- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-24
- Bylos Nr.
- eA-681-463/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00030-2022-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Jolanta Malijauskienė (pirm.), Arūnas Dirvonas
- Pareiškėjas
- V. L.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Jolantos Malijauskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. L. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. L. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos), dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas V. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (toliau – ir VSDFV Kauno skyrius) 2021 m. lapkričio 22 d. sprendimą Nr. VPE-SP1E-70174; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba) 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. 18.2E 1-9615.
2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentai:
2.1 VSDFV Kauno skyrius 2021 m. lapkričio 22 d. sprendimu Nr. VPE-SP1E-70174 jam nuo 2021 m. spalio 19 d. paskyrė 143,00 Eur dydžio šalpos neįgalumo pensiją. VSDFV Kauno skyriaus sprendimas naikintinas, nes jis priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymo (toliau – ir Šalpos pensijų įstatymas) 8 straipsnio 4 dalimi, kuri pareiškėjo atveju netaikytina. Pareiškėjo, kuriam yra nustatytas 65 procentų neįgalumas, atveju taikytina minėto įstatymo 8 straipsnio 1 dalis, pagal kurią asmenims, kuriems nustatytas vidutinis neįgalumo lygis skiriama 225,00 Eur šalpos neįgalumo pensija. 65 procentų neįgalumo lygis atitinka buvusią antrą invalidumo grupę arba vidutinį neįgalumą. Skundžiamuose sprendimuose nenurodyta jų priėmimo diena, taip pat nurodytas nepilnas registracijos numeris.
Šalies argumentai
3. Atsakovas VSDFV Kauno skyrius su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
4. VSDFV Kauno skyrius atsiliepime nurodė šiuos argumentus:
4.1 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. spalio 27 d. nustatė pareiškėjui 35 procentų darbingumo lygį, t. y. 65 procentų netektą darbingumą nuo 2021 m. spalio 19 d. iki 2023 m. balandžio 21 d. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas pripažintas netekęs 65 procentų darbingumo ir vadovaujantis Šalpos pensijų įstatymo 8 straipsnio 4 dalimi VSDFV Kauno skyriaus sprendimu pareiškėjui buvo paskirta 1 šalpos pensijų bazės dydžio, t. y. 143,00 Eur šalpos neįgalumo pensija nuo 2021 m. spalio 19 d. iki 2023 m. balandžio 30 d. (nuo 2022 m. sausio 1 d. šalpos pensijų bazės dydis – 150,00 Eur).
4.2 Nesutiko su pareiškėjo nuomone, kad jis neatitinka Šalpos pensijų įstatymo 5 straipsnio 5 punkto, kadangi jam neįgalumo lygis nustatytas 2021 m. spalio 27 d. Teigė, jog pareiškėjas klaidingai supranta minėtą įstatymo normą, kadangi kartu su asmenimis, kuriems nustatytas 60 procentų ir daugiau netektas darbingumas, šalpos neįgalumo pensiją gali gauti ir asmenys, kurie iki 2005 m. liepos 1 d. buvo pripažinti I ar II grupės invalidais. Pareiškėjas nepagrįstai mano, kad jis turi vidutinį neįgalumą, kadangi neįgalumas yra nustatomas nepilnamečiams asmenims, o darbingo amžiaus asmenims nustatomas netektas darbingumas.
II.
5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. gegužės 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
6. Teismas nustatė, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatė pareiškėjui 35 procentų darbingumo lygį (65 procentų netektą darbingumą) nuo 2021 m. spalio 19 d. iki 2023 m. balandžio 21 d. (Darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 2884). 2021 m. lapkričio 8 d prašymu pareiškėjas kreipėsi į VSDFV Kauno skyrių, prašydamas skirti šalpos neįgalumo pensiją. VSDFV Kauno skyriaus 2021 m. lapkričio 22 d. sprendimu Nr. VPE-SP1E-70174 pareiškėjui buvo paskirta 143,00 Eur šalpos neįgalumo pensija nuo 2021 m. spalio 19 d. iki 2023 m. balandžio 30 d. Nesutikdamas su VSDFV Kauno skyriaus sprendimu, pareiškėjas išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka 2021 m. lapkričio 24 d. skundu kreipėsi į VSDFV, tačiau 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. 18.2E 1-9615 jo skundas buvo atmestas ir VSDFV Kauno skyriaus sprendimas paliktas nepakeistas.
7. Šalpos pensijų rūšis, šių pensijų finansavimo šaltinį, teisę į šalpos pensijas turinčius asmenis, šių pensijų skyrimo ir mokėjimo sąlygas bei tvarką nustato Šalpos pensijų įstatymas (Šalpos pensijų įstatymo 1 str. 2 d.). Asmenų kreipimosi dėl Šalpos pensijų įstatyme nustatytų šalpos išmokų skyrimo ir mokėjimo, šalpos išmokų skyrimo ir mokėjimo tvarką reglamentuoja Šalpos išmokų skyrimo ir mokėjimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-759.
8. Šalpos pensijų įstatymo 5 straipsnis nustato asmenų, turinčių teisę gauti šalpos neįgalumo pensiją, kategorijas. Pagal Šalpos įstatymo 5 straipsnio 5 punktą teisę gauti šalpos neįgalumo pensiją turi asmenys, pripažinti netekusiais 60 procentų ir daugiau darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. pripažinti I ar II grupės invalidais), išskyrus asmenis, nurodytus šio straipsnio 2, 3 ir 4 punktuose.
9. Vadovaujantis Šalpos pensijų įstatymo 8 straipsnio 4 dalimi šalpos neįgalumo pensijos šio įstatymo 5 straipsnio 5 punkte nurodytiems asmenims yra 1 šalpos pensijų bazės dydžio. Skundžiamo VSDFV Kauno skyriaus sprendimo priėmimo metu galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 1467 patvirtintas šalpos pensijų bazės dydis – 143,00 Eur.
Šalies argumentai
10. Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiamais sprendimais teigia, jog jis priskirtinas prie asmenų, apibrėžtų Šalpos pensijų įstatymo 5 straipsnio 1 punkte, kadangi 65 procentų netektas darbingumas atitinka buvusią antrą invalidumo grupę arba vidutinį neįgalumą, todėl jam turėjo būti skirta 225,00 Eur dydžio šalpos neįgalumo pensija, numatyta Šalpos pensijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje.
11. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo argumentas, kad 65 procentų netektas darbingumas atitinka buvusią antrą invalidumo grupę, nepagrįstas, kadangi pripažinimas I ar II grupės invalidais aktualus tik asmenims, kurių neįgalumas buvo nustatytas iki 2005 m. liepos 1 d. Pareiškėjo darbingumo lygis nustatytas nuo 2021 m. spalio 19 d. pagal darbingumo lygio nustatymo metu galiojusius teisės aktus, pagal kuriuos invalidumas į grupes nebeskirstomas.
12. Šalpos pensijų įstatymo 5 straipsnio 1 punktas nustato, kad teisę gauti šalpos neįgalumo pensiją turi asmenys, kuriems nustatytas sunkus, vidutinis ar lengvas neįgalumas. Pagal Šalpos pensijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punktą šalpos neįgalumo pensijos šio įstatymo 5 straipsnio 1 punkte nurodytiems asmenims, kuriems nustatytas vidutinis neįgalumas, – 1,5 šalpos pensijų bazės dydžio.
13. Nagrinėjamu atveju reikšminga aplinkybė yra tai, jog pareiškėjui yra nustatytas 65 procentų netektas darbingumas, o ne neįgalumas. Pareiškėjas sutapatina netekto darbingumo ir neįgalumo sąvokas, tačiau teisinio reguliavimo prasme šios sąvokos yra skirtingos.
14. Pagal Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (toliau – Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas) 2 straipsnio 5 dalį darbingumo lygis – asmens pajėgumas įgyvendinti anksčiau įgytą profesinę kompetenciją ar įgyti naują profesinę kompetenciją arba atlikti mažesnės profesinės kompetencijos reikalaujančius darbus. Pagal minėto straipsnio 8 dalį neįgalumas – dėl asmens kūno sandaros ir funkcijų sutrikimo bei nepalankių aplinkos veiksnių sąveikos atsiradęs ilgalaikis sveikatos būklės pablogėjimas, dalyvavimo visuomenės gyvenime ir veiklos galimybių sumažėjimas. Neįgalumo lygis – kompleksiškai įvertinus nustatytas asmens sveikatos būklės, savarankiškumo kasdienėje veikloje ir galimybių ugdytis netekimo mastas (Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 2 straipsnio 7 dalis).
15. Vadovaujantis Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi neįgalumo lygis nustatomas asmenims iki 18 metų, išskyrus asmenis, kurie yra (buvo) draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu. Iš esmės analogiška nuostata yra įtvirtinta Neįgalumo lygio nustatymo kriterijų ir tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2005 m. kovo 23 d. Nr. V-188/A1-84/IASK-487, 3 punkte, kuriame nustatyta, kad Neįgalumo lygis nustatomas asmenims iki 18 metų, išskyrus tuos asmenis, kurie yra (buvo) draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu. Pagal Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio 1 dalį darbingumo lygis nustatomas asmenims nuo 18 metų iki senatvės pensijos amžiaus.
16. Neįgalumo lygis gali būti nustatomas tik asmenims iki 18 metų. Pareiškėjas nepriskirtinas prie asmenų, kuriems gali būti nustatytas neįgalumo lygis, neįgalumo lygis jam nebuvo nustatinėjamas, todėl atsakovas skirdamas pareiškėjui šalpos neįgalumo pensiją neturėjo jokio pagrindo vadovautis Šalpos pensijų įstatymo 5 straipsnio 1 punktu.
17. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes teismas sprendė, kad VSDFV Kauno skyrius pagrįstai pareiškėjui, kuriam yra nustatytas 65 procentų netektas darbingumas, paskyrė šalpos neįgalumo pensiją vadovaudamasis Šalpos pensijų įstatymo 5 straipsnio 5 punktu ir 8 straipsnio 4 dalimi ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą skirti pareiškėjui 143,00 Eur šalpos neįgalumo pensiją nuo 2021 m. spalio 19 d. iki 2023 m. balandžio 30 d.
18. Nustačius, kad VSDFV Kauno skyriaus sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo patenkinti išvestinį pareiškėjo reikalavimą dėl Fondo valdybos 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimo Nr. 18.2E 1-9615, kuriuo paliktas nepakeistas VSDFV Kauno skyriaus sprendimas, panaikinimo.
19. Skundžiami VSDFV Kauno skyriaus sprendimas ir Fondo valdybos sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies bendruosius reikalavimus, keliamus individualiam administraciniam aktui. Pažymėtina, kad elektroninių dokumentų priėmimo data ir numeris yra nurodomi dokumento metaduomenyse, kurie yra neatskiriama administracinio akto dalis, todėl pareiškėjo argumentai, jog skundžiamuose sprendimuose nenurodoma jų priėmimo data ir numeris, nepagrįsti.
III.
20. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 4 d. sprendimą kaip neatitinkantį logiškumo ir įstatyminių nuostatų. Priimti atskirą nutartį įpareigojančią atitinkamas institucijas taisyti Šalpos pensijų įstatymo 5 ir 8 straipsnius.
21. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
21.1 Teismo ir Fondo valdybos atstovų teiginiai, kad neįgalumo lygis nustatinėjamas asmenims iki 18 metu amžiaus ir kitais Šalpos pensijų įstatymo 8 straipsnyje numatytais atvejais yra nelogiškas ir pareiškėjo atvejui netaikytinas.
21.2 Šalpos pensijų įstatymo 5 straipsnio 5 dalis yra diskriminacinio pobūdžio.
Atsiliepimas
22. VSDFV Kauno skyrius atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
23. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
23.1 Pareiškėjas apeliaciniame skunde kelia naują reikalavimą, o tai neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 134 straipsnio 6 dalies reikalavimo, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjamas pareiškėjo prašymas panaikinti VSDFV Kauno skyriaus 2021 m. lapkričio 22 d. sprendimą Nr. VPE_SP1E-70174 ir panaikinti Fondo valdybos 2021 m. gruodžio 21 d. raštą Nr. (18.2E)I-9615, o ne prašymas įpareigoti atitinkamas institucijas taisyti Šalpos pensijų įstatymo 5 ir 8 straipsnius.
23.2 VSDFV Kauno skyrius nesutinka su apelianto nuomone, kad jam skiriant šalpos neįgalumo pensiją taikytina Šalpos pensijų įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostata, kuri anot jo nurodo, kad asmenims, kuriems nustatytas vidutinis neįgalumo lygis šalpos pensija yra 1,5 šalpos pensijų bazės dydžio. Tikėtina, kad apeliantas sumaišė šalpos pensijų nuostatas, nes nuostata, kuria jis remiasi yra konstatuota ne Šalpos pensijų 8 straipsnio 2 dalyje, bet 8 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Tačiau su tokia nuostata VSDFV Kauno skyrius visiškai nesutinka, kadangi Šalpos pensijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalis nustato šalpos neįgalumo pensijos dydį šio įstatymo 5 straipsnio 1 punkte nurodytiems asmenims. Šalpos pensijų įstatymo 5 straipsnio 1 punktas nurodo, kad teisę gauti šalpos neįgalumo pensiją turi asmenys, kuriems nustatytas sunkus, vidutinis ar lengvas neįgalumas, o tuo tarpu apeliantui nustatytas netektas darbingumas.
23.3 Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismu, kuris konstatavo, kad pareiškėjas sutapatina netekto darbingumo ir neįgalumo sąvokas, tačiau teisinio reguliavimo prasme šios sąvokos yra skirtingos.
Žemesnės instancijos teismas
23.4 Teismas priimdamas skundžiamą sprendimą vadovaudamasis teisės aktais padarė teisingą išvadą, kad pareiškėjas nepriskirtinas prie asmenų, kuriems gali būti nustatytas neįgalumo lygis, neįgalumo lygis jam nebuvo nustatinėjamas, todėl VSDFV Kauno skyrius skirdamas pareiškėjui šalpos neįgalumo pensiją neturėjo jokio pagrindo vadovautis Šalpos pensijų įstatymo 5 straipsnio 1 punktu.
Atsiliepimas
25. Trečiasis suinteresuotas asmuo Fondo valdyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
26. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
26.1 Fondo valdybos vertinimu, teismas teisingai nustatė, jog skundžiamo VSDFV Kauno skyriaus 2021 m. lapkričio 22 d. sprendimo Nr. VPE-SP1E-70174 priėmimo metu galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 1467 patvirtintas šalpos pensijų bazės dydis – 143,00 Eur. Vadovaujantis Šalpos pensijų įstatymo 8 straipsnio 4 dalies nuostatomis, šalpos neįgalumo pensijos šio įstatymo 5 straipsnio 5 punkte nurodytiems asmenims yra 1 šalpos pensijų bazės dydžio.
26.2 Šalpos pensijų įstatymo 5 straipsnio 1 punktas nustato, kad teisę gauti šalpos neįgalumo pensiją turi asmenys, kuriems nustatytas sunkus, vidutinis ar lengvas neįgalumas. Pagal Šalpos pensijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punktą šalpos neįgalumo pensijos šio įstatymo 5 straipsnio 1 punkte nurodytiems asmenims, kuriems nustatytas vidutinis neįgalumas, – 1,5 šalpos pensijų bazės dydžio.
26.3 Pažymėtina, kad neįgalumo lygio nustatymą ir darbingumo lygio nustatymą reglamentuoja Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas, jog esminis šių lygių skirtumas yra pripažinimo neįgaliuoju momento sąsaja su amžiumi – neįgalumo lygis nustatomas asmenims iki 18 metų (Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 19 straipsnio 1 dalis), o darbingumo lygis nustatomas asmenims nuo 18 metų iki senatvės pensijos amžiaus (Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis sveikatos apsaugos, socialinės apsaugos ir darbo ir švietimo ministrų 2005 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. V-188/A1-84/ISAK-487 patvirtintu Neįgalumo lygio nustatymo kriterijų ir tvarkos aprašu, neįgalumo lygis nustatomas asmenims iki 18 metų (3 punktas). Gali būti nustatomas sunkaus, vidutinio arba lengvo neįgalumo lygis. Darbingumo lygis yra nustatomas asmenims nuo 18 metų iki senatvės pensijos amžiaus. Darbingumas įvertinamas procentais, jo lygis nustatomas 5 punktų intervalais.
26.4 Teismas teisingai nustatė, jog nagrinėjamu atveju reikšminga aplinkybė yra tai, jog pareiškėjui yra nustatytas 65 procentų netektas darbingumas, o ne neįgalumas. Pareiškėjas sutapatina netekto darbingumo ir neįgalumo sąvokas, tačiau teisinio reguliavimo prasme šios sąvokos yra skirtingos. Pareiškėjas nepriskirtinas prie asmenų, kuriems gali būti nustatytas neįgalumo lygis, neįgalumo lygis jam nebuvo nustatinėjamas, todėl atsakovas, skirdamas pareiškėjui šalpos neįgalumo pensiją, neturėjo jokio pagrindo vadovautis Šalpos pensijų įstatymo 5 straipsnio 1 punktu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
27. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl VSDFV Kauno skyriaus 2021 m. lapkričio 22 d. sprendimo Nr. VPE-SP1E-70174 ir Fondo valdybos 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimo Nr. 18.2E 1-9615 teisėtumo ir pagrįstumo.
28. VSDFV Kauno skyriaus 2021 m. lapkričio 22 d. sprendimu Nr. VPE-SP1E-70174 pareiškėjui buvo paskirta 143,00 Eur šalpos neįgalumo pensija nuo 2021 m. spalio 19 d. iki 2023 m. balandžio 30 d. Nesutikdamas su VSDFV Kauno skyriaus sprendimu, pareiškėjas išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka 2021 m. lapkričio 24 d. skundu kreipėsi į VSDFV, tačiau 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. 18.2E 1-9615 jo skundas buvo atmestas ir VSDFV Kauno skyriaus sprendimas paliktas nepakeistas.
29. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes sprendė, kad VSDFV Kauno skyrius pagrįstai pareiškėjui, kuriam yra nustatytas 65 procentų netektas darbingumas, paskyrė šalpos neįgalumo pensiją, vadovaudamasis Šalpos pensijų įstatymo 5 straipsnio 5 punktu ir 8 straipsnio 4 dalimi ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą skirti pareiškėjui 143,00 Eur šalpos neįgalumo pensiją nuo 2021 m. spalio 19 d. iki 2023 m. balandžio 30 d.
30. Pareiškėjas nesutikdamas su nurodyta pirmosios instancijos teismo išvada apeliaciniame skunde prašo priimti atskirą nutartį, įpareigojančią atitinkamas institucijas taisyti Šalpos pensijų įstatymo 5 ir 8 straipsnius.
31. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl nagrinėjamos bylos ribų, pažymi, kad, susipažinus su byloje esančiais įrodymais ir procesiniais dokumentais, matyti, jog pareiškėjas ginčą teisme inicijavo dėl VSDFV Kauno skyriaus 2021 m. lapkričio 22 d. sprendimo Nr. VPE-SP1E-70174 ir Fondo valdybos 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimo Nr. 18.2E 1-9615 teisėtumo ir pagrįstumo.
32. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde kelia naujus reikalavimus, t. y. prašo priimti atskirą nutartį, įpareigojančią atitinkamas institucijas taisyti Šalpos pensijų įstatymo 5 ir 8 straipsnius. ABTĮ 134 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų naujų reikalavimų nenagrinėja.
33. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 57 straipsnio 7 dalis) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas.
34. ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pabrėžtina, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai.
35. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais procesiniais aspektais, konstatuoja, kad teismas laikėsi šių taisyklių. Teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad VSDFV Kauno skyrius pagrįstai pareiškėjui, kuriam yra nustatytas 65 procentų netektas darbingumas, paskyrė šalpos neįgalumo pensiją vadovaudamasis Šalpos pensijų įstatymo 5 straipsnio 5 punktu ir 8 straipsnio 4 dalimi ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą skirti pareiškėjui 143,00 Eur šalpos neįgalumo pensiją nuo 2021 m. spalio 19 d. iki 2023 m. balandžio 30 d.
24. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, padaryta remiantis Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalies ir 19 straipsnio 1 dalies, taip pat Neįgalumo lygio nustatymo kriterijų ir tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2005 m. kovo 23 d. Nr. V-188/A1-84/IASK-487, 3 punkto nuostatomis, kad neįgalumo lygis gali būti nustatomas tik asmenims iki 18 metų. Pareiškėjas nepriskirtinas prie asmenų, kuriems gali būti nustatytas neįgalumo lygis, neįgalumo lygis jam nebuvo nustatinėjamas, todėl atsakovas skirdamas pareiškėjui šalpos neįgalumo pensiją neturėjo pagrindo vadovautis Šalpos pensijų įstatymo 5 straipsnio 1 punktu.
36. Vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, taip pat proceso šalies netenkinantys teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai.
37. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną apelianto argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).
38. Apibendrindama teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, objektyviai išanalizavo bei įvertino pateiktus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. L. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.