- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-23
- Bylos Nr.
- A-756-121-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00148-2011-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Roma Sabina Alimienė, Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pran.)
- Pareiškėjas
- A. J.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės, Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. J. prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. J. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir VSDFV Vilniaus skyrius) 2010 m. lapkričio 11 d. raštą Nr. (9.1)7-P-2263 „Dėl sprendimo išieškoti A. J. personalinės įmonės skolą priverstine tvarka vykdymo“; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDF valdyba) 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. (9.8)I-8170; 3) nutraukti 590,81 Lt skolos priverstinio išieškojimo procedūrą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 31 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. J. 2011 m. balandžio 13 d. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinis skundas buvo priimtas ir kartu su administracine byla perduotas nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
II.
Pareiškėjas A. J. padavė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Pareiškėjas prašo sustabdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą Nr. (8.5)7-10-17709. Pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 31 d. sprendimu buvo atmestas jo prašymas nutraukti VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. lapkričio 11 d. raštu Nr. (9.1)7-P-2263 pradėtą priverstinį 590,81 skolos išieškojimą pagal VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. balandžio 16 d. sprendimą Nr. (8.5)7-10-17709. Pareiškėjas 2011 m. rugsėjo 7 d. gavo patvarkymą vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl minėtos skolos išieškojimo. Kadangi šioje byloje yra ginčijamas pats pradėto priverstinio išieškojimo teisėtumas, taip pat išieškomos sumos dydis, akivaizdu, kad išieškojus skolą, teismo sprendimo, tuo atveju, jei būtų patenkintas pareiškėjo skundas, įvykdymas žymiai pasunkėtų. Pareiškėjas patirs nuostolių kreipdamasis iš naujo dėl atgręžtinio sprendimo vykdymo, procesas užsitęs, taip pat pareiškėjas patirs nuostolių, nes negalės disponuoti minėta pinigų suma. Todėl, pareiškėjo nuomone, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 2 dalies 2 punktu, išieškojimas pagal vykdomąjį dokumentą Nr. (8.5)7-10-17709 stabdytinas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Prašymas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Pagal ABTĮ 71 straipsnio 2 dalį reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) uždraudimas atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas.
Šioje administracinėje byloje pareiškėjas A. J. skundžia VSDFV Vilniaus skyriaus veiksmus, susijusius su skolos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui išieškojimu priverstine tvarka, ir VSDF valdybos 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. (9.8)I-8170, kuriuo buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl minėtų VSDFV Vilniaus skyriaus veiksmų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. balandžio 16 d. sprendimu Nr. (8.5)7-10-17709 buvo nuspręsta priverstine tvarka išieškoti iš A. J. personalinės įmonės turto 590,81 Lt (551,13 Lt socialinio draudimo įmokų ir 39,68 Lt delspinigių) (b. l. 6). VSDFV Vilniaus skyrius 2010 m. lapkričio 11 d. raštu Nr. (9.1)7-P-2263 išsiuntė VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. balandžio 16 d. sprendimą Nr. (8.5)7-10-17709 dėl 590,81 Lt skolos priverstinio išieškojimo vykdyti antstolei B. Č. (b. l. 4). Pareiškėjo nuomone, nagrinėjamu atveju yra praleistas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 7 dalyje numatytas socialinio draudimo įmokų ir priskaičiuotų delspinigių bei baudų priverstinio išieškojimo senaties terminas, todėl aukščiau nurodytas VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. balandžio 16 d. sprendimas Nr. (8.5)7-10-17709 negalėjo būti pateiktas vykdyti antstolei. Atsakovas laikosi priešingos pozicijos. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad priverstinio išieškojimo senaties terminas nagrinėjamu atveju praleistas nebuvo.
Iš teismui pateiktos antstolės B. Č. 2011 m. rugsėjo 1 d. patvarkymo kopijos matyti, kad VSDFV Trakų skyriui antstolė B. Č. išsiuntė vykdyti VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. balandžio 16 d. sprendimą Nr. (8.5)7-10-17709, reikalaudama iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Taigi, nagrinėjamu atveju nesustabdžius išieškojimo pagal VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. balandžio 16 d. sprendimą Nr. (8.5)7-10-17709, kuris šiuo atveju laikytinas vykdomuoju dokumentu, teismo sprendimo vykdymas galėtų pasunkėti tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas pripažintų, kad socialinio draudimo įmokų ir delspinigių priverstinio išieškojimo senaties terminas yra praleistas, ir panaikintų Vilniaus apygardos administracinio teismo priimtą sprendimą bei pareiškėjo skundą patenkintų, – tokiu atveju turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl įvykdymo atgręžimo ir jau išieškotų sumų grąžinimo, kas pareikalautų papildomų procedūrų ir laiko.
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tenkintinas ir išieškojimas pagal VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. balandžio 16 d. sprendimą Nr. (8.5)7-10-17709 stabdytinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, 3 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. J. prašymą patenkinti.
Sustabdyti išieškojimą pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2010 m. balandžio 16 d. sprendimą Nr. (8.5)7-10-17709 „Dėl A. J. personalinės įmonės skolos išieškojimo priverstine tvarka“.
Nutartis neskundžiama.