Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-01-23 · Administracinė byla Nr. A-756-121-12

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2012-01-23Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-01-23Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-01-23
Bylos Nr.
A-756-121-12
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00148-2011-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Sutkevičius (pirm.), Audrius Bakaveckas, Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pran.)
Pareiškėjas
A. J.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui
Kategorijos
  • 6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 6.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A756-121/2012Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00148-2011-0Procesinio sprendimo kategorija 6.1; 6.2.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. sausio 23 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,dalyvaujant atsakovo atstovei D. J.,trečiojo suinteresuoto asmens atstovui R. Č.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J., atstovaujamo advokato A. B., apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas A. J. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 1-2) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir VSDFV Vilniaus skyrius, atsakovas) 2010 m. lapkričio 11 d. raštą Nr. (9.1)7-P-2263 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDF valdyba) 2010 m. gruodžio 22 d. raštą Nr. (9.8) I-8170 bei nutraukti priverstinio išieškojimo procedūrą A. J. atžvilgiu dėl 590,81 Lt skolos (551,13 Lt įmokų ir 39,68 Lt delspinigių). Paaiškino, kad VSDFV Vilniaus skyrius 2010 m. lapkričio 11 d. raštu Nr. (9.1)7-P-2263 pateikė antstolei B. Č. priverstiniam išieškojimui vykdyti VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. balandžio 16 d. sprendimą Nr. (8.5)7-10-17709 dėl 590,81 Lt skolos (551,13 Lt įmokų ir 39,68 Lt delspinigių) išieškojimo priverstine tvarka. Nurodė, jog pareiškėjas su tokiu VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimu nesutiko, todėl šiuos veiksmus apskundė VSDF valdybai, teigdamas, kad pasibaigė priverstinio išieškojimo senaties terminas, tačiau VSDF valdyba 2010 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. (9.8) I-8170 pareiškėjo skundą atmetė, motyvuodama tuo, jog prašomas taikyti priverstinio išieškojimo senaties terminas prasidėjo ne nuo tada, kai atsirado pareiga sumokėti socialinio draudimo įmokas, bet nuo prievolės paaiškėjimo dienos. Pareiškėjas su tokiu sprendimu nesutiko, argumentuodamas tuo, jog remiantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir VSDĮ) 16 straipsnio 8 dalimi, priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo kitos dienos, kai socialinio draudimo įmokos, delspinigiai ir baudos turėjo būti sumokėtos. Taip pat nurodė, kad remiantis VSDĮ (aktuali įstatymo redakcija nuo 2005 m. gegužės 19 d. iki 2005 m. lapkričio 16 d.) 4 straipsnio 3 dalimi, numatančia, jog savarankiškai dirbantys asmenys, išskyrus tuos, kurie verčiasi individualia veikla, turėdami verslo liudijimus, privalomai draudžiami tik pensijų socialiniu draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos dalims, pareiškėjui buvo apskaičiuota draudimo įmoka valstybinės socialinio draudimo pensijos papildomai daliai už laikotarpį nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2005 m. rugpjūčio 7 d. Pagal VSDĮ 9 straipsnio 5 dalį, šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų socialinio draudimo įmokos mokamos kartą per ketvirtį, ne vėliau kaip iki to ketvirčio paskutinio mėnesio 15 dienos. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ir tai, kad VSDFV Vilniaus skyrius sprendimą dėl priverstinio išieškojimo antstolei B. Č. priverstiniam išieškojimui perdavė tik 2010 m. lapkričio 11 d., teigė, jog priverstinio išieškojimo procedūra buvo pradėta jau suėjus 5 metų priverstinio išieškojimo senaties terminui. Todėl, vadovaudamasis VSDĮ 16 straipsnio 10 dalimi, mano, kad skundžiami VSDFV Vilniaus skyriaus ir VSDF valdybos raštai naikintini, o išieškojimo procedūra nutrauktina.

Pareiškėjo atstovas advokatas A. B. taip pat pateikė prašymą sustabdyti administracinę bylą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 530 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių 20 punkto 7 dalis (2002 m. balandžio 15 d. redakcija Nr. 530, galiojusi nuo 2004 m. rugsėjo 20 d. iki 2005 m. birželio 16 d.) ta apimtimi, kuria nustatyta pareiga sumokėti socialinio draudimo įmokas iki metinės pajamų (pelno) mokesčio deklaracijos pateikimo VMI termino paskutinės dienos, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 127 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui ir VSDĮ (2004 m. lapkričio 4 d. įstatymo redakcija Nr. IX-2535, galiojusi nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2005 m. lapkričio 16 d.) 9 straipsnio 5 daliai (b. l. 52-53).

Atsiliepimas

Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepimu į A. J. skundą (b. l. 16-20) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Savo nesutikimą su apeliaciniu skundu grindė VSDĮ 4 , 7, 9, 16 ir 17 straipsnių nuostatomis bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647 patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 20, 27, 28, 30, 31 ir 38 punktais. Nurodė, kad pareiškėjas A. J. yra A. J. personalinės įmonės, kuri draudėju įregistruota VSDFV Vilniaus skyriuje, savininkas. Be to, A. J. nuo 2005 m. rugpjūčio 8 d. vykdo individualią veiklą ir draudėju yra registruotas VSDFV Trakų skyriuje. VSDFV Vilniaus skyrius 2010 m. I ketvirtį iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) gavo duomenis apie savarankiškai dirbančių asmenų deklaruotų pajamų sumas už 2005 metus, pagal kuriuos A. J., kaip savarankiškai dirbantis asmuo, deklaravo 138 160,70 Lt pajamų metinę sumą (apskaičiuotą iš apmokestinamųjų pajamų, apskaičiuotų pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, atėmus mokestinių metų pajamų mokesčio sumą), kuri yra didesnė nei 12 MMA suma, todėl už 2005 metus privalėjo sumokėti ne mažiau kaip 945 Lt socialinio draudimo įmokų papildomai pensijos daliai. Pažymėjo, jog A. J., kaip asmuo, vykdantis individualią veiklą (draudėju registruotas VSDFV Trakų skyriuje), sumokėjo 393,87 Lt socialinio draudimo įmokų papildomai pensijos daliai už laikotarpį nuo 2005 m. rugpjūčio 8 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d., todėl A. J. personalinė įmonė už laikotarpį nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2005 m. rugpjūčio 7 d. privalėjo sumokėti 551,13 Lt socialinio draudimo įmokų papildomai pensijos daliai. Pagal Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos informaciją (pateiktą 2011 m. sausio 28 d. elektroniniu paštu) A. J., kaip asmuo, vykdantis individualią veiklą, metinę pajamų mokesčio deklaraciją už 2005 metus VMI pateikė 2006 m. gegužės 2 d. Nurodė, jog vadovaujantis Taisyklių 31 punktu, A. J. socialinio draudimo įmokas papildomai pensijos daliai privalėjo sumokėti iki metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo VMI nustatyto termino paskutinės dienos, t. y. iki 2006 m. gegužės 2 d., tačiau šios prievolės pareiškėjas nevykdė ir nustatytu laiku socialinio draudimo įmokų papildomai pensijos daliai nesumokėjo, taip pažeisdamas VSDĮ 14 straipsnio 2 dalies nuostatas. Atsižvelgiant į tai, VSDFV Vilniaus skyrius 2010 m. kovo 18 d. surašė valstybiniam socialiniam draudimui deklaruotų pajamų sumų sutikrinimo pažymą Nr. 5-1-33, kuri su 2010 m. kovo 18 d. raginimu Nr. R-1339 „Dėl A. J. personalinės įmonės skolos sumokėjimo“ buvo išsiųsta A. J. personalinei įmonei. Be to, A. J. buvo išsiųstas VSDFV Vilniaus skyriaus raštas Nr. (8.5)3-20679 „Dėl A. J. PĮ duomenų apie savarankiškai dirbančių asmenų socialinio draudimo įmokas teikimo“. Nurodė, kad pareiškėjas pateikė prašymą VSDFV Vilniaus skyriui, prašydamas pagrįsti apskaičiuotą socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumą, todėl VSDFV Vilniaus skyrius 2010 m. balandžio 28 d. raštu Nr. (8.5)3-28713 „Dėl A. J. valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo“ informavo pareiškėją, kokiu teisiniu pagrindu ir kaip buvo apskaičiuotas socialinio draudimo įmokų papildomai pensijos daliai įsiskolinimas už 2005 metus. Tačiau pareiškėjas skolos nesumokėjo, todėl VSDFV Vilniaus skyrius 2010 m. balandžio 16 d. priėmė sprendimą Nr. (8.5)7-10-17709 „Dėl A. J. personalinės įmonės skolos išieškojimo priverstine tvarka“ ir laikotarpiais nuo 2010 m. balandžio 20 d. iki 2010 m. balandžio 28 d. bei nuo 2010 m. gegužės 14 d. iki 2010 m. gegužės 21 d. pateikė debeto mokėjimo nurodymus į asmenines pareiškėjo sąskaitas kredito įstaigose, kurioms neįvykdžius minėtų debeto mokėjimo nurodymų, VSDFV Vilniaus skyrius 2010 m. lapkričio 11 d. raštu Nr. (9.1)7-P-2263 „Dėl sprendimo išieškoti A. J. personalinės įmonės skolą priverstine tvarka vykdymo“ perdavė 2010 m. balandžio 16 d. sprendimą Nr. (8.5)7-10-17709 „Dėl A. J. personalinės įmonės skolos išieškojimo priverstine tvarka“ vykdyti antstolei B. Č.. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius teigė, jog VSDĮ 16 straipsnio 7 dalyje numatytas nesumokėtų socialinio draudimo įmokų ir priskaičiuotų delspinigių priverstinio išieškojimo senaties terminas nebuvo praleistas, kadangi pareiškėjas socialinio draudimo įmokas papildomai pensijos daliai privalėjo sumokėti iki 2006 m. gegužės 2 d., o A. J. personalinės įmonės prievolė sumokėti minėtas įmokas paaiškėjo tik 2010 metų I ketvirtį. Atsižvelgiant į tai, manė, kad skundžiami VSDFV Vilniaus skyriaus bei VSDF valdybos raštai yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra jokio pagrindo juos naikinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimu į A. J. skundą (b. l. 33-34) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą VSDF valdyba iš esmės grindė tais pačiais argumentais kaip VSDFV Vilniaus skyrius, papildomai nurodydama, jog A. J. 2010 metais VMI pateikė patikslintą A. J. personalinės įmonės 2005 metų deklaruotą pajamų metinę sumą, o VMI minėtus duomenis VSDFV Vilniaus skyriui pateikė 2010 m. vasario 14 d., todėl priverstinio išieškojimo senaties terminas turi būti skaičiuojamas ne nuo formalaus prievolės vykdymo termino, o nuo momento, kai atsirado objektyvi galimybė nustatyti valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo prievolę, t. y. nuo 2010 m. vasario 14 d. Taip pat pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju aktualios redakcijos Pelno mokesčio įstatymo 51 straipsnio 2 dalis numatė, jog metinė pelno mokesčio deklaracija pateikiama pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio dešimto mėnesio pirmos dienos, taigi, valstybinio socialinio draudimo įmokų sumokėjimo terminas už 2005 metus buvo 2006 m. spalio 2 d. (2006 m. spalio 1 d. buvo nedarbo diena). Atsižvelgiant į tai, teigė, jog net skaičiuojant priverstinio išieškojimo senaties terminą ne nuo patikslintos A. J. personalinės įmonės 2005 metų deklaruotos pajamų metinės sumos gavimo VSDFV Vilniaus skyriuje dienos, o nuo 2006 m. spalio 2 d., minėtas terminas nėra suėjęs. Remiantis tuo, manė, jog VSDFV Vilniaus skyriaus veiksmai išieškant valstybinio socialinio draudimo įmokų skolą buvo teisėti.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 31 d. sprendimu (b. l. 59-68) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, kad remiantis VSDĮ 4 straipsnio 3 dalimi (2004 m. lapkričio 4 d. įstatymo redakcija), savarankiškai dirbantys asmenys, išskyrus tuos, kurie verčiasi individualia veikla turėdami verslo liudijimus, privalomai draudžiami tik pensijų socialiniu draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos dalims. Taigi, asmenys, besiverčiantys individualia veikla, kaip ją apibrėžia Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas, yra privalomai draudžiami pensijų socialiniu draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos dalims. Šie asmenys papildomai pensijos daliai privalomai draudžiami tuo atveju, jeigu jų pajamų metinė suma, apskaičiuota iš apmokestinamojo pelno, apskaičiuoto pagal Pelno mokesčio įstatymą, atėmus mokestinių metų pelno mokesčio sumą, arba pajamų metinė suma, apskaičiuota iš apmokestinamųjų pajamų, apskaičiuotų pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, atėmus mokestinių metų pajamų mokesčio sumą, yra lygi 12 MMA sumai arba didesnė. Taip pat nurodė, kad individuali veikla apibrėžiama Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje, nustatančioje, jog individuali veikla – savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį: 1) savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą; 2) savarankiška kūryba, profesinė ir kita panašaus pobūdžio savarankiška veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą; 3) savarankiška sporto veikla; 4) savarankiška atlikėjo veikla. Vadovaujantis VSDĮ 9 straipsnio 4 dalimi, savarankiškai dirbantys asmenys jiems priklausančias mokėti socialinio draudimo įmokas moka į VSDF valdybos teritorinio skyriaus sąskaitą nuo veiklos vykdymo pradžios iki veiklos pabaigos. Tuo tarpu pagal VSDĮ 9 straipsnio 5 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2005 m. sausio 1 d.), šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų socialinio draudimo įmokos mokamos kartą per ketvirtį, ne vėliau kaip iki to ketvirčio paskutinio mėnesio 15 dienos, o socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvarką nustato Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklės (VSDĮ 9 str. 10 d.), kurių 20 punkte nustatyta, kad savarankiškai dirbančių asmenų, išskyrus verslo liudijimus turinčius asmenis ir asmenis, nurodytus VSDĮ 34 straipsnio 4 dalies 1-7 punktuose, valstybinio socialinio draudimo įmokos valstybinio socialinio draudimo bazinei pensijai gauti mokamos kartą per ketvirtį. Šios įmokos turi būti sumokėtos ne vėliau kaip iki to ketvirčio paskutinio mėnesio 15 dienos. Savarankiškai dirbančių asmenų, nurodytų VSDĮ 34 straipsnio 4 dalies 1-7 punktuose, įmokos valstybinio socialinio draudimo bazinei pensijai gauti gali būti mokamos tokiais pat terminais ir periodiškumu. Savarankiškai dirbančių asmenų, išskyrus verslo liudijimus turinčius asmenis, įmokos papildomai pensijos daliai gauti mokamos tik tuo atveju, jeigu individualių įmonių savininkų, individualių įmonių nuomininkų, tikrųjų ūkinių bendrijų narių, komanditinių ūkinių bendrijų tikrųjų narių pajamų metinė suma, apskaičiuota iš apmokestinamojo pelno, apskaičiuoto pagal Pelno mokesčio įstatymą, atėmus mokestinių metų pelno mokesčio sumą, o asmenų, kurie verčiasi individualia veikla pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, išskyrus individualią veiklą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimus, pajamų metinė suma, apskaičiuota iš apmokestinamųjų pajamų, apskaičiuotų pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, atėmus mokestinių metų pajamų mokesčio sumą, yra lygi arba didesnė už 12 MMA. Valstybiniam socialiniam draudimui deklaruota pajamų metinė suma, nuo kurios mokamos įmokos papildomai pensijos daliai gauti, negali būti mažesnė už 12 MMA. Pajamų metinė suma apskaičiuojama pasibaigus mokestiniams metams pagal metinę pajamų (pelno) mokesčio deklaraciją. Įmokos privalo būti sumokėtos iki metinės pajamų (pelno) mokesčio deklaracijos pateikimo VMI termino paskutinės dienos. Pavėlavus sumokėti įmokas (įmokų skirtumą) iki nurodytojo termino, VSDF valdybos teritoriniai skyriai skaičiuoja delspinigius ir išieško įsiskolinimus įstatymų nustatyta tvarka. Tais atvejais, kai savarankiškai dirbantys asmenys, išskyrus verslo liudijimus turinčius asmenis, pateikia kelias metines pajamų (pelno) mokesčio deklaracijas, asmens metinė pajamų suma apskaičiuojama bendrai iš visų pateiktų metinių pajamų (pelno) mokesčio deklaracijų. Nurodė, kad pagal nagrinėjamu metu galiojusios Pelno mokesčio įstatymo redakcijos 51 straipsnio 2 dalį, metinė pelno mokesčio deklaracija pateikiama pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio dešimto mėnesio pirmos dienos. Taigi, socialinio draudimo įmokų papildomai pensijos daliai sumokėjimo už 2005 metus terminas (atsižvelgiant į tai, kad 2006 m. spalio 1 d. buvo ne darbo diena) buvo 2006 m. spalio 2 d.

Teismas pažymėjo, kad A. J. metinę pajamų mokesčio deklaraciją FR0462 už 2005 metus VMI pateikė 2006 m. gegužės 2 d., o 2010 m. gegužės 3 d. pareiškėjas VMI pateikė patikslintą A. J. personalinės įmonės 2005 metų deklaruotą pajamų metinę sumą. Tuo tarpu VSDF valdyba pareiškėjo deklaracijos patikslinimą už 2005 metus gavo 2010 m. vasario 14 d. Atsižvelgiant į tai, 2010 m. kovo 18 d. VSDFV Vilniaus skyriaus valstybiniam socialiniam draudimui deklaruotų pajamų sumų sutikrinimo pažymoje Nr. 5-1-33 buvo padaryta išvada, kad A. J. personalinė įmonė valstybiniam socialiniam draudimui laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2005 m. rugpjūčio 7 d. nedeklaravo arba klaidingai deklaravo ir nesumokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokų arba valstybinio socialinio draudimo įmokų sumokėjo mažiau ir papildomai pensijos daliai įsiskolinimas sudaro 551,13 Lt. Tuo remiantis, VSDFV Vilniaus skyrius A. J. personalinei įmonei 2010 m. kovo 18 d. surašė raginimą Nr. R-1339 „Dėl A. J. personalinės įmonės skolos sumokėjimo“, kuriame nurodė, jog A. J. personalinė įmonė Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui skolinga 590,81 Lt (551,13 Lt įmokų ir 39,68 Lt delspinigių). VSDFV Vilniaus skyrius 2010 m. balandžio 9 d. gavo pareiškėjo prašymą pagrįsti apskaičiuotą socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumą, todėl VSDFV Vilniaus skyrius 2010 m. balandžio 28 d. raštu Nr. (8.5)3-28713 „Dėl A. J. valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo“ papildomai informavo pareiškėją, kokiu teisiniu pagrindu ir kaip buvo apskaičiuotas socialinio draudimo įmokų papildomai pensijos daliai įsiskolinimas už 2005 metus. Tuo tarpu 2010 m. balandžio 16 d. VSDFV Vilniaus skyrius priėmė sprendimą Nr. (8.5)7-10-17709 „Dėl A. J. personalinės įmonės skolos išieškojimo priverstine tvarka“, kuriuo buvo nuspręsta minėtą skolą priverstine tvarka išieškoti iš A. J. personalinės įmonės. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neginčijo pastarojo sprendimo bei paties netinkamo įmokų mokėjimo fakto. Taip pat nurodė, kad VSDFV Vilniaus skyrius 2010 m. lapkričio 11 d. raštu Nr. (9.1)7-P-2263 „Dėl sprendimo išieškoti A. J. personalinės įmonės skolą priverstine tvarka vykdymo“ persiuntė antstolei B. Č. vykdyti VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. balandžio 16 d. sprendimą Nr. (8.5)7-10-17709 dėl 590,81 Lt skolos išieškojimo priverstinė tvarka.

Teismas atkreipė dėmesį, kad VSDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, jog VSDF valdybos teritoriniai skyriai laiku nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius ir baudas gali išieškoti duodami nurodymą kredito įstaigai nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius ir baudas nurašyti iš draudėjo sąskaitos kredito įstaigoje Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 754 straipsnio nustatyta tvarka, o to paties straipsnio 3 dalis įtvirtina, kad VSDF valdybos teritoriniai skyriai įmokų, delspinigių, baudų išieškojimą gali perduoti antstoliams. Nurodė, kad pagal VSDĮ 16 straipsnio 7 dalį, į Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondą nesumokėtų draudėjų ir apdraustųjų asmenų socialinio draudimo įmokų ir priskaičiuotų delspinigių bei baudų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai, o to paties straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog teisė priverstinai išieškoti įmokas, delspinigius ir baudas atsiranda nuo kitos dienos, kai socialinio draudimo įmokos, delspinigiai ir baudos turėjo būti sumokėtos. Priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti laiku nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, baudas ir delspinigius atsiradimo dienos. Priverstinio išieškojimo senaties terminas taikomas tik nuo 2005 m. sausio 1 d. atsiradusioms socialinio draudimo įmokų, baudų ir delspinigių skoloms. Atsižvelgiant į minėtas nuostatas, teismas padarė išvadą, kad priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti laiku nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, baudas ir delspinigius atsiradimo dienos, todėl VSDF valdybos teiginius, jog priverstinio išieškojimo senaties terminas turi būti skaičiuojamas ne nuo formalaus prievolės vykdymo termino, o nuo momento, kai atsirado objektyvi galimybė nustatyti socialinio draudimo įmokų mokėjimo prievolę, atmetė kaip nepagrįstus. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei vadovaudamasis aukščiau išdėstytu teisiniu reglamentavimu, teismas konstatavo, kad teisė priverstinai išieškoti įmokas, delspinigius ir baudas nagrinėjamu atveju atsirado 2006 m. gegužės 3 d., todėl skundžiami VSDFV Vilniaus skyriaus ir VSDF valdybos raštai yra teisėti ir pagrįsti bei nėra jokio pagrindo pareiškėjo atžvilgiu nutraukti priverstinio išieškojimo procedūrą, kadangi priverstinio išieškojimo senaties terminas nebuvo praleistas. Pareiškėjo atstovo advokato A. B. prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą pirmosios instancijos teismas taip pat netenkino, kadangi teismui nekilo jokio abejonių dėl prašyme nurodytų nuostatų konstitucingumo.

III.

Apeliaciniu skundu (b. l. 71-73) pareiškėjas A. J., atstovaujamas advokato A. B., prašo panaikintini Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 31 d. sprendimą ir tenkinti pareiškėjo skundą, taip pat prašo sustabdyti administracinę bylą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 530 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių 20 punkto 7 dalis (2002 m. balandžio 15 d. redakcija Nr. 530, galiojusi nuo 2004 m. rugsėjo 20 d. iki 2005 m. birželio 16 d.) ta apimtimi, kuria nustatyta pareiga sumokėti socialinio draudimo įmokas iki metinės pajamų (pelno) mokesčio deklaracijos pateikimo VMI termino paskutinės dienos, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 127 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui ir VSDĮ (2004 m. lapkričio 4 d. įstatymo redakcija Nr. IX-2535, galiojusi nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2005 m. lapkričio 16 d.) 9 straipsnio 5 daliai. Teigia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas, kadangi teismas nepasisakė, kodėl atmetė pareiškėjo prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą, tik nurodė, jog jam nekyla abejonių dėl minėtų nuostatų konstitucingumo, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 87 straipsnio 4 dalį. Taip pat mano, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą rėmėsi Konstitucijai ir VSDĮ prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių normomis.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 78-80) atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius prašo pareiškėjo skundą ir prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 31 d. sprendimą palikti nepakeistą. Mano, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrė bei įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą. Pažymi, kad nors VSDĮ nenumatė socialinio draudimo įmokų papildomai pensijos daliai mokėjimo termino, tačiau nukreipė į Taisykles (VSDĮ 9 str. 10 d.), kurios nustato socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvarką visais atvejais, todėl Taisyklių nuostata, reglamentuojanti socialinio draudimo įmokų papildomai pensijos daliai mokėjimo tvarką (Taisyklių 20 punkto 7 pastraipa) negali būti laikoma prieštaraujančia Konstitucijai. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, sistemiškai išanalizavęs teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias savarankiškai dirbančių asmenų socialinio draudimo įmokų mokėjimą, pagrįstai nustatė, kad nekyla jokių abejonių dėl pareiškėjo nurodytų nuostatų konstitucingumo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 81-83) taip pat prašo pareiškėjo skundą ir prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 31 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą VSDF valdyba iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kaip ir VSDFV Vilniaus skyrius. Mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė materialinės teisės normas ir visapusiškai išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

VSDFV Vilniaus skyrius 2010 m. balandžio 16 d. priėmė sprendimą Nr. (8.5)7-10-17709 išieškoti priverstine tvarka iš A. J. personalinės įmonės 590,81 Lt skolą, kurią sudaro 551,13 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 39,68 Lt delspinigių (b. l. 6). Kartu su VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. lapkričio 11 d. raštu Nr. (9.1)7-P-2263 minėtas 2010 m. balandžio 16 d. sprendimas Nr. (8.5)7-10-17709 dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka buvo perduotas vykdyti antstolei B. Č. (b. l. 4). Pareiškėjo nuomone, sprendimas dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka nagrinėjamu atveju negalėjo būti perduotas vykdyti antstoliui, kadangi iki 2010 m. lapkričio 11 d. jau buvo suėjęs įstatymo nustatytas priverstinio išieškojimo terminas.

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 7 dalyje (2007 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. X-1396 redakcija, galiojusi VSDFV Vilniaus skyriui priimant sprendimą dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka ir perduodant jį vykdyti antstoliui) nustatyta, kad į Valstybinio socialinio draudimo fondą (toliau – ir Fondas) nesumokėtų draudėjų ir apdraustųjų asmenų socialinio draudimo įmokų ir priskaičiuotų delspinigių bei baudų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 8 dalyje (2007 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. X-1396 redakcija) nustatyta, kad teisė priverstinai išieškoti įmokas, delspinigius ir baudas atsiranda nuo kitos dienos, kai socialinio draudimo įmokos, delspinigiai ir baudos turėjo būti sumokėtos. Šio straipsnio 8 dalyje taip pat nustatyta, kad priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti laiku nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, baudas ir delspinigius atsiradimo dienos ir kad priverstinio išieškojimo senaties terminas taikomas tik nuo 2005 m. sausio 1 d. atsiradusioms socialinio draudimo įmokų, baudų ir delspinigių skoloms.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad šiuo atveju iš A. J. personalinės įmonės siekiama išieškoti 551,13 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų papildomai pensijos daliai už laikotarpį nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2005 m. rugpjūčio 7 d. (b. l. 23, 24, 27-28). Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje (2004 m. lapkričio 4 įstatymo Nr. IX-2535 redakcija, galiojusi nurodytu laikotarpiu) nustatyta, kad: „Savarankiškai dirbantys asmenys, išskyrus tuos, kurie verčiasi individualia veikla turėdami verslo liudijimus, privalomai draudžiami tik pensijų socialiniu draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos dalims. Šie asmenys papildomai pensijos daliai privalomai draudžiami tuo atveju, jeigu jų pajamų metinė suma, apskaičiuota iš apmokestinamojo pelno, apskaičiuoto pagal Pelno mokesčio įstatymą, atėmus mokestinių metų pelno mokesčio sumą, yra lygi 12 minimalių mėnesinių algų sumai arba didesnė.“ Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje (2004 m. lapkričio 4 įstatymo Nr. IX-2535 redakcija) numatyta, kad šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų socialinio draudimo įmokos mokamos kartą per ketvirtį, ne vėliau kaip iki to ketvirčio paskutinio mėnesio 15 dienos. Savarankiškai dirbantiems asmenims priskirtini ir individualių įmonių savininkai (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalis). Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 straipsnio 10 dalyje (2004 m. lapkričio 4 įstatymo Nr. IX-2535 redakcija) numatyta, kad socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvarką nustato Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklės. Nuostatos, analogiškos minėtoms Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalies ir 9 straipsnio 5 dalies nuostatoms, numatytos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 530 patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių, galiojusių iki 2005 m. birželio 17 d., 20 punkte (3, 4 pastraipos). Šių Taisyklių 20 punkte (5 pastraipa) taip pat nustatyta, kad savarankiškai dirbančių asmenų, išskyrus verslo liudijimus turinčius asmenis, įmokos papildomai pensijos daliai gauti gali būti mokamos nuo jų pačių pasirinktos ir valstybiniam socialiniam draudimui deklaruotos pajamų sumos avansu tokiais pat terminais ir periodiškumu, kurie nustatyti apdraustiesiems, mokantiems įmokas bazinei pensijai gauti. Jeigu savarankiškai dirbančių asmenų, išskyrus verslo liudijimus turinčius asmenis, pajamų metinė suma lygi arba didesnė už 12 minimalių mėnesinių algų, o valstybiniam socialiniam draudimui deklaruotų pajamų suma, nuo kurios per mokestinius metus savarankiškai dirbantys asmenys, išskyrus verslo liudijimus turinčius asmenis, avansu sumokėjo įmokas papildomai pensijos daliai gauti, yra mažesnė už 12 minimalių mėnesinių algų, šie asmenys privalo papildomai sumokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas nuo jų pačių pasirinktos valstybiniam socialiniam draudimui deklaruojamų pajamų metinės sumos (kuri negali būti mažesnė negu 12 minimalių mėnesinių algų) ir valstybiniam socialiniam draudimui per mokestinius metus deklaruotų pajamų skirtumo. Įmokas jie privalo sumokėti iki metinės pajamų (pelno) mokesčio deklaracijos pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos termino paskutinės dienos (Taisyklių 20 punkto 7 pastraipa). Analogiškai savarankiškai dirbančių asmenų, išskyrus tuos, kurie verčiasi individualia veikla turėdami verslo liudijimus, valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvarką reglamentavo ir nuo 2005 m. birželio 17 d. įsigaliojusios Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklės, patvirtintos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647 (originalios redakcijos 27-31 punktai).

Taigi, pagal anksčiau nurodytas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių nuostatas, galiojusias bylai aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2005 m. rugpjūčio 7 d., socialinio draudimo įmokas pagrindinei pensijos daliai pareiškėjas turėjo mokėti kartą per ketvirtį, ne vėliau kaip iki to ketvirčio paskutinio mėnesio 15 dienos. Socialinio draudimo įmokas papildomai pensijos daliai pareiškėjas galėjo mokėti nuo jo paties pasirinktos ir valstybiniam socialiniam draudimui deklaruotos pajamų sumos avansu tokiais pat terminais ir periodiškumu, kurie nustatyti apdraustiesiems, mokantiems įmokas bazinei pensijai gauti, tačiau tuo atveju, jei jo pajamų metinė suma lygi arba didesnė už 12 minimalių mėnesinių algų, o valstybiniam socialiniam draudimui deklaruotų pajamų suma, nuo kurios per mokestinius metus jis avansu sumokėjo įmokas papildomai pensijos daliai gauti, yra mažesnė už 12 minimalių mėnesinių algų, jis privalėjo iki metinės pajamų (pelno) mokesčio deklaracijos pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos termino paskutinės dienos sumokėti socialinio draudimo įmokas nuo susidariusio deklaruotų pajamų skirtumo. Pagal bylai aktualiu laikotarpiu galiojusias Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies nuostatas (2003 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. IX-1913 redakcija), pajamų mokesčio deklaracija, kurioje turi būti deklaruotos visos praėjusio mokestinio laikotarpio pajamos, turi būti pateikta mokesčio administratoriui iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos. Taigi, pajamų mokesčio deklaraciją su joje nurodytomis visomis 2005 metų pajamomis pareiškėjas turėjo pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai iki 2006 m. gegužės 1 d. Todėl iki šios datos turėjo būti sumokėtos ir pareiškėjo socialinio draudimo įmokos papildomai pensijos daliai gauti. Pagal minėtas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio nuostatas, į Fondą nesumokėtų draudėjų ir apdraustųjų asmenų socialinio draudimo įmokų ir priskaičiuotų delspinigių bei baudų priverstinio išieškojimo senaties terminas nagrinėjamu atveju pradedamas skaičiuoti nuo 2006 m. gegužės 2 d.

Dėl visų aukščiau nurodytų priežasčių pripažintina, kad iki 2010 m. lapkričio 11 d., t. y. iki tos datos, kai atsakovo sprendimas dėl socialinio draudimo įmokų ir delspinigių išieškojimo priverstine tvarka buvo perduotas vykdyti antstoliui, įstatymo nustatytas priverstinio išieškojimo senaties terminas nebuvo suėjęs. Todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą.

Kaip jau buvo minėta, bylai aktualiu laikotarpiu galiojęs Valstybinio socialinio draudimo fondo įstatymas numatė, kad savarankiškai dirbantys asmenys, išskyrus tuos, kurie verčiasi individualia veikla turėdami verslo liudijimus, socialinio draudimo įmokas papildomai pensijos daliai gauti, skirtingai nei įmokas pagrindinei pensijai gauti, turi mokėti tik tuo atveju, jeigu jų pajamų metinė suma, apskaičiuota iš apmokestinamojo pelno, apskaičiuoto pagal Pelno mokesčio įstatymą, atėmus mokestinių metų pelno mokesčio sumą, yra lygi 12 minimalių mėnesinių algų sumai arba didesnė. Pagal šio įstatymo 9 straipsnio 10 dalį, socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvarką nustato Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklės. Todėl teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl to, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių 20 punkto nuostata, numatanti, kad socialinio draudimo įmokos papildomai pensijos daliai gauti turi būti sumokėtos iki metinės pajamų (pelno) mokesčio deklaracijos pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos termino paskutinės dienos, atitinka įstatymą. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Tesimą su prašymu ištirti, ar minėta Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių nuostata neprieštarauja Konstitucijos 127 straipsnio 3 daliai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo įstatymo 9 straipsnio 5 daliai, netenkintinas.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 31 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsniu, 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 31 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo A. J. apeliacinį skundą atmesti.

Panaikinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 3 d. nutartimi taikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – išieškojimo pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2010 m. balandžio 16 d. sprendimą Nr. (8.5)7-10-17709 „Dėl A. J. personalinės įmonės skolos išieškojimo priverstine tvarka“ – sustabdymą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasArūnas SutkevičiusVaida Urmonaitė-Maculevičienė