Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Algirdo namai“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsakovei atsisakė iškelti nemokumo (bankroto) bylą, yra pagrįsta ir teisėta. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė nemokumo (bankroto) bylos (ne)iškėlimą reglamentuojančias teisės normas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą

15. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė 2024 m. lapkričio 18 d. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos balanso ir įplaukų išrašus, kuriais grindžia aplinkybes apie atsakovės skolos apeliantei dinamiką po to, kai buvo inicijuota atsakovei bankroto byla.

16. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

17. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: 1) ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 2) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; 3) ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; 4) ar nepiktnaudžiaujama įrodymų vėlesnio pateikimo apeliacinės instancijos teismui teise.

18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės pateikti Mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašai patvirtina atsakovės skolos apeliantei pokytį po skundžiamos nutarties priėmimo. Nepaisant to, šie duomenys pripažintini reikšmingais teisingam ginčo išsprendimui, sprendžiant klausimą, ar atsakovė yra (ne)moki. Atsakovė turėjo galimybę susipažinti su apeliantės pateiktais naujais įrodymais, be to, ji atsiliepime į atskirąjį skundą remiasi tomis pačiomis aplinkybėmis apie mokesčio permokos įskaitymą į prievolių apeliantei vykdymą. Naujai teikiami įrodymai negali užvilkinti bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas pateiktus naujus įrodymus priima į bylą ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl atsakovės (ne)mokumo vertinimo

19. Vadovaujantis JANĮ 21 straipsnio 2 dalimi, juridiniam asmeniui yra keliama bankroto byla, jeigu yra nustatoma, kad juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Nemokumo būsenai konstatuoti yra būtina bent viena iš nustatytų aplinkybių: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Juridinio asmens nemokumas nustatomas taikant balanso testą kartu su likvidumo testu. Pagal balanso testą nustatoma, ar turto pakaktų padengti skolininko įsipareigojimams, įskaitant ir tuos, kurių terminai dar nėra suėję, o likvidumo testas skirtas patikrinti, ar skolininkas laiku vykdo savo prievoles (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022).

20. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

21. Pateikdamas tokius nemokumo požymius, kasacinis teismas nurodė, kad juridinio asmens nemokumo būsena yra siejama būtent su ilgalaikiais ir rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą. Rimtiems finansiniams sunkumams, kaip nemokumo būsenos pagrindui, konstatuoti nepakanka nustatyti pavienių ir (ar) atsitiktinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų – turi būti nustatytas tokių atvejų pakartotinumas, tęstinumas ir pastovumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

22. Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).

23. Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Todėl būtent ji turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020).

24. Teismų praktikoje šiuo aspektu taip pat išaiškinta, kad tam, jog būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022).

25. Kartu su atsiliepimu į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovė pateikė duomenis apie nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą ir jo rinkos vertę, statybą šiame objekte leidžiančius dokumentus, turtinių vienetų vystomame nekilnojamojo turto projekte preliminariąsias pirkimo–pardavimo sutartis ir priedus prie jų – susitarimus dėl statybos darbų atlikimo termino pratęsimo. Atsakovė taip pat pateikė savo finansinės atskaitomybės dokumentus už 2023 metus (2 t., b. l. 347–348, 349) ir 2024 metų preliminarų balansą bei pelno (nuostolio) ataskaitą už laikotarpį iki 2024 m. rugsėjo 13 d. (2 t., b. l. 359–361, 362), kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, sudarytą 2024 m. rugsėjo 13 d. duomenimis (2 t., b. l. 363–364), debitorinių skolų sąrašą, sudarytą 2024 m. rugsėjo 13 d. duomenimis (2 t., b. l. 365).

26. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė, kad atsakovė 2023 m. gruodžio 31 d. turėjo 6 231 927 Eur vertės turto (375 758 Eur ilgalaikio turto) ir 5 195 697 Eur mokėtinų sumų ir įsipareigojimų. Bendrovė per 2023 metus gavo 1 707 501 Eur pelno. Pagal pateiktus preliminarius finansinės atskaitomybės duomenis (nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 13 d.) atsakovės turtas sudarė 6 244 468 Eur (iš jų – 379 621 Eur ilgalaikis turtas), mokėtinas sumas ir įsipareigojimus sudarė 5 269 122 Eur (iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai buvo 4 024 805 Eur, po vienerių metų – 1 244 317 Eur), bendrovė patyrė 60 884 Eur nuostolių. Atsakovės 2023 m. gruodžio 31 d. kreditorių sąraše nurodyta, kad iš visų įsipareigojimų ir mokėtinų sumų pradelsti įsipareigojimai sudaro 208 916,78 Eur. Teismas įvertino, kad nors 2022 metų bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentuose fiksuota, jog jos įsiskolinimai viršija turimą turtą, tačiau tiek 2023 metais, tiek 2024 metais (duomenimis iki 2024 m. rugsėjo 13 d.) atsakovės finansinė būklė pasikeitė – jos įsipareigojimai ir mokėtinos sumos neviršijo turimo turto vertės. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad bendrovė neatitinka nemokaus juridinio asmens būklės.

27. Byloje pateiktoje nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitoje Nr. 22/12-1693 (2 t., b. l. 24–25) nurodyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklausančio administracinio pastato (nebaigto rekonstruoti daugiabučio namo) vertė ataskaitos pateikimo metu 2022 m. gruodžio 5 d. sudarė 6 982 000 Eur, o žemės sklypo, kuriame yra statinys, nuomos teisių vertė sudarė 2 000 Eur. Atsakovė nurodė, kad po turto rinkos vertės nustatymo 2022 metais nekilnojamojo turto faktinė būklė nepasikeitė, todėl ji neatliko naujo turto rinkos vertės vertinimo. Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų atsakovės nurodytas aplinkybes apie jos turto sudėtį ir vertę. Todėl apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai yra pakankami konstatuoti, jog atsakovės faktiškai valdomas turtas yra realus, o atsakovės balanse nurodyta jo vertė atitinka realią atsakovės turto vertę.

28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje atsakovės pateikti aktualūs finansinės atskaitomybės duomenys pagrįstai leidžia teigti, jog bendrovės turto balansas (turimo turto ir skolinių įsipareigojimų santykis) yra teigiamas – atsakovės turto vertė 975 346 Eur (6 244 468 Eur – 5 269 122 Eur) yra didesnė už jos įsipareigojimų kreditoriams dydį. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės įsipareigojimai neviršija jos turto vertės (balanso testas yra teigiamas), yra pagrįsta. Atskiruoju skundu apeliantė šių pirmosios instancijos teismo išvadų apie atsakovės turto ir įsipareigojimų santykį iš esmės neginčijo.

29. Atskiruoju skundu apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovės (ne)mokumo įvertinimo likvidumo testo aspektu – jos galimybių laiku vykdyti turtines prievoles. Teigia, kad atsakovės finansiniai sunkumai nėra laikini, kadangi atsakovės 51 964,09 Eur skola apeliantei susidarė nuo 2023 m. balandžio 26 d. Atsakovė savo gyvybingumą ir galimybę atkurti mokumą grindžia tuo, kad ji ėmėsi priemonių spręsti iškilusius finansinius sunkumus ir šiuo metu pasiekė preliminarių rezultatų.

30. Sprendžiant dėl juridinio asmens gyvybingumo, visų pirma reikšminga nustatyti, kaip įmonė vykdo (bent iš dalies) mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams (moka darbo užmokestį). Jei įmonė akivaizdžiai nevykdo (negali vykdyti) mokestinių prievolių ir mokesčių administratorius nesuteikia pagalbos, kyla abejonės, ar tokia įmonė gali būti laikoma gyvybinga (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-836-407/2023 32 punktas).

31. Pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo buvo nurodyta, kad atsakovės skola VMI sudarė 51 964,09 Eur; nagrinėjamo atskirojo skundo pateikimo metu – 51 594,16 Eur. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad atsakovės skola VSDFV nutarties priėmimo metu sudarė 916,03 Eur. Atsakovė pateikė 2024 m. rugsėjo 13 d. duomenimis sudarytą kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą.

32. Teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Viešais duomenimis nustatyta, kad 2025 m. sausio 6 d. atsakovės skola VSDFV biudžetui sudarė 963,55 Eur ir bendrovėje nebuvo socialiniu draudimu apdraustų asmenų (https://draudejai.sodra.lt/draudeju_viesi_duomenys); įsiskolinimas VMI 2025 m. sausio 6 d. sudarė 51 644,21 Eur (https://www.vmi.lt/evmi/asmenys-laiku-vykdantys-mokestinius-isipareigojimus-turintys-mokestine-nepriemoka) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad paminėti duomenys patvirtina bylai aktualių aplinkybių pokytį po skundžiamos nutarties priėmimo ir yra aktualūs bei reikšmingi atsakovės įsiskolinimų būklės dinamikos aspektu.

33. Byloje nustatytos aplinkybės ir viešųjų registrų duomenys leidžia teigti, kad atsakovės negalėjimas vykdyti savo finansinius įsipareigojimus tęsiasi jau kurį laiką ir nežymiai auga periodinių mokėjimų sumomis. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ši aplinkybė savaime nėra lemianti sprendžiant dėl atsakovės gyvybingumo ir galimybės atkurti mokumą, ji turi būti vertinama kitų byloje nustatytų aplinkybių kontekste kartu su kitais byloje pateiktais rašytiniais įrodymais.

34. Atsakovė procesiniuose dokumentuose ne kartą pabrėžė savo vykdomos veiklos specifiškumą (nekilnojamojo turto projektų vystymas ir turto pardavimas) bei aplinkybę, kad jos turtą, iš kurio ji generuos pajamas, sudaro nekilnojamasis turtas – šiuo metu rekonstruojamas administracinis pastatas. Vadinasi, vertinant atsakovės mokumą jos likvidumo aspektu šios bylos faktinėmis aplinkybėmis reikšmingi yra atsakovės sprendimai dėl bendrovės mokumo atkūrimo.

36. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės pagrįstai leidžia nuspręsti, kad atsakovė kilusius finansinius sunkumus sprendžia racionaliai, jos sprendimai esmingai neblogino bendrovės finansinės padėties, leido ją išlaikyti stabilią, nors visi finansiniai sunkumai ir nebuvo išspręsti.

38. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aptartų atsakovės mokumo atkūrimo sprendimų įgyvendinimas yra imlus laikui, tačiau neperžengia protingos verslo rizikos. Potencialus projekto pirkėjas 2024 m. spalio 24 d. patvirtino savo ketinimą pirkti projektą, nurodė, kad šiuo metu derina finansavimo suteikimo sąlygas. Atsižvelgiant į sandorio kainą, yra realu, kad finansavimo paieškos gali užtrukti laike. Bylos duomenimis, finansavimo paieškos prasidėjo 2024 m. liepos mėn. (2 t., b. l. 367). Sutiktina, kad nuo to momento praėjo daugiau nei 5 mėnesiai. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje proceso stadijoje būtų skubota išvada, kad atsakovei nepavyktų atkurti mokumo jos pasirinktu būdu. Teismo vertinimu, praėjęs finansavimo paieškos ir jo sąlygų derinimo laikas laikytinas protingu terminu, nesudarančiu pagrindo šioje proceso stadijoje spręsti apie tai, kad projekto įgyvendinimas nepavyko dėl to, jog potencialus pirkėjas negavo finansavimo.

39. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė, kad atsakovės pradelsti įsipareigojimai sudarė 208 916,78 Eur. Preliminariame balanse už 2024 metus nurodyta, kad atsakovės per vienerius metus mokėtinos sumos sudaro 4 024 805 Eur: gauti avansai – 3 583 700 Eur, skolos tiekėjams – 251 248 Eur, įmonių grupės įmonėms mokėtinos sumos – 2 836 Eur, pelno mokesčio įsipareigojimai – 113 153 Eur, su darbo santykiais susiję įsipareigojimai – 21 233 Eur, kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 52 635 Eur. Po vienerių metų mokėtinos sumos sudaro 1 244 317 Eur: įmonių grupės įmonėms mokėtinos sumos – 73 011, asocijuotoms įmonėms mokėtinos sumos – 1 171 306 Eur. Balanso duomenys iš esmės atitinka atsakovės kreditorių finansinių reikalavimų sąraše nurodytus duomenis bei viešųjų registrų (turto arešto aktų registro, antstolių informacinės sistemos) duomenis.

40. Įvertinus atsakovės turto vertę ir preliminarią ketinamo sudaryti sandorio kainą, darytina išvada, kad gautų piniginių lėšų pakaktų atsakovės įsipareigojimams kreditoriams padengti. Pastebėtina ir tai, kad 3 583 700 Eur dydžio atsakovės įsipareigojimus pagal preliminariąsias pirkimo–pardavimo sutartis perimtų projekto pirkėjas, todėl šios sumos nereikėtų dengti iš atsakovės gautų lėšų.

41. Byloje minėta, kad atsakovė buvo įsteigta vystyti konkretų nekilnojamojo turto projektą, ji nevykdo kitos veiklos, kuri generuotų pajamas. Atsakovė priėmė sprendimą parduoti vystomą projektą ir savo mokumą atkurti gautomis lėšomis, t. y. konvertuoti visą turtą. Teismas šioje nutartyje pažymėjo, kad atsakovės sumanymo dėl mokumo atkūrimo įgyvendinimas yra imlus laikui, tačiau neperžengia normalios verslo rizikos kriterijaus. Teismo vertinimu, toks mokumo atkūrimo būdas leistų užtikrinti visų kreditorių interesų maksimalų įgyvendinimą ir atitiktų JANĮ keliamą reabilitacinį tikslą.

42. Pažymėtina, kad atsakovei iškėlus bankroto bylą, kreditorių finansiniai reikalavimai būtų tenkinami iš esmės tuo pačiu būdu – iš lėšų, gautų pardavus atsakovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, tačiau tai įprastai atliekama įstatyme numatyta tvarka (varžytynėse). LITEKO duomenys patvirtina, kad dalis pirkėjų inicijavo nuosavybės teisių į perkamą atsakovės statomą būstą pripažinimo procesą teisme. O tai leidžia spręsti apie dalies pirkėjų siekį išsaugoti jų perkamą turtą, už kurį buvo sumokėti avansai, neišvaržytą bankroto procese.

43. Todėl atskirajame skunde nurodyta aplinkybė apie momentą, nuo kada pradėjo formuotis atsakovės skolos, pripažintina teisiškai mažiau reikšminga sprendžiant dėl atsakovės gebėjimo įvykdyti pinigines prievoles savo kreditoriams. Byloje nustatyta, kad atsakovės turto pakanka visiems jos įsipareigojimams kreditoriams padengti ir tai, jog šioje proceso stadijoje išvada, jog bendrovės sumanymas atkurti mokumą nebus sėkmingas, būtų skubota. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė siekia sudaryti jai ir jos kreditoriams naudingą sandorį, yra pagrindas konstatuoti jos gyvybingumą ir vis dar realią galimybę visiškai atsiskaityti su kreditoriais (likvidumo testas).

44. Apeliantė teigia, kad atsakovės nemokumą patvirtina ir aplinkybė, jog iki bankroto bylos inicijavimo nepavyko sudaryti taikos sutarties apeliantę tenkinančiomis sąlygomis. Tuo tarpu atsakovė teigia, kad apeliantė derybų eigoje nenurodė savo sąlygų, kuriomis sutiktų su atsakove sudaryti taikos sutartį, tik atmesdavo jai pasiūlytas taikos sutarties sąlygas.

45. Kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.38 straipsnio 3 dalis). Mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus pareiga bendradarbiauti yra numatyta ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (pavyzdžiui, įstatymo 27 straipsnis). Vadinasi, apeliantė turėtų ne tik paaiškinti savo sprendimą dėl taikos sutarties sudarymo atsakovės pasiūlytomis sąlygomis, tačiau ir pati nurodyti, kokios apimties sąlygos būtų pakankamos taikos sutarčiai sudaryti.

46. Nustatyta, kad pasitvirtino atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytos aplinkybės, apeliantė iš tiesų, gavusi atsakovės pasiūlymą sudaryti taikos sutartį, nurodė, jog ji netenkina pasiūlymo sudaryti taikos sutartį siūlomomis sąlygomis ir paaiškino, kad pasiūlytos sąlygos neatitinka Taisyklių 14, 16 ir 18 punktų reikalavimų, tačiau nenurodė, kokiomis sąlygomis sutiktų sudaryti taikos sutartį (1 t., b. l. 81–84). Tik 2024 m. lapkričio 6 d. rašte Nr. RNA-36367 ji nurodė sąlygas, kuriomis sutiktų su atsakove sudaryti taikos sutartį (3 t., b. l. 17–20). Byloje nėra duomenų apie atsakovės pateiktą naują taikos sutarties projektą apeliantei, tačiau ši aplinkybė savaime neturi lemiamos reikšmės sprendžiant dėl atsakovės mokumo.

47. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad kreditoriaus kreipimasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo laikytinas ultima ratio (paskutinis argumentas, paskutinė priemonė) gynybos priemone, kai išnaudoti visi pažeistų teisių gynimo būdai ir jie nedavė teigiamo efekto, nes bankroto bylos iškėlimas susijęs su neigiamais teisiniais padariniais juridiniam asmeniui – skolininkui, t. y. apribojama jo veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2010).

48. Nagrinėjamu atveju apeliantė praktiškai iki jos pareiškimo dėl nemokumo bylos atsakovei iškėlimo išnagrinėjimo teisme momento aiškiai neišdėstė, kokiomis sąlygomis sudarytų su atsakove taikos sutartį (apeliantė savo poziciją atsakovei išdėstė tik 2024 m. lapkričio 6 d. rašte, kai teismo posėdis byloje buvo paskirtas 2024 m. lapkričio 7 d., o skundžiama nutartis priimta 2024 m. lapkričio 13 d.). Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad šiuo atveju nebuvo iki galo išnaudotos visos galimybės apeliantės ir atsakovės santykį sureguliuoti taikiu susitarimu.

49. Taikos sutarties sudarymo tikslingumą reglamentuoja Mokesčių administratoriaus taikos sutarties civilinėse ir administracinėse bylose sudarymo taisyklės, patvirtintos VMI viršininko 2024 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. VA-59 „Dėl Mokesčių administratoriaus taikos sutarties civilinėse ir administracinėse bylose sudarymo taisyklių patvirtinimo“. Atsakovė kritikuoja šias Taisykles, teigdama, kad tai yra pačios apeliantės vidaus teisės aktas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas tokį atsakovės argumentą pripažįsta nepagrįstu ir pažymi, kad šis teisės aktas yra administracinio pobūdžio, taikomas visiems mokesčių mokėtojams; nėra duomenų, kad aptariamas teisės aktas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams ir dėl to negali būti taikomas. Aplinkybė, kad Taisyklės patvirtintos VMI viršininko įsakymu nepanaikina šio teisės akto administracinio pobūdžio; Taisyklės patvirtintos valstybės įgalioto asmens.

50. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, ir kai teismui nelieka abejonių dėl juridinio asmens nemokumo, prioritetą suteikiant reabilitaciniam tikslui, o ne greitam verslo subjekto pašalinimui iš rinkos.

51. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išsakytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė pagrindų UAB „Algirdo namai“ iškelti bankroto bylą.

Dėl procesinės bylos baigties

52. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė teisės normas bei pagrįstai konstatavo, jog atsakovė JANĮ apimtimi nėra nemoki, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.

53. Atsakovė prašė priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė jas patvirtinančių rašytinių įrodymų, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu nepasisako.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.