- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-02-24
- Bylos Nr.
- 2-200-883/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-3-07195-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Ieškovas
- L. Š.
- Atsakovas
- Šiaulių miesto savivaldybės administracijos
- Kategorijos
- 11.9.10.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. Š. ieškinį atsakovei Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl drausminių nuobaudų panaikinimo, dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, dėl grąžinimo į darbą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė L. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniais atsakovei Šiaulių miesto savivaldybės administracijai ir patikslintu ieškiniu prašo:
panaikinti 2011-10-24 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. AP-612 dėl drausminės nuobaudos - papeikimo skyrimo;
panaikinti 2011-10-27 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. AP-622 dėl drausminės nuobaudos – pastabos skyrimo;
panaikinti 2011-10-28 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. AP-631 dėl drausminės nuobaudos skyrimo - atleidimo iš darbo;
grąžinti į pirmesnį darbą – direktore Šiaulių lopšelyje-darželyje „Gluosnis";
priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos;
priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką nuo 2011 m. spalio 28 d. iki 2011 m. lapkričio 8 d.;
priteisti bylinėjimosi išlaidas (4 t. 53 b. l.).
Posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė ieškinį palaikė ir nurodė, kad ieškovė jokių darbo drausmės pažeidimų nepadarė, o atsakovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija nepateikė jokių įrodymų, kad pažeidimai buvo padaryti. 2011-10-24 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakyme Nr. AP-612 dėl drausminės nuobaudos - papeikimo skyrimo darbdavys nurodė tik abstraktaus pobūdžio teiginius ir išvardijo teisės aktus, tačiau nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių tokius samprotavimus. 2011-10-27 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. AP-622 dėl drausminės nuobaudos – pastabos skyrimo yra prieštaringas, nuobauda paskirta už LR Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo 27 straipsnio pažeidimą, nors šis įstatymas nereguliuoja ikimokyklinio ugdymo. 2011-10-28 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakyme Nr. AP-631 dėl drausminės nuobaudos skyrimo - atleidimo iš darbo atsakovas remiasi LR DK 235 str. 2 d. 7 p., tačiau nepateikia įrodymų, kad ieškovės veika turėjo nusikalstamos veikos požymių. Teigia, kad darbdavys netinkamai atleido ieškovę iš darbo ir darbo sutartį užpildė tik 2011 m. lapkričio 8 d., todėl turi sumokėti vidutinį darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2011 m. spalio 28 d. iki 2011 m. lapkričio 8 d. Ieškovė prašo grąžinti į ankstesnes pareigas ir nurodo, jog tam nemato jokių kliūčių.
Šalies argumentai
Atsakovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti. Atsakovės atstovas posėdžio metu nurodė, kad tiriant buvusios lopšelio-darželio „Gluosnis“ darbuotojos G. G. 2011-09-12 skundą, remiantis darbuotojų paaiškinimais, buvo nustatyta, kad Šiaulių lopšelio-darželio „Gluosnis" direktorė L. Š. grubiai ir arogantiškai elgėsi su savo pavaldiniais, žemindavo darbuotojus, nuolat grasindavo atleisti iš darbo, darbuotojai įstaigoje jautėsi nesaugūs, tvyrojo nuolatinė įtampa ir neužtikrintumas dėl ateities, įstaigoje nebuvo palankaus mikroklimato. Darželyje iki 2011-05-23 nebuvo įdarbintas pagalbinis virtuvės darbininkas, todėl virėjos turėjo atlikti ir pagalbinio darbininko darbą. Dėl papildomo darbo atlikimo virėjų darbo laikas sudarydavo ne 8, o 10 valandų, tačiau šis papildomas darbas nebuvo įformintas nustatyta tvarka. Ieškovė nesupažindino darbuotojų Z. L., A. A., A. K. ir R. D. su pareigybių aprašymais. Šiais savo veiksmais ieškovė pažeidė Šiaulių lopšelio-darželio „Gluosnis" darbo tvarkos taisyklių 2.4 punktą, lopšelio-darželio direktoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. AP-127 4.4 ir 6.7 punktus ir Šiaulių lopšelio-darželio „Gluosnis" nuostatų, patvirtintų Savivaldybės tarybos 2010 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. T-47, 24.8 punktą, todėl 2011-10-24 įsakymu ieškovei skirta drausminė nuobauda - papeikimas.
2011-10-27 įsakymu Nr. AP-622 ieškovei paskirta drausminė nuobauda – pastaba, nes ieškovė perdavė savo darbo kabineto raktus pašaliniam asmeniui bei neinformavo pavaduojančio asmens apie pašalinio asmens patekimą į darželio tarnybines patalpas. Tai reiškia, kad ieškovė netinkamai vykdė darbo tvarkos taisyklių 6.8.4 punkto, nuostatų 24.8 punkto taip pat Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo 27 straipsnio reikalavimus.
2011-10-28 įsakymu Nr. AP-631 ieškovei skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo už tai, kad ieškovė pasinaudojo savo pareigomis gauti neteisėtų pajamų sau: pagal darbuotojų pateiktus prašymus neįformino darbuotojų nemokamų atostogų, pasinaudojusi savo pareigomis nurodė pavaldžiam asmeniui - sekretorei neteisingai užpildyti 2011 m. rugpjūčio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį ir leido įstaigos vyr. buhalteriui vadovaujantis neteisingai užpildytu dokumentu išmokėti atlyginimus faktiškai nedirbusiems asmenims; 2011 m. rugpjūčio mėnesį padidino darbuotojo darbo krūvį ir apiformino papildomą A. K. darbą, nors darbuotoja papildomo darbo nedirbo. Darbuotojai už nedirbtą laiką gautą darbo užmokestį atiduodavo ieškovei. Šie duomenys rodo, kad ieškovė netinkamai vykdė LR Biudžeto sandaros įstatymo 7 str. 1 d. 1 p., LR Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 10 str. 1 d. 1 p., bei pasinaudojusi pareigomis gavo neteisėtų pajamų. Atsakovės atstovo teigimu, ieškovė pareigas pažeidė šiurkščiai, nes pasinaudojo pareigomis siekiant gauti neteisėtų pajamų sau ir atliko veikas, turinčias neteisėto atlyginimo paėmimo, turto pasisavinimo požymių bei ieškovei du kartus per paskutinius 12 mėnesių buvo taikyta drausminė atsakomybė, todėl ieškovei buvo taikyta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. Atstovas taip pat nurodė, kad su ieškove buvo atsiskaityta atleidimo iš darbo dieną – 2011-10-28.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje surinktais rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė L. Š. dirbo Šiaulių lopšelio - darželio „Gluosnis“ direktore, darbo sutartis su ja sudaryta 2002-08-02 (1 t. 3-4 b. l.). 2011-10-24 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AP-612 ieškovei paskirta drausminė nuobauda – papeikimas (1 t. 2 b. l.). 2011-10-27 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AP-622 ieškovei paskirta drausminė nuobauda – pastaba (2 t. 14 b. l.). Darbo sutartis su ieškove nutraukta 2011-10-28 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AP-631 ,,Dėl drausminės nuobaudos skyrimo Šiaulių lopšelio - darželio „Gluosnis" direktoriui“, kuriuo ieškovei skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus (3 t. 5-6 b. l.).
DK 237 straipsnyje nurodyta, kad už darbo drausmės pažeidimą gali būti skiriamos drausminės nuobaudos: pastaba, papeikimas, atleidimas iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalį. Nagrinėjamoje byloje ieškovei buvo skirtos visos trys galimos drausminės nuobaudos: papeikimas, pastaba ir atleidimas iš darbo.
Sprendžiant, ar pagrįstai ieškovei buvo taikyta drausminė nuobauda, reikia vertinti, kas yra darbo drausmės pažeidimas ir kokie yra jo požymiai. Teismų praktikoje nurodyta, kad darbo drausmės pažeidimas pagal DK 234 straipsnį yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas vykdymas dėl darbuotojo kaltės. Darbo drausmės pažeidimo objektyvieji požymiai yra darbuotojo neteisėtas elgesys – darbo pareigų, nustatytų norminiuose teisės aktuose, nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas. Darbo drausmės pažeidimo subjektyvieji požymiai yra darbuotojo kaltė. Teisme tikrinant darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą, pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir kaltės buvimą tenka darbdaviui. Jo įrodinėjamos konkrečios aplinkybės turi būti pagrįstos ne formaliais darbuotojo darbo trūkumais, o konkrečiu darbo drausmės pažeidimu. Pagal DK 240 straipsnio 3 dalį drausminė nuobauda skiriama įsakymu, kuriame darbdavys turi aiškiai ir konkrečiai nurodyti, kokių darbo pareigų darbuotojas nevykdė ar vykdė netinkamai, ir kokius darbo drausmės reikalavimus jis pažeidė.
Dėl 2011-10-24 nuobaudos panaikinimo
Buvusi lopšelio–darželio „Gluosnis“ darbuotoja G. G. 2011-09-12 skunde, adresuotame Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriui, nurodė, kad jai, dirbusiai virėja, atsisakius dirbti pagal pareigybes nepriklausantį darbą – sudarinėti valgiaraštį, lopšelio –darželio direktorė L. Š. pasiūlė susirasti kitą darbą, pradėjo elgtis grubiai, be pagrindo reikšdavo priekaištus dėl darbo, po konflikto su direktore 2011-07-01 iš darbo vietos ji buvo išvežta į ligoninę, iškilo rimtų sveikatos sutrikimų. Skunde taip pat nurodo, kad virėjos dirbo po 10 valandų, tačiau už viršvalandžius nebuvo apmokama, teigia, kad direktorė neaiškiai paskirsto lėšas, dirbantieji nėra supažindinami su pareigybių aprašymais (4 t. 75-76 b. l.).
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius 2011-10-24 įsakymu Nr. AP-612 ieškovei paskyrė drausminę nuobaudą – papeikimą (1 t. 2 b. l.) Ginčydama šį įsakymą, ieškovė nurodo, kad minėtas įsakymas yra abstraktaus pobūdžio, nekonkretus, neįrodantis darbo drausmės pažeidimo.
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-10-24 įsakyme Nr. AP-612 nurodoma, kad ieškovė sistemingai baugino darbuotojus naudodama psichinę prievartą, nesirūpino palankaus darbui mikroklimato kūrimu; įstaigos valdymas buvo paremtas grubiu, arogantišku elgesiu, grasinimais ir gąsdinimais, nedemokratiškais metodais.
Byloje esančiais ieškovei buvusių pavaldžių asmenų rašytiniais paaiškinimais ir jų paliudijimais teisme nustatyta, kad ieškovės elgesys su jai pavaldžiais darbuotojais nebuvo pagarbus. Buvusi darželio darbuotoja (virėja) G. G., teismo posėdžio metu apklausta kaip liudytoja, patvirtino savo skunde išdėstytas aplinkybes ir nurodė, kad po eilinio konflikto su darželio direktore dėl to, kad ji buvo išėjusi iš virtuvės ir kalbėjosi su kita darbuotoja, jai labai pablogėjo sveikata, iškvietus greitąją medicinos pagalbą, ji buvo išvežta į ligoninę, po šio įvykio ji negalėjo dirbti, dėl sutrikusios sveikatos turėjo kreiptis į specialistus. Šiuos parodymus patvirtina medicininių dokumentų išrašas, kuriame nurodoma, kad G. G. į gydymo įstaigą atvežta dėl ūmios reakcijos į stresą, paskirtas ambulatorinis gydymas (1 t. 50 b. l.), taip pat liudytojos A. A. parodymai teismo posėdžio metu. Nepagarbų, netaktišką, agresyvų ieškovės elgesį ne tik su G. G., bet ir su kitais darbuotojais – auklėtojų padėjėjomis, virėjomis, valytojomis, patvirtino liudytojos R. S., Z. L., Z. M.. Teisme apklaustų liudytojų parodymai visiškai sutampa, yra nuoseklūs ir aiškūs. Ieškovė (jos atstovė) nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie leistų abejoti minėtų liudytojų parodymais. Pažymėtina, kad, net jeigu ieškovė rado kokių nors darbuotojos G. G. darbo trūkumų, tai nesuteikė teisės ieškovei, kaip pedagogei ir įstaigos vadovei, kuriai keliami aukšti moralės reikalavimai, elgtis nepagarbiai su jai pavaldžiu asmeniu, ant jos šaukti, gasdinti atleidimu iš darbo. Toks ieškovės elgesys neabejotinai neatitinka pedagogo ir įstaigos vadovo etikos ir moralės standartų.
Remdamasis šiais duomenimis teismas sprendžia, kad ieškovės netinkamas elgesys su jai pavaldžiais darbuotojais, jų tarpe ir su G. G. 2011-07-01, kuomet direktorės elgesys sukėlė darbuotojai neigiamus padarinius, įrodytas, todėl darbdavys pagrįstai sprendė, jog ieškovė netinkamai vykdė direktoriaus funkcijas, numatytas direktoriaus pareigybės aprašymo 4.4 punkte - rūpintis palankaus mikroklimato ugdymui ir darbui kūrimu, puoselėti demokratinius lopšelio darželio bendruomenės santykius, ir 6.7 punkto nuostatą, kad direktorius yra atsakingas už demokratinį lopšelio – darželio valdymą (1 t. 41-42 b. l.).
Darbo tvarkos taisyklių 6.5 punktas numato, kad virėjo darbo laikas yra nuo 7.30 val. iki 16. 00 val. (6.30 val. iki 15.00 val.) su pusės valandos trukmės pertrauka ( 1 t. 36 b. l.). Posėdžio metu apklaustos liudytojos G. G., R. S., Z. M. patvirtino, kad iki 2011-05-23 virtuvės darbininko pareigybė buvo laisva, virtuvės darbininko pareigas atliko virėjos ir jų darbo diena trukdavo po 10 valandų, viršvalandžiai darbo apskaitos žiniaraščiuose nebuvo žymimi ir už papildomą darbą virėjoms nebuvo mokama. Liudytojų parodymus patvirtina byloje esantys 2010 m. lapkričio ir gruodžio, taip pat 2011 m. gegužės mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščiai (1 t. 57-71, 84-88 b. l.). Remiantis šiais duomenimis, teismas sprendžia, kad buvo pagrindas išvadai, jog ieškovė netinkamai organizavo ir koordinavo lopšelio - darželio veiklą pavestoms funkcijoms atlikti, t. y. netinkamai vykdė lopšelio - darželio nuostatų 24.8 punktą (1 t. 31 b. l.).
Byloje surinkta medžiaga patvirtina, kad skiriant darbuotojams papildomą darbą, jie nebuvo supažindinti su pareigybių aprašymais: byloje nėra duomenų, kad direktorės pavaduotoja Z. L., dirbusi auklėtoja 0, 22 etato (1 t. 52 b. l.), buvo supažindinta su auklėtojos pareigybės aprašymu; bendrosios praktikos slaugytoja A. A., 2011 m. rugpjūčio mėnesį pavadusi ūkio dalies vedėją, nebuvo supažindinta su ūkio dalies vedėjos pareigybių aprašymu; darbininkas R. D. nebuvo supažindintas su pareigybių aprašymu (1 t. 45-46 b. l.). Šie byloje surinkti įrodymai paneigia ieškovės argumentą, kad visi darbuotojai buvo supažindinti su pareigybių aprašymais ir pateiktą Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus ugdymo įstaigos veiklos patikrinimo 2011-06-13 pažymą Nr. VŠ-87(52.10), kurios 4 punkte nurodyta, kad su darbo tvarkos taisyklėmis darbuotojai susipažinę pasirašytinai (4 t. 61-62 b. l.). Ištirtų pažeidimų padarymo aplinkybės rodo, kad ieškovė netinkamai vykdė darbo tvarkos taisyklių 2.4 punktą (prieš darbuotojui pradedant dirbti, administracijos atstovas supažindina su pareigybės aprašymu).
Administracijos direktorius 2011-09-23 raštu Nr. S-2671-11 paprašė ieškovės pateikti pasiaiškinimą dėl G. G. skunde nurodytų aplinkybių (1 t. 98 b. l. ), atsižvelgiant į ieškovės prašymą, terminas pasiaiškinimui pateikti buvo pratęstas, pasiaiškinimą ieškovė pateikė 2011-10-14 (1 t. 102 b. l.). Ieškovė nuo 2011-09-28 iki 2011-10-13 turėjo nedarbingumo pažymėjimą, todėl darbdavys skirdamas drausminę nuobaudą 2011-10-24, nenusižengė DK 240 straipsnio nuostatoms, numatančioms drausminės nuobaudos skyrimo tvarką.
LR DK 237 str. 1 d. 2 p. numato darbdavio teisę už darbo drausmės pažeidimus skirti drausminę nuobaudą - papeikimą. Įvertinęs visas aplinkybes, reikšmingas drausminės nuobaudos parinkimui, teismas konstatuoja, kad ieškovei paskirta nuobauda - papeikimas - atitinka padaryto pažeidimo sunkumą ir nėra per griežta (DK 238 str., CPK 185 str.).
Dėl 2011-10-27 nuobaudos panaikinimo
Byloje nustatyta, kad 2011-09-29 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos skyriaus vyr. specialistė R. B. pareiškimu kreipėsi į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariatą ir nurodė, kad pašalinis asmuo – darželio direktorės dukra L. Š. – atvykusi į darželį atsirakino darželio direktorės kabinetą ir rinko dokumentus (1 t. 140 b. l.). Pati ieškovė posėdžio metu neneigė, jog savo nedarbingumo laikotarpiu darbo kabineto raktą davė savo dukrai tam, kad ji išjungtų darbo kabinete veikiantį kompiuterį ir raktus perduotų direktorę pavaduojančiam darbuotojui – pavaduotojai Z. L.. Teismo posėdžio metu, aiškinantis, ar buvo būtinumas duoti raktus pašaliniam asmeniui (nors ir buvusiam darželio darbuotojui), ieškovė nurodė, kad vienas jos kabineto raktų komplektas yra naudojamas, kitas – saugomas jos namuose, o trečias – pas sekretorę; ieškovei išvykus iš įstaigos raktas paprastai paliekamas sekretorei. Liudytoja I. P. ( sekretorė) posėdžio metu nurodė, kad jai buvo paliekamas tik įstaigos antspaudas, bet ne direktorės kabineto raktai. Pavaduotoja Z. L. taip pat patvirtino, kad nors ji pavaduodavo direktorę, nei įstaigos antspaudas, nei direktorės kabineto raktai jai nebuvo paliekami. Šie duomenys patvirtina, kad ieškovei laikinai negalint eiti pareigų, ją pavaduojantys asmenys negalėjo patekti į direktorės kabinetą, t. y. ieškovė netinkamai organizavo įstaigos veiklą (nuostatų 24.8 punktas, 1 t. 31 b. l.). Perduodama kabineto raktus įstaigoje nedirbančiam, t. y. pašaliniam asmeniui, ir apie tai neinformavusi ją pavaduojančios darbuotojos, ieškovė nevykdė darbo tvarkos taisyklių 6.8.4 punkto reikalavimo (draudžiama perduoti savo darbo patalpos raktus kitiems asmenims, išskyrus tuos atvejus, kai tai padaryti nurodo administracijos vadovas; 1 t. 135 b. l.). Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad pašalinis asmuo turėjo galimybę netrukdomai patekti į įstaigą, todėl, teismo nuomone, darbdavys, pagrįstai konstatavo, kad įstaigoje nebuvo nustatyta tvarka, kaip vykdoma pašalinių asmenų patekimo į įstaigos teritoriją apskaita ir kaip tai kontroliuojama. Tačiau teismas nesutinka, kad ieškovė netinkamai vykdė Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo 27 straipsnį (2 t. 14 b. l.). Minėto įstatymo tikslas ir paskirtis, įstatyme numatytos vaiko minimalios priežiūros priemonės (pvz. įpareigojimas mokytis pagal pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo ar profesinio mokymo programas (6 str. 1 d. 4 p.), teismo nuomone, suponuoja išvadą, kad minėto įstatymo nuostatos ikimokyklinio ugdymo mokyklų veiklos nereglamentuoja.
Žemesnės instancijos teismas
Administracijos direktorius 2011-10-20 raštu Nr. S-2952-11 paprašė ieškovės pateikti paaiškinimą, kodėl ieškovės nedarbingumo laikotarpiu direktoriaus kabineto raktai buvo perduoti pašaliniam asmeniui ir kaip įstaigoje organizuojama pašalinių asmenų patekimo į teritoriją apskaitą ir kontrolė (1 t. 142 b. l.), pasiaiškinimą ieškovė pateikė 2011-10-24 (1 t. 143 b. l.), nuobauda paskirta įstatymo nustatytu terminu, todėl, teismo vertinimu, darbdavys DK 240 straipsnio nuostatoms, numatančioms drausminės nuobaudos skyrimo tvarką, nenusižengė.
Išnagrinėjęs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas sprendžia, kad ieškovė padarė 2011-10-27 įsakyme nurodytus darbo drausmės pažeidimus, todėl ieškovei pagrįstai paskirta drausminė nuobauda –pastaba.
Dėl 2011-10-28 nuobaudos panaikinimo
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-10-28 įsakymu Nr. AP-631 ieškovei skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus, 235 straipsnio 2 dalies 4 ir 7 punktus.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą buvo pažymėta, kad nutraukti darbo sutartį pagal DK 136 str. 3 d. 1 p., t. y. už sisteminį darbo drausmės pažeidinėjimą, leidžiama tik esant šiai juridinių faktų sudėčiai: faktas, kad darbuotojas yra padaręs darbo drausmės pažeidimą; kad darbo drausmės pažeidimas padarytas po to, kai darbuotojui nors kartą per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo skirta drausminė nuobauda; kad darbuotojui buvo pranešta apie ankstesnę drausminę nuobaudą (DK 240 str. 3 d.); kad pakartotinio darbo drausmės pažeidimo įvykdymo dieną ankstesnė drausminė nuobauda yra galiojanti (LAT 2004-11-17 nutartis c. b. Nr. 3K-3-616/2004; 2006-01-04 nutartis c. b. Nr. 3K-3-10/2006).
2011-10-28 įsakymu ieškovė atleista tik konstatavus faktą, kad direktorei du kartus per paskutinius 12 mėnesių buvo taikyta drausminė atsakomybė (2011 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. AP-612 ir 2011 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. AP-622 ), tačiau fakto, kada ieškovė padarė darbo drausmės pažeidimą, nėra.
Nagrinėjamu atveju ieškovei pirmoji nuobauda (papeikimas) ir antroji nuobauda (pastaba) buvo skirtos atitinkamai 2011-10-24 ir 2011-10-27, t.y. vėliau, nei buvo padarytas darbo drausmės pažeidimas (2011 m. rugpjūčio mėnuo), už kurį skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo.
Taigi drausminė nuobauda (atleidimas iš darbo) skirta už tą darbo drausmės pažeidimą, kurio padarymo metu ieškovei dar nebuvo skirtos jokios nuobaudos. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, nesant vieno iš juridinių faktų (kad darbo drausmės pažeidimas padarytas po to, kai darbuotojui nors kartą per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo skirta drausminė nuobauda), teismas sprendžia, kad šiuo atveju remtis DK 136 str. 3 d. 1 p. negalima.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą darbo sutartis gali būti nutraukiama, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (DK 235 str.).
Įsakyme dėl darbo sutarties nutraukimo ieškovės veiksmai traktuoti kaip pasinaudojimas pareigomis siekiant gauti neteisėtų pajamų sau ir kaip veikos, turinčios neteisėto atlyginimo paėmimo, turto pasisavinimo požymių. Tai yra, nagrinėjamu atveju atsakovo įsakyme nustatyti du atleidimo iš darbo pagrindai: DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punktas ir DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punktas.
Ieškovė, ginčydama jai paskirtą drausminę nuobaudą, nurodo, kad jokių darbo tvarkos pažeidimų nepadarė ir pažymi, kad atsakovas 2011-10-28 įsakyme remiasi LR DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punktu, tačiau nepateikia įrodymų, kad ieškovės veika turėjo nusikalstamos veikos požymių.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad konstatuojant darbo pareigų pažeidimą DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu, reikia nustatyti darbuotojo valią be teisėto pagrindo užvaldyti svetimą turtą. Darbuotojo neteisėtų veiksmų nustatymui patvirtinti nėra būtinas teismo nuosprendis arba administracinės atsakomybės taikymo aktas dėl tokio darbuotojo; jo neteisėti veiksmai gali būti įrodinėjami visomis CPK nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis, kurių visuma turi lemti neabejotiną išvadą, kad darbuotojas tokius veiksmus atliko (LAT 2004-10-04 nutartis Nr. 3K-3-513/2004; 2006-05-22 nutartis Nr. 3K-3-351/2006; 2007-10-22 nutartis Nr. 3K-3-615/2007).
Savivaldybės administracijos komisija, ištyrusi G. G. skundą, savo išvadoje nurodė, kad direktorė piktnaudžiavo tarnyba ir pasinaudodama savo pareigomis gavo neteisėtų pajamų sau, t.y., gavusi darbuotojų prašymus dėl nemokamų atostogų, ji nedavė pavedimo rengti įsakymus dėl nemokamų atostogų, o, pasinaudojusi savo pareigomis, nurodė sekretorei suklastoti 2011 m. rugpjūčio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį ir leido pagal minėtą žiniaraštį buhalterei išmokėti atlyginimus faktiškai nedirbusiems asmenims, darbuotojai žinojo, ką reikia daryti už nedirbtą laiką gavus atlyginimą, darbo užmokesčio mokėjimas už neatliekamą darbą ar nedirbtą laiką ir pinigų davimas ar kitoks atsidėkojimas direktorei tęsiasi ne vienerius metus, todėl tai galima vertinti kaip sistemingą veiklą (2011-10-19 išvada Nr. PV-219 „Dėl darbo drausmės pažeidimo”, 1 t. 1107-113 b. l.).
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. K. dirba valytojos pareigose 0,5 etato (1 t. 55 b. l.) 2011-08-01 darbuotoja parašė sutikimą dirbti padidintu darbo krūviu valytojos ir pagalbinės virtuvės darbininkės pareigose (1 t. 47 b. l.) 2011 m. rugpjūčio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pažymėta, kad A. K. dirbo valytoja (0,75 etato) ir virtuvės pagalbine darbininke (0,5 etato) (1 t. 75 b. l.) ir jai išmokėta 864,04 Lt (4 t. 83 b. l.). Teismo posėdžio metu A. K. paaiškino, kad sutikimą dirbti papildomą darbą ji parašė paprašyta direktorės, realiai šiose pareigose nedirbo, iš jai į sąskaitą pervestų pinigų 500 litų atidavė lopšelio-darželio direktorei L. Š. jos kabinete.
Žemesnės instancijos teismas
Posėdžio metu apklausta liudytoja R. S. paaiškino, kad parašė prašymą dėl nemokamų atostogų suteikimo nuo 2011-08-08 iki 2011-08-19 ir šį laikotarpį nedirbo. 250 litų, kurie buvo pervesti darbuotojai į sąskaitą už nedirbtą laiką, ji atidavė direktorei L. Š..
Liudytoja D. B. posėdžio metu nurodė, kad sekretorės kabinete parašė prašymą dėl nemokamų atostogų suteikimo nuo 2011-08-04 iki 2011-08-10 ir darbe šį laikotarpį nebuvo, jai buvo apmokėta už nedirbtą laikotarpį, pinigų ji niekam nedavė ir negrąžino.
Liudytoja S. K. paaiškino, kad parašė prašymą dėl nemokamų atostogų suteikimo nuo 2011-08-02 iki 2011-08-16 ir tuo laikotarpiu nedirbo. Grįžusi į darbą iš direktorės sužinojo, kad nemokamos atostogos nebuvo įformintos. Į banko sąskaitą jai buvo pervesta 150 Lt avanso ir 198 Lt atlyginimo, 150 litų darbuotoja atidavė direktorei L. Š..
Liudytoja J. J. posėdžio mety paliudijo, kad parašė prašymą dėl nemokamų atostogų suteikimo. Ji buvo nemokamose atostogose apie 2 savaites (nuo 2011-08-09). Prašymą parašė sekretorės kabinete, nežinojo, kad atostogos nebuvo apiformintos. 2011-08-26 pasitikrino sąskaitą banke, kadangi 150 litų buvo ne jos, pinigus atidavė direktorei. Pinigus direktorei yra davusi ir 2010 metais.
Liudytoja I. P. posėdžio metu paaiškino, kad R. S. prašymą suteikti nemokamas atostogas parašė 2011 m. birželio mėnesį, tačiau direktorės nurodymu įsakymas dėl nemokamų atostogų suteikimo nebuvo parengtas. S. K. Ir J. J. prašymus dėl nemokamų atostogų suteikimo parašė 2011-07-29 sekretorės kabinete, dalyvaujant direktorei, A. A. ir R. S., įsakymų ji tą pačią dieną neparuošė. Grįžusi iš atostogų rado kitų dviejų darbuotojų prašymus dėl nemokamų atostogų ir jų pagrindu paruošė įsakymus. Kadangi nuo 2011-08-01 iki 2011-08-16 atostogavo, nežino, kurie darbuotojai dirbo rugpjūčio mėnesį, direktorė jos neinformavo, kad dalis darbuotojų buvo nemokamose atostogose.
Šių liudytojų parodymus, kad jų nemokamos atostogos 2011 m. rugpjūčio mėnesį nebuvo įformintos nustatyta tvarka, patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys: Šiaulių lopšelio-darželio „Gluosnis" 2011 m. rugpjūčio mėnesio darbo apskaitos žiniaraštis (1 t. 72-75 b. l.) ir atlyginimų išmokėjimo kortelės pažymos ( 4 t. 83-87 b. l.).
Teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą, sprendžia, kad faktas, jog ieškovė gavusi darbuotojų prašymus dėl nemokamų atostogų, nedavė pavedimo rengti įsakymus dėl nemokamų atostogų suteikimo, o, pasinaudojusi savo pareigomis, nurodė sekretorei į 2011 m. rugpjūčio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį įrašyti žinomai neteisingus duomenis, ir šis žiniaraštis buvo panaudotas buhalterinėje apskaitoje, yra įrodytas.
Ieškovei buvusių pavaldžių darbuotojų rašytinius paaiškinimus ir parodymus teisme dėl pinigų perdavimo ieškovei, ieškovė neigia. Ieškovės ir liudytojų paaiškinimai yra lygiaverčiai įrodymai, tačiau jie yra subjektyvaus pobūdžio, todėl, nesant jokių kitų įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių pinigų perdavimo faktą, laikytina, kad tokia aplinkybė nėra įrodyta, o vadovaujantis principu, jog turi įrodyti ta pusė, kuri aplinkybe remiasi, t.y. šiuo atveju atsakovas turi pareigą įrodyti pinigų perdavimo faktą, o ne ieškovė turi įrodyti, kad pinigų negavo, pripažintina, jog pinigų perdavimo fakto neįrodymas yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog, ieškovei ginčijant atleidimo iš darbo teisėtumą, atsakovas neįrodė, jog yra pagrindas ieškovės padarytą darbo pareigų pažeidimą vertinti kaip atitinkantį Darbo kodekso 235 str. 2 d. 7 p. numatytą veiką. Tačiau tai nelemia išvados, kad ieškovė iš viso nepadarė šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, kuris buvo teisėtas pagrindas taikyti jai drausminę atsakomybę – atleidimą iš darbo.
Pažymėtina, kad tokiais atvejais, kai darbuotojas atleistas iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą ir byloje nustatomi konkretūs darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas, teismas juos vertina, kvalifikuoja ir sprendžia, ar jie atitinka DK 235 straipsnyje nustatyto šiurkštaus darbo pažeidimo sąvoką ir ar sudaro pagrindą nutraukti darbo sutartį pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, nepriklausomai nuo to, pagal kurį DK 235 straipsnio 2 dalies punktą kaip šiurkštų darbo pareigų pažeidimą juos kvalifikavo darbdavys (LAT 2011-11-08 nutartis Nr. 3K-3-424/2011). Todėl šioje byloje yra aktuali būtent DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyto šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo turinio samprata.
Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ir nustatytai darbo tvarkai (DK 235 straipsnio 1 dalis). DK 228 straipsnyje nustatytos pagrindinės darbuotojų pareigos, kurių privalo laikytis visi darbuotojai. Darbuotojų pareigas taip pat gali reglamentuoti kitos DK normos, kiti įstatymai ir norminiai bei lokaliniai teisės aktai, profesinės etikos kodeksai, taisyklės ar pan.
Lopšelio-darželio direktoriaus teises, pareigas, profesinę kompetenciją ir atsakomybę nustato visų pirma Švietimo įstatymas, kiti teisės aktai, o taip pat šių teisės aktų pagrindu paruošti direktorės pareigybės aprašymai, įmonės patvirtinta vidaus darbo tvarka ir kt. Su lopšelio –darželio direktoriaus pareigybės aprašymu ieškovė supažindinta 2006-04-03 (1 t. 40 b. l.). Šiaulių lopšelio-darželio „Gluosnis“ nuostatuose numatyta, kad lopšeliui- darželiui vadovauja direktorius, kuris leidžia įsakymus, tikrina kaip jie vykdomi, organizuoja lopšelio–darželio dokumentų saugojimą ir valdymą teisės aktų nustatyta tvarka, atsako už tai, kad lopšelyje-darželyje būtų laikomasi Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų (23 p., 24.9 p., 24.12 p., 25 p.,1 t. 31 b. l.). Šiaulių lopšelio-darželio „Gluosnis“ darbo tvarkos taisyklių 5.6 punkte numatyta, kad darbuotojų dirbtas darbo laikas, pavadavimai žymimi darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose (1 t. 35 b. l.). Vadovaujantis Šiaulių lopšelio-darželio „Gluosnis" darbo tvarkos taisyklių 6.1 punktu, darbo laiko apskaitos žiniaraštį lopšelyje-darželyje kasdien pildo sekretorius (1 t. 36 b. l.). Darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 27 d. nutarimu Nr. 78, 2 punkte reglamentuojama, kad darbo laiko apskaitos žiniaraštyje ranka ar kompiuteriu žymima kiekvieną dieną dirbtas laikas ir neatvykimo į darbą atvejai.
Kaip jau buvo minėta, remiantis rašytiniais įrodymais ir liudytojų paaiškinimais byloje nustatyta, kad nuo 2011-08-01 iki 2011-08-16 sekretorė I. P. atostogavo, ją pavaduojantis darbuotojas paskirtas nebuvo, darbuotojų R. S., D. B., S. K. ir J. J. prašymai dėl nemokamų atostogų suteikimo nustatyta tvarka nebuvo įforminti, sekretorė I. P. direktorės nurodymu darbo laiko apskaitos žiniaraštį užpildė grįžusi po atostogų, pagal direktorės (ieškovės) nurodymus, remiantis šiuo darbo laiko apskaitos žiniaraščiu buvo paskaičiuoti ir išmokėti atlyginimai darbuotojams.
Taigi veiksmus: darbuotojų nemokamų atostogų neįforminimas, nurodymas į 2011 m. rugpjūčio mėnesio darbo apskaitos žiniaraštį įrašyti žinomai neteisingus duomenis apie asmenų darbo laiką, šių duomenų panaudojimas buhalterinėje apskaitoje – ieškovė atliko vykdydama savo funkcijas, pasinaudodama pareigomis, savavališkai, nepaisydama teisės aktų nustatytos pareigų vykdymo tvarkos. Šiais veiksmais ieškovė pažeidė pareigą veikti darbdavio tikslais sąžiningai ir teisingai (DK 35 str.). Teismo nuomone, ieškovė, ne vienerius metus dirbdama įstaigos vadove, būdama išsilavinusiu žmogumi, turėdama nemažą darbinę ir profesinę patirtį, aiškiai suvokė atliekamo darbo viešą pobūdį, teises, įstatymais imperatyviai reglamentuojamas savo pareigas bei atsakomybę. Tokie ieškovės veiksmai vertintini kaip pasinaudojimas pareigomis siekiant gauti neteisėtų pajamų sau ar kitiems asmenims arba dėl kitokių asmeninių paskatų, taip pat savavaliavimas, ir pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punktą pripažįstami šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu, sudarančiu pagrindą nutraukti darbo sutartį pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą. Todėl teismas sprendžia, kad atsakovas, įvertinęs aptartus ieškovės veiksmus, pagrįstai juos pripažino šiurkščiai pažeidžiančiais darbo drausmę, todėl turėjo teisinį pagrindą už jų padarymą nutraukti darbo sutartį su ieškove.
DK 240 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys, prieš skirdamas drausminę nuobaudą, turi pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Atsakovas 2011-10-24 paprašė ieškovės per tris dienas pateikti pasiaiškinimą, prašymo pratęsti pasiaiškinimo terminą netenkino, ieškovė paaiškinimą pateikė 2011-10-28 (4 t. 17-20 b. l.). Teismo vertinimu, bylos duomenys neteikia pagrindo manyti, kad, skirdamas ieškovei drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, atsakovas būtų pažeidęs įstatymų reikalavimus.
Atmetus pagrindinį ieškovės reikalavimą pripažinti jos atleidimą iš darbo neteisėtu, atmetami ir kiti reikalavimai: grąžinti ieškovę į Šiaulių lopšelio-darželio „Gluosnis‘ direktorės pareigas, priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.
LR DK 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Bylos duomenys patvirtina, kad įsakymas dėl atleidimo įteiktas ir su ieškove atsiskaityta 2011-10-28 (4 t. 81 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kad įstatymas vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laiką sumokėjimo nesieja su darbuotojo darbo sutarties užpildymo data, nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad įrašas apie atleidimą ieškovės turimame darbo sutarties egzemplioriuje padarytas 2011-11-08 (4 t. 78 b. l.), nesudaro pagrindo priteisti vidutinį darbo užmokestį už laikotarpį iki įrašo darbo sutartyje atlikimo.
Kadangi ieškovė atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, tai išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, iš jos nepriteistinos (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263-270 str., 307 str. 1 d., teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.