- Teismas
- Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-03
- Bylos Nr.
- e2YT-1277-1118/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-00333-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Atmestas.
- Teisėjas
- Jūratė Žemgulienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- valstybės įmonės Turto banko, " Turto bankas "
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, A. K., Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos valstybės įmonės Turto banko skundą dėl antstolės E. M. veiksmų, suinteresuoti asmenys – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, A. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2020 m. vasario 3 d. Telšių apylinkės teismo pirmininko įsakymu „Dėl dalies bylų perdavimo iš Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų Telšių ir Akmenės rūmams“ antstolės E. M. persiųstas valstybės įmonės Turto banko skundas kartu su jos priimtu patvarkymu dėl antstolio veiksmų 2020 m. vasario 11 d. perduotas nagrinėti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmams.
Šalies argumentai
Pareiškėja valstybės įmonė Turo bankas skundu prašo panaikinti antstolės E. M. 2020 m. sausio 14 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) mirusi skolininkė I. K. pakeista į skolininkę Lietuvos Respubliką, atstovaujamą pareiškėjos. Skunde nurodoma, kad per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos 2020 m. sausio 14 d. patvarkyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas asmuo, kaip I. K. kreditorius, vykdomojoje byloje savo reikalavimų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka nepareiškė. Antstolės areštas mirusiosios turtui taip pat nebuvo taikytas A. K. naudai, todėl šių faktų visuma leidžia pagrįstai teigti, kad vykdomojoje byloje, kurioje išieškotoju nebuvo A. K., jo naudai išieškojimo procesas negali būti tęsiamas. Vien tai, kad antstolė vykdė išieškojimą iš I. K., taip pat faktas, kad valstybei paveldėjimo teise perėjo mirusiosios skolininkės turtas, dar nėra pakankamas pagrindas pakeisti skolininką vykdymo procese iš mirusiojo į naują skolininką.
Antstolė E. M. atsisakydama tenkinti pareiškėjos skundą, 2020 m. vasario 10 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, jog pareiškėjos skundas yra nepagrįstas dėl kelių priežasčių. Visų pirma valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir valstybės įmonės Turto banko, apie skolininkės skolą buvo žinoma nuo AIS sukūrimo momento, nes vykdomoji byla buvo užvesta 1997 m. lapkričio 21 d., o informacija apie vykdomą išieškojimą būtent išieškotojui A. K. buvo išviešinta dar iki valstybei pradedant spręsti skolininkės turto paveldėjimo klausimą. Todėl, galiojant AIS duomenims tiek apie skolą, tiek apie išieškotoją A. K., antstolė po to, kai valstybė priėmė palikimą, visiškai pagrįstai priėmė skundžiamą patvarkymą dėl skolininkės pakeitimo. Antra, skolininkės turtas buvo areštuotas dar iki jos mirties, t. y. 2008 m. balandžio 8 d. Turto arešto akte buvo nurodytas tiek vykdomosios bylos numeris, tiek vykdomojo rašto, kurio pagrindu užvesta vykdomoji byla, numeris, tiek jį išdavusios institucijos pavadinimas, tiek turto arešto mastas. Šis turto arešto aktas buvo išviešintas viešuose registruose, todėl valstybei, kaip paveldėtojai, tiek iki skolininkės mirties, tiek skolininkei mirus, buvo žinoma apie jos skolą. Tai reiškia, kad numatytas 3 mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos pranešti apie turimą reikalavimą palikimą priėmusiai paveldėtojai nebuvo praleistas. Trečia, kadangi nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolė yra vykdoma vaikui, o ne kitam iš tėvų ar globėjų, vien ta aplinkybė, kad iki skundžiamo patvarkymo parengimo dienos išieškotojas nebuvo pakeistas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 596 straipsnio nustatyta tvarka, nedaro skundžiamo patvarkymo nepagrįstu ar neteisėtu. Pastebėjo, kad 2020 m. sausio 3 d. pareiškėja paštu pranešė antstolei, kad valstybė, neviršydama jai perėjusio paveldėto turto vertės, perėmė palikėjai I. K. priklausiusį nekilnojamąjį turtą ir pinigines lėšas bei prašė pateikti patvarkymą pakeisti skolininką vykdymo procese. Visos patvarkyme išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad valstybei, priėmusiai palikimą, buvo žinoma, jog palikėja turėjo skolą, kurios išieškojimas vykdymas priverstine tvarka, ši informacija buvo išviešinta tiek turto arešto registre, tiek AIS, todėl kreditoriaus reikalavimas gali būti įgyvendintas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, 133 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti viešo paskelbimo būdu, t. y. 2019 m. kovo 8 d. specialiame interneto tinklalapyje paskelbiant viešą pranešimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų nustatyta, kad antstolės E. M. kontoroje yra užvesta vykdomoji byla pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1997 m. lapkričio 7 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išlaikymo (1237,88 Eur išlaikymo skolos), susidariusios iki išieškotojo pilnametystės, išieškojimo iš skolininkės I. K. išieškotojo A. K. naudai. 2008 m. balandžio 8 d. Turto arešto aktu areštuotas I. K. priklausantis nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini) (vykd. b. l. 48-51). Vykdymo eigoje nustačius, kad skolininkė I. K. (duomenys neskelbtini) mirė, antstolė 2015 m. balandžio 15 d. raštu informavo valstybės įmonę Turto banką dėl turto paveldėjimo teisės perėjimo valstybei išsprendimo. Remiantis valstybės įmonės Registrų centro Testamentų registro išrašu, 2017 m. sausio 5 d. mirusiosios I. K. palikimą priėmė valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko (vykd. B. l. 89). 2019 m. lapkričio 21 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimu, I. K. turtas, kurį sudaro ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), 2019 m. lapkričio 26 d. turto perdavimo – priėmimo aktu Nr. TP1-2034 perėmė valstybės įmonė Turto bankas ir įregistravo patikėjimo teisę į minėtą turtą Nekilnojamojo turto registre (vykd. B. l. 117-119, 120). Atsižvelgiant į tai, jog I. K. turtą paveldėjo valstybė, 2020 m. sausio 14 d. patvarkymu panaikintas turto areštas butui, esančiam (duomenys neskelbtini) (vykd. b. l. 123-124). Antstolė 2020 m. sausio 14 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitė vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), užvestoje Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1997 m. lapkričio 7 d. vykdomojo dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, dėl 1237,88 Eur išlaikymo skolos susidariusios iki išieškotojo pilnametystės, išieškojimo iš skolininkės I. K., vykdymo procese mirusią pradinę skolininkę I. K. į jos teisių ir pareigų perėmėją Lietuvos Respubliką, atstovaujamą valstybės įmonės Turto banko ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM.
Tais atvejais, kai informacija apie vykdomą priverstinį skolos išieškojimą iš palikėjo Antstolių informacinėje sistemoje (toliau – AIS) yra išviešinta tiek palikėjui gyvam esant, tiek po jo mirties, bet ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, ir palikimas pagal įstatymą pereina valstybei, atstovaujamai institucijos, esančios AIS duomenų gavėja, yra pagrindas pripažinti, kad yra įvykdyti CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimai, reglamentuojantys kreditorių reikalavimų palikėjo įpėdiniams pareiškimo tvarką, todėl papildomi kreditoriaus veiksmai tokiais atvejais nereikalingi. Toks aiškinimas nepaneigia kasacinio teismo praktikos dėl valstybės statuso paveldėjimo procese, o tik šią praktiką plėtoja ir atitinka įstatymų leidėjo tikslus įtvirtinant valstybės paveldėjimo pagal įstatymą galimybę bei civilinių teisinių santykių stabilumo principą tuo aspektu, kad valstybės interesas perimti paveldėtą turtą yra lygiavertis kreditoriaus teisėtam lūkesčiui gauti savo reikalavimų, kurių pagrįstumas patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir kurie vykdomi priverstine tvarka, patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-378/2019).
Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus. Valstybė privalo imtis veiksmų įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo jai juridinį faktą, kad galėtų įtraukti paveldėtą turtą į savo apskaitą ir iš paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Taigi valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas, o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, mirusios skolininkės I. K. palikimo perėjimo valstybei juridinis faktas (nuosavybės teisė) įregistruotas 2019 m. gruodžio 10 d. pagal 2019 m. lapkričio 21 d. išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) (vykd. b. l. 120).
Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes informacija apie palikėjo kreditorius padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). Nagrinėjamu atveju, 2008 m. balandžio 8 d. Turto arešto aktu buvo areštuotas skolininkės I. K. turtas, kuriame buvo nurodytas vykdomosios bylos numeris, vykdomojo rašto numeris, antstolis, vykdantis išieškojimą ir kiti su tuo susiję duomenys. Taip pat šis turto arešto aktas buvo išviešintas viešuose registruose dar iki paveldint valstybei skolininkės šio turto dalį, todėl laikytina, kad CK 5.63 straipsnyje nustatytas tikslas – suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą iki priimant paveldimą turtą, buvo pasiektas ir valstybės įmonė Turto bankas buvo tinkamai informuota dar iki jai priimant skolininkės palikimą. Be to laikytina, kad valstybės įmonei Turto bankui, apie skolininkės skolą buvo žinoma nuo AIS sukūrimo momento, nes vykdomoji byla buvo užvesta 1997 m. lapkričio 21 d., o informacija apie vykdomą išieškojimą būtent išieškotojui A. K. buvo išviešinta dar iki valstybei pradedant spręsti skolininkės turto paveldėjimo klausimą. Taigi, nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad valstybei, prieš priimant palikimą, buvo žinoma, jog palikėja turėjo skolų, kurių išieškojimas vykdomas priverstine tvarka. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 510–513 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjos valstybės įmonės Turto banko skundą atmesti.
Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstolei E. M..
Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusius Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.