- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-08
- Bylos Nr.
- 2SP-28008-775/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-22164-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Šliumpienė
- Pareiškėjas
- T. K., R. G.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų T. K. ir R. G. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėjai pateikė teismui prašymą, kuriuo prašo patvirtinti taikos sutartį dėl nepilnametės dukros K. K. išlaikymo formos ir bendravimo tvarkos su R. G. pakeitimo bei nekilnojamojo turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Nurodė, jog taikos sutarties sąlygos išreikštos bendra suderinta šalių valia, šalims yra žinomos taikos sutarties patvirtinimo teisinės pasekmės, todėl siekdamos užkirsti kelią teisminiam ginčui, prašo patvirtinti taikos sutartį.
Taikos sutartį atsisakytina tvirtinti.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi gali būti sprendžiamas jau kilęs teisminis ginčas arba užkertamas kelias teisminiam ginčui kilti ateityje. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, teismo patvirtinta sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 str.) Prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo turi atitikti bendruosius procesinio dokumento formos ir turinio reikalavimus, prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, reikšmingi sprendžiant klausimą dėl prašymo patvirtinimo (CPK 581 str.).
Pareiškėjai nurodė, jog pagal 2012-12-20 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) R. G. iki dukters pilnametystės turėtų sumokėti 4 199,49 Eur išlaikymo sumą. Taikos sutartimi šalys siekia pakeisti išlaikymo formą ir likusią išlaikymo sumą priteisti R. G. priklausančiu nekilnojamuoju turtu – ½ dalimi ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai nurodė, jog minėto turto vertė yra 4 500 Eur, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Patikrinus Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašą, matyti, jog pagal 2016-11-03 galiojančius vidutinės rinkos vertės paskaičiavimus ūkinio pastato vertė yra 2 840 Eur. Pusės turto vertė – 1 420 Eur. Pažymėtina, jog tokia nekilnojamojo turto vertė yra per maža, kad būtų užtikrinta nepilnametės dukros teisė gauti tinkamo dydžio išlaikymą. Pažymėtina, jog šiuo pagrindu jau buvo atsisakyta tvirtinti pareiškėjų taikos sutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. spalio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013 nurodė, kad sudarydamos taikos sutartį šalys gali apsiriboti vien paprasta rašytine sandorio forma (CK 1.73 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 6.983 straipsnio 3 dalis), o prireikus dėl taikos sutarties patvirtinimo šalys gali kreiptis ir į notarą. Tačiau tais atvejais, kai taikos sutarčiai pagal sandorio turinį turi būti taikoma įstatymuose nustatyta notarinė sandorio forma (pvz., daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą perleidimo sandoris), tai, siekiant, kad tokia taikos sutartis galiotų be teisminio patvirtinimo, šalims kreiptis į notarą dėl šios sutarties patvirtinimo yra būtina (CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 1.93 straipsnio 3 dalis). Teismas supaprastinto proceso tvarka taikos sutartis tvirtina tik tokiais atvejais, kai materialinių teisinių santykių subjektai tarpusavio nuolaidų būdu ir esant jų suderintai valiai išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus, t. y. iš esmės tokios sutarties tvirtinimas teismine tvarka galimas tik esant ginčui ar galimybei jam kilti tarp materialinių teisinių santykių subjektų, o tais atvejais, kai nurodytos įstatyme aplinkybės neegzistuoja, teismas, nors ir vykdydamas apsauginę funkciją, negali pakeisti notaro, atliekančio jam įstatymo priskirtas funkcijas, tarp jų – notarinių sandorių tvirtinimą (Notariato įstatymo 2, 26, 45 straipsniai).
Pareiškėjai taikos sutartimi siekia atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės R. G. priklausančią ½ dalį sodo namelio, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir perleisti ją T. K.. Pažymėtina, jog teismas negali pakeisti notaro ir už jį atlikti notarinių sandorių tvirtinimą. Šiuo atveju pareiškėjų taikos sutartis negali būti tvirtinama teismo, nes turto teisinį režimą pareiškėjai gali nustatyti notarine tvarka.
Pašalinus pareiškimo trūkumus, pareiškėjai gali pakartotinai kreiptis su pareiškimu dėl taikos sutarties patvirtinimo (CPK 137 str. 4 d., 582 str. 6 d.).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsisakytina patvirtinti pareiškėjų sudarytą taikos sutartį (CPK 42 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 579–582 straipsniais
nutaria:
Atsisakyti patvirtinti taikos sutartį, sudarytą tarp pareiškėjų R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir T. K., a. k. (duomenys neskelbtini)
Nutartis neskundžiama.