Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo F. U. (F. U.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutarties, priimtos sprendžiant pareiškėjų F. U. ir N. U. prašymo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjai F. U. ir N. U. padavė prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru susitarimu, kuriuo paprašė nutraukti santuoką, įregistruotą Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), nutraukus santuoką palikti santuokines pavardes ir patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 3 d. nutartimi nustatė terminą pareiškimo trūkumams pašalinti. Nurodė, kad pareiškėjai nepateikė asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijų, todėl nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų galima spręsti apie pareiškėjų asmens duomenų tikrumą. Šalys nurodė, kad turi kreditorių „Swedbank“ AB, tačiau nepateikė įrodymų, kad kreditorių tinkamai informavo apie bylos iškėlimą ir nusiuntė prašymo bei sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių kopijas. Pareiškėjai nurodė, kad prievolę „Swedbank“ AB pagal (duomenys neskelbtini) kredito sutartį toliau vykdys F. U., tačiau Hipotekos registre nustatyta, kad šalių prievolė solidari. Dėl prievolės modifikavimo nepateiktas kreditoriaus sutikimas. Pažymėjo, kad dalijantis santuokoje įgytas transporto priemones būtina nurodyti transporto priemonės identifikacinį numerį (VIN kodą). Asmeninis pareiškėjo turtas į dalintino turto balansą nėra traukiamas ir lieka pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise. Sutuoktiniai, nurodę, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitinka F. U., o transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitinka N. U., neaptarė kompensacijos klausimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėjas F. U. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad pareiškėjai neprašo bylos nagrinėti rašytinio proceso tvarka ir asmens dokumentus pateiks teismo posėdžio metu. Pareiškėjai teismui pateikė 3 pareiškimo ir sutarties egzempliorius, todėl teismas galės informuoti kreditorių „Swedbank“ AB. Garažas, esantis (duomenys neskelbtini), yra padovanotas pareiškėjui F. U. ir sutartį įtrauktas todėl, kad N. U. nekiltų abejonių dėl garažo statuso. Dėl automobilio VIN kodo nurodymo, pažymėjo, kad pareiškėjui apskritai nežinoma, ar N. U. naudojasi šiuo automobiliu ir, ar jis nėra utilizuotas, nors VĮ Regitros duomenimis automobilis yra registruotas. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas už paskolą, kurios grąžinimo terminas 2042 metai, pareigą mokėti paskolą prisiėmė F. U., todėl nėra reikalo numatyti kompensacijų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas kreipimosi į teismą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu trūkumai.

Prašymo nutraukti santuoką bendru sutikimu turinys išdėstytas CPK 539 straipsnio 1 dalyje. Normoje nurodoma, jog prašymui taip pat taikomi CPK 135 straipsnyje nustatyti bendri reikalavimai. CPK 135 straipsnis deleguoja į CPK 111 straipsnį, kuriame išdėstomi visiems teismui teikiamiems procesiniams dokumentams keliami reikalavimai.

Skundžiamoje nutartyje pažymėta, kad pareiškėjai įpareigotini pateikti patvirtintas asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijas. Nei viena iš minėtų procesinių normų tokio įpareigojimo pareiškėjams nenustato. Nors teismo reikalavimas dėl dokumentų kopijų pateikimo galėtų būti paaiškinamas reikalingumu tinkamai nustatyti asmenų tapatybes bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, tačiau nei pareiškime, nei sutartyje toks prašymas nepareikštas. Spręstina, jog pareiškime asmens tapatybę patvirtinantys duomenys turi būti nustatomi pagal CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktą, pateikiant vardus, pavardes, žinomus asmens kodus, gyvenamosios vietos adresą.

CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punktas nurodo, kad pareiškime turi būti duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir nurodymas, kad pareiškėjas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą (Civilinio kodekso 3.126 straipsnis). CK 3.126 straipsnio 2 dalis nurodo, jog sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl turto padalijimo, privalo pareiškime dėl ieškinio nurodyti jam žinomus kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiųsdamas pareiškimo dėl ieškinio kopiją. Pareiškėjai yra nurodę kreditorių, tačiau jam nėra nusiuntę pareiškimo kopijos. Toks procesinis elgesys neatitinka reikalavimų, todėl CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata įvykdyta netinkamai ir turi būti šalinami ieškinio trūkumai. Tai, kad pareiškėjai pateikė 3 pareiškimo ir sutarties egzempliorius, kuriuos teismas galės išsiųsti kreditoriui, neturi sąsajų su CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimu. Pastebėtina, jog teismas yra nurodęs ir kitą kreditoriaus informavimo aspektą, jog prievolės modifikavimui ir solidarios atsakomybės pakeitimui į asmeninę reikalingas kreditoriaus sutikimas.

Pirmosios instancijos teismas yra pažymėjęs, jog dalijantis santuokoje įgytas transporto priemones yra būtina nurodyti transporto priemonės identifikacinį numerį (VIN kodą). Atskirajame skunde dėl šio reikalavimo esmės – sutikimo ar nesutikimo sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nurodyti VIN kodą, nepasisakoma, tačiau keliamas problema dėl automobilio realaus egzistavimo. Nors teismui paduotą pareiškimą ir sutartį yra pasirašę abu pareiškėjai, tačiau F. U. atskirajame skunde aiškina, jog automobilio galimai nėra. Esant neaiškiai motyvacijai, teismo reikalavimo dėl transporto priemonės identifikacinį numerio VIN kodo nurodymo pagrįstumas nevertinamas. Pareiškėjai turi pareigą nurodyti realų dalintiną turtą, o nesant turto, jį išregistruoti iš registrų.

Pagrįstai pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių pareiškėjai dalinasi asmeninės nuosavybės teise turimą turtą. Atskiruoju skundu F. U. pripažįsta, jog teisinga teismo išvada, kad garažas, esantis (duomenys neskelbtini), jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, tačiau aiškina, jog garažas į sutuoktinių dalintiną turtą įrašomas vien dėl to, kad sutuoktinei nekiltų abejonių dėl turto priklausomybės. CPK 539 straipsnio 2 dalis nurodo, jog kartu su prašymu nutraukti santuoką sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atitinkančią Civilinio kodekso 3.53 straipsnyje nurodytus reikalavimus. CK 3.53 straipsnio 3 dalis įpareigoja sutuoktinius sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių aptarti turtines teises. Santuokoje įgytas turtas dalijamas pagal CK 3.118 straipsnyje nurodytą tvarką. Šiame straipsnyje detaliai aptariama, kokiu būdu sudaromas turto balansas, kaip asmeninis turtas atskiriamas nuo turimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise turto. Tai reiškia, jog sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutuoktiniai gali aptarti visą sutuoktinių turimą turtą, pažymėti, kuris turtas turimas asmeninės nuosavybės teise, kuris turtas turimas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, kokios prievolės, iš kurio turto yra atimamos ir kaip padalinamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise turimas turtas. Pareiškėjų pateiktos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių punktas dėl garažo suformuluotas tokiu būdu, kad gali būti suprantamas tik taip, kad sutuoktiniai laiko garažą bendrąja jungtine nuosavybe ir šį turtą dalina santuokos nutraukimo metu. Tokia pozicija neatitinka tikrovės, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė į tai dėmesį ir nurodė kaip pareiškimo trūkumą.

Sutuoktiniai, nurodę, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitinka F. U., o transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitinka N. U., neaptarė kompensacijos klausimo. Teismas negali tvirtinti sutarties, jeigu ji prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus (CK 3.53 straipsnio 4 dalis). Vadinasi, teismas turi teisę kontroliuoti, ar turto priskyrimas vienam iš sutuoktinių nepažeidžia kito sutuoktinio teisių ir prašyti, jog sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys pareikštų nuomonę dėl kompensacijos reikalingumo. Tokio trūkumo nurodymas nereiškia, jog sutuoktiniai turi pareigą mokėti vienas kitam kompensaciją.

Išnagrinėjus atskirąjį skundą konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes bei tinkamai taikė teisės normas, tačiau neturėjo pagrindo reikalauti pateikti patvirtintas asmens tapatybės dokumentų kopijas, todėl nutartis pakeičiama, pašalinant šį reikalavimą iš nurodytų trūkumų (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kadangi trūkumų šalinimo terminas yra pasibaigęs, pareiškėjams nustatytinas naujas terminas.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo F. U. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartį, pašalinant iš nurodytų pareiškimo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu trūkumų reikalavimą pateikti tinkamai patvirtintas pareiškėjų asmens tapatybės dokumentų kopijas. Kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Perkelti trūkumų šalinimo datą, nurodant, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartyje nurodyti trūkumai turi būti pašalinti iki 2018 m. birželio 5 d.