- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-12-22
- Bylos Nr.
- 1-1304-1124/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-07146-2021-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Lapėnienė
- Kaltinamasis
- G. Š.
- Kategorijos
- 1.2.25.4.1Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 1 d.)
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 2.3.6.4.6.2Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 5 d. ir kt.)
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Rasa Lapėnienė
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, įgijęs pagrindinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), neteistas; kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. G. Š., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo ir transporto priemonės eksploatavimo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent – 2021 m. vasario 27 d. apie 19.19 val. (duomenys neskelbtini) pažymėtu namu, vairuodamas L. T. priklausantį automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dviejų eismo juostų kelyje, kai jo važiavimo kryptimi buvo viena eismo juosta, elgdamasis neatsargiai, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino važiavimo greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį, esant tamsiam paros metui, blogam matomumui, nesiėmė papildomų atsargumo priemonių, kad įsitikintų, jog pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti, bei parbloškė per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją jam iš kairės ėjusią pėsčiąją nepilnametę nukentėjusiąją V. B., gimusią (duomenys neskelbtini). Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 30 punktų reikalavimus, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu pėsčiajai V. B. buvo padaryta gana didelė muštinė viršugalvio žaizda su antkaulio sužalojimu, su aplinkine poodine kraujosruva ir galvos smegenų sukrėtimas, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mąstą.
2. Kaltinamasis G. Š. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino, gailėjosi. Parodė, kad tos dienos įvykio detaliai neprisimena, tai buvo vakare, apie 19 val., jis vairavo automobilį. Nukentėjusiosios jis nematė, buvo blogas gatvės apšvietimas ir priešais važiavo kitas automobilis. Automobilio priekyje sėdėjusi draugė nukentėjusiąją pamatė anksčiau nei jis ir pasakė, kad yra žmogus. Viskas labai staigiai įvyko. Prieš pėsčiųjų perėją jis nesustojo, automobilis stovėjo perėjos viduryje, tuomet visiškai sustojo. Jis automobiliu parbloškė nukentėjusiąją, iš karto po įvykio paskambino „112“, iškvietė greitąją medicinos pagalbą, policiją, stengėsi suteikti pirmąją pagalbą. Nukentėjusioji atsigavo, ją išvežė į ligoninę, o jis nuvažiavo į policiją. Po beveik dviejų savaičių nuvyko pas nukentėjusiąją atsiprašyti, atlygino žalą už sudaužytus akinius, telefoną, tepalus ar vitaminus. Sutinka ateityje atlyginti žalą, jei bus patirtos išlaidos. Jis dirba užsienyje staliumi.
3. Nukentėjusiosios V. B. atstovė pagal įstatymą A. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad po įvykio kaltinamasis atsiprašė, labai rūpinosi nukentėjusiąja. Civilinio ieškinio nereiškia, jokių pretenzijų kaltinamajam neturi.
Šalies argumentai
4. L. T. teisiamojo posėdžio metu prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jos laidavimą. Paaiškino, kad kaltinamasis yra jos sūnus, dėl šio įvykio jis labai išgyveno, šiuo metu taip pat išgyvena. Jis turėjo mažai vairavimo įgūdžių, gailisi dėl to, kas įvyko. Mano, kad tai daugiau nepasikartos. Mano, kad galėtų daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, jos ir sūnaus santykiai geri, jie kartu gyvena, yra artimi. Kai būna išvykęs dirbti į užsienį, sūnus jai dažnai skambina.
5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, kaltinamasis, jo gynėja.
6. Be kaltinamojo G. Š. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio tvarka buvo betarpiškai ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.
6.1. Nukentėjusioji V. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad 2021 m. vasario 27 d. apie 19:10 val. ji išėjo iš bažnyčios, esančios Vievyje, ir ėjo link savo namų, adresu – (duomenys neskelbtini). Turėjo pereiti Vilniaus gatvėje, ties kavine „Sėkmės užeiga“, esančią pėsčiųjų perėją. Perėja yra sankryžoje. Priešais ją per pėsčiųjų perėją ėjo dvi jos draugės, automobiliai buvo sustoję jas praleisti. Ji, prieš įžengdama į pėsčiųjų perėją, pasižiūrėjo į abi puses, tuo metu automobilių nebuvo. Įžengusi į perėją ir ją beveik perėjusi, pasižiūrėjo į dešinę pusę, pamatė artėjančias automobilio šviesas, nematė, koks tai buvo automobilis. Jai pasirodė, kad automobilio vairuotojas net nebandė stabdyti automobilio. Išgirdo triukšmą ir staiga pajautė smūgį į dešinę pusę. Nuo smūgio ji nugriuvo ant žemės. Greičiausiai kuriam laikui buvo praradusi sąmonę, nes atsipeikėjusi gulėjo ant gatvės, šalia jos buvo vaikinas, kuris, kaip vėliau sužinojo, vairavo ją kliudžiusį automobilį, jis ją ramino. Šalia jos taip pat buvo jai nepažįstama moteris, kuri bandė jai padėti, buvo daugiau žmonių. Ji buvo labai išsigandusi, verkė, kur jautė skausmą, šiuo metu tiksliai neprisimena, greičiausiai, kad skaudėjo visą kūną. Netrukus atvyko policijos pareigūnai bei medikai ir ją nuvežė į ligoninę Vilniuje, jai buvo nustatytas smegenų sukrėtimas ir žaizda galvoje. Po šio įvykio kelis kartus į jos namus buvo atvykęs automobilį vairavęs G. Š., jis jos atsiprašė. Po šio įvykio dažnai jaučia skausmą galvoje, vietoje, kurioje buvo žaizda, taip pat jaučia, kad po didesnio fizinio krūvio greičiau pavargsta, mokyklos nelankė apie dvi savaites (b. l. 32–35).
6.2. Liudytojas D. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad 2021 m. vasario 27 d. apie 19:15 val., važiavo automobilyje BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo jo pažįstamas G. Š.. Kartu su jais važiavo J. S., kuri sėdėjo minėto automobilio priekinėje sėdynėje ir I. D., kuri sėdėjo minėto automobilio galinėje dalyje už vairuotojo, jis sėdėjo galinėje sėdynėje už keleivio. Jie važiavo Vilniaus gatve nuo pašto link veterinarijos klinikos, važiavo per Vilniaus ir Ežero gatvių sankryžą, kurioje yra įrengtos nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos. Jiems važiuojant nuo pašto pusės, jis matė per pėsčiųjų perėją einančias dvi merginas, kurios jau buvo perėjusios pėsčiųjų perėję. Kirtus pirmąją pėsčiųjų perėją ir įvažiuojant į antrąją, joje jis pamatė pėsčiųjų perėja einančią merginą, kurios nematė tuo metu automobilį vairavęs G. Š., tačiau sušukti, kad jis sustotų, nespėjo. Tik įvažiavus į perėją pajuto, kad automobiliu BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo G. Š., kažką partrenkė. Iš karto pamatė, kad tai yra žmogus. Visiems automobilyje buvusiems žmonėms išlipus iš automobilio, G. Š. iškart priėjo prie partrenkto žmogaus, tai buvo mergina. G. Š. merginą bandė nuraminti ir žiūrėjo, ar jai viskas gerai, tačiau ji iš karto po įvykio į nieką nereagavo. Tuo pačiu G. Š. kvietė greitąją medicinos pagalbą (b. l. 70–73).
6.3. Liudytoja J. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad 2021 m. vasario 27 d. apie 19:15 val. važiavo automobilyje BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo jos pažįstamas G. Š.. Kartu su jais važiavo D. P., kuris sėdėjo minėto automobilio galinėje sėdynėje už keleivio, ir I. D., kuri sėdėjo minėto automobilio galinėje dalyje už vairuotojo. Ji sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Jie važiavo per Vilniaus ir Ežero gatvių sankryžą, kurioje yra įrengtos nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos. Ji matė per pėsčiųjų perėją einančias dvi merginas, kurios jau buvo perėjusios pėsčiųjų perėją. Jas per pėsčiųjų perėją praleido iš priekio važiuojantis automobilis. Jiems važiuojant automobiliu, ji iš toliau matė į pėsčiųjų perėja įeinančią trečiąją merginą, tačiau galvojo, kad automobilį vairavęs G. Š. taip pat ją mato. Prieš pat pėsčiųjų perėją ji pakėlė galvą ir pastebėjo, kad G. Š. nemato per ją einančios merginos, ji šaukė, kad jis sustotų, tačiau jau buvo per vėlu – G. Š. jau įvažinėjo į pėsčiųjų perėją. Iškart po to pajuto, kad automobiliu, BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo G. Š., partrenkė merginą. Visiems automobilyje buvusiems žmonėms išlipus iš automobilio, G. Š. iškart priėjo prie merginos. G. Š. merginą bandė nuraminti ir žiūrėjo, ar jai viskas gerai, tačiau ji po įvykio į nieką nereagavo. Tuo pačiu G. Š. kvietė greitąją medicinos pagalbą. (b. l. 76–79).
6.4. Liudytoja I. D., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad 2021 m. vasario 27 d. apie 19:15 val. važiavo automobilyje BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo jos pažįstamas G. Š.. Kartu su jais važiavo J. S., kuri sėdėjo minėto automobilio priekinėje sėdynėje, ir D. P., kuris sėdėjo minėto automobilio galinėje dalyje už keleivio. Ji sėdėjo galinėje sėdynėje už vairuotojo. Jie važiavo per Vilniaus ir Ežero gatvių sankryžą, kurioje yra įrengtos nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos. Važiuojant automobiliu, didžiąją laiko dalį automobilio galinėje dalyje ji naudojosi mobilaus ryšio telefonu, todėl, kas vyksta kelyje, nematė. Tik pradėjus važiuoti per sankryžoje esančias pėsčiųjų perėjas, ji išgirdo automobilyje jos draugų riksmus „žmogus“ ir pajuto, kad automobilio priekine dalimi į kažką atsitrenkė. Pakėlusi galvą pastebėjo ant priekinės automobilio dalies žmogaus siluetą. Po smūgio G. Š. automobilį sustabdė. Išlipusi pastebėjo, kad šalia šaligatvio, ant kelio, guli iš matymo pažįstama mergina. G. Š. iškart priėjo prie partrenktos merginos, ją bandė nuraminti ir žiūrėjo, ar jai viskas gerai. Ji išsigandusi kartu su Jolita nuėjo nuošaliau nuo automobilio. G. Š. kvietė greitąją medicinos pagalbą (b. l. 64–67).
6.5. Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK Reagavimo skyriaus tyrėjo E. D. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo duomenimis, 2021 m. vasario 27 d. apie 19:19 val., patruliuojant Elektrėnų sav., Elektrėnuose, buvo gautas pranešimas iš Vilniaus AVPK OVS, kad Elektrėnų sav., Vievyje, Vilniaus g. 53, prie „Sėkmės užeigos“, buvo partrenktas per pėsčiųjų perėją ėjęs žmogus. Apie 19:29 val., atvykus minėtu adresu, buvo nustatyta, kad žmogų partrenkė lengvojo automobilio (duomenys neskelbtini) D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas G. Š., kuriam buvo nustatytas 0,00 promilių blaivumas. Nustatyta, kad G. Š., vairuodamas automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepastebėjo ir nepraleido per pėsčiųjų perėją ėjusios merginos V. B. ir ją partrenkė. Mergina po eismo įvykio buvo skubiai išgabenta į Vilniaus Santariškių ligoninę. Po minėto eismo įvykio V. B. patyrė galvos smegenų sumušimą, prakirsta galvos sritis, kraujuojanti žaizda (b. l. 6–9).
6.6. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis, 2021 m. vasario 27 d. apie 19:31 val. Elektrėnų sav., Vievyje, Vilniaus g., ties pastatu Nr. 53 („Sėkmės užeiga“), įvykio vietoje yra matomas sidabrinės spalvos, universalo modelio lengvasis automobilis (duomenys neskelbtini),valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris stovi prie „Sekmės užeigos“, apie 0,3 m nuo galinio ašies rato iki pėsčiųjų perėjos zebro, automobilio kryptis link Kauno pusės (arba į vakarų pusę). Prie BMW automobilio kairės pusės, prie dešiniosios ašies priekinio rato, ties automobilio priekiniu bamperiu, gulėjo nepilnametė mergina V. B., ios galva buvo ties priekiniu bamperiu, kojos – ties priekiniu dešiniu ratu, matoma, kad merginos pakaušis kraujuoja. Prie merginos galvos matyti apie 0,1 m ilgio ir 0,15 m pločio kraujo išsiliejimas iš merginos galvos. Apžiūrint įvykio vietą nustatyta, kad asfalto danga yra šlapia, stabdymo žymių nesimato. Apžiūrint įvykio vietą, automobilio nuolaužų ar kitų pėdsakų ant kelio ar aplink nėra pastebėta, kadangi automobilis eismo įvykio metu nebuvo apgadintas. Apžiūrint įvykio vietą nustatyta, kad automobilio priekinis dešinės pusės ratas yra nutolęs 1,6 m nuo šaligatvio borto, galinis dešinės pusės ratas yra nutolęs 1,5 m, mergina, kuri gulėjo prie automobilio priekio, yra per 0,5 m horizontaliai nuo automobilio priekinio dešiniojo rato. Automobilio galinis kairys ratas yra nutolęs nuo kairės pusės važiojamosios dalies krašto 6,90 m, priekinis kairės pusės ratas – 7,0 m, automobilio galinis dešinės pusės ratas yra nutolęs 9,20 m, nuo Vilniaus g. 52 pastato, mergina – 8,7 m atstumu. Automobilio dešinės pusės galinis ratas nuo sankryžos briaunos iš Kauno g. yra nutolęs 9,2 m. Visi matavimai užfiksuoti autoavarijos vietos plano blanke A3 formatu (b. l. 10–26).
6.7. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto J. M. Paliulio išvados Nr. G 1040/2021(01) duomenimis, V. B. nustatyta gana didelė muštinė viršugalvio žaizda su antkaulio sužalojimu, su aplinkine poodine kraujosruva ir galvos smegenų sukrėtimas. Tai padaryta galvą sumušant kietu buku daiktu prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Sužalojimas pagal savo pobūdį atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes dėl gana didelės muštinės viršugalvio žaizdos su antkaulio sužalojimu ir galvos smegenų sukrėtimo V. B. sveikata sutrikdyta ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui. V. B. sužalojimo galimybė užduoties aplinkybėse nurodyto eismo įvykio metu, automobiliui parbloškiant pėsčiąją, neatmetama (b. l. 119–121).
6.8. Policijos registruojamų įvykių registro BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2021 m. vasario 27 d. apie 19:19 val. adresu – (duomenys neskelbtini), buvo gautas pranešimas apie tai, kad nurodytu adresu sankryžoje vairuotojas automobiliu BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), partrenkė per perėją ėjusį vyrą. Vyrui reikalinga GMP pagalba, amžius nežinomas. Praneša praeivė. Atvykus minėtų adresu buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas – G. Š., kuriam nustatytas 0,00 promilių blaivumas, vairuodamas automobilį partrenkė į perėja išėjusią nepilnametę merginą V. B. (duomenys iš aplinkinių žmonių). V. B. GMP brigada 0830 kartu su atvykusia motina išvežė į Santariškių ligoninę. Nustatyta galima galvos trauma. 2021 m. vasario 27 d. apie 22.25 val. iš Santaros ligoninės gautas pranešimas, kad V. B., nustačius galvos žaizdą, galvos sumušimą, paguldyta į Neurochirurgijos skyrių (b. l. 80–85).
6.9. Kitų objektų apžiūros protokolo duomenimis, apžiūrimas miesto vaizdo stebėjimo kameromis užfiksuotas vaizdo įrašas. Vaizdo įrašo pavadinimas „(duomenys neskelbtini) Partrenkia moterį 2021-02-07 19.16“, vaizdo įrašo trukmė – 18 min. Paleidus vaizdo įrašą matoma Vilniaus ir Ežero gatvių sankryža, esanti Vievyje, Elektrėnų savivaldybėje. Tamsus paros metas. Paleidus vaizdo įrašą matosi, kaip per pėsčiųjų perėją nuo Vievio bažnyčios eina trys moterys, jas sustoja praleisti automobilis, atvažiavęs pėsčiosioms iš kairės pusės. Joms perėjus pėsčiųjų perėją, minėtas automobilis dar stovi, nes netrukus (00:12 s) į pėsčiųjų perėją įžengia moteris, vilkinti pilkos spalvos ilgą paltą, kaip tyrimo metu nustatyta – V. B.. Jai įžengus į perėją, matosi V. B. iš dešinės pusės atvažiuojantis kitas automobilis – pilkos spalvos, kėbulo tipas universalas, markės ir modelio vaizdo įraše nematyti. Vaizdo įraše matyti, kad automobilio vairuotojas nesulėtina greičio, pėsčioji V. B. taip pat nesustoja, eina tokiu pačiu tempu, ir, V. B. nespėjus pereiti pėsčiųjų perėjos (vaizdo įrašo 00:15 s), matosi, kaip minėtas automobilis priekine dalimi partrenkia dar perėja ėjusią V. B.. Dėl smūgio V. B. užgriūna ant minėto automobilio kapoto, apsiverčia ir galva trenkiasi į šaligatvio bortelį. Minėtas automobilis sustoja ir iš vairuotojo pusės išlipa vairuotojas, kuris nubėga prie važiuojamojoje dalyje, prie šaligatvio, gulinčios V. B.. Vaizdo įraše matyti, kad B. šiek tiek sujuda. Iš minėto automobilio išlipa trys keleiviai, pribėga kiti netoliese buvę asmenys. Minėtą automobilį vairavęs vyriškis pasilenkia prie V. B., naudojasi telefonu. Šalia sustoja kiti automobiliai. Automobilį vairavęs vyriškis pritūpia prie V. B., vėliau prie jos prieina kiti asmenys. 13:05 s atvyksta policijos pareigūnai, daugiau vaizdo įraše tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota (b. l. 129–130).
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalimi, tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dviejų metų.
8. Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad G. Š. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo (Kelių eismo taisyklių 9 ir 30 punktų) reikalavimus, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata. Šias išvadas teismas daro įvertinęs įrodymų visumą. G. Š. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta nukentėjusiosios, liudytojų D. P., J. S., I. D. parodymai, tarnybiniuose pranešimuose, ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo metu užfiksuoti duomenys, objektų apžiūros protokolų duomenys, medicinos specialisto išvados duomenys, kita bylos medžiaga. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama G. Š. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Pagal nustatytas aplinkybes teismas G. Š. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.
Dėl atsakomybės individualizavimo
9. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
10. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
11. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės – tai asmens, pripažinto kaltu nusikalstamos veikos padarymu, sąlyginis arba besąlyginis atleidimas nuo tų pasekmių, kurios sudaro baudžiamosios atsakomybės turinį, ir teistumo. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės galimas tik pripažinus asmenį kaltu. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą – neprivaloma ir sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, taikoma egzistuojant visų baudžiamajame įstatyme nustatytų sąlygų ir pagrindų visumai. Atidavimas pagal laidavimą kartu traktuojama ir kaip auklėjamoji priemonė. Kaltininkui skiriamas bandomasis – laidavimo, terminas nuo 1 iki 3 metų.
12. Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pastarąsias sąlygas atitinkantis kaltininkas nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti atleidžiamas perduodant jį teismo pasitikėjimo verto asmens, pareiškusio tokį prašymą – laiduotojo – žinion. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos įstatyme numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį G. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal L. T. laidavimą. Tokia teismo išvada pagrįstina toliau šiame nuosprendyje nurodomų motyvų pagrindu.
13. G. Š. kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, dėl nusikalstomos veikos padarymo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prisipažino kaltu, atsakomybės nevengė, nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos nusikalstamo veikos, davė išsamius parodymus, savo poelgį vertina kritiškai, geranoriškai atlygino žalą, nukentėjusiosios atstovė pretenzijų jam neturi.
14. Sprendžiant klausimą, ar yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į asmens praeityje padarytus nusižengimus bei jam taikytą administracinę atsakomybę.
15. Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už penkerius metus duomenimis, G. Š. administracine tvarka baustas du kartus (b. l. 146–147). Pažymėtina, kad kaltinamąjį teigiamai charakterizuoja tai, kad jis yra sumokėjęs jam paskirtas baudas, t. y. jis prisiima atsakomybę už savo veiksmus, padaryti administraciniai nusižengimai nėra priskiriami prie itin šiurkščių. Sprendžiant kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės klausimą įvertintina, be kita ko, tai, kad kaltinamasis yra dirbantis ir darbe charakterizuojamas teigiamai.
16. Atkreiptinas dėmesys, kad neigiamai G. Š. charakterizuojančių duomenų baudžiamojoje byloje nėra, taip pat nenustatyta, kad po šios nusikalstamos veikos padarymo jis vėl būtų pažeidęs baudžiamuosius įstatymus. Duomenų apie sistemingai daromus nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus nebuvimas, iš esmės teigiamai G. Š. asmenybę charakterizuojantys duomenys, šiuo konkrečiu atveju mažina padaryto nusikaltimo ir jį padariusiojo asmenybės pavojingumą. Nurodytų duomenų visuma leidžia spręsti, kad jis nėra piktybinis teisės normų reikalavimų pažeidėjas, kurį galima pataisyti tik baudžiamojo įstatymo numatytomis sankcijomis ir yra pagrindas parodyti G. Š. pasitikėjimą.
17. Kaip jau minėta, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veikos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-186-942/2018).
18. Bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad L. T. yra tinkama būti laiduotoja. L. T. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek teismui pateiktame prašyme paskirti ją laiduotoja ir perduoti jos atsakomybei pagal laidavimą G. Š. aiškiai išdėstė poziciją laiduoti už kaltinamąjį (sūnų). L. T. neteista, nebausta administracine tvarka, dirba VšĮ Elektrėnų ligoninėje pagalbine medicinos darbuotoja, charakterizuojama išimtinai teigiamai, mokosi (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) kvalifikacijai gauti. L. T. nurodė, kad gyvena kartu su sūnumi (kaltinamuoju), jų santykiai yra geri. Kaltinamojo ir L. T. santykių pobūdis, bendravimo intensyvumas, sudaro pagrindą teismui manyti, kad laiduotoja turės galimybę nuolat stebėti kaltinamąjį bei daryti teigiamą įtaką jo elgesiui.
19. Teismui nekyla abejonių, kad L. T. suvokia BK 40 straipsnyje įtvirtinto instituto esmę, jos, kaip laiduotojos, atsakomybę ir kad ji išreiškė tvirtą sutikimą būti laiduotoja. L. T. rūpi jos sūnaus ateitis ir už jį laiduoja, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas bylos įrodymų viseto pagrindu sprendžia, kad L. T. turi realias galimybes įgyvendinti savo, kaip laiduotojos, pareigas, daryti teigiamą įtaką G. Š., tai daro ir darys, ji yra verta teismo pasitikėjimo ir yra tinkama būti laiduotoja, atitinka BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytus reikalavimus.
20. Apibendrinant darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas atleisti G. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymą pagal laiduotojos L. T. laidavimą. Teismo vertinimu, šiuo atveju laidavimas be užstato, atsižvelgiant į kaltinamojo patirtus išgyvenimus dėl sukelto įvykio ir baudžiamojo proceso pradėjimo jo atžvilgiu, į jo nuoširdžią atgailą, be kita ko, pasireiškusią ir visokeriopos pagalbos nukentėjusiajai suteikimu bei žalos atlyginimu, bus pakankama priemonė, skatinanti kaltinamąjį ateityje būti atidesniam ir nepažeisti įstatymų taip pat ir Kelių eismo taisyklėse nustatytų reikalavimų. Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, G. Š. asmenybę, taip pat teigiamą laiduotojos L. T. asmenybę ir daro išvadą, jog laidavimas vienerių metų keturių mėnesių terminui be užstato bus pakankama poveikio priemonė G. Š..
21. Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 159–161), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,
nusprendė:
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, G. Š., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojos L. T. laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Nustatyti 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laiduotojos L. T. laidavimo terminą be užstato.
G. Š. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą G. Š. ir laiduotojai L. T. kad:
laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.
jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.