- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-04
- Bylos Nr.
- 2A-162-227/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00492-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Danguolė Smetonienė, Margarita Dzelzienė, Ramunė Čeknienė
- Suinteresuotas asmuo
- V. V., A. J., Kupiškio socialinės
- Išvadą teikia
- Panevėžio miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų skyriaus, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų skyriui
- Pareiškėjas
- V. J.
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-162-227/2018
Rita Dambrauskaitė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00492-2017-8
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. balandžio 4 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Margaritos Dzelzienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Danguolės Smetonienės, Ramunės Čeknienės,
institucijos teikiančios išvadą Panevėžio miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų skyriaus atstovei R. Ž.,
nedalyvaujant pareiškėjui V. J., suinteresuotiems asmenims A. J., Kupiškio socialinės globos namams,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens V. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-1416-589/2017 pagal pareiškėjo V. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. J., V. V., Kupiškio socialinės globos namams, institucijai teikiančiai išvadą - Panevėžio miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų skyriui dėl pripažinimo neveiksniu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėjas V. J. prašė pripažinti A. J. neveiksniu turtinių santykių srityje: kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo ( kilnojamojo turto pirkimo pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai), nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai); dalyvavimas buities ūkinėje ir komercinėje veikloje. Taip pat prašė pripažinti A. J. neveiksniu šiose asmeninių neturtinių santykių srityje: negebėjimas būti globėju (rūpintoju) pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus, šeimos santykių srityje (dėl negalios negali sudaryti santuokos); darbo teisinių santykių srityje negeba sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius), negeba dalyvauti rinkimuose (teisė rinkti ir teisė būti išrinktam), pasirūpinti savo atstovu (advokatu). Prašė pripažinti A. J. dalinai veiksniu turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse: turtinių santykių srityje – asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas), asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu, atlikti veiksmu, priimti ir įgyvendinti sprendimus, susijusius su paveldėjimo teisiniais santykiais. Taip pat prašė A. J. pripažinti dalinai neveiksniu šiose asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių srityje (rūpintis būsto priežiūra, atlikti su savitvarka susijusius veiksmus), sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas). Nurodė, kad jis yra A. J. tėvas. Į teismą kreipėsi dėl sūnaus A. J. pripažinimo neveiksniu, nes po jo mamos D. J. mirties liko turtas, be to, A. gauna invalidumo pensiją, dėl ko reikalingas turto administratorius. A. J. reikalinga nuolatinė priežiūra, globa, jis geba iš dalies, pasinaudodamas kitų asmenų pagalba pasirūpinti savimi, priimti kasdieninius sprendimus, tik su pagalba gali kreiptis dėl išmokų gavimo, naudojimo, nesugeba savarankiškai nusipirkti maisto, susimokėti mokesčių, kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigas, jam gyvenamojo būsto priežiūroje reikalinga pagalba.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimu pareiškimą patenkino iš dalies, pripažino A. J. neveiksniu šioje turtinių santykių srityse: dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje ( juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.); neveiksniu šiose asmeninių neturtinių santykių srityse: darbo teisinių santykių srityje (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.), asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus, šeimos santykių srityje (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir t.t.). Taip pat pripažino A. J. iš dalies veiksniu šiose asmeninių turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kredito sutarčių sudarymu ir pan., kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo – pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt., nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt., paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.), savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.), sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų įvertinimas ir pan.). Kitą pareiškimo dalį atmetė.Teismas įvertino byloje suinteresuotų asmenų paaiškinimus, išklausė A. J., psichiatro V. D. paaiškinimus, iš rašytinių įrodymų nustatė, kad A. J. yra diagnozuota (duomenys neskelbtini), jam nustatytas penkiolikos procentų darbingumo lygis, specialusis nuolatinės slaugos poreikis neterminuotai. Įvertino, kad išvadoje dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nurodoma, jog A. J. iš dalies geba daryti savarankiškai naudodamasis pagalba, priimti sprendimus turtinių santykių – asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais ir susijęs su vartojimo kredito sutarčių sudarymu; savarankiškai nesugeba nusipirkti maisto, susimokėti mokesčių dėl socialinių įgūdžių stokos, po mamos mirties nesikreipė dėl paveldėjimo; nesugebėtų dalyvauti ūkinėje komercinėje veikloje. Įvertino, kad išvadoje nurodoma, kad A. J. geba daryti iš dalies savarankiškai naudodamasis pagalba neturtinių santykių srityje - savitvarkos įgūdžių, sveikatos priežiūros, darbo teisinių santykių, šeimos santykių srityje, kadangi jam reikalinga pagalba būsto priežiūroje, negeba savarankiškai kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigas, dėl negalios negalėtų sudaryti santuokos ir darbo sutarčių. Įvertino, kad atlikus teismo psichiatrinę ekspertizę nustatyta, kad A. J. serga (duomenys neskelbtini), geba suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti savarankiškai naudodamasis pagalba tik turtinių santykių srityje – asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įgijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas). Teismas darė išvadą, kad A. J. gali suprasti iš dalies savo veiksmus ir vertinti juos tokiose turtinių santykių srityse kaip asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kredito sutarčių sudarymu ir pan., kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo – pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir pan., paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.). Nors ekspertai pateikė išvadą, kad A. J. iš dalies gali suprasti savo veiksmus ir juos vertinti tik vienoje turtinių santykių srityje, tačiau teismas atsižvelgė į tai, kad A. J. teismo posėdyje pakankamai aiškiai ir išsamiai paaiškino, kas yra kilnojamojo turto nuoma, kas yra vartojimo sutartis. Įvertinęs teismo psichiatro išvadą teismo posėdžio metu, tai, kad A. J. būtų sunku suprasti įmokų mokėjimo klausimą, teismas darė išvadą, kad jis aukščiau paminėtose turtinių santykių srityse gali iš dalies suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, tačiau jam yra reikalinga pagalba, jis pats vienas savarankiškai visų klausimų išspręsti ir įvertinti, negalėtų. Nors pareiškėjas prašė pripažinti A. J. iš dalies veiksniu turtinių santykių srityje, tai yra asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.), tačiau įvertino tai, kad A. J. pats savarankiškai nueina į parduotuvę, sumoka už prekes, moka mokesčius už telefono ryšio paslaugas. Teismas darė išvadą, kad A. J. gali šioje srityje suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. A. J. pripažintas iš dalies neveiksniu šiose asmeninėse neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama būsto priežiūra ir pan.), sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros pasaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.), kadangi, nors jis žino globos namuose kaip išsikviesti pagalbą ar gali įvardyti savo negalavimus, tačiau sveikatos priežiūros srityje, esant tokiai asmens diagnozei ir tokiam ligos pobūdžiui, yra svarbu laiku ir gydytojo nustatytu režimu gerti vaistus, laikytis gydytojo nurodymų. Iš dalies veiksniu jis pripažintas ir savitvarkos įgūdžių srityje, kadangi, kaip nurodė Kupiškio socialinės globos namų darbuotoja, jis ne visada tinkamai susitvarko kambarius ar turi įgūdžių pilnai susitvarkyti pats save. Nors pareiškėjas prašė pripažinti neveiksniu A. J. ir asmeninių neturtinių santykių srityje, tai yra rinkimų teisėje, tačiau teismo posėdžio metu jis pakankamai išsamiai paaiškino, į ką atsižvelgtų, rinkdamas vieną ar kitą politiką, todėl nėra jokio pagrindo riboti jo veiksnumo šioje srityje.
III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai
Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo V. V. prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimą ir pripažinti A. J. neveiksiu visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse: 1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas), 2) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daikto pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu, 3) kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai), 4) nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai); 5) paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.), 6) dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla); 7) savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.), 8) sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų įvertinimas), 9) šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti), 10) asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus, 11) darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.), 12) teisė dalyvauti rinkimuose (teisė rinkti ir teisė būti išrinktam).Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pervertino A. J. galimybes suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, jis turėtų būti pripažintas neveiksniu visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Nėra nei vienos srities, kurioje jis galėtų pats sudaryti sandorius, kitaip įgyvendinti savo teises ir vykdyti pareigas, netgi globėjo sutikimu. Globėjo teisės ir pareigos bus nepagrįstai susiaurintos, kas neatitiks ir neveiksnaus asmens interesų. Pirmosios instancijos teismas nėra saistomas pareiškėjo prašymo, turi teisę pripažinti asmenį neveiksniu ir kitose, nei pareiškime nurodoma, srityse. Apeliantė pati reikšti reikalavimo dėl pripažinimo neveiksniu negalėjo, nes nėra įtraukta į tokią teisę turinčių asmenų sąrašą. Reikalavimas pripažinti asmenį neveiksniu platesne apimtimi, nei to prašė pareiškėjas, reiškia reikalavimą, neatsiejamai susijusį su jau pareikštu pareiškimu, todėl galėtų būti nagrinėjamas apeliacinės instancijos teisme. Teigia, kad bylos nagrinėjimo metu ekspertai pateikė išvadą, kad A. J. gali iš dalies suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti tik asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įgijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas) srityje. Nors eksperto išvada teismui ir nėra privaloma, tačiau nėra motyvuojama, kodėl ja teismas nesivadovauja. Nenurodoma, kad ekspertizės turinys yra prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad nėra įvertinti reikšmingi faktoriai, tyrimas atliktas neišsamiai, kad kyla abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ir pan. Vien tik tai, kad asmuo teismo posėdžio metu atsakinėjo į klausimus dėl nuomos, vartojimo kredito, negali paneigti ekspertizės akte pateiktų išvadų. A. J. negali racionaliai tvarkyti asmeninių pajamų ir išlaidų, susijusių su buitiniais sandoriais, kadangi be saiko perka maisto kiekius, vartoja alkoholį, kas nesuderinama su vaistais bei kas daro jo elgesį neadekvatų, po teismo posėdžio jam buvo kviečiama policija, jis bandė iš pareigūno atimti ginklą. A. J. net su globėjo sutikimo negalėtų sudaryti bei vykdyti sutarčių, naudotis kilnojamuoju turtu, tvarkyti paveldėjimo klausimus, nes neturi patirties, negalėjo kreiptis į notarą dėl palikimo. Taip pat jis neturėjo įgūdžių palaikyti tvarką buityje, yra nesavikritiškas savo sveikatos būklei, ja nesirūpina, vaistus užgeria alkoholiu. Teismo posėdžio metu apeliantė papildomai paaiškino, kad A. J., duodamas paaiškinimus pirmosios instancijos teisme, nesuprato, kas teisme vyko, po teismo posėdžio jis buvo paguldytas į ligoninę. 2017 metų lapkritį jį buvo ištikęs priepuolis, vėliau – ir kitas. Paaiškino, kad po A. J. mamos mirties liko butas, kurį norėjo užvaldyti mamos sugyventinis, jis buvo įkalinęs A. nelaisvėje. Dabar susiklostė situacija, kad pareiškėjas, A. J. tėvas, kuris jo nelankė 29 metus, taip pat nori, kad butas atitektų jam, įkalbinėja sūnų jam turtą užrašyti, po tėvo priežiūros A. J. išseko, išvežtas į ligoninę su greitąja. Sutinka su eksperto išvada, kad jos sūnėnas negali suprasti savo veiksmų, nesugeba tvarkyti su paveldėjimu susijusių klausimų, vartoja alkoholį su vaistais. Atsiliepimu į suinteresuoto asmens apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo A. J. prašo skundo netenkinti. Nurodo, kad teismas pagrįstai neribojo asmens veiksnumo asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais srityje, kadangi A. J. savarankiškai nueina į parduotuvę, sumoka už prekes, telefono ryšio paslaugas, vien apeliantės nuomonė dėl neracionalaus pajamų panaudojimo negali būti pagrindas asmenį pripažinti neveiksniu šioje srityje. Apeliantė nenurodė jokių argumentų, kodėl turėtų būti veiksnumas apribotas rinkimų srityje, kai A. J. išsamiai paaiškino, į ką atsižvelgtų rinkdamasis politiką. Apeliantė nenurodo, kodėl turėtų būti keičiama sprendimo dalis, kuria A. J. pripažintas iš dalies veiksniu sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytose srityse, ir kodėl šiose srityse jis turėtų būti pripažįstamas neveiksniu. Teisme A. J. davė paaiškinimus, logiškai atsakinėjo į klausimus, nurodė, kokias pajamas gauna, kokius kilnojamuosius daiktus yra įgijęs, ką ketina daryti su paveldėtu turtu, žino, kur kreiptis dėl paveldėjimo, geba išsakyti skundus dėl sveikatos būklės, apsirengti, nusiprausti. Su kito asmens pagalba jis sugeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, gyventi pilnavertį gyvenimą. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 467 straipsnio 5 dalį, kilus abejonių dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje tikslingumo, visos abejonės turi būti vertinamos asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, naudai.
Motyvuojamoji dalis
IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių, kuriomis teismas A. J. pripažino iš dalies veiksniu asmeninių neturtinių ir turtinių santykių srityse (asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daikto pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.), savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.), sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų įvertinimas) bei atsisakė apriboti asmens veiksnumą šiose asmeninių turtinių ir neturtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas), gebėjimas dalyvauti rinkimuose (teisė rinkti ir teisė būti išrinktam). Apeliantė prašo teismo sprendimą pakeisti pripažįstant jį neveiksniu visose turtinių santykių srityse ir neturtinių santykių srityse pagal socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015-12-10 įsakymu „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto aprašo 10.1.1–10.1.6 ir 10.2.1–10.2.5 punktus. Nesutikimą su nurodytomis sprendimo dalimis apeliantė argumentuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismas pervertino A. J. gebėjimus, nepagrįstai nesivadovavo eksperto išvadomis, kurių negali paneigti vien A. J. paaiškinimai teisme. Apeliantė teigia, kad A. J. neracionaliai tvarko savo pajamas ir išlaidas, be saiko perka maisto produktus, vartoja alkoholį, neturi patirties sandorių sudarymo, naudojimosi kilnojamuoju turtu, paveldėjimo klausimų sprendimo srityse, neturi įgūdžių palaikyti tvarką buityje, nesirūpina sveikata. Pripažinimas neveiksniu – tai procedūra, kuri lemia esminį žmogaus, kaip teisinių santykių subjekto, statuso pasikeitimą, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą socialiniais ir teisiniais padariniais iš esmės prilygstantį žmogaus, kaip asmens ir piliečio, eliminavimui iš kitų visuomenės narių tarpo: pripažintas neveiksniu asmuo praranda daugelį savo prigimtinių ir pilietinių teisių, tarp jų teisę disponuoti savo turtu bei tvarkyti su juo susijusius reikalus, teisę į darbą, santuoką, teisę balsuoti, rinktis gyvenamąją vietą, taip pat teisę keiptis į teismą bet kokiais klausimais, įskaitant ir klausimą dėl jo statuso peržiūrėjimo, o teismo paskirtas globėjas ir (ar) turto administratorius neapibrėžtam laikotarpiui tampa jo atstovu pagal įstatymą, sprendžiančiu visus su neveiksniu pripažintu asmeniu ir jo turtu susijusius klausimus be specialaus pavedimo (CK 3.240 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant asmens veiksnumo ribojimo klausimą vienodai svarbūs yra abu veiksnumo vertinimo – medicininis ir teisinis – kriterijai, kurie turėtų būti taikomi integraliai; nustatant asmens neveiksnumą psichikos ligos ar sutrikimo sunkumo vertinimas labiau sietinas su teisinių kriterijų nustatymu, t. y. asmens neveiksnumui svarbus klausimas, ar asmens negalėjimas suprasti savo veiksmus ar juos valdyti yra tokio sunkaus laipsnio, kad tokiam asmeniui būtina globa. Tais atvejais, kai yra inicijuojamas teisminis procesas dėl asmens neveiksnumo nustatymo, konkretaus asmens veiksnumas turėtų būti nustatomas įvertinant konkretų teisinio kriterijaus (gebėjimo suprasti savo veiksmų reikšmę ar tuos veiksmus valdyti) laipsnį, kuris galėtų būti apibrėžiamas konkrečiomis asmens gyvenimo sritimis, kuriose toks asmuo gali veikti savarankiškai. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja teismų praktiką, kad atsižvelgiant į proceso dėl asmens pripažinimo neveiksniu teisines ir socialines pasekmes asmeniniam šio asmens savarankiškumui ir laisvei, byloje turi būti nustatytos ir įvertintos visos aplinkybės, siekiant teismui susidaryti objektyvią nuomonę apie asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, psichinę būklę bei gebėjimą suvokti savo veiksmų reikšmę ar juos valdyti ir taip patikrinti byloje surinktos medžiagos, taip pat ir teismo psichiatro eksperto išvados, kuri teismui nėra privaloma (CPK 218 str.), tikrumą bei tinkamai įvertinti juridinį asmens neveiksnumo kriterijų. Tai reiškia, kad vien tik medicininė diagnozė neturėtų būti pakankama veiksnumui riboti, be kita ko, būtina analizuoti psichinio sutrikimo poveikį asmens socialiniams gebėjimams, apie kuriuos teismas turėtų spręsti iš byloje surinktų įrodymų visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2013), tame tarpe, asmens, kurio veiksnumo ribojimo klausimas sprendžiamas, paaiškinimų, jo aplinkos, socialinių darbuotojų, ekspertų išklausymo ir kt. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nustatė reikšmingus bylai spręsti faktus, kad A. J. yra diagnozuota (duomenys neskelbtini), nustatytas penkiolikos procentų darbingumo lygis, specialusis nuolatinės slaugos poreikis neterminuotai. Teismas įvertino, kad išvadoje dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nurodoma, jog A. J. iš dalies geba daryti savarankiškai naudodamasis pagalba šiose srityse: 1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais ir susijęs su vartojimo kredito sutarčių sudarymu, 2) savitvarkos įgūdžių, sveikatos priežiūros, darbo teisinių santykių, šeimos santykių srityje, gebėjimu būti globėju (rūpintoju) pagalbininku. Minėtoje išvadoje nurodoma, kad A. J. gali tik su kitų asmenų pagalba kreiptis dėl išmokų gavimo, jų naudojimo, savarankiškai nesugeba nusipirkti maisto, susimokėti mokesčių dėl socialinių įgūdžių stokos, po mamos mirties nesikreipė dėl paveldėjimo. Taip pat nurodoma, kad A. J. reikalinga pagalba būsto priežiūroje, jis negeba savarankiškai kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigas, dėl negalios negalėtų sudaryti santuokos ir darbo sutarčių. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino, kad pagal teismo psichiatrinės ekspertizės išvadą, A. J. geba suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti savarankiškai naudodamasis pagalba turtinių santykių srityje – asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įgijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas), o kitose turtinių ir neturtinių santykių srityse A. J. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgė į A. J. paaiškinimus teismo posėdžio metu bei sprendė, kad jis gali iš dalies suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti tam tikrose turtinių ir neturtinių santykių srityse, o asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais, srityje (nueina pats į parduotuvę, sumoka už prekes, mokesčius už telefono ryšio paslaugas) bei rinkimų teisėje (nurodė į ką atsižvelgtų rinkdamas politiką) jis suvokia savo veiksmų esmę. Teismas įvertino tai, kad A. J. liga yra nustatyta vaikystėje, iki mamos mirties jis gyveno kartu su mama, kuri ir padėdavo jam atstovauti jo interesus, atsižvelgė į jo amžių ir esamus socialinius įgūdžius bei darė išvadą, kad tam tikrose turtinių santykių srityse jam yra reikalinga pagalba ir jis pats vienas savarankiškai visų klausimų išspręsti ir įvertinti, negalėtų, jam taip pat reikalinga pagalba sveikatos priežiūros srityje, kadangi reikia gerti vaistus, bei savitvarkos įgūdžių srityje, kadangi ne visada tinkamai susitvarko kambarius, prižiūri save. Pažymėtina, kad šios kategorijos bylose būtina preciziškai taikyti civilinio proceso nuostatas, prioritetiniai ginant asmens, turinčio psichikos sutrikimų, teises bei, išsiaiškinant šio asmens galimybes savarankiškai gyventi visuomenėje (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 19 d. nutartis Nr. 2A-413-253/2014). Tokio asmens apklausa teismo posėdyje (jeigu yra galimybė jį apklausti) yra viena svarbiausių procesinių veiksmų, kuri leidžia teismui betarpiškai susidaryti nuomonę apie šio asmens sveikatos būklę ir tinkamai ją įvertinti visų kitų byloje esančių įrodymų visumoje. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas apklausė teismo posėdyje A. J., kurį pagal eksperto išvadą, atsižvelgiant į jo sunkią sveikatos būklę, šaukti į teismo posėdį ir apklausti buvo nerekomenduojama. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, vien tik A. J. paaiškinimai, kurių reikšmės jis pats galimai nesuprato, kaip teigia apeliantė, nesudaro pagrindo spręsti dėl jo galimybės suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Apeliacinės instancijos teisme ekspertas paaiškino, kad galimai teismo posėdžio metu A. J. psichinė būklė buvo pagerėjusi, bet jo sugebėjimas pasirūpinti savimi nepasikeitė, A. J. teisme skaitė iš kažkokių savo užrašų, jo mąstymas yra rezonuojantis, tuščiai filosofuojantis aplinkui, nėra pilnai logiški jo atsakymai, jis teigia, kad nemoka už butą, nes vistiek jį atims, dar daugiau teks mokėti. Teisėjų kolegijos nuomone, lieka nepaneigta, kad A. J. prieš teismo posėdį galėjo pasiruošti tam tikriems teismo numanomiems klausimams apie nuomą, vartojimo kreditą, turėjo tam tikrus užrašus, kuriais naudojosi. Todėl tokio pobūdžio asmens paaiškinimai negali būti laikomi pakankamais sprendžiant dėl jo psichinės būklės bei galimybės suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Atsižvelgtina į apeliantės paaiškinimus, kad po teismo posėdžio A. J. teigė nesupratęs, kas posėdyje vyko, vėliau pasijautė prastai ir teko vykti į ligoninę. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, kad egzistuoja riboto veiksnumo nustatymo galimybės, taip pat kad tam tikrose asmeninių turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse A. J. supranta savo veiksmų esmę ir gali juos valdyti. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra faktinio ir teisinio pagrindo abejoti ekspertizę atlikusių ekspertų kompetencija, ekspertizės atlikimo aplinkybėmis, ekspertizės akto objektyvumu ir teisingumu. Atlikus teismo psichiatrinę ekspertizę buvo nustatyta, kad A. J. serga (duomenys neskelbtini), geba suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti savarankiškai naudodamasis pagalba tik turtinių santykių srityje – asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įgijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas). Teisėjų kolegija taip pat įvertina eksperto V. D. paaiškinimus, duotus apeliacinės instancijos teisme, kuriuose jis nurodė, jog ekspertizė buvo atlikta ir įvertinta A. J. tuometinė būsena, diagnozuota (duomenys neskelbtini), o žmogus, turintis tokią diagnozę, visiškai nesuvokia, kad jam reikia lankytis pas gydytojus, psichiatrus, prieš paskutinį gydymą jis buvo visiškai išsekęs, bute absoliuti netvarka. Ekspertas palaikė savo išvadą bei teisme nurodė, kad A. J. su pagalba gali tvarkytis tik smulkiuose buitiniuose sandoriuose. Teisėjų kolegija nemato pagrindo abejoti tokia eksperto išvada.Kaip minėta aukščiau, teismas apklausė A. J. ir vertino jo teikiamus paaiškinimus, nors asmuo pagal savo sveikatos būklę neturėjo būti apklausiamas teisme. Nenustačius pagrindo abejoti byloje atliktos ekspertizės išvadomis, nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismu, kad A. J. pripažintinas iš dalies veiksniu asmeninių neturtinių ir turtinių santykių srityse - asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daikto pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.), savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.), sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų įvertinimas). Taip pat pripažintina, kad nepagrįstai atsisakyta apriboti asmens veiksnumą neturtinių santykių srityse: gebėjimas dalyvauti rinkimuose (teisė rinkti ir teisė būti išrinktam) bei turtinių santykių srityje – asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įgijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas). Atsižvelgiant į apeliantės nurodytas aplinkybės dėl A. J. sveikatos būklės, išvadą dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, eksperto išvadą, jo atsakymus į teismo klausimus, išklausius išvadą teikiančios institucijos atstovės paaiškinimus, kad A. J. elgiasi neadekvačiai atėjęs pas notarę, socialinių reikalų skyriuje, pripažintina, kad A. J. yra iš dalies veiksnus tik vienoje turtinių santykių srityje: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas), o likusiose turtinių santykių srityse ir neturtinių santykių srityse pagal socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015-12-10 įsakymu „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto aprašo 10.1.2–10.1.6 ir 10.2.1–10.2.5 punktus, jis pripažintinas neveiksniu.Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino A. J. neveiksniu šioje turtinių santykių srityse: dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.); neveiksniu šiose asmeninių neturtinių santykių srityse: darbo teisinių santykių srityje (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.), asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus, šeimos santykių srityje (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir t.t.). Tačiau taip pat pripažintina, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai darė išvadą, jog A. J. yra iš dalies veiksnus tam tikrose nurodytose asmeninių turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse bei atsisakė apriboti veiksnumą tam tikrose srityse. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šiose sprendimo dalyse naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas pripažįstant A. J. iš dalies veiksniu tik vienoje turtinių santykių srityje: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas), o likusiose turtinių santykių srityse ir neturtinių santykių srityse pagal socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015-12-10 įsakymu „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto aprašo 10.1.2–10.1.5 ir 10.2.1–10.2.2, 10.2.6 punktus, jį pripažįstant neveiksniu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimo dalį, kuria A. J. pripažintas iš dalies veiksniu tam tikrose asmeninių turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse bei dalį, kuria pareiškimas atmestas, panaikinti ir šiose dalyse priimti naują sprendimą:
Pripažinti A. J. iš dalies neveiksniu šioje turtinių santykių srityje: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas);
Pripažinti A. J. neveiksniu šiose turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daikto pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.) bei asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų įvertinimas); kitose asmeninių neturtinių santykių srityje.
Kitą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.