- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-16
- Bylos Nr.
- 2A-584-560/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-03616-2009-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Varanauskaitė, Dainius Rinkevičius, Laima Gerasičkinienė
- Atsakovas
- AB firmos „VITI“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Sareme sistemos“, AA Gjensidige Baltic, UAB „Archplanas“, UAB DK „PZU Lietuva“, UAB „Vildoma“
- Ieškovas
- Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 24.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimos Gerasičkinienės, Jūratės Varanauskaitės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo AB firmos „VITI“ ir trečiojo asmens UAB „Sareme sistemos“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ieškinį atsakovui AB firmai „VITI“ dėl prievolių vykdymo, tretieji asmenys – UAB „Sareme sistemos“, AA Gjensidige Baltic, UAB „Archplanas“, UAB DK „PZU Lietuva“ ir UAB „Vildoma“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė įpareigoti atsakovą AB firmą „VITI“ per 6 mėnesius savo sąskaita ieškovo VSAT Paluknio Aviacijos bazėje įdiegti meteorologinę sistemą pagal UAB „Telekonta“ parengtą techninį planą.
Nurodė, kad šalių 2005-12-08 sudarytos Šengeno priemonės lėšomis finansuojamo projekto „1.3/4 Valstybės sienos apsaugos tarnybos aviacijos bazės statyba“ rangos sutarties Nr. (21)-16-211 pagrindu atsakovas įsipareigojo pagal UAB „Lietuvos statybų projektavimo institutas“ parengtą techninį projektą įvykdyti projekto dalį „Ryšiai ir signalizacija (telekomunikacija)“, kuri apima ir meteorologinės sistemos įdiegimo technines sąlygas. Minėtai užduočiai įvykdyti atsakovas nusamdė UAB „Sareme sistemos“, o pastaroji meteorologinę stotelę pirko iš UAB „Vildoma“. Bandymo metu nustatyta, kad meteorologinė stotelė tinkamai nefunkcionuoja, todėl atsakovas įpareigotas pašalinti sutarties vykdymo trūkumus. Projektui „1.3/4 Valstybės sienos apsaugos tarnybos aviacijos bazės statyba“ finansuoti Europos Sąjunga skyrė lėšas, kurios turėjo būti grąžintos, jei iki nustatyto termino nebus panaudotos, todėl baigiantis tokių lėšų įsisavinimo terminui, kai dar projektas nebuvo baigtas, šalys susitarė formaliai sudaryti baigtų rangos darbų perėmimo pažymą, o atsakovas įsipareigojo ištaisyti rangos sutarties vykdymo trūkumus, tačiau tokie trūkumai nėra ištaisyti iki šiol.
Atsiliepimas
Atsakovas AB firma „VITI“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kurį prašė atmesti. Nurodė, kad 2007-05-31 Baigtų statybos darbų perėmimo pažymos pagrindu ieškovas be išlygų priėmė atliktų darbų rezultatą ir jokių pretenzijų atsakovui neturėjo. Tuo tarpu ieškovo reikalavimus vertinant per darbams suteiktos garantijos prizmę, nustatyta, kad ieškovas priekaištus reiškia ne dėl meteorologinės stotelės gedimų, o dėl jos komplektacijos. Anot atsakovo, minėtas įrenginys netinkamai funkcionuoja ne dėl jo techninių trūkumų, o dėl paties projekto, kuris atliktas ieškovo iniciatyva, netobulumo. Dėl nurodytos priežasties ieškovas neturi teisės reikalauti atsakovo darbų garantijos pagrindu šalinti tariamus darbų trūkumus. Atsakovas pažymėjo, kad UAB „Sareme sistemos“ buvo atsakingas už meteorologinės stotelės įrengimą, todėl ieškovui siūlytina tartis su minėtu trečiuoju asmeniu. Pažymėjo, kad ieškovo reiškiamas reikalavimas dėl darbų trūkumų, atsiradusių garantiniu laikotarpiu, šalinimo negali būti tenkintas, kadangi ieškinys pareikštas praėjus vienerių metų senaties terminui.
Trečiasis asmuo UAB „Sareme sistemos“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, su kuriuo nesutiko. Nurodė, kad UAB „Vildoma“ buvo įpareigota sumontuoti techninio projekto reikalavimus atitinkančią meteorologinę stotelę, tačiau minėtam įrenginiui nefunkcionuojant, atsakomybė tenka būtent UAB „Vildoma“. Trečiojo asmens nuomone, kadangi atsakovas jau yra perdavęs ieškovui atliktų darbų rezultatą, o minėtas faktas įformintas atitinkamu dokumentu, pastarasis netenka teisės reikšti atsakovui pretenzijas dėl netinkamo rangos sutarties vykdymo.
Trečiasis asmuo UAB „Vildoma“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad UAB „Sareme sistemos“ įsigijo iš jo meteorologinę stotelę, tačiau už ją liko neatsiskaitęs, bet Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010-02-12 sprendimu įsiskolinimą priteisė iš UAB „Sareme sistemos“.
Trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra.
Atsiliepimas
Tretieji asmenys AA Gjensidige Baltic ir UAB „Archiplanas“ atsiliepimų į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-07-03 sprendimu ieškovo ieškinį tenkino visiškai – įpareigojo atsakovą AB firmą „VITI“ 2005-12-08 sudarytos Šengeno priemonės lėšomis finansuojamo projekto „1.3/4 Valstybės sienos apsaugos tarnybos aviacijos bazės statyba“ rangos sutarties Nr. (21)-16-211 pagrindu per 6 mėnesius savo sąskaita VSAT Paluknio Aviacijos bazėje įdiegti meteorologinę sistemą pagal UAB „Telekonta“ parengtą techninį planą. Teismas, įvertinęs byloje esančios ekspertizės išvadas bei kitus byloje surinktus duomenis, padarė išvadą, kad pats techninis meteorologinės stotelės projektas buvo parengtas teisingai, tačiau jį vykdant nebuvo laikomasi jo reikalavimų, meteorologinės stotelės įdiegimas ir montavimas atliktas nekompetentingai, dėl ko ji negali būti naudojama pagal paskirtį. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovas, rengdamasis ginčo objekto techninio projekto įgyvendinimui, statybos metu būtų kėlęs techninio projekto netinkamumo klausimą, byloje atliktos ekspertizės neginčijo, skirti pakartotinės ekspertizės neprašė. Tokiu būdu atsakovo motyvą dėl netinkamo ginčo objekto techninio projekto teismas atmetė kaip neįrodytą. Teismas taip pat nurodė, kad kadangi minėtos stotelės įrengimas yra sudedamoji projekto dalies „Ryšiai ir signalizacija (telekomunikacija)“ dalis, kurios įgyvendinimas pavestas atsakovui, būtent jis laikytinas atsakingu dėl tokio rangos sutarties neįvykdymo trūkumo. Remdamasis ekspertizės išvados duomenimis, teismas konstatavo, kad meteorologinės stotelės netinkamo funkcionavimo priežastis yra neteisingas tokios stotelės parinkimas ir įdiegimas (nesilaikant techninio projekto reikalavimų), todėl padarė išvadą, kad minėti stotelės veikimo trūkumai jau egzistavo baigus jos montavimo darbus, kadangi tokie darbai atlikti iki 2007-05-31 Baigtų statybos darbų perėmimo pažymos pasirašymo momento. Teismas, pripažinęs, jog būtent atsakovas yra atsakingas už rangos sutarties trūkumus, susijusius su meteorologinės stotelės netinkamu funkcionavimu, bei, kad tokie trūkumai atsirado iki darbų rezultato perdavimo momento, konstatavo, kad ieškovas, atsižvelgdamas į CK 6.666 str. 3 d. ir 4 d., pagrįstai pareiškė reikalavimą dėl rangos sutarties trūkumų šalinimo nepraleisdamas CK 6.698 str. numatytų terminų. Įstatymui numatant užsakovo teisę reikalauti rangovą pašalinti darbų rezultato trūkumus, nustatytus garantiniu (ar jam prilygintu) laikotarpiu, rangovui kyla prievolė tokius trūkumus pašalinti. Teismas taip pat konstatavo, kad ieškinys teismui išsiųstas 2008-12-18, tai yra, jau 21 dieną praleidus ieškinio senaties terminą. Tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad šiuo atveju ieškovas nuolatos siuntė atsakovui pretenzijas dėl trūkumų šalinimo, rengė pasitarimus dalyvaujant šalių atstovams, siekė šalių ginčą išspręsti, tai yra, visą laiką nuo darbų rezultatų perdavimo–priėmimo iki ieškinio padavimo teismui momento aktyviai dėjo visas pastangas ne civilinio proceso tvarka išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, teismas padarė išvadą, kad ieškovas pagrįstai tikėjosi taikiai susitarti su atsakovu. Dėl nurodytos priežasties teismas manė, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl praleistą terminą atnaujino. Taigi, pripažinęs ieškinį pagrįstu bei atnaujinęs ieškinio senaties terminą, pirmosios instancijos teismas ieškinį dėl prievolių vykdymo tenkino.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
Atsakovas AB firma „VITI“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-07-03 sprendimą pakeisti ir ieškovo VSAT ieškinio netenkinti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad stotelės tariami veikimo trūkumai jau egzistavo iki 2007-05-31 Baigtų statybos darbų perėmimo pažymos pasirašymo momento. Minėtoje 2007-05-31 Baigtų statybos darbų perėmimo pažymoje nurodyta, kad pagal projektą „Valstybės sienos apsaugos tarnybos aviacijos bazės statyba“ visi techniniai įrengimai ir inžineriniai tinklai yra išbandyti, veikia tinkamai ir yra tinkami naudoti, tenkina projekto normatyvinius reikalavimus, o Pripažinimo tinkamu naudoti aktas pasirašytas 2007-05-31. Tačiau vėliau pirmosios instancijos teismas ginčą sprendė per garantinio termino prizmę, nors garantinis terminas taikomas tik trūkumams, kurie atsiranda garantiniu laikotarpiu, t. y. po objekto perdavimo. Tuo tarpu esamoje situacijoje trūkumai yra atsiradę iki darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymo, kas konstatuota ir skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas ginčui spręsti taikė netinkamas materialinės teisės normas, kadangi ieškovo materialinis teisinis reikalavimas kildinamas ne iš garantiniu laikotarpiu atsiradusių trūkumų, o iš sutarties darbų neatlikimo. Nurodo, kad nustačius, jog ieškovo reikalavimas sietinas su tariamais darbų trūkumais, atsiradusiais dar iki atliktų darbų priėmimo akto pasirašymo, spręstinas klausimas ir dėl ieškinio senaties taikymo. Ieškinys šioje civilinėje byloje ieškovo pareikštas tik 2009 m. pabaigoje, t. y. daugiau nei vienerius metus praleidus ieškinio senaties terminą, kurio ieškovas atnaujinti neprašė, tai teismas padarė savo iniciatyva. Be to, ieškovas nenurodė ir neakcentavo jokių aplinkybių, kas trukdė ieškovui laiku kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu buvusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai arba per atstovą ginti savo pažeistas teises, ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios. Tokių aplinkybių nėra konstatuota, todėl ieškinio senaties terminas atnaujintas neteisėtai ir nepagrįstai. Nurodė, jog ekspertizę šioje byloje atliko UAB „SWECO LIETUVA“, t. y. statybos objekto projektuotojas. Mano, kad nors ginčo meteorologinės sistemos techninį projektą tiesiogiai rengė subrangovas UAB „Telekonta“, tačiau tiesioginė atsakomybė tenka projektuotojui. Ekspertizė sprendė ir parengto techninio projekto tinkamumo klausimą. Tokiu būdu yra abejotinas ekspertizės akto turinys jo patikimumo ir nešališkumo pagrindu, ekspertai negalėjo pasižymėti nešališkumu vertindami techninį projektą, dėl kurio tinkamumo jie yra prisiėmę visišką atsakomybę. Šiuo pagrindu ekspertizės aktas vertintinas kritiškai, teismo sprendimas juo negali būti grindžiamas. Nurodo, kad nustačius ginčo objekto defektus projektavimo lygmenyje, projektuotojui taip pat gali kilti civilinė atsakomybė, todėl teismo sprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms. Tokiu būdu UAB „SWECO LIETUVA“ ir UAB „Telekonta“ turėjo būti įtrauktos į bylą trečiaisiais asmenimis, o jų neįtraukimas sudaro prielaidą absoliučiam sprendimo negaliojimo pagrindui.
Trečiasis asmuo UAB „Sareme sistemos“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-07-03 sprendimą panaikinti ir bylą nutraukti CPK 293 str. 3 p. pagrindu, o nekonstatavus CPK 293 str. 3 p. ir 294 str. 2 d. pažeidimo, ieškovo ieškinį atmesti visiškai. Nurodo, kad ieškovas VSAT, įtrauktas į civilinę bylą, nagrinėtą Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme (civilinės bylos Nr. 2-128-433/2010) trečiuoju asmeniu, byloje pareiškė savarankišką reikalavimą įpareigoti AB firmą „VITI“ įvykdyti prievolę, atsiradusią iš Šengeno priemonės lėšomis finansuojamo projekto „1.3/04 Valstybės sienos apsaugos tarnybos aviacijos bazės statyba“ 2005-12-08 rangos sutarties Nr. (21)-16-211. Priverstinai vykdytinos prievolės turinį VSAT atskleidė 2009-02-05 prašyme, kuriame nurodė, jog iki šiol nedisponuoja aviacijos poreikius atitinkančia meteorologine sistema, kuri atitiktų Šengeno priemonės lėšomis finansuojamame projekte „1.3/04 Valstybės sienos apsaugos tarnybos Aviacijos bazės statyba“ nurodytus reikalavimus, ir nurodė, kad šiuo prašymu reikalauja, jog AB firma „VITI“ įdiegtų tokią meteorologinę sistemą pagal pateiktas technines specifikacijas. Šio reikalavimo VSAT civilinėje byloje Nr. 2-128-433/2010 atsisakė, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas šį VSAT (kaip trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais) atsisakymą nuo pareikšto savarankiško reikalavimo 2010-02-23 sprendimu priėmė ir bylą šioje dalyje nutraukė. Iš esmės analogiškas reikalavimas buvo pareikštas ir šioje civilinėje byloje, prašant įpareigoti atsakovą AB firmą „VITI“ per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo sąskaita VSAT Paluknio Aviacijos bazėje įdiegti meteorologinę sistemą pagal UAB „Telekonta“ parengtą techninį projektą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nepaisant to, kad byloje egzistavo akivaizdus bylos nutraukimo teisinis pagrindas, ne tik kad sprendime nebuvo pasisakyta apie šį trečiojo asmens argumentą, tačiau byla buvo išnagrinėta ir nepagrįstai ieškinys patenkintas. Pažymi, jog atsakovas 2007-11-28 rašte nurodė, kad meteorologinė stotelė nefunkcionuoja dėl techninio projekto trūkumų, už kuriuos AB firma „VITI“ neatsakinga, todėl nuo 2007-11-28 ieškovui turėjo būti žinoma, kad atsakovas netenkins reikalavimo dėl kitokios meteorologinės sistemos įrengimo. Remiantis CK 6.667 str. įtvirtintomis senaties termino skaičiavimo taisyklėmis, ieškovui terminas pareikšti reikalavimą teisme dėl atliktų darbų trūkumų pasibaigė 2008-11-28. Tuo tarpu su ieškiniu į Vilniaus apygardos teismą ieškovas kreipėsi 2009-12-21 (ne, kaip nurodo pirmosios instancijos teismas 2008-12-18), t. y. po daugiau kaip vienerių metų nuo senaties termino pabaigos. Ieškinio senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. Byloje tiek atsakovas, tiek ir trečiasis asmuo UAB „Sareme sistemos“ prašė byloje taikyti ieškinio senatį. Nurodo, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog senaties termino pabaigoje egzistavo kokios nors objektyvios ir nuo ieškovo nepriklausančios aplinkybės, trukdančios tiesiogiai ar per atstovą ginti pažeistas teises. Teise į teisminę gynybą ieškovas pasinaudojo po daugiau kaip vienerių metų nuo senaties termino pabaigos. Toks ieškovo elgesys nesuderinamas su atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartu, dėl ko tokio aplaidaus asmens teisės negali būti ginamos.
Atsiliepimas
Ieškovas VSAT pateikė atsiliepimą į atsakovo AB firmos „VITI“ apeliacinį skundą, kurį prašo atmesti. Nurodo, kad teismas proceso šalims suteikė teisę išsamiai pasisakyti dėl ekspertizę atliksiančio subjekto pasirinkimo, buvo pasiūlyti du subjektai, galintys atlikti tokio pobūdžio ekspertizę. Be to, ieškovo atstovas teismo posėdžio metu, prieš nagrinėjant ekspertizės skyrimo klausimą akcentavo, kad atsakovo pasirinktas subjektas ekspertizei atlikti – UAB „SWECO LIETUVA“ – buvo projekto užsakovas, tačiau atsakovo atstovas tam neprieštaravo, pritarė UAB „SWECO LIETUVA“ subjekto parinkimui bei teismui pažymėjo, jog pageidauja, kad ekspertizę atliktų būtent minėto subjekto ekspertai. Teismo posėdžio metu UAB „SWECO LIETUVA“ ekspertas nurodė, kad išpildyti tam tikrus projektinius reikalavimus šiuo metu galima kitais technologiniais sprendimais, be to, projekte nurodyti reikalavimai yra išpildomi ir įvykdomi. Pažymi, jog ieškovas vykdė susirašinėjimą ir pasitarimus su AB firma „VITI“ dėl trūkumų šalinimo, kadangi pagrįstai tikėjosi, jog atsakovas ištaisys atsiradusius trūkumus. Atsakovas visą laiką į ieškovo reikalavimus, pareikštas pastabas reaguodavo raštais su pažadais įrengti meteorologinę sistemą pagal UAB „Telekonta“ parengtą techninį projektą (pagal UAB „SWECO LIETUVA“ sudarytą sutartį techninį projektą parengė UAB „Telekonta“). Tai rodo, kad ieškovas, laikydamasis CK 6.665 str. 1 d. ir 3 d. įtvirtintų nuostatų, pareiškė reikalavimą ištaisyti trūkumus per CK 6.666 str. 1 d. nustatytą terminą. Ieškovas turėjo pagrindo tikėtis, kad atsakovas, pripažinęs trūkumus, geranoriškai įvykdys įsipareigojimą per sutartą terminą trūkumus ištaisyti. Ieškovas, praradęs viltį tikėti atsakovo pažadais (kurie tęsėsi ir bylos teisminio nagrinėjimo metu) įrengti meteorologinę sistemą pagal techninį projektą, 2008-12-21 kreipėsi į teismą su ieškiniu. Atsižvelgiant į atsakovo veiksmus, kurie liudija, kad jis nuo pat pradžių pripažino savo prievolę ištaisyti atliktų darbų trūkumus, nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti, jog ieškinio senaties terminas buvo nutrūkęs (CK 1.130 str. 2 d.) ir prasidėjo iš naujo nuo to momento, kai paaiškėjo, kad rangovas nevykdys savo prievolės. CK 6.667 str. 3 d. yra išdėstytos bendrosios nuostatos, kurios reglamentuoja rangą, kai tuo tarpu specialioji norma – Statybų įstatymo 36 str. 1 d. – nustato 5 metų senaties terminą. Taigi mano, kad Statybos įstatymo 36 str. norma yra specialioji norma, kuri betarpiškai numato ne tik atliktų rangos sutarties sudarymo ir vykdymo nuostatas, bet ir galimybę ieškovui ginti savo pažeistus teisėtus interesus dėl žalos atlyginimo. Tuo tarpu CK 6.667 str. numato bendrąją normą. Esant šių normų konkurencijai, būtina vadovautis specialiąja norma, reglamentuojančia senaties terminą.
Ieškovas VSAT atsiliepimu į trečiojo asmens UAB „Sareme sistemos“ apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad Tarptautinės Inžinierių Konsultantų federacijos (toliau – FIDIC) patvirtintų Statybos sutarties sąlygų atsakomybės už defektus skyriaus 11.9 p. reikalavimuose numatyta, jog rangovo prievolės neturi būti laikomos atliktos tol, kol inžinierius jam neišduoda atlikimo pažymos. Pažymėtina, kad tokia pažyma rangovui neišduota, nors darbai priimti 2007-05-31. Kad atsakovas realiai savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė, patvirtina statinio apžiūros aktai – 2008-05-16 Nr. 1 ir 2010-05-12 Nr. 7-77, kuriuose taipogi užfiksuoti defektai, patvirtinantys, kad meteorologinė stotelė neatitinka projekte numatytų funkcijų. Ieškovas pilnai atsiskaitė su atsakovu ir sumokėjo visą rangos sutarties kainą (10 952 407,32 Lt), tame tarpe ir už meteorologinės sistemos įdiegimą. Paskutinis finansinis pavedimas įvykdytas 2007-10-03, tačiau ieškovas iki šiol nedisponuoja ICAO reikalavimus bei Aviacijos rinktinės poreikius atitinkančia meteorologine sistema, todėl VSAT Aviacijos rinktinė negali tinkamai vykdyti jai priskirtų funkcijų. Nurodo, kad ieškovas vykdė susirašinėjimą ir pasitarimus su AB firma „VITI“ dėl trūkumų šalinimo. Ieškovas, laikydamasis CK 6.665 str. 1 d. ir 3 d. įtvirtintų nuostatų, pareiškė reikalavimą ištaisyti trūkumus per CK 6.666 str. 1 d. nustatytą terminą. VSAT turėjo pagrindo tikėtis, kad atsakovas, pripažinęs trūkumus, geranoriškai įvykdys įsipareigojimą per sutartą terminą trūkumus ištaisyti. Ieškovas, praradęs viltį tikėti atsakovo pažadais įrengti meteorologinę sistemą pagal techninį projektą, 2008-12-21 kreipėsi į teismą su ieškiniu. Atsižvelgiant į atsakovo veiksmus, kurie liudija, kad jis nuo pat pradžių pripažino savo prievolę ištaisyti atliktų darbų trūkumus, nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti, jog ieškinio senaties terminas buvo nutrūkęs (CK 1.130 str. 2 d.) ir prasidėjo iš naujo nuo to momento, kai paaiškėjo, kad rangovas nevykdys savo prievolės. Pažymi, jog telekomunikacijos (pagal projektą būtent ši dalis ir apima meteorologinę sistemą) yra statinio dalis. Nurodė, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010-02-12 civilinėje byloje Nr. 2-128-433/2010 nusprendė priimti trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais – VSAT – atsisakymą nuo reikalavimų įpareigoti atsakovą UAB „Sareme sistemos“ grąžinti ieškovui (UAB „Vildoma“) parduotą automatinę meteorologinę stotelę ir trečiajam asmeniui AB firmai „VITI“ dėl įpareigojimo įvykdyti prievolę ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukti. VSAT kaip ieškovas 2009-12-21 ieškinį pateikė Vilniaus apygardos teismui, prašydamas įpareigoti atsakovą AB firmą „VITI“ per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo sąskaita VSAT Paluknio aviacijos bazėje įdiegti meteorologinę sistemą pagal UAB „Telekonta“ parengtą techninį projektą. Vilniaus apygardos teismas 2010-02-26 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-8208-585/10 nutarė palikti VSAT ieškinį nenagrinėtu. 2010-03-05 ieškovas su atskiru skundu kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010-02-26 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-8208-585/10. Lietuvos apeliacinis teismas 2010-05-13 nutartyje (civilinė byla Nr. 2-753/2010) konstatavo, jog, atsižvelgiant į nagrinėjamoje civilinėje byloje bei Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-128-433/2010 pareikštus ieškinius (reikalavimus), nėra pagrindo pripažinti, kad šie ieškiniai (reikalavimai), atsižvelgiant į jų turinio elementus, yra tapatūs, todėl Vilniaus apygardos teismo 2010-02-26 nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – ieškovo VSAT ieškinį atsakovams AB firmai „VITI“, AA „Gjensidige Baltic“, trečiajam asmeniui UAB ,,Sareme sistemos“ dėl sutartinės prievolės vykdymo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai atmestini.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2005-12-08 sudarė Šengeno priemonės lėšomis finansuojamo projekto „1.3/4 Valstybės sienos apsaugos tarnybos aviacijos bazės statyba“ rangos sutartį Nr. (21)-16-211, kurios pagrindu atsakovas įsipareigojo pagal parengtą techninį projektą įvykdyti projekto dalį „Ryšiai ir signalizacija (telekomunikacija)“, o ieškovas – sumokėti sutarties kainą. Tretieji asmenys UAB „Sareme sistemos“ ir UAB „Vildoma“ 2007-05-17 sudarė meteorologinės stotelės pirkimo-padavimo sutartį. Atsakovas ir UAB „Sareme sistemos“ 2006-06-03 sudarė Statybos rangos sutartį Nr. 2006/06/03-IV dėl dalies darbų pagal projektą „Valstybės sienos apsaugos tarnybos aviacijos bazės statyba“ atlikimo. Ieškovas ir atsakovas 2007-05-31 pasirašė Baigtų statybos darbų perėmimo pažymą, kurioje nurodyta, kad pagal projektą „Valstybės sienos apsaugos tarnybos aviacijos bazės statyba“ visi techniniai įrengimai ir inžineriniai tinklai yra išbandyti, veikia tinkamai ir yra tinkami naudoti, tenkina projekto normatyvinius reikalavimus, o 2007-05-31 pasirašytas Pripažinimo tinkamu naudoti aktas. Atsakovas 2007-06-28 garantiniu raštu patvirtino ieškovui, kad aviacijos bazėje Paluknyje dviejų mėnesių laikotarpyje bus įrengta meteorologijos stotelė, laikantis techninėse specifikacijose nurodytų reikalavimų. Ieškovas 2007-07-03 raštu kreipėsi į atsakovą dėl meteorologinės stotelės įrengimo trūkumų šalinimo, kuriuos pastarasis 2007-07-04 raštu sutiko pašalinti iki 2007-10-31. Tačiau tokio įsipareigojimo atsakovas neįvykdė, 2007-11-28 raštu pareiškė, kad meteorologinė stotelė tinkamai nefunkcionuoja dėl techninio projekto trūkumų. Byloje atlikta teismo ekspertizė, kurios metu nustatyta, jog faktiškai įrengtos meteorologinės stotelės techninė sudėtis ir programinė įranga neatitinka techninio projekto dalyje RS-4 „Ryšiai ir signalizacija“ išvardintų prietaisų sudėties ir programinės įrangos, sumontuotos meteorologinės stotelės iš esmės negalima naudoti aviacijos reikmėms, būtina keisti visą stoties įrangą, kuri pilnai atitiktų keliamus techninio projekto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui pateiktu ieškiniu ieškovas VSAT prašė įpareigoti atsakovą AB firmą „VITI“ per 6 mėnesius savo sąskaita VSAT Paluknio Aviacijos bazėje įdiegti meteorologinę sistemą pagal UAB „Telekonta“ parengtą techninį projektą. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-07-03 sprendimu ieškovo ieškinį tenkinus visiškai, Vilniaus apygardos teismo 2013-03-13 sprendimu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-07-03 sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas – ieškovo ieškinys atmestas, kadangi buvo nustatyta, jog nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas daugiau nei metus praleistas be jokių svarbių priežasčių. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-12-04 nutartimi, aiškindamas ieškinio senatį reglamentuojančias normas, Vilniaus apygardos teismo 2013-03-13 sprendimą panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Nagrinėjamu atveju atsakovas AB firma „VITI“ ir trečiasis asmuo UAB „Sareme sistemos“ pateiktus apeliacinius skundus, kuriais nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, grindžia ieškinio senaties termino praleidimo faktu, dėl kurio, ieškovui jo neprašius atnaujinti, laiko, jog ieškovo ieškinys yra atmestinas. Pažymėtina, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.131 str. 1 d.), todėl tuo atveju, kai atsakovas reikalauja taikyti ieškinio senatį, tik teismui išsprendus šį klausimą ir nustačius, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas arba praleistas dėl svarbių priežasčių, dėl to atnaujintinas, ieškinio reikalavimai nagrinėjami iš esmės (CK 1.131 str. 2 d.). Taigi ieškovo ieškinio reikalavimai atsakovui šiuo atveju nagrinėtini tik nustačius ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžią ir pabaigą bei išsprendus ieškinio senaties termino taikymo klausimą.
Nagrinėjamu atveju taikytina CK 6.667 str. 1 d., kurioje numatyta, jog reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, išskyrus CK nustatytas išimtis. To paties straipsnio 3 d. nurodyta, jog kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nurodė, kad atsakovui 2007-07-04 raštu pažadėjus ieškovui pašalinti trūkumus iki 2007-10-31, tokie atsakovo veiksmai sudarė pagrindą ieškovui manyti, jog atsakovas vis tik įvykdys savo prievolę ištaisyti rangos sutarties vykdymo trūkumus, todėl ši aplinkybė lėmė ieškinio dėl darbų trūkumų senaties termino skaičiavimo nutrūkimą. Taigi, šiuo atveju netaikant garantinius terminus dėl pagal rangos sutartį atliktų darbų trūkumų reglamentuojančių teisės normų, remiantis aukščiau minėtomis CK nuostatomis, svarbu tinkamai nustatyti datą, nuo kurios ieškovas sužinojo apie savo pažeistą teisę, kuri gali būti ginama teismine tvarka, t. y. nustatyti ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžią ir pabaigą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad atsakovui 2007-11-28 raštu pareiškus, jog meteorologinė stotelė tinkamai nefunkcionuoja dėl techninio projekto trūkumų, ieškovas turėjo suprasti, kad atsakovas nebeketina taisyti rangos sutarties trūkumų, todėl, teismo vertinimu, būtent 2007-11-28 rašto gavimo diena traktuotina kaip vienerių metų ieškinio senaties termino nauja pradžia, nuo kurios ieškovas turėjo pareikšti ieškinį teisme. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, neturi pagrindo sutikti su šia teismo išvada. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-11-04 nutartimi vertindamas Vilniaus apygardos teismo 2013-03-13 sprendimo, kuriuo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-07-03 sprendimas panaikintas ir ieškovo ieškinys atmestas, pagrįstumą, nurodė, jog byloje nenustatyta, kad atsakovas ieškovui tiesiogiai ir aiškiai būtų pareiškęs, jog nevykdys įsipareigojimo įrengti meteorologinę stotelę pagal techninio projekto reikalavimus, todėl vien atsakovo 2007-11-28 pareiškimas ieškovui nesudarė pagrindo spręsti apie savo teisės pažeidimą. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ir po 2007-11-28 rašto, kurį pirmosios instancijos teismas vertino kaip vienerių metų ieškinio senaties termino pradžią, nuo kurios ieškovas turėjo pareikšti ieškinį teisme, atsakovas susirašinėjo su subrangovu UAB „Sareme sistemos“, 2008-10-10 raštu reikalaudamas įrengti projektinius sprendimus atitinkančią stotelę arba paneigti ieškovo pretenzijas, jam pademonstruojant meteorologinės stotelės funkcionalumą. 2008-05-28 pasitarimo protokole taip pat pažymėta, kad atsakovo atstovas nurodė, jog neatvyko jo kviesti atstovai, galintys techniškai sutvarkyti ir paleisti bei pademonstruoti meteorologinės sistemos funkcionalumą, todėl atsakovo atstovas įsipareigojo pakviesti neatvykusius specialistus. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės įrodo, jog atsakovas aiškiai neneigdavo savo pareigos ištaisyti trūkumus, vienareikšmiškai neteigė, jog sutartiniai įsipareigojimai, t. y. projektas įgyvendintas tinkamai, ėmėsi tam tikrų veiksmų, siekdamas išsiaiškinti atliktų darbų kokybę. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad 2007-11-28 pareiškimas vienareikšmiškai įrodo, jog atsakovas nebeketina taisyti rangos sutarties trūkumų. Kaip aukščiau nurodyta, teisėjų kolegijos manymu, ieškovas ir po 2007-11-28 rašto, atsakovui bendradarbiaujant sutartinių įsipareigojimų trūkumų šalinimo klausimu, turėjo pagrįstą pagrindą manyti, kad situacija bus išspręsta ikiteismine tvarka ir kad atsakovas imsis aktyvių veiksmų, siekdamas pašalinti darbų trūkumus. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-04 nutartyje taip pat nurodyta, jog spręstina, ar tokie atsakovo veiksmai nevertintini kaip ieškovo reikalavimo pripažinimas, nes toks pripažinimas gali būti reikšmingas ieškovo suvokimui apie pažeistą savo teisę ir ieškinio senaties termino eigos pradžios momentu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vertinimu, atsakovui pripažįstant reikalavimą, imantis adekvačių priemonių reikalavimui įvykdyti, t. y. pripažįstant ieškovo teisę, ieškovas neturi pagrindo manyti, kad jo teisė yra ginčijama ar pažeista bei kreiptis dėl jos gynimo į teismą. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip minėta, atsakovas dar 2008-10-10 išsiuntė raštą subrangovui UAB „Sareme sistemos“ dėl meteorologinės stotelės funkcionalumo, taip pat ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokole esant duomenų, kad 2010-11-15 rangovo atstovas kartu su subrangovu Paluknio aviacijos bazėje buvo susitikęs su ieškovo atstovais ir domėjosi, kokią papildomą įrangą reikia įdiegti, kokius darbus atlikti, kad meteorologijos sistema atitiktų projekto reikalavimus, darytina išvada, jog įteikus ieškovui 2007-11-28 raštą, senaties terminas ieškovo ieškiniui pareikšti CK 6.667 str. nustatyta tvarka neprasidėjo. Vertinant atsakovo bendradarbiavimą po minėto 2007-11-28 rašto ieškovui įteikimo, jo vykdytus aktyvius veiksmus ir tai, jog vienareikšmiškai atsakovas neatsisakė taisyti ieškovo nurodytų trūkumų, konstatuotina, jog ieškovas negalėjo vienareikšmiškai vertinti, kad jo teisės pažeidimo pradžia siejama su 2007-11-28 pareiškimu, dėl to konstatuotina, jog ieškovo ieškinys atsakovui 2009-12-18 teisme pareikštas nepraleidus ieškinio senaties termino. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vertintina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškinio senaties terminas nagrinėjamu atveju praleistas, tačiau dėl svarbių priežasčių atnaujintinas. Šiuo atveju konstatavus, jog nėra pagrindo laikyti ieškinio senaties terminą esant praleistą, spręstinas klausimas dėl ieškovo ieškinio reikalavimo pagrįstumo.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, nagrinėjamu atveju sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kadangi ginčo stotelės įrengimas yra sudedamoji projekto dalies „Ryšiai ir signalizacija (telekomunikacija)“ dalis, kurios įgyvendinimas pavestas atsakovui, būtent jis laikytinas atsakingu dėl tokio rangos sutarties neįvykdymo trūkumo. Teismui pateiktuose apeliaciniuose skunduose apeliantai nurodo, kad meteorologinė stotelė tinkamai nefunkcionuoja tik dėl techninio projekto trūkumų, tačiau byloje esantys duomenys leidžia daryti priešingas išvadas. Pažymėtina, kad, teigdamas apie techninio projekto trūkumus, atsakovas ieškovui nei karto pastabų dėl jo nereiškė, nenurodė, dėl kokių konkrečių priežasčių jis negali būti įgyvendintas. Be to, byloje atlikta teismo ekspertizė, kurios metu nustatyta, kad ginčo objekto projektas yra pakankamai informatyvus, išsamus, nedviprasmiškas ir suprantamas, atitinka įstatymų keliamus reikalavimus. Nors atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad ekspertizę šioje byloje atliko UAB „SWECO LIETUVA“, t. y. statybos objekto projektuotojas, dėl ko ekspertizė negali būti laikytina objektyvia, tačiau byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų ginčijęs ekspertizės išvadas ar prieštaravęs ekspertizę atlikti pavesto eksperto kandidatūrai. Priešingai, atsakovo atstovas byloje pritarė UAB „SWECO LIETUVA“ kaip eksperto parinkimui bei nurodė, jog pageidauja, kad ekspertizę atliktų būtent minėto subjekto ekspertai. Taigi, dėl šių priežasčių teigtina, jog, ginčo objekto projektui esant informatyviam ir išsamiam, nustatyti objekto trūkumai, kurių buvimo neginčijo ir pats atsakovas, kilo dėl atsakovo nekokybiškai atliktų darbų, nesilaikant techninio projekto reikalavimų, kurie egzistavo jau 2007-05-31 Baigtų statybos darbų perėmimo pažymos pasirašymo momentu. Pažymėtina, kad CK 6.38 str. 1 d. numatyta, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Taigi, nustačius, jog nagrinėjamu atveju atsakovas neįvykdė savo pareigos tinkamai įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, darytina išvada, jog ieškovo ieškinio reikalavimas pagrįstas, dėl to ieškinys dėl atsakovo įpareigojimo per 6 mėnesius savo sąskaita VSAT Paluknio Aviacijos bazėje įdiegti meteorologinę sistemą pagal UAB „Telekonta“ parengtą techninį planą tenkintinas. Atkreiptinas dėmesys, kad ir Vilniaus apygardos teismas 2013-03-13 sprendimu nagrinėdamas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-07-03 sprendimo pagrįstumo klausimą, nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, remdamasis ekspertizės išvadomis, teisingai sprendė dėl ieškinio pagrįstumo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nors pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai sprendė ieškinio senaties termino taikymo klausimą ir nepagrįstai nustatė jo skaičiavimo pradžią, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nustačius, jog ieškinio senaties terminas nagrinėjamu atveju nėra praleistas, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai sprendė ieškinio reikalavimo tenkinimo klausimą, dėl to skundžiamo teismo sprendimo naikinti nėra pagrindo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau išdėstytais argumentais, atsakovo ir trečiojo asmens apeliacinius skundus atmeta ir skundžiamą sprendimą palieka nepakeistą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo AB firmos „VITI“ ir trečiojo asmens UAB „Sareme sistemos“ apeliacinius skundus atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.