- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-24
- Bylos Nr.
- eII-990-369/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00950-2025-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ovidijus Ramanauskas
- Pažeidėjas
- G. S.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. S. (toliau – ir pareiškėjas), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. gegužės 20 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-12178-2025, pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-12178-2025 G. S. buvo nubaustas 800 Eur bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 18 mėn. dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ir ANK) 416 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 5 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymo, t.y. dėl to, kad jis 2025 m. balandžio 9 d. 14.46 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) viršijo nustatytą 50 km/val. greitį, važiavo 79 km/val. greičiu, leistiną greitį viršijo 26 km/val., įvertinus paklaidą ±3 km/val. Vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemonės, kai teisė vairuoti buvo atimta ir pažeidimas padarytas pakartotinai. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14, 127 punktus.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo G. S. apskundė šį nutarimą apylinkės teismui, prašydamas panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti, nes nusižengimai buvo padaryti būtinojo reikalingumo sąlygomis, arba pakeisti nutarimą dalyje, pritaikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sumažinat jam paskirtos administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 9 mėnesių. Skunde nurodė, kad jam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo (lenkimo kertant ištisinę horizontaliojo kelio ženklinimo liniją). Siekdamas atgauti teisę vairuoti transporto priemones 2024 m. rugsėjo 4 d. baigė papildomą vairuotojų mokymą ir manė, kad teisė vairuoti transporto priemones jam buvo atimta ne nuo 2024 m. rugpjūčio 5 d., o nuo 2024 m. liepos 5 d., ir jam baigus papildomą vairuotojų mokymą turėjo būti grąžinta 2024 m. spalio 6 d.. Sąžiningai klysdamas, 2024 m. spalio 9 d. vairavo automobilį manydamas, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas jau buvo pasibaigęs. Dėl šio administracinio nusižengimo 2025 m. sausio 27 d. įsiteisėjusiu nutarimu administracinio nusižengimo byloje ANK 424 straipsnio 4 dalies pagrindu jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones nuo 2025 m. sausio 27 d. iki 2025 m. balandžio 26 d. Jis atsakingai laikėsi jam skirtos specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Visu šiuo laikotarpiu transporto priemonių nevairavo, išskyrus nagrinėjamą atvejį. Mano, kad jo administracinis nusižengimas yra padarytas būtinojo reikalingumo sąlygomis. 2025 m. balandžio 9 d. būdamas pas gyvenimo draugę A. M. namuose, laukė iš bendrojo ugdymo įstaigos grįžtančios jauniausios dukros M. S. (gimusios (duomenys neskelbtini) m.). Apie 14 val. 30 min. sulaukė dukros skambučio. Pokalbio metu suprato, kad dukra buvo labai išsigandusi, verkė. Anot dukros, pasibaigus pamokoms bendro ugdymo įstaigoje jį kaip įprastai norėdama grįžti namo įlipo į visuomeninio transporto autobusą. Tačiau autobusas ją nuvežė kita kryptimi. Pokalbio metu dukra jau buvo išlipusi iš autobuso, negalėjo tiksliai nupasakoti savo buvimo vietos, iš esmės ją buvo ištikusi panikos ataka. Kadangi dukros telefone buvo įdiegta programėlė, įgalinanti matyti apytikslę dukros buvimo vietą, pamatė, kad iš tiesų dukra nuvažiavo kita nei namai kryptimi. Pokalbio su dukra metu bandė ją kiek nuraminti ir pasakė, kad ji liktų toje pačioje vietoje, iki ją atvažiuos pasiimti mama (A. M.). Trumpam nutraukęs pokalbį su dukra, telefonu ėmė ieškoti tuo metu į miestą išvykusios gyvenimo draugės A. M.. Deja, ji buvo nepasiekiama telefonu. Tad nusprendė pats vykti ieškoti pasiklydusios mažametės dukros. Bandė išsikviesti taksi automobilį. Taksi automobilis būtų atvykęs tik kiek daugiau nei po 40 minučių. Kadangi dukra verkė ir panikavo, jis pats baiminosi dėl jos saugumo, ilgai laukti atvykstant taksi automobilio negalėjo. Pamatęs ant valgomojo stalo buvusius gyvenimo draugės darbui naudojamo automobilio raktus nusprendė, nors ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, pats automobiliu važiuoti ieškoti dukros. Skubėjo pas pasiklydusią ir panikuojančią dukrą, nes labai baiminosi dėl jos saugumo, nežymiai viršijo leistiną transporto priemonėms greitį ir to pasekoje jo vairuojamą automobilį sustabdė policijos pareigūnai. Kol policijos pareigūnai tikrino jo pateiktus dokumentus, su juo telefonu susisiekė A. M., kuri jo prašymu neatidėliodama ėmėsi ieškoti dukros, ją surado bei parvežė namo. Pareiškėjas skunde teigia, kad realus ir akivaizdus pavojus, nuo kurio turėjo būti apsaugota mažametė dukra, būtent jo teisei priešingais veiksmais, egzistavo. Tik darydamas jam įkaltinamus administracinius nusižengimus, galėjo pašalinti ar sumažinti mažametei dukrai gresiantį pavojų.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame rašė skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepaleistą. Institucija nesutinka, kad šiuo atveju buvo susidariusios būtinojo reikalingumo sąlygos, vadovaujantis mažametės dukros interesais. Pažymėjo, jog būtinojo reikalingumo institutas taikytinas tik esant visoms įstatyme įtvirtintoms sąlygoms: realiam ir akivaizdžiam pavojui teisės saugomiems interesams, pavojui, kurio negalima pašalinti kitomis priemonėmis, bei mažesnei padarytai žalai, palyginti su išvengta. Nagrinėjamu atveju nėra objektyvių duomenų, kad dukters būklei būtų grėsęs neišvengiamas ar neatidėliotinas pavojus, kurio pašalinimui buvo būtina vairuoti neturint teisės. Vien subjektyvus susirūpinimas dėl vaiko emocinės būklės nesudaro pagrindo konstatuoti būtinojo reikalingumo buvimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad būtinojo reikalingumo situacija egzistuoja tik tada, kai gresiantis pavojus yra neišvengiamas, akivaizdus ir negali būti pašalintas kitomis teisėtomis priemonėmis. Taip pat nurodė, kad G. S. paskirta minimali sankcija laikytina proporcinga, jei ji atitinka padaryto pažeidimo pavojingumą bei prevencinius tikslus. Bylos duomenimis, G. S. yra baustas administracine tvarka 25 kartus, taip pat jau baustas už vairavimą neturint teisės pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį. Tokia pažeidimų dinamika rodo nuolatinį teisinių reikalavimų ignoravimą bei abejingumą viešojo eismo saugumui, todėl būtina taikyti įstatyme nustatytas poveikio priemones užtikrinant tiek individualiąją, tiek bendrąją prevenciją.
Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas, būdamas tinkamai informuotas apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą į teismo posėdį neatvyko, atsiliepime prašė nagrinėti skundą nedalyvaujant Institucijos atstovui. Esant nustatytoms aplinkybėms, vadovaujantis ANK 629 straipsnio 1 dalimi, skundas nagrinėjamas nedalyvaujant Institucijos atstovui.
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. S. teismo posėdyje prašė tenkinti jo skundą jame nurodytais motyvais. Prašo teismo atsižvelgti į situaciją, kad pasiklydo jo dukra, jis buvo priverstas ją važiuoti gelbėti, nors ir neturėjo teisės vairuoti transporto priemonių. Mano, kad kiekvienas tėvas taip darytų. Jis negalėjo prisiskambinti gyvenimo draugei, tuo metu paskambino jam dukra, pradėjo verkti, buvo panikos priepuolyje. Ji nežinojo, kur randasi. Jis turėjo įdiegtą tėvų programėlę, nustatė, kur maždaug ji randasi. Mašinos raktai buvo ant stalo. Kvietė taksi, pasakė, kad ± už 40 minučių atvažiuos. Jis išsigandęs, kad vaikas verkia, pats nusižengdamas įstatymui, sėdo į mašiną ir važiavo link (duomenys neskelbtini)gatvės, beskubėdamas dar viršijo greitį. Labai prašo atsižvelgti į tas aplinkybes ir kuo mažiau nubausti. Jis yra įmonės UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vadovas ir išlaiko visą šeimą. Įvykis buvo balandžio 9 dieną, gali būti, kad trečiadienį. Jis buvo namuose, laukė, kol grįš dukra iš mokyklos. Jo gyvenimo draugės tuo metu nebuvo namuose. Pas juos du automobiliai, draugė turi savo automobilį „VW Passat“. Dukra mamai negalėjo prisiskambinti, todėl paskambino jam. Jos mokykla yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gimnazija, adreso neatsimena. Dažniausiai vaikus į mokyklą veždavo mama. Iš mokyklos taip pat dažniausiai paimdavo mama, kartais dukra su drauge autobusu grįždavo. Turbūt važiuoja I-u autobusu, mama galėtų pasakyti, kuriuo tiksliai. Įsėdo dukra į tą autobusą, kuris nuvežė ne ta kryptimi, tiksliai autobuso numerio nepasakys. Ji buvo paimta iš B****** gatvės. Jis gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje, atskirai nuo savo draugės, bet tada buvo pas ją namuose. Jie oficialiai nesusituokę, gyvena atskirai.
Liudytoja A. M. teismo posėdyje paaiškino, kad G. S. yra jos vaikų tėvas. Jų santuoka neregistruota, jie turi du vaikus. Dabar jai laikinai reikalinga jo pagalba, todėl gyvena kartu. Jis gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje, bet atvažiuoja pas ją pabūti su vaikais. Kai buvo įvykis, jis buvo namuose, turėjo sulaukti grįžtančios dukros. Ji tuo metu buvo susitikime ir negalėjo atsiliepti telefonu. Abi dukros lanko (duomenys neskelbtini) gimnaziją. Dukras į mokyklą nuveža ji, kartais būna, jeigu su drauge, tai ji grįžta viešuoju transportu, kartais pėsčiomis, paskutiniu metu tais dviračiais. Atstumas iki mokyklos 3 km. Jai atrodo, kad ji grįžta namo su I autobusu, bet su persėdimu, dažniausiai ji vežioja su mašina. Reikia atsisėsti dukrai į I autobusą, tada privažiuoja iki J****** kelio, persėda į kitą ir tada III-u autobusu važiuoja iki autobuso žiedo, nuo autobusų žiedo reikia eiti 0,5 km. Tą dieną ji turėjo paimti vaikus, turėjo M. jos sulaukti, tačiau neišlaukusi pati išėjo ir atsisėdo ne į tą autobusą ir nuvyko ne ta kryptimi. Ji jam skambino, tuo metu ji negalėjo atsiliepti, rado daug praleistų skambučių. Paskambino G., paklausė, kas atsitiko, tuo metu jau G. rašė protokolą. Susisiekė su dukra, atsekė pagal programėlę, kur ji yra, nuvažiavo jos pasiimti ir saugiai parvežė namo. Dukrą paėmė atkarpoje tarp (duomenys neskelbtini) ir B******gatvių, į priešingą pusę nei namai. Negali pasakyti, į kokį autobusą ji atsisėdo, buvo labai įtempta situacija. Jai buvo panikos priepuolis. G. nėra kažkoks piktavališkas nusižengėjas, kaip tėvas jis turėjo pasirūpinti savo vaiku, kad jis nepasimestų. Negali pasakyti, ką ji čia rašė savo paaiškinime ir užbraukė. Galimai pareigūnas pasakė nesiplėsti jai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Nagrinėjant skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, teismas patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
ANK 416 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nustatyto greičio viršijimą daugiau kaip dvidešimt, bet ne daugiau kaip trisdešimt kilometrų per valandą.
ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones.
ANK 424 straipsnio 4 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonių vairavimą, kai nesilaikoma draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.
ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje nurodytus veiksmus, padarytus pakartotinai arba asmens, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 423 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą arba kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda kaip neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones asmeniui už šio kodekso 416 straipsnio 6 dalyje, 420 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 423 straipsnio 2 dalyje, 426 straipsnio 1, 2, 5 dalyse, 427 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, jei nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, arba kuris turi nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas transporto priemonę.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad G. S. skundžiamu nutarimu Nr. 10-ANR_N-12178-2025 pagrįstai ir teisėtai pripažintas padaręs ANK 424 straipsnio 5 dalyje, 416 straipsnio 3 dalyje numatytus administracinius nusižengimus ir jo veikos kvalifikuotos tinkamai. Minėtame nutarime nurodytos faktinės aplinkybės dėl transporto priemonės vairavimo fakto ir leistino greičio viršijimo yra patvirtintos rašytine bylos medžiaga: administracinio nusižengimo protokolu Nr. 0239-ANR_P-53800-2025, jame esančiu G. S. paaiškinimu.
Žemesnės instancijos teismas
G. S. neginčija aplinkybės, kad jis nutarime nurodytomis aplinkybėmis vairavo transporto priemonę – automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat, kad 26 km/h viršijo leistiną greitį.
Kaip matyti iš Administracinių nusižengimų registro išrašo, G. S. buvo baustas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2024 m. rugpjūčio 5 d. administraciniu nurodymu už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą 85 Eur bauda ir administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams. Vadovaujantis ANK 686 straipsnio 3 dalimi, administracinio poveikio priemonės terminas buvo pardėtas skaičiuoti nuo sekančios dienos nuo baudos sumokėjimo dienos: nuo 2024 m. rugpjūčio 31 d. iki 2024 m. lapkričio 29 d. Pareiškėjas niekaip negalėjo manyti, kad specialiosios teisės atėmimo terminas jam buvo pradėtas skaičiuoti nuo 2024 m. liepos 5 d., kaip teigiama skunde, nes pats KET pažeidimas už kurį paskirta administracinio poveikio priemonė, padarytas tik 2024 m. liepos 31 d. Jis negalėjo ir sieti jos pabaigos su papildomų vairuotojų mokymo baigimu 2024 m. spalio 6 d., nes net nuo nusižengimo padarymo dienos (2024 m. liepos 31 d.) nebuvo pasibaigę paskirti priemonės 3 mėnesiai.
Vykdant aukščiau minėtą administracinio poveikio priemonę, pareiškėjas 2025 m. spalio 9 d. vairavo transporto priemonę, todėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. spalio 29 d. nutarimu už ANK 424 straipsnio 4 dalyje ir 415 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus buvo nubaustas 450 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 6 nutartimi buvo pakeistas 2025 m. spalio 29 d. nutarimas, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, sumažinant administracinio poveikio priemonės terminą iki 3 mėnesių. Administracinio poveikio priemonė buvo vykdoma nuo 2025 m. sausio 27 d. iki 2025 m. balandžio 26 d.
Minėti faktai patvirtina, kad 2025 m. balandžio 9 d. vairuodamas transporto priemonę, kai yra vykdoma Vilniaus apsk. VPK 2024 m. spalio 29 d. nutarimu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 6 d. nutartimi nustatyta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas, G. S. pakartotinai padarė ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, todėl jo veika teisingai kvalifikuota kaip ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas. Pareiškėjas neneigė, kad jis žinojo apie jam taikomą specialiosios teisės atėmimą, todėl laikytina, kad administracinius nusižengimus jis padarė veikdamas tiesiogine tyčia.
Pareiškėjas skunde teigia, kad jis padarė administracinius nusižengimus veikdamas būtinojo reikalingumo sąlygomis ir tai šalina jo administracinę atsakomybę.
ANK 16 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Pažymėtina, jog tam, kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, yra būtinos sąlygos: gresiantis pavojus pačiam asmeniui, kitiems asmenims, jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams; realus ir akivaizdus pavojus; gresiantis pavojus, kurį galima pašalinti tik darant žalą teisės saugomiems interesams, trečiajam asmeniui; padaryta žala, kuri yra mažesnė nei išvengta. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta.
Pareiškėjas nurodo, kad vairavo transporto priemonę, nes jo mažametė dukra grįždama iš mokyklos įsėdo ne į to numerio maršrutinį autobusą, buvo nuvežta į jai nepažįstamą vietą, todėl labai išsigando, verkė, jai kilo panikos priepuolis. Pareiškėjas neturėdamas kitos galimybės greitai išspręsti susidariusią situaciją, nutarė pats važiuoti parsivežti vaiko, skubėdamas viršijo greitį. Tas pačias aplinkybes teismo posėdyje nurodė ir jo vaiko motina A. M..
Vertinant šios versijos pagrįstumą, pirma, pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų byloje apie susidariusią situaciją, pvz. savo telefono skambučių išklotinės, kuri patvirtintų jo nurodytas aplinkybes: kad tą dieną jam apie 14.30 val. skambino dukra, jis jai skambino, kad bandė telefonu susisiekti su sugyventine, ji jam skambino, kai policijos pareigūnai jį sustabdę formino pažeidimą. Antra, nors pareiškėjas vertino šią situaciją, kaip ekstremalią ir keliančią pavojų vaiko sveikatai, jis apie tai nei žodžiu neužsiminė administracinio nusižengimo protokole teikdamas paaiškinimą dėl nusižengimo aplinkybių. Jos nemini ir jo liudytoja A. M., savo 2025 m. balandžio 10 d. policijai pateiktame prašyme grąžinti jai automobilį ir paaiškinime dėl automobilio grąžinimo aplinkybių. Priešingai ji savo ranka parašė, kad pareiškėjas pats pasiėmė automobilį - „kiek žinau, neapgalvotai sėdo prie vairo dėl kažkokio...“ (vėliau šią frazę užbraukė). Užbrauktoji frazė pagal jos semantiką leidžia daryti išvadą, kad moteris, kuri skundo teiginiais, dar vakar skubiai važiavo ieškoti savo paklydusio vaiko, pati jį parvežė namo, nes vyras būdamas sustabdytas policijos pareigūnų nebegalėjo to padaryti, 2025 m. balandžio 10 d. paaiškinime rašo frazę, rodančią į tai, kad ji po gana dramatiško ir įsimintino įvykio nežino priežasties, dėl ko G. S. vairavo automobilį. Pažymėtina ir tai, kad šiame prašyme ji nurodo esanti vieniša mama, tai yra viena auginanti du mažamečius vaikus, pati vežiojanti juos į mokyklą, todėl automobilis jai reikalingas. Teismo posėdyje apklausta A. M. ir pareiškėjas nurodė, kad rado ir pasiėmė vaiką B****** g. Pagal judu.lt duomenis apie (duomenys neskelbtini) maršrutus, ją ten galėjo atvežti tik IV, VIII, VII ir VI maršruto autobusai, kitokie B****** gatve nevažiuoja. Pareiškėjo ir jo draugės teigimu, dukra iš mokyklos važiuodavo I-o maršruto autobusu. Šalia (duomenys neskelbtini) progimnazijos artimiausios I-o maršruto stotelės yra „X“ ar „Y“. Joje dienos metu stoja tik I ir II maršrutų, o nakties metu V maršruto autobusai. Taigi pareiškėjo dukra prie mokyklos vietoje I- o autobuso įsėdusi į II-ą autobusą niekaip negalėjo atsidurti B****** g. Kaip tik II maršruto autobusas nuveža beveik iki (duomenys neskelbtini) g. („A“ stotelė).
Galiausiai pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, kad vaikui buvo kilęs akivaizdus ir realus pavojus. Pažymėtina ir tai, kad susidariusią situaciją buvo galima išspręsti ir paprastesniais būdais, ne tik pažeidžiant teisės saugomus interesus: pvz. paaiškinant vaikui, kad jis turi išlipti artimiausioje stotelėje iš autobuso, pereiti į kitą gatvės pusę ir lipti į to paties numerio autobusą, važiuojantį priešinga kryptimi, kuris nuveš ją į tą patį tašką, kuriame ji į jį įlipo. Liudytoja A. M. teismo posėdyje nurodė, kad dukra namo grįžta iš mokyklos ne tik jos vežama, ne tik visuomeniniu transportu, bet ir pėsčiomis, ir su dviračiu, vadinasi ji pakankamai orientuota maršrute, sugeba grįžti namo savarankiškai ir be visuomeninio transporto priemonių. Jei vaikas gali savarankiškai grįžti namo dviračiu ar pėsčiomis, visuomeniniu transportu važiuoti namo iš ugdymo įstaigos namo, jis yra pajėgus elgtis pagal tokį modelį, tinkamai jai vadovaujant. Apibendrindamas teismas neturi pagrindo laikyti, kad šiuo atveju buvo susidariusi būtinojo reikalingumo situacija; akivaizdžios ir realios grėsmės vaikui nebuvo kilę, o situacija galėjo būti išsprendžiama ir kitais būdais, ne tik pareiškėjo veiksmais, darančiais žalą teisės saugomiems interesams.
Dėl administracinio poveikio priemonės individualizavimo
ANK 424 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų. ANK 34 straipsnio 6 dalis nustato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013,2AT-13-2013, 2AT-10-2014, 2AT-7-14-303/2017).
Kaip nurodyta skundžiamame nutarime šiuo atveju pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę lengvina tai, kad kaltininkas pripažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad G. S. virš 20 kartų baustas už kitus KET pažeidimus. Nepaisant to, jam paskirtas minimalus administracinio poveikio priemonės terminas. Pažymėtina ir tai, kad vienerių metų bėgyje už ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą pareiškėjui jau buvo taikyta ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostata ir pusiau mažintas minimalus specialiosios teisės atėmimo terminas, tačiau jo nuo nusižengimo pakartojimo tai nesulaikė. Teismo vertinimu pakartotinis administracinio poveikio priemonės švelninimas nebepasiektų nuobaudos skyrimo tikslo - sulaikyti asmenį nuo pakartotinių nusižengimų darymo.
Apibendrinant darytina išvada, kad dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. gegužės 20 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-12178-2025 yra teisėtas ir pagrįstas, paskirtos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonė G. S. individualizuotos tinkamai, todėl keisti skundžiamą nutarimą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4, 6 dalimis,
nutarė:
netenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. S. skundo ir palikti nepakeistą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. gegužės 20 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-12178-2025.
Dėl nutarties per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.