- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-15
- Bylos Nr.
- 2S-2903-910/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31304-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė
- Pareiškėjas
- S. Ž., T. Ž.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos S. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų S. Ž. ir T. Ž. prašymą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjų prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 12 d. nutartimi nustatė pareiškėjams keturiolikos dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytiems trūkumams pašalinti.
3. Teismo vertinimu, pareiškime ir Sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių (toliau – Sutartis) nurodomos prieštaringos aplinkybės, susijusios su nekilnojamuoju turtu (duomenys neskelbtini), t. y. pareiškime teigiama, kad tai yra asmeninis pareiškėjos turtas, kuris nedalintinas nutraukiant santuoką, tuo tarpu sutartyje teigiama, jog pareiškėjai „paliekamas santuokos metu įgytas privalomai registruotinas nekilnojamasis turtas asmeninės nuosavybės teise“. Dėl to teismas nurodė, kad Sutarties 4.1 punktas turi būti tikslintinas, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodant, ar šalys turi (neturi) bendro nekilnojamojo turto, jeigu turi – kaip jis yra dalijamas po santuokos nutraukimo. Jeigu nutraukiant santuoką pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto neprašoma pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, sutartis tikslintina, joje nenurodant kiekvienam iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto.
4. Pareiškėjai Sutarties 3.1 punkte susitarė, kad pareiškėjas, kaip vaiko tėvas, įsipareigoja kiekvieną mėnesį skirti nepilnamečiam sūnui, gimusiam 2014 m. rugpjūčio 20 d., 1500 Eur iki jo pilnametystės. Siekiant nepažeisti nepilnamečio vaiko interesų, vieno iš sutuoktinių teisių, interesų, teismas įpareigojo pareiškėjus pateikti duomenis, iš kurių būtų galima spręsti apie nurodytos sąlygos teisėtumą (pareiškėjo finansines galimybes teikti tokio dydžio išlaikymą kas mėnesį, apie vaiko poreikius, pareiškėjų gaunamas pajamas, sveikatos būklę, kad pareiškėjas pajėgus teikti vaikui didesnį išlaikymą nei pareiškėja, kad pareiškėja dėl savo sveikatos būklės negali gauti didesnių pajamų ir pan., paaiškinti, kokios aplinkybės lėmė susitarimą dėl pirmiau nurodyto išlaikymo dydžio).
5. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjai Sutarties 5.2 punkte susitarė dėl Sutartyje nenurodytų ir ateityje galimai paaiškėsiančių prievolių kreditoriams vykdymo. Teismas išaiškino pareiškėjams, kad ši Sutarties sąlyga yra ydinga ir negali būti tvirtinama teismo, nes pažeistų imperatyvias įstatymo nuostatas ir kreditorių interesus. Dėl to teismas nustatė pareiškėjams terminą pareiškimo trūkumams pašalinti ir, turint kitų, Sutartyje neaptartų, įsipareigojimų tretiesiems asmenims, aptarti juos Santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, o tokių įsipareigojimų nesant – aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti, kad kitų asmeninių ir bendrų kreditorių pareiškėjai neturi.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Pareiškėja S. Ž. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. nutarties, prašydama panaikinti skundžiamą nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – nagrinėti bylą iš esmės pagal pateiktą pareiškimą, patvirtinant santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
6.1. Prašyme dėl santuokos nutraukimo pareiškėjai nurodė, kad pareiškėja santuokos metu asmeninės nuosavybės teise 2015 m. liepos 13 d. dovanojimo sutarties pagrindu įgijo 0,0475 ha žemės sklypą ir pastatą-gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), o Sutarties 4.1 punkte pareiškėjai susitarė, kad šis turtas po santuokos nutraukimo paliekamas pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise. Ši sutarties sąlyga yra aiški ir suprantama. Sutarties 4 straipsnyje pareiškėjai aptarė, kaip padalinamas jų visas santuokos metu įgytas turtas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK trečiosios knygos IV skyriaus normų teismas neįpareigotas tikrinti, ar sutuoktinių sutartyje nurodytas dalytinas turtas priklauso jiems asmeninės ar bendrosios nuosavybės teise, jeigu nekyla abejonių dėl nurodytų vertybių pažeidimo. Sutarties 4.1 punkte nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas priskirtas jai, neduoda pagrindo pripažinti šią Sutarties sąlygą prieštaraujančia imperatyviosioms įstatymo nuostatoms. Pažymėtina, kad nėra nustatyta, jog pirmosios instancijos teismui pateiktos šalių Sutarties 4.1 punktas prieštarauja viešajai tvarkai ir pažeidžia trečiųjų asmenų teises, sutuoktinių ir jų kreditorių teisėtus interesus, būtų uždraustas ar nebūtų sudarytas laisva šalių valia dėl to pareiškėja mano, jog teismo nurodymas skundžiamoje nutartyje, kad Sutarties 4.1 punktas tikslintinas, nepagrįstas.
6.2. Sutarties 3.1 punkte pareiškėjai savo valia, pasirinkimu ir apsisprendimu susitarė, kad tėvas įsipareigoja mokėti sūnui išlaikyti po 1500 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis ir jo mokėjimo tvarka, pareiškėjų nustatytas Sutartyje, yra toks pats, kokia yra nusistovėjusi tarp pareiškėjų išlaikymo vaikui teikimo praktika. Jis atitinka vaiko poreikius. Pareiškėjos nuomone, reikalavimas pateikti įrodymus apie gaunamas pajamas bei pagrįsti, iš kokių lėšų pareiškėjas vykdys įsipareigojimus, yra perteklinis, diskriminuoja pareiškėjų teises, nes pareiškėjų susitarimas nepažeidžia kreditorių teisių bei atitinka kiekvieno pareiškėjo galimybes, o prioritetas teikiamas vaiko interesams. Dėl to teismo reikalavimas pateikti teismui įrodymus apie vaiko poreikius, pareiškėjų pajamas ir galimybes mokėti sutarto dydžio išlaikymą išeina už teismui priskirtos sutarties dėl Santuokos nutraukimo padarinių sąlygų kontrolės ribų. Sutarties laisvės principas, be kita ko, reiškia, kad sutarties šalys turi teisę savo susitarimu nustatyti sutarties sąlygas, neprieštaraujančias imperatyvioms teisės normoms, gerai moralei, sąžiningumo, protingumo, teisingumo ir kitiems teisės principams (CK 6.156 – 6.158 straipsniai). Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškimo priėmimo stadijoje konstatavo Sutarties 3.1 punkto trūkumus.
6.3. Pareiškėjai sutartyje nurodė jiems žinomą kreditorių ir pranešė jam apie bylos iškėlimą. Tačiau jie kartu negyvena ir neveda bendro ūkio daugiau nei vienerius metus. Dėl to gali susidaryti tokia situacija, kad vienas iš sutuoktinių buvo nesąžiningas ir prisiėmė prievoles be kito sutuoktinio sutikimo ir apie jas nepranešė kitam sutuoktiniui santuokos nutraukimo metu. Todėl pareiškėjai, norėdami apsaugoti sąžiningo sutuoktinio teises, Sutarties 5.2 punkte susitarė, kad tuo atveju, jeigu po santuokos nutraukimo paaiškėtų nežinomi vieno sutuoktinio kreditoriai, už prisiimtus įsipareigojimus šiems atsako juos prisiėmusi šalis. Toks susitarimas įstatymais nėra draudžiamas ir nepažeidžia kreditorių teisių, nes už prisiimtas prievoles kreditoriui atsakys jas sudaręs sutuoktinis. Dėl to pareiškėjai mano, kad šis sutarties punktas neturi būti tikslinamas.
6.4. Prašymo nutraukti santuoką bendru sutikimu turinys išdėstytas CPK 539 straipsnio 1 dalyje. Normoje nurodoma, jog prašymui taip pat taikomi CPK 135 straipsnyje nustatyti bendri reikalavimai. CPK 135 straipsnis deleguoja į CPK 111 straipsnį, kuriame nustatyti visiems teismui teikiamiems procesiniams dokumentams keliami reikalavimai. Skundžiamoje nutartyje pažymėta, kad pareiškėjai įpareigotini pateikti patvirtintas asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijas. Nė viena iš nurodytų proceso teisės normų tokio įpareigojimo pareiškėjams nenustato. Spręstina, kad pareiškime asmens tapatybę patvirtinantys duomenys turi būti nustatomi pagal CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktą, pateikiant vardus, pavardes, žinomus asmens kodus, gyvenamosios vietos adresą (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1963-580/2018).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepime į jį) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
8. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
9. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjams nustatytas terminas pareiškimo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu trūkumams pašalinti. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo trūkumų šalinimo institutą, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.
10. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų (CPK 111, 135 straipsniai), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais, imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai. Prašymo nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu turinys turi atitikti CPK 135 straipsnyje nurodytus bendruosius ieškinio turiniui keliamus reikalavimus bei CPK 539 straipsnyje įtvirtintus specialiuosius reikalavimus tokio prašymo turiniui. Pagal CPK 138 straipsnį ieškinio trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka. CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip 7 dienos, trūkumams pašalinti.
11. Teismas skundžiama nutartimi pareiškėjams nurodė, kad Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4.1 punktas tikslintinas, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodant, ar šalys turi (neturi) bendro nekilnojamojo turto, o jeigu turi – kaip jis dalijamas po santuokos nutraukimo. Jeigu nutraukiant santuoką pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto neprašo pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, Sutartis tikslintina, joje nenurodant kiekvienam iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto. Atskirajame skunde pareiškėja teigia, kad toks teismo įpareigojimas yra nepagrįstas.
12. CPK 539 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad su prašymu nutraukti santuoką sutuoktinių pateikiama sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių turi atitikti CK 3.53 straipsnyje nurodytus reikalavimus. Šioje sutartyje privalo būti aptartas turto, esančio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, padalijimas.
13. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstais pirmosios instancijos teismo argumentus, kad pareiškėjų sudarytos Sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 4.1 punkto nuostatos dėl santuokos metu pareiškėjos įgyto nekilnojamojo turto teisinio statuso nėra pakankamai aiškios, todėl turėtų būti patikslintos.
14. Prašyme nutraukti santuoką bendru sutikimu nurodyta, kad įvardytas nekilnojamasis turtas, įgytas pareiškėjos dovanojimo sutarties pagrindu, yra jos asmeninė nuosavybė ir nutraukiant santuoką nėra dalijamas, o santuokos metu pareiškėjai bendro turto neįgijo. Prašyme išdėstytų aplinkybių nepakanka – Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos turi būti suformuluotos nedviprasmiškai. Šioje Sutartyje pareiškėjai turi teisę nurodyti ir santuokos metui asmeninės nuosavybės teise įgytą turtą, tik tą turi įvardyti aiškiai, nurodant, jog šis turtas yra vieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė ir nutraukiant santuoką nedalijamas. Taip pat Sutartyje turi būti aiškiai nurodyta, santuokos metu pareiškėjai įgijo ar ne bendrosios jungtinės nuosavybės teise nekilnojamojo ar kito registruotino turto.
15. Skundžiama nutartimi pareiškėjai taip pat įpareigoti pateikti įrodymus apie pareiškėjo galimybes teikti sūnui 1500 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį, apie vaiko poreikius, pareiškėjų gaunamas pajamas, sveikatos būklę, kad pareiškėjas pajėgus teikti vaikui didesnį išlaikymą nei pareiškėja, kad pareiškėja dėl savo sveikatos būklės negali gauti didesnių pajamų ir pan., paaiškinti, kokios aplinkybės lėmė susitarimą dėl pirmiau nurodyto išlaikymo dydžio. Pareiškėjos teigimu, toks reikalavimas yra perteklinis, diskriminuoja pareiškėjų teises, nes pareiškėjų susitarimas nepažeidžia kreditorių teisių bei atitinka kiekvieno pareiškėjo galimybes, o prioritetas teikiamas vaiko interesams.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškinio (pareiškimo) trūkumų šalinimo instituto paskirtis – užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą. Priešingai, nei teigia pareiškėja, byloje nesant duomenų apie pareiškėjo galimybes teikti nurodyto dydžio išlaikymą nepilnamečiam vaikui, negalima padaryti vienareikšmės išvados, jog pareiškėjų susitarimas nepažeidžia kreditorių teisių bei atitinka pareiškėjo galimybes. Skundžiamoje nutartyje teisingai nurodyta, kad pareiškėjas turi asmeninių prievolių pagal Vilniaus apygardos teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje, tačiau nenurodo nei šios prievolės dydžio, nei jos įvykdymo termino. Siekdamas įsitikinti pareiškėjų sudaromos sutarties dėl Santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sąlygų teisėtumu, teismas turėjo pagrindą įpareigoti pareiškėjus pateikti papildomų įrodymų.
17. Kartu pažymėtina, kad prašymo nutraukti santuoką bendru sutikimu priėmimo stadijoje pareiškėjų įpareigojimas pateikti įrodymus apie sveikatos būklę, kad pareiškėjas pajėgus teikti vaikui didesnį išlaikymą nei pareiškėja, kad pareiškėja dėl savo sveikatos būklės negali gauti didesnių pajamų ir pan., yra perteklinis, todėl šalintinas iš teismo nutarties motyvų.
18. Pareiškėjų susitarimą dėl Sutartyje nenurodytų ir ateityje galimai paaiškėsiančių prievolių kreditoriams vykdymo teismas taip pat vertino kaip trūkumą, kurį įpareigojo pašalinti, t. y. turint kitų, Sutartyje neaptartų, įsipareigojimų tretiesiems asmenims, juos aptarti Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, o tokių įsipareigojimų nesant – aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti, kad kitų asmeninių ir bendrų kreditorių pareiškėjai neturi.
19. Apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamos nutarties argumentams, kad Sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių pareiškėjai negali susitarti dėl jokių teismui nenurodytų prievolių pasidalinimo. Pažymėtina, kad kiekvienas iš sutuoktinių, būdamas atidus, rūpestingas ir sąžiningas, gali ir turi žinoti visus savo kreditorius, esančius Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudarymo metu. Sutarčiai dėl santuokos nutraukimo padarinių, kaip ir bet kokiai kitai sutarčiai, taikomas sutarties uždarumo principas – jos šalys turi teisę savo valia, pasirinkimu ir apsisprendimu nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Atitinkamai šalys, sudarydamos sutartį, neturi teisės susitarti dėl sutartyje nedalyvaujančių asmenų teisių (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Santuokos nutraukimo atveju, jeigu sutuoktiniai turi kreditorių, duomenys apie kreditorių turi būti pateikiami į bylą ir teismas privalo patikrinti, ar, sudarant ir patvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių, nebus pažeidžiamos jų teisės. Be to, apie santuokos nutraukimą turi būti informuoti visi pareiškėjų kreditoriai (CK 3.126 straipsnio 2 dalis). Teismas, tvirtindamas pareiškėjų Sutarties sąlygą dėl galbūt ateityje paaiškėsiančių kreditorių, negalėtų įsitikinti, ar Sutarties nuostatos nepažeidžia jų teisių, be to, tokiems kreditoriams būtų užkirsta galimybė dalyvauti byloje. Dėl to kvestionuojamas trūkumas nustatytas pagrįstai.
20. Pareiškėja taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai įpareigojo pateikti asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijas. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad nutartimi pareiškėjams pasiūlyta pateikti dokumentų kopijas. Taigi teismas to nelaikė pareiškimo trūkumu, užkertančiu kelią priimti pareiškimą ir jį nagrinėti.
21. Išdėstytų motyvų pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo nutraukti santuoką trūkumų šalinimą. Dėl atskirajame skunde nurodytų motyvų naikinti apskųstą teismo nutartį, kuri yra teisėta bei pagrįsta, nėra pagrindo (CPK 320 straipsnis).
22. Apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartimi pareiškėjams nustatytas keturiolikos dienų terminas trūkumams pašalinti (nuo nutarties kopijos įteikimo dienos) yra pasibaigęs, todėl apeliacinės instancijos teismas, priėjęs prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo pareiškėjų pateikto pareiškimo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu trūkumus, nustato naują terminą šioje nutartyje įvardytiems trūkumams pašalinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
atmesti atskirąjį skundą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti pareiškėjams naują terminą – keturiolika dienų nuo apeliacinės instancijos teismo nutarties kopijos įteikimo dienos – nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytiems trūkumams pašalinti.