Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto P. R., gimusio (duomenys neskelbtini), skundą dėl (duomenys neskelbtini) E. S. 2024 m. sausio 19 d. nutarimo dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

(duomenys neskelbtini) (toliau – ir Institucija) (duomenys neskelbtini) E. S. 2024 m. sausio 19 d. nutarimu dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) pripažinta, kad P. R., laikotarpiu (duomenys neskelbtini), padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 73 straipsnio 1 dalyje, o būtent – jis, būdamas nepilnamečių A. R., gimusios (duomenys neskelbtini), ir M. R., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvu, neatliko savo, kaip tėvo teisių ir pareigų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.115 straipsnio 2 dalyje, - bet tuo pačiu pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, atsižvelgdamas į vaikų fizinę ir protinę būklę sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje, jis nepanaudojo savo valdžios ir veikė priešingai vaikų interesams, - jis pagal (duomenys neskelbtini) nutartimi nustatytą tėvų bendravimo tvarką turėjo paimti dukras su savimi (duomenys neskelbtini), grąžinti dukras ryte į ugdymo įstaigą bei (duomenys neskelbtini) paimti dukras 2 dienas prieš A. N. atostogas bei bendrauti su jomis, tačiau to nepadarė ir taip pažeidė savo nepilnamečių dukrų teisėtus lūkesčius bei interesus leisti laiką su savo tėvu, bendrauti su juo.

Taip pat jis netinkamai vykdė savo tėvo pareigą ir panaudojo savo valdžią priešingai vaiko interesams, kadangi vadino M. R. kitu vardu: „(duomenys neskelbtini)“, taip sukeldamas dukrai įtampą, apsunkino dukros savęs suvokimą (supratimą kas ji yra) bei, galimai, apsunkino pažintinę raidą, ką nustatė Teismo psichologijos ekspertai akte Nr. (duomenys neskelbtini): „šiame amžiaus tarpsnyje formuojasi (duomenys neskelbtini) suvokimas apie pasaulį ir save, todėl svarbu, kad mergaitė gautų kuo tikslesnę informaciją apie save – kad ji būtų vadinama vienu konkrečiu vardu, nes ekspertizės metu stebėtas skirtingas tėvų kreipimasis į mergaitę kelia jai įtampą, apsunkina savęs suvokimą (supratimą, kas ji yra), bei galimai, apsunkina pažintinę raidą.

Tokiais savo veiksmais P. R. pažeidė dukrų A. R. ir M. R. teisę gyventi sveikai ir vystytis, vaiko teisę į identiškumą ir jo išsaugojimą, teisę bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, nustatytas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas) 6 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 9 straipsnyje, 12 straipsnio 1 dalyje (t. 1, b. l. 63-64).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Be pirmiau nurodytų aplinkybių, nagrinėjamu atveju aktualu ir tai, jog priešingai P. R. teiginiams, administracinio nusižengimo byloje surinkta rašytinė bylos medžiaga, taip pat jau pirmiau minėti pareiškėjos A. N. viso proceso metu pateikti ir nuosekliais išlikę paaiškinimai, patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo P. R. „(duomenys neskelbtini)“ vardu M. R. vadino ir bylai aktualiu laikotarpiu – (duomenys neskelbtini).

Nepaneigtina, jog pirmiau nurodytas ekspertizės aktas buvo parengtas žymiai anksčiau nei šioje byloje įvyko aptariami įvykiai, o būtent – (duomenys neskelbtini). Kita vertus, įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju analizuojama situacija nuo (duomenys neskelbtini) vertintų įvykių kardinaliai nepasikeitė – P. R. ir toliau M. R. vadina kitu, nei jai suteiktas, vardu, ekspertizės akte pateiktas įvertinimas laikytinas aktualiu ir nagrinėjamai bylai. Aptariamame dokumente vaiko tėvams, ateityje siekiant užtikrinti tinkamą vaiko raidą, savęs suvokimą ir identiteto formavimąsi, buvo pateiktos rekomendacijos vaiką vadinti būtent vienu konkrečiu vardu. Pripažinta, jog formuojantis mergaitės suvokimui apie save ir pasaulį, yra itin svarbu, kad ji gautų kuo tikslesnę informaciją apie save – kad ji būtų vadinama vienu konkrečiu vardu, nes ekspertizės metu stebėtas skirtingas tėvų kreipimasis į mergaitę, kuris kelia jai įtampą, apsukina jos suvokimą (supratimą, kas ji yra), bei galimai, apsunkina jos raidą. Kartu pripažinta, kad M. R., dėl jos amžiaus, yra būtinas pastovumas ir nuoseklumas, todėl tėvai turi užtikrinti tokią bendravimo su vaiku tvarką (t. 1, b. l. 88-97). Bylos nagrinėjimo teisme metu apklausta ekspertė T. G.-N. patvirtino, kad skirtingas abiejų tėvų kreipimasis į mergaitę, ekspertizės atlikimo metu kėlė jai įtampą ir apsunkino savęs suvokimą, supratimą kas ji yra ir kokiu vardu turi būti šaukiama. Kartu ekspertė pažymėjo, kad tokios pasekmės gali kilti ir toliau tęsiant pirmiau aptartus veiksmus – vaiką vadinant kitu vardu, nei jam yra suteiktas. Kartu ekspertė paaiškino, kad vadinant vaiką kitu vardu, atsiranda neigiami psichologiniai padariniai (t. 2, b. l. 134-136). Aptariamoms aplinkybėms aktualu ir tai, jog neigiamas M. R. reakcijas į P. R. jos atžvilgiu vartojamą kitą vardą bylai aktualiu laiku patvirtina ir jau pirmiau minėtas (duomenys neskelbtini) raštas, kuriame buvo aiškiai nurodyta, jog P. R. kreipiantis į M. R. „(duomenys neskelbtini)“ vardu, šis kreipinys jai nepatinka, ji jaučiasi įskaudinta (t. 1, b. l. 190).

Taigi, pirmiau aptartų ir išanalizuotų įrodymų pagrindu teismui nekyla jokių abejonių, kad dėl toliau M. R. atžvilgiu vartojamo kito, nei jai suteiktas, vardo ji patiria neigiamus išgyvenimus – jaučia įtampą, yra apsunkintas savęs suvokimas. Tai reiškia, kad dėl P. R. netinkamai įgyvendinamų jam, kaip tėvui, tenkančių teisių ir pareigų, M. R. yra sukeliami neigiami padariniai, kas Institucijos pagrįstai pripažinta atitinkančiu ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį.

Aptariamos P. R. inkriminuoto administracinio nusižengimo dalies kontekste pabrėžtina, jog P. R. inkriminuoto ir ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtyje buvo nurodyta ir tai, kad dėl pastarojo atliktų ir teismo įrodytų veiksmų, o būtent – kito vardo vartojimo vaiko atžvilgiu, taip pat galimai buvo apsunkinta M. R. pažintinė raida. Įvertinus šią kaltinime pateiktą formuluotę, apibrėžtą prielaidinio pobūdžio teiginiu, taip pat atsižvelgus į teismo posėdžio metu ekspertės pateiktus paaiškinimus, kuriuose ji taip pat negalėjo padaryti kategoriškos išvados dėl vaiko pažintinės raidos apsunkinimo, ši aplinkybė šalintina iš kaltinimo, kaip neįrodyta. Be kita ko, iš kaltinimo yra šalinama nuoroda į jau pirmiau nurodytą Teismo psichologijos ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi, kaip jau buvo nurodyta ankstesnėje nutarties dalyje, šis ekspertizės aktas buvo parengtas anksčiau nei byloje aptariami įvykiai ir yra vertinamas išimtinai kaip išvestinis įrodymas, pagrindžiantis P. R. veiksmų neigiamą poveikį M. R. savęs suvokimui, todėl jo citavimas ir nurodymas kaltinime laikytinas pertekliniu.

Kaip buvo minėta pirmiau šioje nutartyje, P. R. pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn yra patrauktas ir dėl to, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dvi dienas prieš A. N. atostogas turėjo pasiimti dukras ir bendrauti su jomis, tačiau to nepadarė ir tokiu būdu pažeidė savo vaikų teisėtus lūkesčius bei interesus leisti laiką su tėvu ir bendrauti su juo.

Šioje administracinio nusižengimo byloje neginčijamai nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), pakeistu (duomenys neskelbtini), nuspręsta iš P. R. priteisti po 200 Eur dydžio išlaikymą nepilnametėms dukroms A. R. ir M. R. iki kiekvienos iš jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Kartu nuspręsta, kad P. R. su dukromis bendrauja porinėmis metų savaitėmis (duomenys neskelbtini), paimdamas A. R. ir M. R. (duomenys neskelbtini) iš ugdymo įstaigos (o dukterims nelankant įstaigos, iš vaikų gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini)), ir grąžindamas abi dukras (duomenys neskelbtini) į jų gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (teismų sprendimo 5.1. punktas); tėvas su dukromis bendrauja neporinėmis metų savaitėmis vieną kartą per savaitę su nakvyne (pasirinkdamas pasiėmimą tik iš (duomenys neskelbtini) vakarų), paimdamas abi dukras iš ugdymo įstaigos (o dukrai (dukroms) nelankant įstaigos, iš vaikų gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini)), ir grąžindamas dukras ryte į ugdymo įstaigą, o dukrai (dukroms) nelankant įstaigos – (duomenys neskelbtini) į jų gyvenamąją vietą. P. R., prasidedant kiekvienam naujam mokslo metų semestrui, kaip įmanoma anksčiau, bet ne vėliau kaip 3 dienas, praneša A. N. apie savo pageidaujamą bendravimo su vaikais dieną neporinėmis metų savaitėmis (5.2. punktas); tėvas ir dukrų mama privalo pranešti vienas kitam apie nenumatytas svarbias aplinkybes, kurios kliudo pasirūpinti vaikais jam priskirtu laiku. Tokiu atveju vaikais rūpinasi kitas iš tėvų (arba to iš tėvų artimieji ar kiti jo įgalioti patikimi suaugę asmenys). Neįvykęs bendravimo laikas nekompensuojamas (5.5. punktas); kol vaikai nelanko mokyklos, kiekvienas iš tėvų turi teisę į iš viso 4 savaičių trukmės poilsį su vaikais per metus, tame tarpe nepertraukiamai 2 savaites bei du kartus po 1 savaitę. Su M. R. tėvas gali atostogauti nepertraukiamai 2 savaites tik tada, kai M. R. sulauks (duomenys neskelbtini). Renkantis atostogų laiką, jis pasirenkamas taip, kad mažiausiai dvi paras iki atostogų vaikai turėtų galimybę pabūti su kitu iš tėvų, pagal nustatytą bendravimo tvarką. Lyginiais metais pirmumo teisę pasirinkti atostogų laiką turi dukrų mama, nelyginiais metais – tėvas. Atostogas tais metais pasirenkantis tėvas/mama kitą iš tėvų apie savo pageidaujamus atostogų su vaikais laikotarpius informuoja iki einamųjų metų (duomenys neskelbtini). Vaikai paimami (duomenys neskelbtini) išvakarėse, prieš pirmą atostogų dieną, ir grąžinami paskutinę atostogų dieną (duomenys neskelbtini). Kitas iš tėvų iki einamųjų metų (duomenys neskelbtini) taip pat nurodo savo atostogavimo laikotarpius. Dukrai (dukroms) pradėjus lankyti mokyklą, kiekvienas iš tėvų turi teisę su vaikais taip pat praleisti pusę jų mokyklinių rudens, žiemos, papildomų žiemos, pavasario atostogų. Dėl šių atostogų laiko pasidalinimo tėvas ir dukrų mama tariasi iš anksto, vadovaudamiesi rotacijos principu (5.6. punktas) (t. 1, b. l. 8-32, 33-57).

Tiek administracinio nusižengimo tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu P. R. neneigė, kad (duomenys neskelbtini) nepasiėmė savo dukrų ir jų ryte į ugdymo įstaigą negrąžino, tačiau pastarasis teigė, jog apie šią aplinkybę iš anksto informavo vaikų motiną A. N., kaip tą numato (duomenys neskelbtini), pakeistas (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 8-32, 33-57). Teismas neturi pagrindo nesutikti su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. R. teiginiais, jog jis pranešė A. N. apie negalėjimą paimti vaikų bylai aktualiu laiku, ką patvirtina pateiktų pranešimų fotonuotraukos (t. 1, b. l. 58-59). Kita vertus, įvertinęs pateiktos informacijos turinį, jos pateikimo laikotarpius bei dažnumą, teismas neturi pagrindo sutikti, kad P. R. šiuos veiksmus atliko laikydamasis teismų sprendimais nustatytos tvarkos bei nepažeisdamas vaikų interesų.

Pirmiau nurodyto (duomenys neskelbtini) sprendimo, pakeisto (duomenys neskelbtini) nutartimi, rezoliucinės dalies 5.5. punkte numatyta, jog tėvas ir dukrų mama privalo pranešti vienas kitam apie nenumatytas svarbias aplinkybes, kurios kliudo pasirūpinti vaikais jam priskirtu laiku. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, jog P. R. (duomenys neskelbtini) privalėjo pasiimti dukras, tačiau to nepadarė, o apie tai, kad negalės pasiimti dukrų, A. N. informavo tą pačią dieną, atitinkamai – (duomenys neskelbtini). Nepaneigtina, jog pirmiau nurodytuose teismų sprendimuose nėra detalizuota kada konkrečiai vienas iš tėvų kitam turi pranešti apie pasikeitusius planus, tačiau įvertinus siekį užtikrinti kuo pastovesnį, kuo nuoseklesnį ir kuo mažiau vaikus traumuojantį tarpusavio santykį, akivaizdu, jog tokios informacijos pateikimas turi būti savalaikis, nekeliantis streso ir suteikiantis galimybę visiems šio santykio dalyviams planuoti savo dienotvarkę. Nagrinėjamu atveju, priešingai pirmiau nurodytoms aplinkybėms, informacija vaikų motinai buvo pateikta dviem atvejais – likus mažiau nei dviem valandoms iki vaikų pasiėmimo iš ugdymo įstaigos, kitu atveju – kelioms valandoms anksčiau. Nurodytos informacijos pateikimas likus tik kelioms valandoms iki vaikų paėmimo iš ugdymo įstaigos, akivaizdžiai sukėlė nepatogumų vaikų motinai, ką pastaroji patvirtino ir bylos nagrinėjimo teisme metu, - ji buvo priversta staigiai keisti planus ir imtis neatidėliotinų veiksmų siekiant užtikrinti vaikų paėmimą iš ugdymo įstaigos laiku. Be kita ko, tokių pranešimų pateikimo laikotarpis ir staiga iškilusi būtinybė vaikų motinai imtis neatidėliotinų priemonių vaikams pasiimti, įtakojo ir pačių vaikų buvimo ugdymo įstaigose laiką, kuris be pateisinamos priežasties užsitęsė. Svarbu pabrėžti ir tai, jog nepaisant pirmiau nurodytos teismų sprendimais nustatytos tvarkos, P. R., kreipdamasis į A. N., jokios informacijos apie susidariusios situacijos neatidėliotinumą, vaikų motinai nepateikė. Anaiptol, buvo pateiktas išimtinai konstatuojamo pobūdžio teiginys, patvirtinantys, kad pastarasis vaikų tą dieną paimti negalės. Bylos nagrinėjimo teisme metu P. R. nurodė, kad kaltinime nurodytu laiku jis vaikų negalėjo paimti dėl to, jog jam teko dirbti. Paklaustas, kodėl šios informacijos nenurodė vaikų motinai, pastarasis nurodė, kad asmeninio pobūdžio informacijos A. N. neteikia, nes tai gali jam pakenkti (t. 2, b. l. 128-132). Pažymėtina, jog būtinybė dirbti, teismo vertinimu, nėra ta aplinkybė, kuri užkerta kelią iš anksto apie tai pranešti vienam iš tėvų ir užtikrinti, jog vaikų paėmimas iš ugdymo įstaigos įvyks laiku, kaip to laukia patys vaikai, ir nesukels nepatogumų tiek patiems vaikams, tiek kitam iš tėvų. Darbinės veiklos vykdymas yra tęstinis, nuoseklus procesas, neatsiejamas nuo nuolatinio planavimo ir darbinių funkcijų paskirstymo tiek kelių dienų, tiek kelių mėnesių laikotarpyje, todėl informacijos pateikimas apie negalėjimą pasiimti vaikų, jau baigiantis įprastinės darbo dienos valandoms – (duomenys neskelbtini), taip pat darbo dienai įsibėgėjus – (duomenys neskelbtini), nelaikytinas nenumatyta svarbia aplinkybe, apie kurią negalima pranešti iš anksto. Aptariamoms aplinkybėms aktualu ir tai, kad toks administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys nebuvo epizodinis – nepasireiškė vieną kartą ir daugiau neturėjo tendencijos kartotinis. Priešingai, tris kartus, ne ilgesniame nei dviejų mėnesių laikotarpyje, P. R. negalėjo pasiimti vaikų ir to nepadarė, kaip jis pats nurodė, dėl vykdomos darbinės veiklos. Akivaizdu, kad pirmą kartą susidarius situacijai dėl darbinės veiklos sukeliamų kliūčių pasiimant vaikus, P. R. turėjo imtis papildomų veiksmų, užtikrinančių, kad tokios situacijos nepasikartotų, - iš anksto planuoti savo darbinę veiklą, numatyti galimas kliūtis pasiimant vaikus, ir galiausiai, net ir susiklosčius nepalankiai situacijai, iš anksto, ne prieš pat vaikų pasiėmimą iš ugdymo įstaigos, apie tai informuoti vaikų motiną.

Pažymėtina, jog pirmiau aptartos ir teismo įrodytomis pripažintos P. R. inkriminuotos aplinkybės, A. R. ir M. R. sukėlė neigiamas pasekmes – pažeidė jų teisėtus lūkesčius ir interesus laiką leisti su tėvu ir bendrauti su juo. Šią teismo išvadą patvirtina tiek vaikų motinos A. N. pateikti paaiškinimai, tiek ekspertės T. G.-N. teismo posėdžio metu pateiktų paaiškinimų turinys. Pasak A. N., dukros A. R. ir M. R. jau žino kada P. R. turi jas pasiimti iš darželio ir visada jo laukia, o šiems susitikimams neįvykus, nusivilia bei nuliūsta, nes laukia bendro laiko su tėvu (t. 2, b. l. 128-132). Pažymėtina, jog teismo ekspertė patvirtino, kad ekspertizės metu buvo nustatyta, jog abejoms mergaitėms abu tėvai ir nuoseklūs santykiai su jais yra svarbūs bei reikalingi. Trukdymas tiems susitikimams vykti arba jų nevykdymas pažeidžia mergaičių poreikį turėti abu tėvus. Abi mergaitės ekspertizės metu, (duomenys neskelbtini), turėjo stiprų prieraišumą prie abiejų tėvų. Buvo rekomendacijos abejoms mergaitėms palaikyti santykį su abiem tėvais. Vienareikšmiškai, kad nesant susitikimams, kartotinai mergaitėms gali atsirasti neigiami padariniai (t. 2, b. l. 134-136).

Taigi, iš pirmiau aptartų įrodymų, jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių, neginčijamai nustatyta, jog P. R. bylai aktualiu laiku A. R. ir M. R. teismo sprendimais nustatytu laiku iš ugdymo įstaigos nepasiėmė, taip pat į ugdymo įstaigą negrąžino, ir tokiu būdu pažeidė vaikų teisėtus lūkesčius leisti laiką su tėvu. Nors P. R. apie tai informavo vaikų motiną, tačiau to informavimo laikas, turinys, taip pat pakartotinumas, nesuteikia pagrindo pripažinti, kad toks pasirinktas elgesio modelis buvo tinkamas ir užkirto kelią neigiamų padarinių atsiradimui.

Galiausiai, be visų pirmiau aptartų ir P. R. Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuotų skundo argumentų, svarbu aptarti ir skundžiamo Nutarimo dalį, kurioje P. R. pripažintas pažeidęs vaikų teisėtus lūkesčius ir interesus leisti laiką kartu, dėl to, kad (duomenys neskelbtini) 2 dienas prieš A. N. atostogas, nepasiėmė vaikų.

Kaip jau buvo minėta, (duomenys neskelbtini) sprendimo, pakeisto (duomenys neskelbtini) nutartimi, rezoliucinės dalies 5.6. punkte, be kita ko, numatyta, kad lyginiais metais pirmumo teisę pasirinkti atostogų laiką turi dukrų mama, nelyginiais metais – tėvas. Renkantis atostogų laiką, jis pasirenkamas taip, kad mažiausiai dvi paras iki atostogų vaikai turėtų galimybę pabūti su kitu iš tėvų pagal nustatytą bendravimo tvarką (t. 1, b. l. 8-32, 33-57).

Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo P. R. neginčijo, kad jis (duomenys neskelbtini) vaikų dvi dienas prieš A. N. atostogas nepasiėmė, tačiau nurodė, jog A. N. atostogas pasirinko, priešingai teismų sprendimuose numatytai tvarkai, todėl jis ir nepasiėmė vaikų (t. 2, b. l. 128-132). Susipažinus su A. N. ir P. R. susirašinėjimo elektroninių laiškų forma turiniu, priešingai P. R. teiginiams, matyti, kad pastarasis, kaip tai numatyta teismų sprendimuose, pirmasis nelyginiais metais – (duomenys neskelbtini) kreipėsi į A. N. ir ją informavo apie jo pasirinktus atostogų su vaikais laikus, o būtent – laikotarpius (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 59). Be kita ko, priešingai pastarojo teismo posėdžio metu išsakytiems teiginiams, būtent A. N. buvo tas asmuo, kuris pagal P. R. pateiktą grafiką, pakoregavo savo atostogų grafiką ir P. R. (duomenys neskelbtini) informavo apie jos atostogų laiką (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 61). Pažymėtina ir tai, jog A. N. pateiktas atostogų grafikas buvo sudarytas taip, kad nesikirstų su P. R. atostogų grafiku. Nepaisydamas minėtos aplinkybės ir nesivadovaudamas pirmiau nurodytais teismų sprendimais nustatyta vaikų pasiėmimo vieno iš tėvų atostogų metu tvarka, P. R. (duomenys neskelbtini), likus dviem dienoms iki A. N. atostogų pradžios, vaikų nepasiėmė. Iš pirmiau nurodyto susirašinėjimo matyti, kad P. R. nesutiko su jam tenkančia pareiga pasiimti vaikus dvi dienas prieš A. N. atostogas abu. Pastarasis, atsakydamas į A. N. klausimą dėl jo galimybės pasiimti vaikus (duomenys neskelbtini), nurodė, kad vaikų pasiėmimas tokiu laikotarpiu yra tik vaikų kilnojimas iš vienų namų į kitus, kas prieštarauja teismo ekspertės rekomendacijoms, ir, galiausiai, atsakymo į jam užduotą klausimą nepateikė (t. 1, b. l. 61).

Taigi, iš pirmiau aptarto P. R. ir A. N. tarpusavio susirašinėjimo matyti, jog nepaisant P. R. suteiktos teisės (duomenys neskelbtini) pirmam pasirinkti pageidaujamas atostogas, A. N. neprieštaravimo dėl pasirinkto atostogų laiko, P. R. nesutiko vaikus pasiimti likus dviem dienom iki A. N. atostogų bei tai grindė išimtinai savo subjektyviu vertinimu apie galimai vaikams daromą žalą, kai tuo tarpu pats, priešingai teismo eksperto pateiktoms rekomendacijos dėl būtinybės kuo didesnį laiko tarpą vaikams leisti kartu, vaikų atostogas planavo taip, jog didžiąją dalį atostogų abu vaikai būtų atskirti. Akivaizdu, kad kartotinai vaikams neleidžiant laiko su tėvu, kai tas laikas jiems yra numatytas pagal įsiteisėjusius ir vykdytinus teismų sprendimus, P. R. pažeidė teisėtus jų lūkesčius leisti laiką kartu su tėvu ir su juo bendrauti.

Visų anksčiau aptartų aplinkybių kontekste, teismas daro išvadą, kad skundžiamas Institucijos Nutarimas yra priimtas tinkamai įvertinus byloje surinktus duomenis, pagrįstai P. R. veiksmus kvalifikavus pagal ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymius bei jam paskyrus tinkamą ir proporcingą administracinę nuobaudą. Institucija, priešingai P. R. tiek Vilniaus miesto apylinkės teismui nurodytiems argumentams, tiek teismo posėdžio metu pateiktiems paaiškinimams, išsamiai išanalizavo administracinio nusižengimo bylos medžiagą, bei šios medžiagos visumos pagrindu priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą. Vien tai, kad toks sprendimas neatitinka subjektyvios administracinėn atsakomybėn patraukto asmens faktinių aplinkybių interpretacijos, nepatvirtina, kad toks sprendimas yra ydingas bei naikintinas, todėl P. R. skundas atmestinas.

Dėl proceso išlaidų

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo P. R. Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuotame skunde, be prašymo panaikinti skundžiamą Institucijos Nutarimą, taip pat pateikė prašymą priteisti 100 Eur dydžio išlaidas, patirtas už advokato suteiktas paslaugas.

Pagal ANK 666 straipsnį administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Pagal teismų praktiką bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos atsižvelgiant į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta administracinio nusižengimo byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (LAT nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-5-303/2021).

Nagrinėjamu atveju būtent administracinėn atsakomybėn patrauktas P. R. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl skundžiamo Institucijos Nutarimo panaikinimo. Teismas nenustatė, kad pastarojo skundžiamas Nutarimas yra neteisėtas, nepagrįstas ir naikintinas, todėl P. R. patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 10 d. nutartimi pripažinus A. R. ir M. R. nukentėjusiosiomis, taip pat šiai bylai jų įstatymine atstove paskyrus (duomenys neskelbtini) parinktą advokatą R. J., Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gauta (duomenys neskelbtini) pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos 147,92 Eur vertės išlaidų priteisimo valstybės naudai už A. R. ir M. R. suteiktą teisinę pagalbą (t. 2, b. l. 159-162).

Nagrinėjamu atveju pripažinus, kad P. R. atžvilgiu priimtas skundžiamas Nutarimas yra teisėtas bei pagrįstas, o P. R. padaryti teisei priešingi veiksmai sukėlė neigiamus išgyvenimus A. R. ir M. R. – joms buvo padaryta neturtinio pobūdžio žala, A. R. ir M. R. buvo pagrįstai suteikta teisinė pagalba, todėl suteiktos pagalbos dydis – 147,92 Eur priteistinos iš administracinėn atsakomybėn patraukto P. R. valstybės naudai.

Be kita ko, bylos nagrinėjimo teisme metu pareiškėjos A. N. įgaliotas atstovas pateikė prašymą priteisti jo atstovaujamosios patirtas bylinėjimosi išlaidas, o būtent – 677,60 Eur sumą, kartu pateikdamas ir minėtą prašymą pagrindžiančius Kasos pajamų orderio kvitą bei PVM sąskaitą – faktūrą (t. 2, b. l. 115-116).

Kaip buvo minėta pirmiau, proceso išlaidų atlyginimo klausimas administracinių nusižengimų bylose yra sprendžiamas remiantis BPK numatytu teisiniu reguliavimu.

BPK 103 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, kad proceso išlaidas sudaro: 1) liudytojams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti; 2) liudytojams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų atitraukimą nuo įprastinio darbo; 6) kitos išlaidos, kurias teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 104 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso išlaidos liudytojui atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų. Šių išlaidų atlyginimo tvarką ir jų dydžius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo.

Pažymėtina, jog A. N. bylos nagrinėjimo teisme metu dalyvavo kaip asmuo, kurio pateikto pareiškimo pagrindu P. R. atžvilgiu buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena. Pažymėtina, jog A. N., atsižvelgiant į konfliktinius tarpusavio santykius su P. R., siekiant objektyvaus ir nešališko proceso šalių interesų atstovavimo, jų bendrų vaikų įstatymine atstove šioje byloje nebuvo pripažinta. Tai reiškia, kad pastaroji procese paaiškinimus pateikė kaip liudytoja. ANK 583 straipsnis, kaip vieną iš liudytojui tenkančių teisių, numato teisę gauti turėtų išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad A. N. apklausa buvo atlikta vieno posėdžio metu, o tolimesnis jos dalyvavimas procese nebuvo būtinas – A. N. tolimesniame procese dalyvavo savo nuožiūra, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas atlyginti A. N. patirtas proceso išlaidas, kita vertus, nėra tikslinga atlyginti visas advokato nurodytas išlaidas.

Pagal formuojamą teismų praktiką, proceso dalyvio nurodomas patirtų išlaidų, be kita ko, ir advokato pagalbai, dydis neįpareigoja teismo priteisti visos nurodomos sumos; tai tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos išlaidų sumos, jeigu yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma išlaidų suma yra per didelė, t. y. pagal bylos aplinkybes tokia išlaidų suma advokato teikiamai teisinei pagalbai įgyvendinti nebuvo būtina ir yra nepagrįsta (LAT nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-5-303/2021, 2AT-7-6-303/2021, 2AT-80-594/2022).

Kaip jau buvo minėta, A. N. apklausa buvo atlikta vieno posėdžio metu, pastarosios įgaliotas atstovas taip pat pateikė tam tikrus dokumentus, susijusius su A. N. pareiškimu, adresuotu Institucijai. Kituose teismo posėdžiuose buvo sprendžiamas klausimas dėl nukentėjusiųjų procesinio statuso suteikimo A. R. ir M. R., buvo apklausta ekspertė. Visos šios aplinkybės, įvertinus tai, kad A. N. dalyvavimas viso proceso metu nebuvo būtinas, leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog prašomas priteisti proceso išlaidas yra tikslinga sumažinti iki 300 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis, 646 straipsniu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. R. skundą atmesti.

Patikslinti (duomenys neskelbtini) E. S. 2024 m. sausio 19 d. nutarimo dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, Nr. (duomenys neskelbtini) „Pažeidimo esmės“ dalį, iš jos turinio pašalinant frazę „bei, galimai, apsunkino pažintinę raidą“, taip pat nuorodą į Teismo psichologijos ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame konstatuotas išvadas.

Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

(duomenys neskelbtini) prašymą dėl išlaidų priteisimo tenkinti ir iš P. R. valstybės naudai priteisti 147,92 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt septynis eurus ir devyniasdešimt du euro centus) proceso išlaidų už A. R. ir M. R. suteiktą advokato teisinę pagalbą.

A. N. įgalioto atstovo advokato K. K. prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo iš P. R. tenkinti iš dalies ir A. N. naudai iš P. R. priteisti 300 Eur (trijų šimtų eurų) proceso išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

P. R. prašymą dėl proceso išlaidų atlyginimo atmesti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.