Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-200-883/2012 pagal ieškovės L. Š. ieškinį atsakovui Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl drausminių nuobaudų panaikinimo, dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, dėl grąžinimo į darbą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė L. Š. ieškiniu kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą, prašydama: 1) panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-10-24 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl drausminės nuobaudos - papeikimo skyrimo; 2) panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-10-27 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl drausminės nuobaudos – pastabos skyrimo; 3) panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-10-28 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl drausminės nuobaudos skyrimo - atleidimo iš darbo; 4) grąžinti į pirmesnį darbą – (duomenys neskelbtini) Šiaulių lopšelyje-darželyje „Gluosnis“; 5) priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 6) priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką nuo 2011-10-28 iki 2011-11-08; 7) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ji jokių darbo drausmės pažeidimų nepadarė, o atsakovas Šiaulių miesto savivaldybės administracija nepateikė jokių įrodymų, kad pažeidimai buvo padaryti. Ieškovės teigimu, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-10-24 įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) dėl drausminės nuobaudos - papeikimo skyrimo darbdavys nurodė tik abstraktaus pobūdžio teiginius ir išvardijo teisės aktus, tačiau nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių tokius samprotavimus. Nurodė, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-10-27 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl drausminės nuobaudos – pastabos skyrimo yra prieštaringas, nuobauda paskirta už LR Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo 27 straipsnio pažeidimą, nors šis įstatymas nereguliuoja ikimokyklinio ugdymo. Ieškovės teigimu, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-10-28 įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) dėl drausminės nuobaudos skyrimo - atleidimo iš darbo atsakovas remiasi DK 235 str. 2 d. 7 p., tačiau nepateikia įrodymų, kad ieškovės veika turėjo nusikalstamos veikos požymių. Ieškovė pažymėjo, kad darbdavys netinkamai atleido ieškovę iš darbo ir darbo sutartį užpildė tik 2011-11-08, todėl turi sumokėti vidutinį darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2011-10-28 iki 2011-11-08. Be to, ieškovė prašė grąžinti į ankstesnes pareigas, nurodydama, kad tam nėra jokių kliūčių.

Atsakovas Šiaulių miesto savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad tiriant skundą buvo nustatyta, jog ieškovė grubiai ir arogantiškai elgėsi su savo pavaldiniais, žemindavo darbuotojus, nuolat grasindavo atleisti iš darbo, darbuotojai įstaigoje jautėsi nesaugūs, tvyrojo nuolatinė įtampa ir neužtikrintumas dėl ateities, įstaigoje nebuvo palankaus mikroklimato. Taip pat buvo nustatyta, kad ieškovė pažeidė Šiaulių lopšelio-darželio „Gluosnis“ darbo tvarkos taisyklių 2.4 punktą, lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo 4.4 ir 6.7 punktus ir Šiaulių lopšelio-darželio „Gluosnis“ nuostatų 24.8 punktą, todėl 2011-10-24 įsakymu ieškovei skirta drausminė nuobauda - papeikimas. Nurodė, kad 2011-10-27 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei paskirta drausminė nuobauda – pastaba, nes ieškovė perdavė savo darbo kabineto raktus pašaliniam asmeniui bei neinformavo pavaduojančio asmens apie pašalinio asmens patekimą į darželio tarnybines patalpas (t. y. ieškovė netinkamai vykdė darbo tvarkos taisyklių 6.8.4 punkto, nuostatų 24.8 punkto taip pat LR vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo 27 str. reikalavimus). Atsakovo teigimu, 2011-10-28 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo už tai, kad ieškovė pasinaudojo savo pareigomis gauti neteisėtų pajamų sau: pagal darbuotojų pateiktus prašymus neįformino darbuotojų nemokamų atostogų, pasinaudojusi savo pareigomis nurodė pavaldžiam asmeniui - sekretorei neteisingai užpildyti 2011 m. rugpjūčio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį ir leido įstaigos vyr. buhalteriui vadovaujantis neteisingai užpildytu dokumentu išmokėti atlyginimus faktiškai nedirbusiems asmenims. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovė pareigas pažeidė šiurkščiai, nes pasinaudojo pareigomis siekiant gauti neteisėtų pajamų sau ir atliko veikas, turinčias neteisėto atlyginimo paėmimo, turto pasisavinimo požymių bei ieškovei du kartus per paskutinius 12 mėnesių buvo taikyta drausminė atsakomybė. Todėl, atsakovo manymu, ieškovei buvo taikyta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. Atstovas taip pat nurodė, kad su ieškove buvo atsiskaityta atleidimo iš darbo dieną – 2011-10-28.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. vasario 24 d. sprendimu ieškovės L. Š. ieškinį atmetė. Teismas, spręsdamas ieškinio reikalavimą dėl 2011-10-24 paskirtos nuobaudos panaikinimo, ir įvertinęs visas aplinkybes, reikšmingas drausminės nuobaudos parinkimui, konstatavo, kad ieškovei paskirta nuobauda - papeikimas - atitinka padaryto pažeidimo sunkumą ir nėra per griežta (DK 238 str.). Analogiškai teismas pripažino, kad ieškovė padarė 2011-10-27 įsakyme nurodytus darbo drausmės pažeidimus, todėl ieškovei pagrįstai paskirta drausminė nuobauda – pastaba. Teismas pažymėjo, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-10-28 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 1 ir 2 p., 235 str. 2 d. 4 ir 7 p.. Nustatė, kad ieškovei pirmoji nuobauda (papeikimas) ir antroji nuobauda (pastaba) buvo skirtos atitinkamai 2011-10-24 ir 2011-10-27, t. y. vėliau, nei buvo padarytas darbo drausmės pažeidimas (2011 m. rugpjūčio mėnuo), už kurį skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. Todėl, teismo vertinimu, drausminė nuobauda (atleidimas iš darbo) skirta už tą darbo drausmės pažeidimą, kurio padarymo metu ieškovei dar nebuvo skirtos jokios nuobaudos. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, nesant vieno iš juridinių faktų (kad darbo drausmės pažeidimas padarytas po to, kai darbuotojui nors kartą per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo skirta drausminė nuobauda), teismas sprendė, kad šiuo atveju remtis DK 136 str. 3 d. 1 p. negalima. Teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą, padarė išvadą, kad faktas, jog ieškovė gavusi darbuotojų prašymus dėl nemokamų atostogų, nedavė pavedimo rengti įsakymus dėl nemokamų atostogų suteikimo, o, pasinaudojusi savo pareigomis, nurodė sekretorei į 2011 m. rugpjūčio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį įrašyti žinomai neteisingus duomenis, ir šis žiniaraštis buvo panaudotas buhalterinėje apskaitoje, yra įrodytas. Be to, teismas pripažino, jog pinigų perdavimo fakto neįrodymas yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog, ieškovei ginčijant atleidimo iš darbo teisėtumą, atsakovas neįrodė, jog yra pagrindas ieškovės padarytą darbo pareigų pažeidimą vertinti kaip atitinkantį DK 235 str. 2 d. 7 p. numatytą veiką. Tačiau tai, teismo vertinimu, nelemia išvados, kad ieškovė iš viso nepadarė šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, kuris buvo teisėtas pagrindas taikyti jai drausminę atsakomybę – atleidimą iš darbo.

Kartu teismas konstatavo, kad veiksmus (darbuotojų nemokamų atostogų neįforminimas, nurodymas į 2011 m. rugpjūčio mėnesio darbo apskaitos žiniaraštį įrašyti žinomai neteisingus duomenis apie asmenų darbo laiką, šių duomenų panaudojimas buhalterinėje apskaitoje) ieškovė atliko vykdydama savo funkcijas, pasinaudodama pareigomis, savavališkai, nepaisydama teisės aktų nustatytos pareigų vykdymo tvarkos. Teismo vertinimu, šiais veiksmais ieškovė pažeidė pareigą veikti darbdavio tikslais sąžiningai ir teisingai (DK 35 str.). Tokius ieškovės veiksmus teismas įvertino kaip pasinaudojimą pareigomis siekiant gauti neteisėtų pajamų sau ar kitiems asmenims arba dėl kitokių asmeninių paskatų, taip pat savavaliavimą, kurie pagal DK 235 str. 2 d. 4 p. pripažįstami šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu, sudarančiu pagrindą nutraukti darbo sutartį pagal DK 136 str. 3 d. 2 p.. Todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovas, įvertinęs aptartus ieškovės veiksmus, pagrįstai juos pripažino šiurkščiai pažeidžiančiais darbo drausmę, todėl turėjo teisinį pagrindą už jų padarymą nutraukti darbo sutartį su ieškove.

Atmetęs pagrindinį ieškovės reikalavimą pripažinti jos atleidimą iš darbo neteisėtu, teismas atmetė ir kitus reikalavimus: grąžinti ieškovę į Šiaulių lopšelio-darželio „Gluosnis“ (duomenys neskelbtini) pareigas, priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas. Be to, teismas pažymėjo, kad bylos duomenys patvirtina, jog įsakymas dėl atleidimo įteiktas ir su ieškove atsiskaityta 2011-10-28. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymas vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laiką sumokėjimo nesieja su darbuotojo darbo sutarties užpildymo data, teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju aplinkybė, jog įrašas apie atleidimą ieškovės turimame darbo sutarties egzemplioriuje padarytas 2011-11-08, nesudaro pagrindo priteisti vidutinį darbo užmokestį už laikotarpį iki įrašo darbo sutartyje atlikimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovės L. Š. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Nors CPK numato, kad nagrinėjant darbo bylas teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, taip pat numato teismo teisę viršyti ieškinio dalyką ir pagrindą, tačiau pirmosios instancijos teismas elgėsi pasyviai.Atsakovas 2011-10-24 įsakyme dėl drausminės nuobaudos, nenurodydamas jokio konkretumo, pateikė neįrodytus, neapibrėžtus, nelogiškus samprotavimus, suskirstydamas juos į punktus ir tai įvardydamas drausmės pažeidimo sudėtimi. Darbdavys įsakyme nurodė tik abstraktaus pobūdžio teiginius ir išvardijo teisės aktus, kuriuos neva ieškovė pažeidė, tačiau teismui nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, kurie patvirtintų tokius samprotavimus.Sprendžiant klausimą dėl 2011-10-27 įsakymu paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumo nebuvo atsižvelgta į tai, kad ieškovė 2011-09-29 sirgo, o Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyr. specialistė R. B. provokavo ieškovę pažeisti elgesio taisykles nedarbingumo metu. Dėl savo ligos ieškovė negalėjo įvertinti susidariusios situacijos, o visi veiksmai buvo išprovokuoti R. B., kuri buvo suinteresuota, jog ieškovė nedirbtų (duomenys neskelbtini) pareigose lopšelyje darželyje „Gluosnis“, nes yra glaudžiai susijusi su Z. L., kuri dabar eina (duomenys neskelbtini) pareigas.Spręsdamas klausimą dėl 2011-10-28 drausminės nuobaudos skyrimo, teismas ieškovę pripažino kalta dėl visai kitų veiksmų nei nurodė darbdavys, nurodydamas, kad ieškovė pasinaudojo pareigomis siekiant gauti neteisėtų pajamų kitiems asmenims arba dėl kitokių asmeninių paskatų ir savavaliavo. Tačiau, apeliantės teigimu, teismas nėra jos darbdavys ir negali skirti jai nuobaudos už tai, ko nenurodė darbdavys (t. y. atsakovas). Šiuo atveju, aplinkybės, jog ieškovė pasinaudojo pareigomis siekiant gauti neteisėtų pajamų kitiems asmenims arba dėl kitokių asmeninių paskatų ir savavaliavo yra neįrodytos, nes ieškovės ir liudytojos I. P. paaiškinimai yra lygiaverčiai įrodymai, o pati I. P. buvo atsakinga už darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymus ir įsakymų paruošimus.Ieškovė nebuvo supažindinta su Savivaldybės administracijos komisijos 2011-10-19 išvada Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl darbo drausmės pažeidimo“, į kurią skiriant drausmines nuobaudas atsižvelgė Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius. Tuo, jog darbdavys pareikalavimuose aiškiai nesuformulavo kokiu konkrečiai darbo drausmės pažeidimu ieškovė yra įtariama, nenurodė pažeidimo padarymo laiko, vietos, pagrindinių darbuotojo kaltės įrodymų, kitų reikšmingų aplinkybių, nesupažindino su Savivaldybės administracijos komisijos 2011-10-19 išvada Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl darbo drausmės pažeidimo“ buvo pažeistos ieškovės teisės, numatytos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 6 str. 3 d. a, b, c, d papunkčiuose. Todėl visos darbdavio paskirtos ieškovei drausminės nuobaudos turi būti panaikintos. Apeliantė teigia, kad drausmines nuobaudas jai pritaikė darbdavio neįgaliotas asmuo. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2010-02-25 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtinti Šiaulių lopšelio darželio „Gluosnis“ nuostatai, kurių 6 punktas nustato, kad Savininkas yra Šiaulių miesto savivaldybė, o tų pačių nuostatų 7 punktas nustato, kad Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija yra Šiaulių miesto savivaldybės taryba. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius V. D. visuose įsakymuose dėl ieškovės nubaudimo, nurodydamas esantis įgaliotu asmeniu, vadovavosi Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2008-12-18 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl įgaliojimų savivaldybės administracijos direktoriui“ 1.1 punktu, kur įgaliojimų terminas nenurodytas. CK 2.142 str. 1 d. nustatyta, jeigu terminas įgaliojime nenurodytas, tai įgaliojimas galioja vienerius metus nuo jo sudarymo dienos, todėl V. D. neturėjo teisės atstovauti darbdavį. Kadangi įsakymai dėl nubaudimo yra pasirašyti V. D., t. y. asmens neturinčio teisės atstovauti darbdavį, ieškovei paskirtos drausminės nuobaudos naikintinos.Darbdavys ieškovės darbo sutartį užpildė tik 2011-11-08, todėl Darbdavys ieškovei turi sumokėti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką nuo 2011-10-28 iki 2011-11-08 (DK 141 str. 2 d.)

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas Šiaulių miesto savivaldybės administracija nurodo, kad apeliacinis skundas nepagrįstas ir prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

Ieškovė savo apeliaciniame skunde nenurodo nei vieno teisinio argumento ar aplinkybės, dėl kurių turėtu būti panaikintas pirmosios instancijos teismo sprendimas ar bent pakeistas iš dalies. Visas apeliacinis skundas pagrįstas vien tik spėlionėmis ir pamąstymais, o taip pat asmeniniu nepasitenkinimu bei aplinkybėmis, kurios įvyko jau po to, kai buvo paskirtos drausminės nuobaudos. Be to, atsakovo teigimu, ieškovė, moralizuodama tam tikrų specialistų elgesį, pati prisipažįsta padariusi nusižengimus, už kuriuos ir buvo paskirtos drausminės nuobaudos. Kiekvienu kartu darbdaviui pateikus reikalavimą pasiaiškinti, buvo suformuluojami konkretūs klausimai, į kuriuos privalėjo pateikti atsakymus ieškovė, o be to, ieškovei buvo pateikta visa medžiaga, kuriuos pagrindu buvo prašoma pateikti paaiškinimus už vieną ar kitą darbo drausmės nusižengimą. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė pateikė darbdaviui visus paaiškinimus ir nei viename paaiškinime nenurodė, jog ji nesuprato dėl kokio darbo drausmės pažeidimo jai reikia pasiaiškinti, todėl darytina išvada, kad ieškovė suvokė padarytų darbo drausmės pažeidimų esmę ir numatė pasekmes. Visiškai nesuprantamas ir kitas apeliantės argumentas neva Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius V. D. nėra darbdavys ir jo priimti įsakymai yra negaliojantis jos atžvilgiu. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2010-02-25 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtinti Šiaulių lopšelio darželio „Gluosnis“ nuostatai, kurių 6 punktas nustato, kad Savininkas yra Šiaulių miesto savivaldybė, o tų pačių nuostatų 7 punktas nustato, kad Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija yra Šiaulių miesto savivaldybės taryba. 2008-12-18 Šiaulių miesto savivaldybės taryba sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl įgaliojimų savivaldybės administracijos direktoriui“ nutarė pavesti Savivaldybės administracijos direktoriui paprastosios savivaldybės tarybos kompetencijos įgaliojimus, t. y. savivaldybės biudžetinių įstaigų vadovų skyrimas į pareigas ir atleidimas iš jų teisės aktų nustatyta tvarka, kitų funkcijų, susijusių su šių juridinių asmenų vadovų darbo santykiais, įgyvendinimas DK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius yra tinkamas darbdavys.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatyti faktai ir teisiniai argumentai, kuriais apeliacinis skundas netenkinamas.

Teisėjų kolegija primena, kad apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo taisyklių, nustatančių ir bylų nagrinėjimo ribas, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektais. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinius, ir teisinius bylos pagrindus, tai yra tiriant arba vertinant byloje surinktus įrodymus, taip pat ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama ar pirmosios instancijos teismas teisingai atskleidė bylos esmę, nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai kvalifikavo tarp bylos šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Kartu apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija ištirtų ir teisiškai įvertintų duomenų pagrindu konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta.

Apeliantė šioje byloje 2012-05-28 pateikė prašymą jos apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka (t. 4, b. l. 164). Išanalizavus apeliacinio skundo motyvus ir argumentus konstatuotina, kad apeliantė nenurodė svarių ir pakankamai pagrįstų argumentų, leidžiančių daryti išvadą, kad tik žodinio proceso tvarka galima nustatyti šios bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai įvertinti apeliacinio skundo ribose priimtą pirmosios instancijos sprendimą. Tiek bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka, tiek ir rašytinio proceso tvarka bylos nagrinėjimo ribas apeliacinės instancijos teisme sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėdamas bylą, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, patikrina, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, ar nustatė ir tinkamai įvertino visas reikšmingas bylai aplinkybes, o taip pat pats įvertina įrodymus, nepriklausomai nuo to, ar juos pirmosios instancijos teismas įvertino, ar ne. Šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvadą, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą rašytinio proceso tvarka, nesugebėtų atskleisti ginčo esmės ir priimti teisingą sprendimą. Dėl išdėstyto apeliacinės instancijos teisėjų kolegija netenkina apeliantės L. Š. prašymo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Dėl apeliantei skirtų drausminių nuobaudų – papeikimo ir pastabos skyrimo teisėtumo.

DK 237 str. nurodyta, kad už darbo drausmės pažeidimą darbuotojams gali būti skiriamos drausminės nuobaudos: pastaba, papeikimas, atleidimas iš darbo pagal DK 136 str. 3 d.. Nagrinėjamoje byloje ieškovei buvo skirtos šios visos trys DK nurodytos drausminės nuobaudos. Kadangi apeliantė apeliaciniame skunde ginčija visas šias jai paskirtas drausmines nuobaudas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiame procesiniame sprendime, ištyrusi ir visumos byloje esančių duomenų pagrindu įvertinusi šalių teiktus argumentus, bylos medžiagą, priimto procesinio sprendimo teisinius argumentus ir ieškovės apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį teisinius argumentus, aptaria jų skyrimo teisėtumo klausimus.

Drausminės nuobaudos skiriamos už darbo drausmės pažeidimą. DK 237 str. 1 d. 2 p. nurodyta, kad už darbo drausmės pažeidimą gali būti skirta drausminė nuobauda – papeikimas. Įvertinus byloje atskleistas ir pirmosios instancijos teismo proceso metu nustatytas faktines aplinkybes, kurios nebuvo paneigtos ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, ieškovei drausminė nuobauda – papeikimas – buvo skirta pagrįstai. Bylos aplinkybėmis ieškovei drausminė nuobauda – papeikimas – (Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-10-24 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), t. 1, b. l. 2) skirta už tai, kad ji, dirbdama Šiaulių lopšelio-darželio „Gluosnis“ (duomenys neskelbtini), grubiai ir arogantiškai elgėsi su savo pavaldiniais, žemindavo darbuotojus, nuolat grasindavo atleisti iš darbo, darbuotojai įstaigoje jautėsi nesaugūs, tvyrojo nuolatinė įtampa ir neužtikrintumas dėl ateities, įstaigoje nebuvo palankaus mikroklimato. Darželyje iki 2011-05-23 nebuvo įdarbintas pagalbinis virtuvės darbininkas, todėl virėjos turėjo atlikti ir pagalbinio darbininko darbą. Dėl papildomo darbo atlikimo virėjų darbo laikas sudarydavo ne 8, o 10 valandų, tačiau šis papildomas darbas nebuvo įformintas nustatyta tvarka. Ieškovė nesupažindino darbuotojų Z. L., A. A., A. K. ir R. D. su pareigybių aprašymais. O drausminė nuobauda – pastaba – skirta už tai, kad Šiaulių lopšelio-darželio „Gluosnis“ (duomenys neskelbtini) L. Š., t. y. ieškovė, netinkamai organizavo įstaigos veiklą (nuostatų 24.8 punktas, t. 1, b. l. 31). T. y. perduodama kabineto raktus įstaigoje nedirbančiam, pašaliniam asmeniui, ir apie tai neinformavusi ją pavaduojančios darbuotojos, ieškovė nevykdė darbo tvarkos taisyklių 6.8.4 punkto reikalavimo (čia nurodyta, kad draudžiama perduoti savo darbo patalpos raktus kitiems asmenims, išskyrus tuos atvejus, kai tai padaryti nurodo administracijos vadovas; t. 1, b. l. 135). Šie nurodyti teiginiai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme visiškai pasitvirtino apklausiant liudytojus, ištiriant kitus byloje esančius įrodymus, šalių teiktus paaiškinimus ieškovės pasiaiškinimo esmę ir turinį. Jie nepaneigti teikiant procesinius dokumentus ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Taigi, teisėjų kolegija šių aprašytų duomenų pagrindu konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tokiais savo veiksmais ieškovė pažeidė Šiaulių lopšelio-darželio „Gluosnis“ darbo tvarkos taisyklių 2.4 punktą, lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo, patvirtinto Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-03-29 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) 4.4 ir 6.7 punktus ir Šiaulių lopšelio-darželio „Gluosnis“ nuostatų, patvirtintų Savivaldybės tarybos 2010-02-25 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), 24.8 punktą, nevykdė darbo tvarkos taisyklių 6.8.4 punkto reikalavimo, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantės paduoto apeliacinio skundo argumentais, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-10-24 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2011-10-27 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei skirtos drausminės nuobaudos – papeikimas ir pastaba – neteisėtos ir nepagrįstos.

Vertinant aukščiau aptartų ieškovei paskirtų drausminių nuobaudų paskyrimo procedūras ir įstatymu nustatytą tvarką, teisėjų kolegija, byloje esančių duomenų pagrindu sprendžia, kad buvo laikomasi drausminių skyrimo darbuotojams tvarkos. Bylos duomenys liudija, kad administracijos direktorius 2011-09-23 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) paprašė ieškovės pateikti pasiaiškinimą dėl G. G. skunde nurodytų aplinkybių (t. 1, b. l. 98), o atsižvelgiant į ieškovės prašymą, terminą pasiaiškinimui pateikti pratęsė. Pasiaiškinimą ieškovė pateikė 2011-10-14 (t. 1, b. l. 102). Ieškovė nuo 2011-09-28 iki 2011-10-13 turėjo nedarbingumo pažymėjimą, todėl darbdavys skirdamas drausminę nuobaudą 2011-10-24, nenusižengė DK 240 str. nuostatoms, numatančioms drausminės nuobaudos skyrimo tvarką.

Analogiškai ir dėl drausminės nuobaudos, paskirtos ieškovei administracijos direktoriaus 2011-10-27 įsakymu. Bylos duomenys liudija, kad administracijos direktorius 2011-10-20 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) paprašė ieškovės pateikti paaiškinimą, kodėl ieškovės nedarbingumo laikotarpiu (duomenys neskelbtini) kabineto raktai buvo perduoti pašaliniam asmeniui ir kaip įstaigoje organizuojama pašalinių asmenų patekimo į teritoriją apskaita ir kontrolė (t. 1, b. l. 142). Pasiaiškinimą ieškovė pateikė 2011-10-24 (t. 1, b. l. 143), nuobauda paskirta įstatymo nustatytu terminu, todėl, kolegijos vertinimu, darbdavys DK 240 straipsnio nuostatoms, numatančioms drausminės nuobaudos skyrimo tvarką, ir šiuo atveju nenusižengė. Todėl esant visumai šių faktų ir aplinkybių, teisėjų kolegija atmeta apeliantės apeliacinio skundo argumentus, kad 2011-10-24 ir 2011-10-27 įsakymais jai skirtos drausminės nuobaudos neteisėtai ir be teisinio ir faktinio pagrindo. Kartu kolegija kad paminėtos drausminės nuobaudos ieškovei atitiko padarytų drausmės pažeidimų sunkumą, todėl naikinti jas ir šiuo pagrindu pirmosios instancijos teismo priimtą galutinį procesinį sprendimą, pagrindo nėra.

Dėl 2011 m. spalio 28 d. drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus, 235 straipsnio 2 dalies 4 ir 7 punktus skyrimo teisėtumo.

Nepagrįstai apeliantės skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl jai 2011-10-28 paskirtos drausminės nuobaudos, peržengė savo kompetencijos ribas, nustatė ir pripažino įrodytomis visai kitokias aplinkybes, nei savo įsakyme nurodė darbdavys. Byloje esančiais dokumentais nustatyta, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-10-28 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 1 ir 2 p., 235 str. 2 d. 4 ir 7 p..

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo pagrįstai nustatyta, kad ieškovei pirmoji drausminė nuobauda (papeikimas) ir antroji drausminė nuobauda (pastaba) buvo skirtos atitinkamai 2011-10-24 ir 2011-10-27, t. y. vėliau, nei buvo padarytas darbo drausmės pažeidimas (2011 m. rugpjūčio mėnuo), už kurį 2011-10-28 įsakymu skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. Taigi, vertinant apibendrintai, drausminė nuobauda (atleidimas iš darbo) ieškovei buvo skirta už tą darbo drausmės pažeidimą, kurio padarymo metu jai dar nebuvo paskirtos nuobaudos už kitus darbo drausmės pažeidimus. Todėl pirmosios instancijos teismas, pagrįstai nustatęs šiuos reikšmingus teisingam bylos išnagrinėjimui faktus, sprendė, kad, šiuo atveju, formuluojant ieškovės atleidimo iš darbo teisinį pagrindą, remtis DK 136 str. 3 d. 1 p. negalima.

Minėta, kad darbdavys, šiuo atveju Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius, atleisdamas ieškovę iš darbo rėmėsi DK 136 str. 3 d. 1 ir 2 p., 235 str. 2 d. 4 ir 7 p. (t. y. konstatavo du atleidimo pagrindus, kurių vienas – už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą). Įstatymo leidėjo nustatyta, kad pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. darbo sutartis gali būti nutraukiama, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (DK 235 str.). Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančios teisės normos ar kiti norminiai teisės aktai, arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai (DK 235 str. 1 d.). DK 235 str. 2 d. 4 p. expressis verbis nurodyta, kad šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu laikoma pasinaudojimas pareigomis siekiant gauti neteisėtų pajamų sau ar kitiems asmenims arba dėl kitokių asmeninių paskatų, taip pat savivaliavimas arba biurokratizmas.

Įsakyme dėl darbo sutarties nutraukimo ieškovės veiksmai traktuoti kaip pasinaudojimas pareigomis siekiant gauti neteisėtų pajamų sau ir kaip veikos, turinčios neteisėto atlyginimo paėmimo, turto pasisavinimo požymių. Tai yra, kaip jau buvo minėta šioje nutartyje, nagrinėjamu atveju atsakovo įsakyme nustatyti du atleidimo iš darbo pagrindai: DK 235 str. 2 d. 4 p. ir DK 235 str. 2 d. 7 p..

Ieškovė, apeliaciniame skunde, kaip ir savo ieškinio pareiškime, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, bei ginčydama jai paskirtą drausminę nuobaudą, teigė, kad jokių darbo drausmės ir nustatytos tvarkos pažeidimų nepadarė, o teismas neturėjo teisės skirti jai nuobaudos už tai, ko nenurodė darbdavys.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada ir priimto sprendimo argumentais, kad šiuo atveju darbdavys neįrodė ieškovės padarytos nusikalstamos veikos, t. y. pinigų perdavimo ir gavimo fakto, tačiau tai anaiptol nereiškia, jog ieškovė nepadarė kito šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, - numatyto DK 235 straipsnio 4 dalyje. Iš tiesų, teismų praktikoje pripažįstama, kad konstatuojant darbo pareigų pažeidimą DK 235 str. 2 d. 7 p. pagrindu, reikia nustatyti darbuotojo valią be teisėto pagrindo užvaldyti svetimą turtą. Tokių darbuotojo neteisėtų veiksmų nustatymui patvirtinti nėra būtinas teismo nuosprendis arba administracinės atsakomybės taikymo aktas dėl tokio darbuotojo; jo neteisėti veiksmai gali būti įrodinėjami visomis CPK nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis, kurių visuma turi lemti neabejotiną išvadą, kad darbuotojas tokius veiksmus atliko (LAT 2004-10-04 nutartis Nr. 3K-3-513/2004; 2006-05-22 nutartis Nr. 3K-3-351/2006; 2007-10-22 nutartis Nr. 3K-3-615/2007). Nors byloje apklausti liudytojai nurodė, kad jie (duomenys neskelbtini) jiems pervestus pinigus už nedirbtą laiką atidavė (duomenys neskelbtini), t. y. ieškovei, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad įrodymų tam nepakanka, tačiau visumos įrodymų pagrindu padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad ieškovė, apeliantė L. Š. visgi padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, kuris pasireiškė šiais ieškovės veiksmais: darbuotojų nemokamų atostogų neįforminimu, nurodymu į 2011 m. rugpjūčio mėnesio darbo apskaitos žiniaraštį įrašyti žinomai neteisingus duomenis apie asmenų darbo laiką, šių duomenų panaudojimu buhalterinėje apskaitoje. Šiuos veiksmus, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškovė atliko vykdydama savo funkcijas, pasinaudodama pareigomis, savavališkai, nepaisydama teisės aktais nustatytos pareigų vykdymo tvarkos. Taigi ieškovė pažeidė pareigą veikti darbdavio tikslais sąžiningai ir teisingai (DK 35 str.), ne vienerius metus dirbdama įstaigos vadove, būdama išsilavinusiu žmogumi, turėdama nemažą darbinę ir profesinę patirtį, aiškiai suvokė atliekamo darbo viešą pobūdį, teises, įstatymais imperatyviai reglamentuojamas savo pareigas bei atsakomybę.

Todėl tokie ieškovės veiksmai pagrįstai darbdavio ir pirmosios instancijos teismo teisiškai kvalifikuoti pagal DK 235 str. 2 d. 4 p., vertintini kaip pasinaudojimas pareigomis siekiant gauti neteisėtų pajamų sau ar kitiems asmenims arba dėl kitokių asmeninių paskatų, taip pat savavaliavimas, ir pripažįstami šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu, sudarančiu pagrindą nutraukti darbo sutartį pagal DK 136 str. 3 d. 2 p.. Todėl pagrindo tenkinti apeliantės apeliacinį skundą ir faktinio, ir teisinio pagrindo nėra, kadangi atsakovas, atleisdamas ieškovę iš darbo, iš esmės tinkamai įvertino aptartus ieškovės veiksmus, pagrįstai juos pripažino šiurkščiai pažeidžiančiais darbo drausmę, todėl turėjo teisinį pagrindą už jų padarymą nutraukti darbo sutartį su ieškove.

Bylą nagrinėjant pagal ieškovės apeliacininį skundą ir jame nurodytus argumentus šioje byloje aktuali DK 240 str. 1 d. nuostata, kad darbdavys, prieš skirdamas drausminę nuobaudą, turi pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas 2011-10-24 paprašė ieškovės per tris dienas pateikti pasiaiškinimą dėl padarytų darbo pareigų pažeidimo, prašymo pratęsti pasiaiškinimo terminą netenkino, ieškovė paaiškinimą pateikė 2011-10-28 (t. 4, b. l. 17-20). Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenys ir pirmosios instancijos priimto sprendimo teisiniai argumentai neteikia pagrindo manyti, kad, skirdamas ieškovei drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, atsakovas būtų pažeidęs įstatymų reikalavimus.

Kartu apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime teikiama išvada, kad tokiais atvejais, kai darbuotojas atleistas iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą ir nagrinėjant jo atleidimo teisėtumo klausimą byloje nustatomi konkretūs darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas, teismas juos vertina, kvalifikuoja ir sprendžia, tik tiek, ar jie atitinka DK 235 str. nustatyto šiurkštaus darbo pažeidimo sąvoką ir tik tokia apimtimi – ar jie sudaro pagrindą nutraukti darbo sutartį pagal DK 136 str. 3 d. 2 p., nepriklausomai nuo to, pagal kurį DK 235 str. 2 d. punktą kaip šiurkštų darbo pareigų pažeidimą juos kvalifikavo darbdavys‘ Tokios pozicijos laikosi savo praktikoje ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad šioje byloje yra aktuali būtent DK 235 str. 2 d. 4 p. nurodyto šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo turinio samprata.

Kartu teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstu apeliantės teiginį, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracija nėra ieškovės darbdavys ir direktorius, pasirašydamas įsakymus dėl drausminių nuobaudų ieškovei skyrimo veikė neturėdamas tam reikiamų įgalinimų. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2010-02-25 sprendimu Nr. T-47 buvo patvirtinti Šiaulių lopšelio-darželio „Gluosnis“ nuostatai. Nuostatų 6 punktas nustato, kad šios įstaigos savininkas yra Šiaulių miesto savivaldybė. O šių Nuostatų 7 punktas nustato, kad savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija yra Šiaulių miesto savivaldybės taryba, kuri savo įgaliojimus dėl savivaldybės biudžetinių įstaigų vadovų skyrimo į pareigas, jų atleidimo iš pareigų ir kitų funkcijų susijusių su šių įstaigų vadovų darbo santykiai paveda Savivaldybės administracijai (direktoriui), kuris veikia paprastosios savivaldybės kompetencijos įgaliojimų ribose. Taigi viso savivaldybės tarybos veiklos (įgaliojimų) laikotarpiu.

Kadangi ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu, o apeliacinis skundas netenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistu.