Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 9 d. nutarimo, kuriuo V. D. nubaustas pagal ATPK 187 str. 2 d. 300 Lt bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. D. pagal ATPK 187 str. 2 d. nubaustas už tai, kad jis 2012 m. spalio 1 d., apie 10.30 val., Justiniškių g. 14A, Vilniuje, penktojo policijos komisariato patalpose, 211 kabinete, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų pateikti asmens dokumentą, policijos įstaigoje elgtis tinkamai, nutraukti savo nepagarbų pokalbį ir grasinimus atleisti pareigūnus iš pareigų.

Dėl kaltinimo, kad apeliantas nevykdė teisėto policijos pareigūno reikalavimo pateikti asmens dokumentą: Policijos veiklos įstatymo 18 str. nustatyta, jog policijos pareigūnas, užtikrindamas jam pavestų policijos uždavinių įgyvendinimą, turi teisę pagrįstai įtardamas, jog padarytas administracinis teisės pažeidimas ar nusikalstama veika, tikrinti su tuo susijusio asmens dokumentus ir laikinai, kol bus priimtas sprendimas, juos paimti. Šiuo atveju reikalavimas pateikti asmens dokumentą, anot apelianto, buvo neteisėtas, nes policijos pareigūnai neturėjo jokio pagrindo įtarti, kad apeliantas padarė administracinį teisės pažeidimą ar nusikalstamą veiką. Apeliantas nurodo, kad kai buvo policijos komisariate, su savimi neturėjo asmens dokumento, tai pasakė policijos pareigūnams, kai iš jo buvo pareikalautas asmens dokumentas. Po to vienas policijos pareigūnas palydėjo apeliantą iki automobilio, kuriame buvo asmens dokumentas. Kol apeliantas skambino advokatui ir aiškino situaciją, policijos pareigūnas pasakė, kad dokumento nereikia ir kad jis gali važiuoti. Todėl kaltinimas, kad apeliantas nevykdė reikalavimo pateikti asmens dokumentą, yra nepagrįstas, o teismo išvada neatitinka byloje esančių įrodymų.

Apeliantas atkreipia dėmesį, kad pareigūnų reikalavimai atiduoti diktofoną, kuriuo jis įrašinėjo savo ir pareigūnų pokalbį, ir ištrinti garso įrašą, yra neteisėti. Teisės aktai nedraudžia asmeniui daryti savo pokalbių garso įrašus. Apeliantas pažymi, kad apie daromą garso įrašą įspėjo policijos pareigūnus, tai patvirtino liudytojos tyrėjos V. V., L. B., J. B.. Į policijos komisariatą apeliantas atvyko pats, su juo nebuvo atliekami jokie procesiniai veiksmai, jis nebuvo sulaikytas. Neaišku kokiu pagrindu policijos pareigūnai reikalavo apeliantą atiduoti diktofoną ir ištrinti jame esantį garso įrašą. Anot apelianto, akivaizdu, kad jis buvo šokiruotas tokiais neteisėtais pareigūnų veiksmais ir galimai kalbėjo su jais pakeltu tonu. Tačiau tokį apelianto elgesį išprovokavo patys policijos pareigūnai, neteisėtai reikalaudami atiduoti diktofoną ir ištrinti garso įrašą. Apeliantas policijos pareigūnams pasakė, kad už jų neteisėtus veiksmus jie gali būti atleisti iš tarnybos, bet teismas šiuos apelianto žodžius visiškai nepagrįstai traktavo kaip grasinimus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šio straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ATPK 187 str. 2 d. inter alia įtvirtinta, kad policijos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimas, reiškiamas žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu, – užtraukia baudą nuo 300 Lt iki 500 Lt arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų. ATPK 187 str. 2 d. yra numatytos dvi savarankiškų pažeidimų, už kuriuos asmuo gali būti traukiamas atsakomybėn, sudėtys, todėl tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu pagal šį straipsnį, pakanka nustatyti vienos iš veikų požymius, t. y. arba pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, arba jo garbės ir orumo įžeidimą. Pirmuoju atveju pareigūnas turi vykdyti pareigas, jo veikla ir veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar poįstatyminiame akte (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 23 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. N62 – 841/2006). Antruoju atveju turi būti konstatuotas asmens įžeidimas ne dėl jo asmeninių savybių, o dėl turimo pareigūno statuso (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 20 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. N12-634/2005) ir gali pasireikšti užgaulių žodžių vartojimu, įžeidžiamu elgesiu, kibimu ir pan. Įžeidimas reiškia, kad pažeidėjas pareigas vykdančiam pareigūnui išsako žeminančius žodžius, demonstruoja bendrą neigiamą jo asmenybės vertinimą, diskredituoja jį ir kenkia jo moraliniam prestižui aplinkinių ir jo paties akyse.

Įvertinus byloje esančią medžiagą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog V. D. 2012 m. spalio 1 d., apie 10.30 val., Justiniškių g. 14A, Vilniuje, penktojo policijos komisariato patalpose, 211 kabinete, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų pateikti asmens dokumentą, policijos įstaigoje elgtis tinkamai, nutraukti savo nepagarbų pokalbį ir grasinimus atleisti pareigūnus iš pareigų.

Policijos pareigūnė J. B. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2012-10-01 apie 10.30 val. į Vilniaus miesto Penktojo policijos komisariato patalpas, 211 kabinetą, atvyko V. D., kuris pradėjo nepagarbiai teirautis dėl bylos Nr. 18-1-01683-12, kurioje pareiškėja yra jo sugyventinė. Minėtas asmuo kalbėjo su pareigūne pakeltu tonu, reikalavo susipažinti su byla, reikalavo bylos kopijos. V. D. buvo paaiškinta, kad jis galės su byla susipažinti tik tuo atveju, jeigu prokuroras duos tokį leidimą, tačiau V. D. tokiais paaiškinimais piktinosi, atrodė agresyviai nusiteikęs, kalbėjo pakeltu tonu apie tai, kad jis nori skųsti policijos pareigūnų veiksmus. Pasak J. B., paaiškinus, kad šioje byloje V. D. bus teikiami įtarimai, jis pradėjo aiškinti, kad jeigu jam bus reiškiami įtarimai, tiek J. B., tiek prokuroras neteks darbo. Pareikalavus V. D. pateikti asmens dokumentą, jis tai padaryti atsisakė ir ant stalo numetė diktofoną, nurodydamas, kad visą pokalbį įrašė. Po tokių šio asmens veiksmų buvo pakviestas Nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininkas A. K., kuris bandė paaiškinti V. D. diktofono naudojimo tvarką policijos įstaigoje. V. D. tęsė savo nepagarbų pokalbį ir su A. K.. V. D. buvo paaiškinta, kad jam bus teikiamas pranešimas apie įtarimą, tačiau jis pasakė, kad neturi laiko, turi kitų reikalų ir policijos komisariate daugiau negaiš savo laiko. A. K. pareikalavus pateikti diktofoną, V. D. tai daryti atsisakė, tai yra neįvykdė teisėto policijos pareigūno reikalavimo. Pasak J. B., V. D. dar kartą buvo pareikalauta pateikti asmens dokumentą, tačiau jis ir vėl tai padaryti atsisakė. Jam buvo paaiškinta, kad jis gali būti sulaikytas už tokį savo elgesį. Tada V. D. nurodė, kad savo asmens dokumentą paliko automobilyje. Paprašius Nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjo D. B. palydėti V. D. iki jo automobilio, V. D., priėjęs prie automobilio, pasilenkė paimti dokumentų, tačiau nieko nepaėmė, staiga įlipo į automobilį ir jame užsidarė. Anot J. B., V. D. nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų pateikti asmens dokumentą, policijos įstaigoje elgtis tinkamai ir nutraukti savo nepagarbų pokalbį, nutraukti grasinimus atleisti pareigūnus iš pareigų. Be to, minėtam asmeniui turėjo būti įteiktas pranešimas apie įtarimą pagal BK 245 str., jis turėjo būti apklaustas įtariamuoju bei paskirta kardomoji priemonė, tačiau jis to išvengė, apgaudamas J. B. ir tyrėją D. B., kad jis nori paimti dokumentą iš automobilio, pasišalindamas iš policijos patalpų ir užsidarydamas savo automobilyje, po ko iš viso pasišalino. Pasak J. B., V. D. buvo įspėtas, kad jo elgesys yra netinkamas, tačiau jis įspėjimų nepaisė (b. l. 2). Apklausta pirmosios instancijos teisme J. B. nurodė iš esmės tokias pačias įvykio aplinkybes (b. l. 29-30). J. B. nurodytas aplinkybes patvirtino tiek tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme apklausti policijos pareigūnai L. B. (b. l. 3-4, 29), V. B. (b. l. 5, 29), A. K. (b. l. 28), D. B. (b. l. 29). Apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad policijos pareigūnų dėstomos įvykio aplinkybės tyrimo metu ir per bylos nagrinėjimą teisme buvo nurodomos nuosekliai, logiškai, neprieštaringai, todėl teismas netikėti policijos pareigūnų nurodytomis aplinkybėmis neturi pagrindo. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, pagrindų, dėl kurių minėti policijos pareigūnai būtų šališki, suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį nebūto pažeidimo padarymu, duoti apie jį melagingus paaiškinimus.

Vertinant administracinėn atsakomybėn patraukto V. D. parodymus, matyti, kad jis nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme neigė padaręs administracinį teisės pažeidimą, paaiškino, jog kai nuvyko į Justiniškių policijos nuovadą, tyrėja J. B. pasakė, kad jis neleidžia matytis motinai su vaiku, su ja nebendrauja, grasina. V. D. pasakė tyrėjai, kad nori įrašyti pokalbį diktofonu, tada ji iškvietė savo viršininką A. K., kuris pasakė, kad V. D. neturi teisės įrašinėti, nors jis sakė, kad tai daro neslaptai. Pasak V. D., pareigūnai pradėjo jam laužti rankas, tada jis ištrynė pokalbį prie pareigūnų, nes kitaip būtų jį uždarę. Kai V. D. pasakė tyrėjai, kad jo dokumentai mašinoje, jie išėjo su pareigūnu iki mašinos, kur jis paėmė dokumentus, paskambino savo advokatui, tada pareigūnas paskambino savo viršininkui ir pasakė „viso gero“ bei išėjo. Tada V. D. atvažiavo pas advokatą, surašė skundą (b. l. 28). Tokia pozicija vertintina kritiškai kaip pasirinkta gynybinė pozicija, nes ją paneigia anksčiau aptarti ir įvertinti įrodymai. Apeliaciniame skunde V. D. iš esmės pripažįsta, kad gal ir galėjo kalbėti pakeltu tonu, bet tai, anot apelianto, nereiškia, kad jis kalbėjo nepagarbiai ir įžeidinėjo policijos pareigūnus. Apeliantas pripažino, jog policijos pareigūnams pasakė, kad už jų neteisėtus veiksmus jie gali būti atleisti iš tarnybos, bet teismas šiuos apelianto žodžius visiškai nepagrįstai traktavo kaip grasinimus. Anot apelianto, reikalavimas pateikti asmens dokumentą buvo neteisėtas, nes policijos pareigūnai neturėjo jokio pagrindo įtarti, kad apeliantas padarė administracinį teisės pažeidimą ar nusikalstamą veiką. Tokie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. D. Vilniaus miesto Penktojo policijos komisariate turėjo būti įteiktas pranešimas apie įtarimą pagal BK 245 str., jis turėjo būti apklaustas įtariamuoju bei paskirta kardomoji priemonė, dėl to šio asmens buvo teisėtai reikalaujama pateikti asmens dokumentą, kad būtų galima su šiuo asmeniu tinkamai atlikti baudžiamojo proceso veiksmus, tačiau V. D. teisėtų policijos pareigūnų nurodymų nevykdė, asmens dokumento nepateikė, taip pat nevykdė teisėtų policijos pareigūnų nurodymų policijos įstaigoje elgtis tinkamai, nutraukti savo nepagarbų pokalbį ir grasinimus atleisti pareigūnus iš pareigų. Priešingai nei nurodo apeliantas, nagrinėjamu atveju protokole administracinio teisės pažeidimo padarymo esmė - tai administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma yra nurodyta, ATPK 260 straipsnio 1 dalyje nurodyti reikalavimai administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui nepažeisti. ATPK 187 straipsnio 2 dalies dispozicija nėra blanketinė, todėl pakako tų pažeidimo požymių, kurie buvo nurodyti administracinio teisės pažeidimo protokole.

Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, daroma išvada, kad V. D. pažeidimas, numatytas ATPK 187 str. 2 d., yra visiškai įrodytas, o pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 9 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

n utaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 9 d. nutarimą palikti nepakeistą ir V. D. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.