo… Taip, aš ėjau be pavadėlio, mes gavom baudą, kurią aš visą susimokėjau. Paskui jis prisigalvojo, kad šuniukai serga pasiutlige. Tai vėl pas mus atvyko viešosios tvarkos pareigūnai. Jie pažiūrėjo dokumentus, visa kita, kad šuniukai yra sveiki, prižiūrėti ir viskas yra gerai. Ir jis toliau rašo pareiškimus, mane fotografuoja, dažniausiai filmuoja. Ir mes su juo dabar užpraeitą savaitę turėjom buto konfliktą, kur dabar vėl yra pareiškimas, vėl ant manęs, kad aš jį užpuoliau, kad aš jam trenkiau, kad aš esu labai agresyvi ir turiu psichinių problemų. Visų pirma, psichines problemas turbūt medikai nustato, o ne žmonės, ar ne? Mes tiesiog susipykom. Kaimynai visi matė. Yra pareiškimas. Aš ketvirtadienį vykstu dėl to, kad aš neva jį puoliau, aš taip pat, kaip ir mano vyras dabar, aš jam trenkiau. Žodžiu, sveikas žmogus kaip ridikas, kaip ir dabar tas pats. Esmė tame, kad tai vyksta jau pusę metų. Viskas prasidėjo nuo to, kad mūsų nerištas šuniukas vienas, mažiukas. Jis aiškina, kad jis bijo šunų, bet mūsų mažiausias, jis sveria du su puse kilogramo. Taip, tai tiesa, jie turi būti vedžiojami, turi būti su pavadėliais, aš paskutinį kartą kalbėjau su pareigūne, kuri tiria šitą bylą, tai ji man pasakė, kad jam nieko padaryti negali.“. Pareigūnams toliau klausant, vyras pasakoja: „Mes kalbėjomės su viešosios tvarkos pareigūnais. Jie sakė, kad šuniukas gali būti palaidas, jeigu nėra žmonių. Bet jis pastoviai filmuoja, taip lyg šuo trukdo jam praeiti. Paskutinį kartą, kai ji buvo su šuniuku, jis pats pribėgo iš tolo, specialiai filmuodamas“. Į laiptinę įeina kita moteris. Pranešėjai sako, kad ši kaimynė žino visą situaciją taip pat. Ji sako: „Nėra kaimynų, kurie jo nežinotų. Nieko gero pasakyt negaliu. Jūs pažiūrėkit jo pareiškimų istoriją.“. Pareiškėjas vyras tvirtina, kad kaimynas rašo melagingus pareiškimus. Pareigūnė paklausė, kas nutiko būtent šiandien. Atėjusi kaimynė išeina. Pranešėja moteris pasakojo: „Tai tęsiasi jau pusę metų. Aš nesijaučiu saugi. Aš nežinau, kas yra daroma su tomis mano nuotraukomis.“. Moteris parodo vaizdo medžiagą pareigūnei, kuriame teigia, jog matosi, kad kaimynas į ją žiūri. Pareigūnė vyro paklausia, kokie šiandien buvo vyro veiksmai kaimyno atžvilgiu. Vyras atsako, kad kaimyną pastūmė, liepė jam liautis rašyti melagingus pareiškimus, o kaimynas pradėjo rėkti, neva jį muša. Moteris sako, kad turi vaizdo įrašą, kaip kaimynas atrodo po neva įvykusių muštynių. Parodo įrašą pareigūnams. Vyras su moterimi lieka 1 aukšte, nueina į savo butą, o pareigūnai laiptais pakyla į 3 aukštą, ir įeina į kairėje pusėje esantį butą. Pareigūnus pasitinka moteris, kuri sako, kad jos vyrą sumušė. Ateina ir pats vyras. Asmenys palydi pareigūnus į virtuvę. Ten pareigūnai prašo paaiškinti, kas nutiko. Vyras pasakoja, kad grįžo namo. Įėjus į laiptinę, jį pasitiko kaimynas, trenkė jam iš alkūnės į veido sritį, sugriebė už marškinėlių ir grasino užmušti dėl to, kad šis lenda prie jo žmonos. Vyrui kaimynas trenkė dar kartą, plyšo jo marškinėliai, vyras trenkėsi nugara į sieną, kaimynas toliau rėkė: „Aš tave užmušiu!“. Moteris prideda, kad matė pro langą, taip pat girdėjo, kas įvyko, nespėjo nufilmuoti. Pareigūnė paklausia, ką nustatė medikai, kokie sužalojimai. GMP darbuotojas atsako, kad yra paviršiniai sužalojimai. Moteris toliau pasakoja, kad pas juos su kaimynais vyksta konfliktas dėl kaimynų šunų, sako, jog jie vaikšto be pavadėlio, jog kaimynai neprižiūri šunų. Vyras parodo vaizdo įrašą mobiliajame telefone. Įraše, vyro teigimu, užfiksuota, kaip kaimynė jį užpuola. Vyras toliau pasakoja, kad jo vaikas taip pat bijo kaimynų paleistų šunų. Paaiškina, kad tai ne pirmas pranešimas, kurį jis pateikia. Taip pat dar kartą papasakoja, kas šiandien įvyko, sako, kad norės vykti į gydymo įstaigą, nes jam skauda krūtinę bei nugarą. Pareigūnė nufotografuoja vyro asmens tapatybės kortelę. Vaizdo įrašas, pavadinimu „PSS-20240625-222119UTC+0300“, fiksuotas kito pareigūno kūno kamera, todėl abiejų įrašų turinys yra vienodas (t. 1, b. l. 34-37).

2024 m. rugsėjo 25 d. apžiūros protokole nurodyta, kad atlikta BPC garso įrašų apžiūra. Jos metu nustatyta, kad apžiūros objektas – 4 garso įrašai. Apžiūrimas BPC garso įrašas, pavadinimu „BPC skambučio įrašas (ID 92287691310, skambučio pradžia_ 2024-06-25 21_36_45)“. Garso įrašo trukmė – 01:28 min.

Pranešėja: Laba diena.

Pranešėja: Labas vakaras, norėčiau policiją iškviesti.

Pranešėja: (duomenys neskelbtini).

Pranešėja: Kaimynai agresyvūs, puola mano vyrą, grasina, kad užmuš jį.

Pranešėja: Dabar jau kyla namo, bet aš noriu iškviest, nes nu kaimynai...

Pranešėja: Nu čia va prieš 5 min.

BPC: Prieš 5 min, dabar sakykit. Susitarkit, kuris skambina.

Pranešėja: Ir jis dabar skambina. Jis viršuj, o aš apačioj. Puola, suplėšė maikę.

Pranešėja: Mes gyvenam.

Pranešėja: Jie gyvena 1 a. Palaukite, kiek čia tų būtų, 21-as gal.

Pranešėja: Jie pirmam.

Pranešėja: Čia šalia laiptinės, taip, po langais.

Pranešėja: Taip.

Pranešėja: Ne, nereikalinga.

Pranešėja: 19.

Pranešėja: Trečias.

Pranešėja: I. M..

BPC: Gerai, laukite.

Apžiūrimas BPC garso įrašas, pavadinimu „BPC skambučio įrašas (ID 92287691363, skambučio pradžia_ 2024-06-25 21_37_09)". Garso įrašo trukmė – 01:17 min.

BPC: 112.

Pranešėjas: Laba diena.

BPC: Laba.

Pranešėjas: S. 19, iš 24-o buto.

Pranešėjas: Taip, vyras.

Pranešėjas: Trenkė.

Pranešėjas: Jo, reikalinga.

Pranešėjas: Taip, jaučiu skausmą.

Pranešėjas: Va ką tik.

BPC: Prieš 5 minutes, 2 minutes, kiek? Tiksliai. Jūs dabar laiptinėje ar kur?

Pranešėjas: Jo, aš dabar stoviu prie laiptinės, jau žmona filmuoja.

Pranešėjas: 50.

Pranešėjas: Taip.

Pranešėjas: Kaimynas nuėjo į namus. Dabar jo žmona filmuoja mane, aplink vaikšto.

Pranešėjas: Jo, jo.

Pranešėjas: M. M.

Pranešėjas: M..

BPC: Gerai, perduosim informaciją, laukite.

Apžiūrimas garso įrašas, pavadinimu „BPC skambučio įrašas (ID 92287693608, skambučio pradžia_ 2024-06-25 21_49_40)". Garso įrašo trukmė – 04:03 min.

Pranešėja: Labas vakaras. Žiūrėkite, jūs nesenai turėjote gauti pranešimą iš mūsų kaimyno, S. 19, Vilnius, jog jis yra sumuštas ir taip toliau. Tai aš tada irgi norėčiau pareigūnų tuo pačiu, nes už melagingą kvietimą, nes jis nei sumuštas, nei ten kažkas, tiesiog jisai daro nesąmones. Tai jeigu pareigūnai važiuoja, tai tiesiog gal informuokite, kad aš kviečiu, todėl kad mano vyras yra kaltinamas nebūtais dalykais absoliučiai. Jisai sveikas, esu nufilmavusi, kaip jisai atrodo, jokių mėlynių, jokių sumušimų išvis nieko nėra. Jis tiesiog melagingai kviečia pareigūnus, jei išvis toks iškvietimas yra.

Pranešėja: Aš žinokit nežinau, atleiskit.

Pranešėja: Gal iš 29-o ar 39-o, 3 a. gyvena. Turėjo būti, nes čia jisai, čia jau yra su juo problema senai. Tai tiesiog norim pranešti, kad tai yra melagingas iškvietimas, kad jį sumušė čia kažkas, nes čia nieko tokio nėra. Sveikas jisai. Aš turiu visą medžiagą ir dar kiti kaimynai paliudys, kad pats kaimynas, kuris dabar kviečia policiją, kad jis tikrai yra nestabilus ir taip toliau. Tai va tiesiog aš pranešu, o tada laukiam policijos.

Pranešėja: Šitą galit nurodyt. Ai, supratau, atleiskit tuoj. (duomenys neskelbtini).

Pranešėja: U. Z.. Ir kvietė, kvietė jisai, bet mano vyro vardo gal nežino, nevadino tikrai vardu.

BPC: O tai dabar klausimas. S. 19 iš kelinto j8s buto būsit?

Pranešėja: Mes būsim iš 24-o, 1 a.

Pranešėja: Žinokit, mes matysim jus, ta prasme ne jus, bet pareigūnus mes matysim. Aš tiesiog noriu pranešti apie melagingą kvietimą, nes jis absurdiškas yra, ir žmogus sveikas, aš turiu visą nufilmuotą medžiagą, kaip jis atrodo. O jis sako, kad ten jį mušė.

BPC: O tai dėl ko kas čia skambino? Jūsų vyras sumušė kaimyną?

Pranešėja: Kad mano vyras neva jį sumušė. Kadangi taip nebuvo, tai aš skambinu dėl to, kad yra melagingas iškvietimas šiuo metu. Na, aš irgi turiu kažkaip kreiptis, nes ji čia tiesiog meluoja.

Pranešėja: Kieme, bet jūs turėtumėte matyti tą iškvietimą to žmogaus, kieme prie namų. Bet man atrodo, jis ten greitąją ir pareigūnus, už tai aš ir skambinu pasakyti, kad nieko, ta prasme, jis sveikas, saugus yra, nieks čia nieko nepadarė.

BPC: Supratau, tai informuosime mes tada.

Pranešėja: Nu informuokit, mes manome kad atvyks, išeisim patys, turim filmuotų medžiagų, nes šitas kaimynas nėra stabilus. Jis turi problemų su kitais kaimynais. Tada ir kiti kaimynai paliudys, aš paskambinsiu, kas čia vyksta. Tada pareigūnai lai žino, kai atvažiuos, kad situacija nėra kaip ponas nupiešė. Kol kas nežinau, nematau nei greitųjų, nei pareigūnų automobilio.

BPC: Supratau.

Pranešėja: Ačiū.

Apžiūrimas BPC garso įrašas, pavadinimu „BPC skambučio įrašas (ID 92287691310, skambučio pradžia_ 2024-06-25 22_16_01)“. Garso įrašo trukmė – 02:01 min.

BPC: 112 klausau.

Pranešėja: Labas vakaras. Mes ką tik kvietėme policiją nesenai, bet kaimynė pasakė, kad čia melagingi. Sako susitikimas ... e ...pranešimas čia mums, mum informavo greitoji, nes iškvietėm ir greitoji.

BPC: Palaukite, palaukite. Aš atidarysiu, palaukite nepadėkite ragelio, aš atidarysiu, pažiūrėsiu, kas čia per pranešimas.

Pranešėja: Gal būt galit sujungti mus su komisariatu.

BPC: Palaukit, dėkoju, kad palaukėt, tai dabar ne jūs čia kvietėt.

Pranešėja: Aš kviečiau, ir vyras kvietė.

BPC: O tai dėl ko jūs dabar sakot, kad melagingas pranešimas?

Pranešėja: Mum greitoji pasakė, nes jie sutiko ta kaimynę, kuriai mes kvietėm.

BPC: Tai čia aš suprantu, kad čia jūsų vyrui grasino kaimynai?

Pranešėja: Mano vyrui grasino kaimynas, mušė jį, sumušė jį kieme, prie mūsų įėjimo durų. Mes iškvietėm ir greitąją, ir policiją. Vyras gal nurodė ne tą adresą, pasakė, kad policija pranešė, kad 24. Jie įėjo, o ji prie savo buto stovėjo ir pasakė, kad melagingas iškvietimas, policija neatvažiuos. Paskambino ir pranešė.

Pranešėja: Nu policija iki šiol neatvažiavo.

BPC: Aš nesuprantu, ponia, jūsų šito skambučio esmės. Jūs laukiat policijos, ar ne?

Pranešėja: Laukiam policijos.

BPC: Tai gerai, laukit, policija informuota.

BPC: Taip, aš matau, pranešimas neatšauktas. Jūsų pranešimas yra perduotas policijai. Policija turi vykti.

BPC: Taip, laukite.

BPC: Pasakyti negaliu. Laukite.

Pranešėja: Gerai. Ačiū labai (t. 1, b. l. 49-54).

2024 m. rugsėjo 25 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad atlikta marškinėlių apžiūra, kurios metu nustatyta, kad apžiūros objektas – juodos spalvos vyriški marškinėliai. Maždaug krūtinės srityje marškinėliai turi pilkos ir baltos spalvos juostą. Marškinėlių apykaklė susisega dviem sagomis. Marškinėlių kairėje pusėje matomas nedidelis įplyšimas. Marškinėlių dešinėje pusėje matomos baltos spalvos dėmės. Marškinėlių nugaroje taip pat matosi baltos spalvos dėmės (t. 1, b. l. 38-45).

III. Įrodymų vertinimas, nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai

Dėl kaltinimo pagal BK 187 straipsnio 3 dalį

Pagal BK 187 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą. Šios veikos objektyvieji požymiai yra pavojinga veika, padariniai ir priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių, o subjektyvieji – kaltė. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina šių požymių visuma, t. y. nesant bent vieno iš šių požymių baudžiamoji atsakomybė negalima. Pažymėtina, kad tyčinio svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2005, 2K-167/2009, 2K-73-677/2016). Būtent sunaikinto ar sugadinto turto vertės dydis yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nusikalstama veika kvalifikuojama kaip nesunkus (BK 187 straipsnio 1 dalis) ar apysunkis nusikaltimas (BK 187 straipsnio 2 dalis), baudžiamasis nusižengimas (BK 187 straipsnio 3 dalis) ar administracinis nusižengimas (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 115 straipsnis).

Turto vertės išaiškinimai, pateikti BK 190 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 minimalaus gyvenimo lygio (toliau – ir MGL) dydžio sumą, didelės vertės, ko jai vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Vadinasi atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 3 dalį – sunaikinus ar sugadinus nedidelės vertės svetimą turtą, t. y. kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 5 MGL dydžio sumos (250 Eur), tuo tarpu už tyčinį turto sunaikinimą ar sugadinimą – kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (150 Eur), asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 115 straipsnį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, betarpiškai ištyręs baudžiamajai bylai nagrinėti reikšmingus duomenis, kuriuos pripažįsta įrodymais, sprendžia, jog šioje baudžiamojoje byloje negalima daryti pagrįstos ir kategoriškos išvados, jog M. Z. savo veiksmais sugadino nukentėjusiojo turtą, kurio vertė būtų tokia, kad M. Z. būtų galima traukti būtent baudžiamojon atsakomybėn.

Pažymėtina, jog nuoseklioje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog svetimo turto tyčinio sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2005, 2K-167/2009). Be to, būtent turto vertės dydis yra vienas iš kriterijų, pagal kurį aptariama nusikalstama veika atribojama nuo nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo, baudžiamojo nusižengimo ar administracinio nusižengimo.

Kaip jau buvo minėta anksčiau, atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 3 dalį kyla tik tuo atveju, jeigu sugadinto turto vertė viršija 3 MGL (150 Eur). Teismas atkreipia dėmesį, jog teisminio nagrinėjimo metu, nukentėjusysis nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų suplėšytų marškinėlių vertę, t. y. kurią pats nurodė – 160 Eur.

Veikos kvalifikavimui pagal BK 187 straipsnį yra reikšminga sugadinto turto vertė konkrečių neteisėtų veiksmų padarymo metu. Teismų praktikoje yra ne kartą pasisakyta, kad kvalifikuojant veiką pagal BK 187 straipsnį, sugadinto ar sunaikinto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte (tačiau ne tokio daikto (turto) atkūrimo (atstatymo) sąnaudomis (kaštais) ar jo sunaikinimo pasekmėmis, kurios nėra šią nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis) veikos padarymo metu (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-73-677/2016, 2K-298-697/2016, 2K-5-628/2019). Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, įvertinus baudžiamojoje byloje esančius duomenis, nėra pagrindo išvadai, jog nukentėjusiojo marškinėlių vertė viršija 150 Eur.

Teismas konstatuoja, kad nustačius, jog nėra pagrindo išvadai, kad sugadinto bei sunaikinto turto vertė viršija 3 MGL ir tuo labiau 10 MGL, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog M. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnyje.

Atsižvelgiant į visumą nustatytų aplinkybių, M. Z. šioje dalyje išteisintinas, nes neįrodyta, kad buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nustačius, kad šiuo atveju nebuvo padaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinamas, toks civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Tuo pačiu pažymėtina, kad nukentėjusysis savo pažeistas teises gali ginti civilinio proceso nustatyta tvarka, kreipdamasis dėl M. Z. veiksmais padarytos žalos atlyginimo.

Už mažesnės vertės turto sunaikinimą ar sugadinimą yra taikoma administracinė atsakomybė, numatyta ANK 115 straipsnyje. Įvertinus bylos duomenis darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju, galėjo būti padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 115 straipsnyje. Tačiau pagal ANK 589 straipsnio 49 punktą, 615 straipsnio 1 dalį, dėl ANK 115 straipsnyje padaryto administracinio nusižengimo teiseną pradeda, tyrimą atlieka ir administracinio nusižengimo bylą nagrinėja policija, tai nėra teismo kompetencija, todėl policija informuotina apie galbūt padarytą M. Z. nusižengimą pagal ANK 115 straipsnį.

Dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo posėdyje tiesiogiai ištirtus įrodymus, daro išvadą, jog pasitvirtino M. Z. pareikšti kaltinimai dėl fizinio skausmo M. M. sukėlimo bei nežymaus jo sveikatos sutrikdymo.

Visų pirma, pažymėtina, kad byloje neginčytinai nustatyta, kad įvykio metu įvykio vietoje buvo kaltinamasis M. Z. ir nukentėjusysis M. M.. L. U. Z. ir I. M. matė konfliktą, o kitas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apklaustas liudytojas įvykio tiesiogiai nematė, apie jį žino iš nukentėjusiojo arba kaltinamojo pasakojimo.

Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio proceso metu, kategoriškai neigė sudavęs M. M. ir savo kaltę dėl smurto prieš M. M. pripažino tik iš dalies. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad būdamas namuose, apie 21.00 val., visiškai blaivas, pro langą pamatė link namų einantį kaimyną. Jis norėjo su kaimynu pasikalbėti ir jam paaiškinti, kad jis nebelįstų prie jo žmonos, kadangi jo žmona serga vėžiu ir per jį jau žmonai kvietė 3 kartus greitąją pagalbą. Jis tiesiog žmoniškai norėjo kaimynui paaiškinti, kad jis atstotų ir nesikabinėtų prie jos, nes kiek galima kentėti. Jis, lipdamas laiptais, 1 aukšte, pamatė jau įeinantį kaimyną. Jis paėmė kaimynui už marškinių ir tiesiog pastūmė prie sienos. Kaimynas tiesiog atsirėmė į ją, o jis, laikydamas kaimyną už marškinėlių, necenzūriniais žodžiais bandė paaiškinti, kad nustotų lįsti prie jo žmonos. Tada kaimynas pradėjo rėkti, kad jis jį muša ir kad jį ateitų gelbėti. Ar kas nors matė įvykį, jis nežino. Bet jis kaimyno nemušė, o tiesiog jį prirėmė prie sienos. Būtų kitas vyras, ne toks ramus kaip jis, tai tikrai būtų su kaimynu išsiaiškinęs kitaip. Jis yra ramaus būdo, todėl jokio fizinio skausmo kaimynui sukelti tikrai negalėjo.

Vis tik teismas neturi pagrindo vadovautis kaltinamojo parodymais, kad jie kalbėjosi ramiai, kad jis M. M. buvo paėmęs tik už marškinėlių ir prispaudęs prie sienos, jokių smūgių neatliko. Pažymėtina, jog pats kaltinamasis prieštarauja savo parodymams, nurodydamas, kad jis yra ramaus būdo, fizinio skausmo kaimynui negalėjo sukelti, tačiau vis tik naudojo fizinę prievartą. Taip pat, kaip nurodė nukentėjusysis M. M., 2024 m. birželio 25 d., apie 21.30 val., jis pastatė savo automobilį automobilių stovėjimo aikštelėje ir ėjo į namus. Jis užeidinėjo pro laiptinės įėjimo duris ir pastebėjo kaimyną iš buto Nr. 24, kuris laiptais lipo žemyn ir artėjo link jo. Nieko nesakęs, kaimynas priėjo prie jo arti ir dešinės rankos alkūne sudavė vieną kartą į veido sritį, todėl jis pajuto fizinį skausmą. Tada kaimynas jam pasakė: „Ko tu lendi prie mano žmonos?“. Jis buvo pasimetęs, nesuprato, apie ką jis kalba. Po to, jo nepaleisdamas, kaimynas pro laiptinės duris išstūmė jį į lauką, ranka laikydamas jį už marškinėlių, trenkė jį į sieną ir laikė prispaudęs prie sienos. Jis pradėjo šauktis pagalbos. Tuomet kaimynas atsitraukė, tačiau po to vėl stvėrė jį už marškinėlių, laikydamas trenkė į sieną ir dar kartą sudavė vieną smūgį į krūtinę. Kaimynas akimirkai buvo jį paleidęs, tačiau staiga vėl sugriebė jį už marškinėlių ir stipriai suspaudė savo ranka jį laikydamas.

Aplinkybes, kad M. Z. elgesys buvo agresyvus, patvirtino ir liudytojai. Liudytoja I. M. parodė, kad girdėjo, kaip šaukė vyriškas balsas, kuris buvo panašus į jos vyro M. M. balsą. Priėjus prie lango, pamatė, kad minėtas kaimynas yra paėmęs dešine ranka, jos vyro marškinėlius krūtinės projekcijoje, laikė sugniaužęs ir, taip laikydamas, kumščiu smūgiavo į jos vyro krūtinę ne mažiau 2 kartus. L. U. Z. taip pat patvirtino, jog ji buvo namie ir pro langą matė, kaip jos vyras paėmę šiam kaimynui už marškinėlių ir prispaudė M. M. prie laiptinės sienos, po ko kaimynas pradėjo iškart šauktis pagalbos, kad jį muša, kad jį gelbėtų.

Papildomai pastebėtina, kad nukentėjusiojo M. M. parodymus patvirtina ir kitas objektyvus duomuo, kuris teismo pripažįstamas įrodymu, t. y. specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog krūtinės ląstos kairėje, kairėje vidurinėje raktikaulio linijoje nustatyta menko intensyvumo violetinė poodinė kraujosruva gelsvais pakraščiais, taip pat analogiška poodinė kraujosruva – kairėje, vidurinio raktikaulio linijoje. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais, kietais bukais daiktais, galimai nurodytu laiku, t. y. 2024 m. birželio 25 d. Sužalojimų padarymo metu asmuo turėjo jausti fizinį skausmą. Sužalojimai pagal savo pobūdį vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Taigi teismas neturi pagrindo spręsti, kad M. Z. tik kalbėjosi su M. M., kad pokalbis buvo ramus, kad jis nepanaudojo prieš jį smurto. Atsižvelgiant į nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus darytina išvada, kad įrodyta, jog M. Z. kilus žodiniam konfliktui, siekdamas atkeršyti už tai, kad jo žmona U. Z. buvo nubausta administracine tvarka, tyčia dešinės rankos alkūne 1 kartą sudavė M. M. į veido sritį, po to dešine ranka stvėrė M. M. už marškinėlių, o kaire ranka sudavė 1 smūgį M. M. į krūtinės sritį, tada, nepaleisdamas M. M., išstūmė M. M. iš laiptinės į lauką, kur prispaudė M. M. nugara prie namo sienos ir laikė, o M. M. pradėjus šauktis pagalbos, paleido M. M., o po to vėl dešine ranka stvėrė M. M. už marškinėlių ir pastūmė M. M. nugara į sieną, o kaire ranka sudavė dar 1 kartą M. M. į krūtinės sritį, po ko paleido M. M., o vėliau dar kartą rankomis stvėrė M. M. už marškinėlių, pastūmė M. M. nugara į sieną ir laikė M. M. nugara prispaustą prie sienos, dėl ko nuo jo stvėrimų ir tampymų suplyšo M. M. marškinėliai, padarydamas M. M. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis krūtinės ląstos kairėje.

Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad byloje esančiais, teismo posėdžio metu ištirtais ir teismo aptartais, bei įvertintais įrodymais, visiškai įrodyti smurtiniai M. Z. veiksmai, sužalojimų visuma specialisto išvadoje įvertinta kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės skyrimas

BK 140 straipsnio 1 dalyje alternatyvios bausmės rūšys: viešieji darbai arba laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę M. Z., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, (padarytas tyčinis (tiesiogine tyčia) nesunkus nusikaltimas), kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis, neteistas, nebaustas.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog M. Z. už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skirtina įstatymo sankcijoje numatyta ir prokuroro siūloma laisvės apribojimo bausmė, jos dydį nustatant mažesnį nei bausmės, numatytos už šią nusikalstamą veiką, vidurkis, kartu paskiriant suderintus įpareigojimus. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams, ir yra pakankama ne tik nubausti M. Z., bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikaltimų darymo.

Ikiteisminio tyrimo metu M. Z. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo (t. 1, b. l. 104-105).

V. Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Šioje byloje nukentėjusysis M. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl 3 160 Eur žalos atlyginimo, t. y. 160 Eur turtinės žalos ir 3 000 Eur neturtinės žalos padarymo (t. 1, b. l. 69).

Nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Pagal CPK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigai. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Įvertinęs nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir pavojingumą – dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis neabejotinai jautė ir patyrė fizinį skausmą, kreipėsi į medikus. Taip pat, nukentėjusiojo teigimu, jis bei vaikas turėjo kreiptis į psichologą, tačiau nukentėjusysis nepateikė duomenų, jog jis ar jo vaikas į psichologą būtų kreipęsi būtent dėl įvykio. Pažymėtina, jog nukentėjusysis į bylą pateikė Pal. J. Matulaičio šeimos pagalbos centro 2025 m. kovo 19 d. pažymėjimą dėl dalyvavimo kompleksinės paslaugos KOPA pozityvios tėvystės grupėje, tačiau iš minėto pažymėjimo turinio (programos temų) matyti, kad programa yra niekaip nesusijusi su įvykdytu nusikaltimu. Įvertinęs visų šių aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, kad dėl kaltinamojo M. Z. veiksmų nukentėjusysis M. M. patyrė neturtinę žalą, kurią yra pagrindas atlyginti pinigais. Kita vertus, teismas taip pat atsižvelgia į suformuotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo esant tokio pobūdžio sužalojimams, be to, siekdtina išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų. Todėl teismas pirmiau išdėstytų aplinkybių pagrindu konstatuoja, kad 500 Eur nukentėjusiajam M. M. atlygintinos neturtinės žalos dydis labiausiai atitiks sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, Nr. 2K-221-648/2016, Nr. 2K-238/2014).

Nukentėjusysis taip pat prašė atlyginti 160 Eur turtinę žalą dėl suplėšytų marškinėlių Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis M. Z. yra išteisintinas dalyje dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo (BK 187 straipsnio 3 dalis), nukentėjusiojo civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo paliktinas nenagrinėtu, vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, išaiškinant teisę pareikšti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su kompaktiniu disku, kuriame įrašyti Bendrojo pagalbos centro garso įrašai ir policijos kamerų vaizdo įrašai, bei atminties raktas, kuriame įrašyti vaizdo įrašai, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie bylos, o marškinėliai, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini teisėtam savininkui – M. M..

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303–305, 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. Z. (M. Z.) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

M. Z. (M. Z.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, per bausmės atlikimo laiką įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nebendrauti su nukentėjusiuoju M. M., dalyvauti elgesį keičiančioje programoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

M. Z. (M. Z.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiojo M. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš M. Z. (M. Z.) nukentėjusiojo M. M. naudai 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti, o dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo, civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) voką su kompaktiniu disku, kuriame įrašyti Bendrojo pagalbos centro garso įrašai ir policijos kamerų vaizdo įrašai, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

2) atminties raktą, kuriame įrašyti vaizdo įrašai, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos;

3) marškinėlius, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti teisėtam savininkui – M. M..

Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.