Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjas turi savo buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, nekilnojamojo turto duomenų bylą, kurią sudarė VĮ Registrų centras 1992 m., koregavo 1999 m. Joje patalpų eksploatacijos lentelėje, sudarytoje 1992 m. liepos 7 d. buto privatizavimui, jau buvo įtrauktos dvi rūsio patalpos.

Įėjimas į abi rūsio patalpas suformuotas tik iš pareiškėjui priklausančio gyvenamojo namo ir prie jo pastatyto priestato, yra durys ir laiptai iš 5 buto. Priestato rekonstrukcija teisėta, įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Iki rekonstrukcijos priestatas buvo mažesnis, medinis. Pareiškėjas neatliko jokių savavališkų veiksmų.

1999 m. lapkričio 2 d., prieš registruojant pareiškėjo atliktą rekonstrukciją, buvo sudaryti 5 buto duomenų atnaujinimai, patalpų eksploatacijoje vėl įtrauktos patalpos ir po buto patalpomis įtraukta patalpa R-l/19,20 kv. m ploto sandėlis bei antra patalpa R-2/15,60 kv. m ploto sandėlis, iš viso nurodyta 34,80 kv. m. VĮ Registrų centras sudarė nuosavybės 1999-12-16 pažymėjimą, kuriame nurodoma kavinė su rūsiu. Šie duomenys yra VĮ Registrų centro archyvinėje pastatų (duomenys neskelbtini) byloje.

Niekada rūsio patalpomis nesinaudojo kiti savininkai ir nereiškė dėl to pretenzijų. Niekada nebuvo galimybės patekti į šias patalpas kitiems savininkams – nei iš 21-ojo, nei iš 23-iojo namo. Pareiškėjas teisėtai gavo leidimą pakeisti buto paskirtį į kavinės ir tam buvo sudarytas projektas, gauti visi bendraturčių ir kaimynų sutikimai. Projektas suderintas reikiamose institucijose. Iš projekto matyti, kad priestatas buvo suprojektuotas taip, kad būtų galima patekti į rūsio patalpas, kurios buvo planuojamos panaudoti kavinės veiklai. Statyba po jos baigimo buvo atiduota eksploatuoti ir nebuvo nustatyta jokių pažeidimų, iš jų ir kitų savininkų nuosavybės teisių. Dėstomas aplinkybes patvirtina pateiktas projektas ir savininkų sutikimai, pastatytos kavinės-baro ir priestato rekonstrukcijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos komisijos priėmimo aktas, 1999 m. spalio 27 d. leidimas vykdyti statybos darbus Nr. 1013-8-99, Architekto rūsių tyrimai 1994 m.

Pareiškėjas rekonstrukcijos metu rūsio patalpose nėra atlikęs statybos darbų, yra išlikę autentiškos raudonų plytų sienos, lubos, nišos sienose. Svarbiausia, kad įėjimas yra suformuotas tik iš 25 namo per pareiškėjui priklausančias patalpas.

Rūsio patalpos R-1, R-2 nėra M. K. buto priklausinys, jos negalėjo būti įtrauktos pirkimo–pardavimo dokumentuose, banko ar vertintojų sudarytuose patalpų vertinimo dokumentuose, patalpų eksploatacijos lentelėse. Rūsio patalpos pardavėjo Kauno darbininkų sąjungos nebuvo perduotos M. K. pirkimo–pardavimo sutartimi (sutarties 4.1, 4.2 p.). M. K. ir prieš perkant butą nebuvo pateiktos apžiūrai rūsio patalpos, o sutartyje nenurodyta jokios problemos, teisiniai ginčai ar pan. dėl rūsio patalpų.

Neįprasta situacija dabartiniu požiūriu yra susidariusi dėl namų statybų metu 1895 m. buvusių aplinkybių, nes ant vienu metu išlietų pamatų, rūsio patalpų buvo pastatytas ir įregistruotas ne vienas gyvenamasis namas, o du gyvenamieji namai su bendra, sublokuota siena.

Priėmimo naudoti akto pagrindu buvo registruojama buto rekonstrukcija į kavinę-barą, todėl priėmimo naudoti aktas yra nuosavybės teises patvirtinantis dokumentas. Kiek žinoma, M. K. buto techninės apskaitos byloje nėra patalpų eksplikacijoje įtrauktos rūsio patalpos.

VĮ Registrų centro Kauno skyrius nepagrįstai neanalizavo M. K. buto (duomenys neskelbtini), nuosavybės istorijos. 2000 m. rugpjūčio 24 d. akte nėra nurodyta rūsio patalpų, o M. K. nusipirkus butą, centrinio duomenų banko išraše jau nurodytos rūsio patalpos. VĮ Registrų centras galimai klaidingai atliko įrašus apie butą (duomenys neskelbtini), pateikė neteisingus duomenis sandorio sudarymui 2016 m. gegužės 3 d., todėl šiuo metu M. K. reiškia pretenzijas į rūsio patalpas ir argumentuoja tai VĮ Registrų centro centrinio duomenų banko išrašu. VĮ Registrų centras turėjo išsiaiškinti, kuriuo momentu atsirado klaidingas įrašas apie rūsį ir imtis priemonių išspręsti problemą, kad nebūtų pažeistos ar ginčijamos pareiškėjo nuosavybės teisės.

Teritorinis registratorius nepagrįstai teigia, kad prašomų duomenų ištaisymas negali būti laikomas techninės klaidos taisymu, nes sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog toks ištaisymas pažeis teisių į tuos nekilnojamuosius daiktus turėtojų interesus (savininko M. K. nuosavybės teises). Klaidos atlikimas negali sukurti teisinių padarinių, t. y. šiuo atveju negali sukurti M. K. teisės į rūsio patalpas, be to, nežinia, į kurias, nes nenurodyti šifrai, plotai. Kaip žinia iš teisminės praktikos, iš ne teisės negali gimti teisė.

VĮ Registrų centro centrinis registratorius taip pat nesiėmė priemonių, kad butui (duomenys neskelbtini), kuriam niekada nepriklausė, niekada nesinaudota, neturėta net galimybės patekti į rūsio patalpas R-l, R-2, būtų panaikintas abstraktus įrašas „su rūsiu“. 2018 m. vasario 27 d. buvo priimtas sprendimas Nr. csprl-53, kuriuo paliktas galioti teritorinio registratoriaus 2018 m. sausio 9 d. sprendimas. Sprendime nurodoma, kad duomenų apie rūsį registre taisyti nėra pagrindo, nes įrašas atitinka M. K. pirkimo–pardavimo sutartį. VĮ Registrų centras nepatikrino ir neįvertino, kad prieš tai buvusios savininkės Kauno darbininkų sąjungos nuosavybės įgijimo dokumente – akte – nebuvo nurodytas įgytas rūsys, todėl prieš sandorį VĮ Registrų centras neturėjo pagrindo išduoti pardavimui 2016 m. gegužės 3 d. pažymą apie butą su rūsiu. Logiška ir dėsninga, kad, išdavus neteisingą pažymą apie rūsį, notaras jos pagrindu neteisingai aprašė objekto registro duomenis 2.2 punkte. Nors sutarties 2.1 punkte nurodoma, kad parduodamas butas, neįvardijant rūsio patalpos ar patalpų.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės yra įregistruotos M. K. vardu 2016 m. gegužės 10 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. ML-655 pagrindu. Šis butas yra pastate lA2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, į 46,46 kv. m negyvenamąsias patalpas – kavinę-barą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės yra įregistruotos A. P. vardu 1992 m. rugpjūčio 14 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 3-12710 ir 1999 m. lapkričio 17 d. statinio priėmimo naudotis akto pagrindu.

2018 m. sausio 3 d. VĮ Registrų centro Kauno filiale buvo gautas pareiškėjo advokatės K. Č. 2017 m. gruodžio 8 d. pareiškimas-skundas, kuriuo buvo prašoma ištaisyti buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, panaikinant įrašą apie rūsį. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojas, išnagrinėjęs Nekilnojamojo turto registro duomenis bei dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys yra įrašyti, bei vadovaudamasis jo veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, 2018 m. sausio 9 d. priėmė teritorinio registratoriaus sprendimą Nr. (3.1.6.)KAS-28 šio prašymo dėl klaidingų duomenų ištaisymo netenkinti. Pareiškėjui apskundus teritorinio registratoriaus sprendimą Centriniam registratoriui, 2018 m. vasario 27 d. Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija priėmė sprendimą Nr. csprl-53, kuriuo nutarta 2018 m. sausio 9 d. teritorinio registratoriaus sprendimą Nr. (3.1.6.)KAS-28 palikti galioti kaip teisėtą ir pagrįstą.

Administracinė byla yra iškelta dėl to, kad būtų įvertinta, ar teisėtai ir pagrįstai 2018 m. sausio 9 d. teritorinis registratorius atsisakė pareiškėjo prašymo pagrindu taisyti trečiajam suinteresuotam asmeniui M. K. nuosavybės teise priklausančio buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis (panaikinant įrašą, jog šis butas yra su rūsiu). M. K. jam priklausantį butą su rūsiu E. (duomenys neskelbtini), įsigijo iš Kauno darbininkų sąjungos, kuriai nuosavybės teisės buvo įregistruotos 2000 m. liepos 20 d. Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų turto paskirstymo įstatymo Nr. VIII-1890 ir 2000 m. rugpjūčio 24 d. priėmimo–perdavimo akto Nr. 13 pagrindu. Nors nuosavybės teisės į šį butą pirmą kartą buvo išviešintos 2016 m. balandžio 27 d., tačiau pats butas, kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, kadastro duomenų byloje buvo aprašytas jau nuo 1999 m. gruodžio 6 d., o jo duomenys į Nekilnojamojo turto registrą įrašyti 2000 m. rugsėjo 12 d. Būtent tuo metu Nekilnojamojo turto registre ir buvo užfiksuota, kad šis butas yra su rūsiu. Tarp M. K. ir Kauno darbininkų sąjungos sudarytoje pirkimo–pardavimo sutartyje buvo aiškiai nurodoma, kad perleidžiamas butas yra su rūsiu. Be to, 2017 m. sausio 11 d. UAB „Inventora“ matininkė yra parengusi naują šio buto kadastro duomenų bylą, kurios pagrindu buvo patikslinti buto duomenys Nekilnojamojo turto registre. Šios kadastro duomenų bylos 1D formoje taip pat yra nurodyta, jog butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra su rūsiu.

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalis numato, jog suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad į Nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų. Pastebėtina ir tai, jog šiame Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnyje, kuriame įtvirtinta suinteresuotų asmenų teisė kreiptis į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją dėl klaidingų duomenų ištaisymo ar dėl kitų veiksmų, susijusių su daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą įgyvendinimu, atlikimo, taip pat yra nustatytos taisyklės, turinčios užtikrinti konstitucinio nuosavybės neliečiamumo principo įgyvendinimą. Taigi, minėto straipsnio 2 dalis numato, kad techninės klaidos gali būti ištaisytos tuo atveju, jei nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Kadangi 2016 m. gegužės 5 d. tarp M. K. ir Kauno darbininkų sąjungos buvo sudarytas buto perleidimo sandoris, kuriame perleidžiamas butas nurodomas kartu su rūsiu, Nekilnojamojo turto registro duomenų, nepažeidžiant šio sandorio šalių interesų, ištaisyti nėra galimybės nesant nuginčytam trečiojo suinteresuoto asmens M. K. nuosavybės teisių įgijimo į butą su rūsiu pagrindui bei patikslintai nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylai, teritorinis registratorius neturėjo teisės taisyti šio buto Nekilnojamojo turto registro duomenis, panaikindamas įrašą, jog šis butas yra su rūsiu.

Dėl rūsio patalpų tarp pareiškėjo A. P. ir trečiojo suinteresuoto asmens M. K. vyksta civilinis ginčas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1678-944/2018 pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovui A. P.. Atsakovas A. P. minėtoje byloje pareiškė patikslintą priešieškinj, kuriuo prašo pripažinti ginčo rūsio patalpas jo nuosavybe bei pripažinti negaliojančia sandorio tarp M. K. ir Kauno darbininkų sąjungos dalį, kuria M. K. įgijo rūsio patalpas. Taigi, pats pareiškėjas A. P., be šios administracinės bylos inicijavimo, yra pasirinkęs ir kitą savo galimai pažeistų teisių gynimo būdą, kuomet teismine tvarka yra ginčijamas M. K. nuosavybės teisių įregistravimo pagrindas ir taip pat sprendžiamas rūsio patalpų priklausomumo klausimas. Mano, jog ši administracinė byla dėl teritorinio registratoriaus sprendimo atsisakyti ištaisyti klaidingus duomenis panaikinimo yra iškelta visiškai nepagrįstai ir skundas turėtų būti atmestas.

Be to, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 14 straipsniu, daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą Nekilnojamojo turto registre registruojamos nekilnojamojo daikto registro įrašu. Nuosavybės teisės į butą su rūsiu Kauno darbininkų sąjungos vardu įregistruotos 2016 m. balandžio 27 d., o M. K. vardu nuosavybės teisės įregistruotos 2016 m. gegužės 12 d. Šių teritorinio registratoriaus sprendimų pareiškėjas neginčija ir niekada neginčijo. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 25 straipsnis numato, jog prieš kreipiantis į administracinį teismą viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai įstatymų nustatytais atvejais turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30, 31 straipsniai numato privalomą išankstinę ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarką, t. y. teritorinio registro tvarkytojo sprendimas per vieną mėnesį nuo skundžiamo sprendimo priėmimo dienos turi būti skundžiamas centriniam registratoriui, o centrinio registratoriaus – administracines bylas dėl viešojo administratoriaus subjektų veiksmų nagrinėjančiam teismui. VĮ Registrų centro Kauno filialo nuomone, pareiškėjas, prašydamas ištaisyti neva klaidingus duomenis Nekilnojamojo turto registre, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nes taip siekia išvengti Administracinių bylų teisenos įstatyme numatytų terminų viešojo administravimo subjekto priimtų sprendimų apskundimui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo M. K. visiškai palaikė teismui pateiktą atsiliepimą ir paaiškino, kad pareiškėjas nurodo, jog turėjo visus leidimus, reikalingus rekonstrukcijai atlikti, ir rekonstrukcijos priėmimo aktas gali būti laikomas ginčo rūsiu nuosavybės įgijimo aktu.

Pareiškėjo pateikti dokumentai patvirtina, jog jis teisėtai atliko priestato rekonstrukciją ir priestatas gali būti naudojamas patekimui į rūsio patalpas, tačiau toks sąlygų patekti į rūsio patalpas sudarymas nereiškia, jog įgyjama nuosavybės teisė į rūsio patalpas. Pareiškėjo cituojamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo straipsnis taikomas tik pareiškėjo pastatytam priestatui, o ne visoms rūsio patalpoms, kurių pareiškėjas niekada nebuvo įgijęs.

Pareiškėjas skųsdamas atsakovo Sprendimą nuolat nurodo, jog pirkimo–pardavimo sutartyje yra nurodyta, jog jis įsigijo butą su rūsiu. Tačiau pareiškėjo nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartyje yra nurodyta, jog pareiškėjas: „perka butą Nr. 5 (penktą), kuriame yra trisdešimt keturi ir devyniasdešimt viena šimtoji (34,91) kv. m. naudingo ploto ir 0,025 dalyje mūrinio ūkinio pastato 7J2/p, butas randasi mūriniame gyv. name su rūsiu 1A2p, esančiame (duomenys neskelbtini) (dvidešimt trečias)“. Akivaizdu, jog pareiškėjas siekia suklaidinti teismą, kadangi minėta nekilnojamojo turto sutarties nuostata reiškia, jog butas yra name su rūsiu, o ne parduodamas su rūsiu, kaip nuolat teigia pareiškėjas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra ne kartą aiškinęs minėto NTR įstatymo straipsnio taikymą. LVAT, spręsdamas klausimą dėl galimybės ištaisyti klaidą Nekilnojamojo turto registre, pirmą kartą plačiau pasisakė 2009 m. birželio 18 d. nutartyje, kurioje nurodė, jog: „būtina sąlyga techninio pobūdžio klaidų taisymo procedūrai atlikti yra fakto, kad toks ištaisymas nepažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus, konstatavimas. Jeigu yra pagrindas manyti, kad prašomas Nekilnojamojo turto registro duomenų ištaisymas gali pažeisti teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus, taisymo procedūra negalima. T. y. darytina išvada, kad pakanka konstatuoti, jog klaidos ištaisymas gali pažeisti trečiųjų asmenų teisėtus interesus, ir klaidos taisymo procedūra tampa negalima“ (LVAT 2009 m. birželio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-502-725/2009). Vėlesnė LVAT praktika taip pat pabrėžė, jog reikia vertinti ne tik faktą, kad klaidos taisymas ne tik nepažeis trečiojo asmens teisėtų interesų, bet apskritai, kad: „Nekilnojamojo turto registro klaidų taisymas turi būti išskirtinė procedūra, taikoma išimtinais atvejais, kai visiškai nekyla abejonių dėl grynai techninio pobūdžio klaidos buvimo“ (LVAT 2017 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-543-442/2017).

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, taip pat duomenis, esančius Nekilnojamojo turto registre, akivaizdu, jog susidariusi situacija apskritai negali būti vertinama kaip klaida. Pareiškėjui visada buvo žinoma, jog jam priklausančio nekilnojamojo turto registro išraše nėra nurodytos rūsio patalpos. Pareiškėjas niekada nesikreipė į atsakovą su prašymu taisyti neva esančią klaidą, taip savo veiksmais parodydamas, jog niekada nemanė, jog Nekilnojamojo turto registro duomenys yra klaidingi.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. A. D. teismo posėdžio metu ginčą spręsti paliko teismo nuožiūra.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno darbininkų sąjunga pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodo iš esmės tokias pat aplinkybes, kaip ir M. K.. Teigia, jog visiškai palaiko atsakovo poziciją byloje. Pažymėjo, jog pareiškėjas iš esmės teigia, jog Nekilnojamojo turto registre yra padaryta klaida ir ginčo rūsio patalpos turi priklausyti pareiškėjui. Kauno darbininkų sąjungos vertinimu, duomenis, įrašytus Nekilnojamojo turto registre, negalima laikyti klaida. Nuo pat tada, kai M. K. buvo perduotas butas, Kauno darbininkų sąjunga ne kartą kreipėsi į pareiškėją su prašymu atlaisvinti rūsio patalpas, tačiau prašymas nebuvo įgyvendintas. Pareiškėjas, gavęs minėtus prašymus, turėjo suprasti, kad Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teisė į rūsio patalpas tuo laikotarpiu buvo įregistruota Kauno darbininkų sąjungai, tačiau pareiškėjas niekada nesikreipė į atsakovą dėl neva esančios klaidos taisymo. Toks pareiškėjo neveikimas reiškia, jog pats pareiškėjas duomenų Nekilnojamojo turto registre niekada nelaikė klaida.

Pareiškėjas prašo: 1) panaikinti VĮ Registrų centro 2018 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. csprl-53 dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo; 2) panaikinti 2018 m. sausio 9 d. teritorinio registratoriaus sprendimą Nr. (3.1.6.)KAS-28; 3) įpareigoti atsakovą panaikinti nekilnojamojo turto duomenis apie (duomenys neskelbtini) buto abstraktų įrašą apie rūsį.

Pareiškėjas skunde nurodo, jog atsakovo pateiktuose Nekilnojamojo turto registro išrašuose yra padaryta klaida, kadangi M. K. priklausančio nekilnojamojo turto registro išraše nurodyti duomenys, jog jam priklausantis butas yra su rūsiu. Spręsdamas, jog Nekilnojamojo turto registro išraše yra padaryta klaida, pareiškėjas nurodo, kad: 1999 m. lapkričio 2 d. pareiškėjui priklausančių patalpų duomenų byloje yra nurodytas registruojamas ginčo rūsys; įėjimas į rūsį suformuotas tik iš pareiškėjui priklausančio 23-iojo gyvenamojo namo ir prie jo pastatyto priestato, t. y. yra durys ir laiptai iš 5 buto; pareiškėjui priklausančio priestato rekonstrukcija teisėta, įregistruota Nekilnojamojo turto registre; 1999 m. gruodžio 16 d. atsakovas sudarė nuosavybės pažymėjimą, kuriame nurodoma kavinė su rūsiu; niekada anksčiau rūsio patalpomis nesinaudojo kiti savininkai ir nereiškė pretenzijų; niekada nebuvo galima patekti į rūsio patalpas kitiems savininkams – nei iš 21-ojo namo, nei iš 23-iojo namo. Pareiškėjas taip pat nurodo, jog Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nurodyta, kad: „Statinio priėmimo naudoti aktas yra pagrindas atlikti jo teisinę registraciją Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka“. Pareiškėjo manymu, M. K. nebuvo perduotas rūsys.

2017 m. gruodžio 8 d. pareiškėjas pateikė pareiškimą-skundą atsakovui. 2018 m. sausio 9 d. atsakovas pateikė raštą Nr. (3.1.6)KAS-28 dėl informacijos pateikimo, kuriuo pareiškėjo skundas buvo atmestas. 2018 m. sausio 26 d. pareiškėjas kreipėsi į centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisiją nesutikdamas su atsakovo 2018 m. sausio 9 d. sprendimu. 2018 m. vasario 27 d. ginčų nagrinėjimo komisija sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.