- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-08-21
- Bylos Nr.
- AS-602-546-13
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01020-2012-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Veslava Ruskan (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
- Pareiškėjas
- G. Š., S. Š.
- Atsakovas
- valstybės įmonei Registrų centrui
- Trečiasis asmuo
- valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui, R. K.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų G. Š. ir S. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų G. Š. ir S. Š. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui ir R. K. dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai G. Š. ir S. Š. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2012 m. kovo 13 d. sprendimą Nr. 69, kuriuo nuspręsta panaikinti teritorinio registratoriaus 2012 m. sausio 25 d. sprendimą Nr. 2-4021, ir nepatenkinti trečiojo suinteresuoto asmens R. K. (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) prašymo įregistruoti daiktines (nuosavybės) teises.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 4 d. sprendimu atmetė pareiškėjų skundą kaip nepagrįstą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. kovo 28 d. sprendimu iš dalies patenkino pareiškėjų apeliacinį skundą. Teismas panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 4 d. sprendimą; panaikino Komisijos 2012 m. kovo 13 d. sprendimą Nr. 69 ir perdavė šiai komisijai nagrinėti iš naujo trečiojo suinteresuoto asmens 2011 m. gruodžio 9 d. prašymą dėl daikto ir daiktinės teisės įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.
Šalies argumentai
Pareiškėjai kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu priteisti iš atsakovo VĮ Registrų centras pareiškėjų naudai visas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas, taip pat ir patirtas atstovavimo išlaidas. Nurodė, jog pirmosios instancijos teisme jie patyrė 100 Lt žyminio mokesčio, 847 Lt ir 605 Lt atstovavimo išlaidų.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 25 d. nutartimi pareiškėjų prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo tenkino iš dalies bei priteisė kiekvienam iš pareiškėjų po 388 Lt teismo išlaidoms atlyginti.
Teismas apžvelgė Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 ir 45 straipsnio nuostatas, Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 ir 93 straipsnio 2 dalies nuostatas. Pažymėjo, jog remiantis Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 7 punktu, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Vyriausybės patvirtina minimali mėnesinė alga. Nurodė, jog nagrinėjamoje byloje teisinių paslaugų teikimo metu pagal Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimą Nr. 1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ MMA buvo 800 Lt. Darė išvadą, jog pareiškėjų prašomas priteisti išlaidų dydis yra pagrįstas apmokėjimą už šias paslaugas patvirtinančiais dokumentais bei neviršija Rekomendacijų 8-10 nustatytų maksimalių įkainių dydžių.
Pažymėjo, jog byloje pateiktas 2012 m. balandžio 5 d. įmokos mokėjimo kvitas (t. I, b. l. 31) patvirtina, kad pareiškėjai yra sumokėję 100 Lt žyminį mokestį. Todėl, remdamasis ABTĮ 44 straipsnio 1 dalimi, teismas iš atsakovo priteisė pareiškėjams jų sumokėtą žyminį mokestį.
Teismas taip pat pagal analogiją taikė CPK 93 straipsnio 2 dalį bei pažymėjo, jog pareiškėjai turi teisę į išlaidas proporcingai jų patenkintų reikalavimų daliai. Nurodė, jog konkrečiu atveju iš pareiškėjų reikštų dviejų reikalavimų buvo patenkintas tik vienas, todėl jiems apskaičiuota priteisti išlaidų suma 1552 Lt (1452 Lt + 100 Lt), proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, dalinama iš dviejų ir priteistina 776 Lt suma (kiekvienam pareiškėjui po 388 Lt).
Tuo tarpu pareiškėjų prašymo dėl išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimą teismas perdavė nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
III.
Pareiškėjai, nesutikdami su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo ginčijamos nutarties dalį dėl 776 Lt sumos priteisimo panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – priteisti pareiškėjų naudai iš atsakovo VĮ Registrų centras 1552 Lt bylinėjimosi išlaidų (t. II, b. l. 40 – 41).
Atskirajame skunde išdėsto bylos nagrinėjimo eigą bei nurodo, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteista bylinėjimosi išlaidų suma. Mano, jog pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl 776 Lt sumos priteisimo yra nepagrįsta, todėl naikintina, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. kovo 28 d. sprendimu patenkino jų apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 4 d. sprendimo, t. y. panaikino VĮ Registrų centras Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2012 m. kovo 13 d. sprendimą Nr. 69 ir perdavė Komisijai nagrinėti iš naujo R. K. 2011 m. gruodžio 9 d. prašymą dėl daikto ir daiktinės teisės įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Taigi, jų apeliacinis skundas buvo patenkintas visa apimtimi, o ne iš dalies. Todėl teismas nepagrįstai sumažino 1552 Lt bylinėjimosi išlaidų sumą pusiau ir priteisė 776 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepimu į pareiškėjų atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjų atskirąjį skundą atmesti (t. II, b. l. 52 – 53).
Atsiliepime nurodo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. kovo 28 d. sprendimu patenkino tik pirmąjį pareiškėjų reikalavimą (panaikino Komisijos 2012 m. kovo 13 d. sprendimą Nr. 69), tačiau antrojo reikalavimo nepatenkino, t. y. neįpareigojo atsakovo Nekilnojamojo turto registre išregistruoti nekilnojamąjį daiktą – butą <..>, tačiau perdavė šį klausimą Komisijai nagrinėti iš naujo.
Trečiasis suinteresuotas asmuo R. K. atsiliepimu į pareiškėjų atskirąjį skundą prašo atnaujinti praleistą terminą atsiliepimui paduoti ir atmesti pareiškėjų atskirąjį skundą bei palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartį.
Atsiliepime nurodo, jog buvo patenkintas tik vienas iš dviejų pareiškėjų reikalavimų, o pareiškėjų skundo reikalavimas – įpareigoti atsakovą nepatenkinti trečiojo suinteresuoto asmens prašymo įregistruoti daiktines teises nebuvo patenkintas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Nagrinėjamos bylos objektas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartis, kuria buvo iš dalies tenkintas pareiškėjų prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas ir jų naudai priteista 776 Lt suma (kiekvienam po 388 Lt).
Teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.
ABTĮ 44 straipsnio 6 dalis savo ruožtu įtvirtina, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Rekomendacijose.
Pagal ABTĮ 45 straipsnio 1 dalį, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
Nagrinėjamu atveju patirtoms bylinėjimosi išlaidoms pagrįsti pareiškėjai pateikė 2012 m. birželio 18 d. su advokato padėjėja N. Š. sudarytą atstovavimo sutartį (t. I, b. l. 126). Vėliau iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjų atstovavimą perėmė advokatė G. G. (t. I, b. l. 130, 141). Pareiškėjai taip pat pateikė 2012 m. liepos 9 d. pinigų priėmimo kvitą ir 2012 m. rugsėjo 21 d. pinigų priėmimo kvitą bei atitinkamas sąskaitas faktūras (t. I, b. l. 164 – 166). Bylos duomenys rodo, jog pareiškėjai taip pat sumokėjo 100 Lt žyminį mokestį teismui (t. I, b. l. 31).
Teisėjų kolegijai, patikrinusiai bylos duomenis, nekyla abejonių dėl to, jog pareiškėjai turėjo realių ir pagrįstų išlaidų, susijusių su bylinėjimusi administracinėje byloje, kurios neviršijo Rekomendacijų leidžiamų maksimalių dydžių, atitiko teisingumo ir protingumo kriterijus. Abejonių nekyla ir dėl to, jog jie turėjo teisę į bylinėjimųsi išlaidų atlyginimą.
Tačiau pareiškėjai atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu bylinėjimosi išlaidų dydžiu, t. y. tuo, jog teismas jų patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisė tik iš dalies (1/2), konstatavęs, jog proceso metu buvo patenkintas tik vienas iš pareiškėjų reikštų dviejų reikalavimų.
Šiuo aspektu pažymėtina, jog CPK 93 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad teismo sprendimą iš dalies priėmus pareiškėjo naudai, jis turi teisę gauti iš atsakovo patirtų išlaidų atlyginimą proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS10-272/2004, 2007 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS11-531/2007, 2008 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-422/2008, 2010 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-106/2010, kt.).
Nagrinėjamu atveju visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjų skundas buvo tenkintas tik iš dalies, t. y. patenkinta apie 50 proc. visų reikalavimų. Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 28 d. sprendimo (t. II, b. l. 14 – 22) matyti, jog apeliacinės instancijos teismas panaikino Komisijos 2012 m. kovo 13 d. sprendimą Nr. 69 ir perdavė Komisijai nagrinėti iš naujo R. K. 2011 m. gruodžio 9 d. prašymą dėl daikto ir daiktinės teisės įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, tačiau nepatenkino pareiškėjų reikalavimo nepatenkinti trečiojo suinteresuotojo asmens R. K. prašymo įregistruoti daiktines (nuosavybės) teises. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pareiškėjai turėjo teisę į 1/2 patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai jiems priteisė 776 Lt (po 388 Lt kiekvienam), vietoje jų prašytų 1552 Lt.
Pabrėžtina, jog tokios išvados visiškai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartimi (t. II, b. l. 58 – 60) jau išreikštą poziciją nagrinėjamoje byloje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme. Būtent – teismas yra konstatavęs, jog sprendimą iš dalies priėmus pareiškėjų naudai, jie turi teisę gauti iš atsakovo patirtų išlaidų atlyginimą, proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (šiuo atveju – 1/2 pagrįstų išlaidų).
Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, išsamiai išanalizavęs bylos duomenų visetą, pagrįstai priteisė pareiškėjams 776 Lt (kiekvienam po 388 Lt) bylinėjimosi išlaidų, tinkamai taikė proceso teisės normas, todėl naikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutarties dalį, didinant pareiškėjams priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą bei atitinkamai keičiant proporciją, nėra pagrindo, o pareiškėjų atskirasis skundas – netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų G. Š. ir S. Š. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.