Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus (kolegijos pirmininkas), Prano Šimkaus ir Valdo Petro Meidaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal M. K. gynėjo advokato Irmanto Ruželės apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2011-06-08 nuosprendžio, kuriuo M. K. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal:

BK 138 str. 2 d. 8 p. - 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme;

BK 284 str. 1 d. - 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

BK 178 str. 2 d. - 2 (dvejų) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 str.1 d. 2 d., 4 d., 5 d. 1 p.,6 d. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bei dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta 3 (trejų) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d. paskirta subendrinta bausmė iš dalies sudedant subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-11-27 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme ir skirta galutinė subendrinta 4 (ketverių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. nuteistas už tai, kad jis 2010 m. rugpjūčio 12 d., apie 15:00 val., Kupiškio r. (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) miestelyje, prie S. N. gyvenamojo namo, viešoje vietoje, dėl chuliganiškų paskatų, nukentėjusiajai L. C. sudavė ne mažiau dviejų smūgių į veido dešinę pusę, pastarajai pargriuvus, spyrė koja vieną kartą į galvą, taip padarydamas poodines kraujosruvas akių vokuose, nosies kaulų lūžį, tuo nesunkiai sutrikdė L. C. sveikatą ir taip įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, M. K. nuteistas už tai, kad jis 2010 m. rugpjūčio 12 d., apie 15. 10 val., Kupiškio r. (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) miestelyje, prie S. N. gyvenamojo namo, L. C. gulint ant žemės, iš nukentėjusiosios kelnių kišenės atvirai pagrobė nukentėjusiajai priklausantį mobilaus ryšio telefono aparatą 60 litų vertės, su telefone buvusia SIM kortele 5 litų vertės, taip nukentėjusiajai L. C. padarydamas bendrą 65 litų turtinę žalą.

M. K. gynėjas skundžia Kupiškio rajono apylinkės teismo 2011-06-08 nuosprendį, prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir baudžiamąją bylą nutraukti, kadangi nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Gynėjas nurodo, kad skundžiamas teismo nuosprendis yra nepagristas, neteisėtas, todėl naikintinas. Teismas netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, padarė neteisingas išvadas, ko pasekoje M. K. buvo nepagrįstai pripažintas kaltu.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 str. l d., gynėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai M. K. smurtinius veiksmus prieš nukentėjusiąją kvalifikavo ir kaip viešosios tvarkos pažeidimą, padarytą esant idealiajai sutapčiai, kadangi esant viešoje vietoje dėl chuliganiškų paskatų padarytam nesunkiam sveikatos sutrikdymui veika kvalifikuojama tik pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. M. K. veiksmai buvo nukreikti tik prieš nukentėjusiąją, jie abu buvo pažįstami, neteisėti veiksmai truko trumpą laiko tarpą, M. K. neatliko jokių kitų neteisėtų veiksmų, kuriais būtų pademonstruota nepagarba aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, todėl M. K. išteisintinas dėl viešosios tvarkos pažeidimo.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 str. 2 d. 8 p., gynėjas nurodo, kad M. K. veiksmai nepagrįstai kvalifikuoti pagal minėtą normą, kadangi teismas padarė neteisingas išvadas, jog M. K. nukentėjusiąją užsipuolė iš chuliganiškų paskatų. Nepagrįstai teismas nurodė, kad M. K. paniekinantį požiūrį į nukentėjusiąją demonstravo ir teisminio nagrinėjimo metu, kadangi pastabų dėl netinkamo elgesio M. K. pareikšta teisme nebuvo, o teismui buvo pateiktas pareiškimas dėl susitaikymo. M. K. nukentėjusiąją pažįsta senai, aplinkinių žmonių įvykio metu M. K. nematė, nukentėjusioji buvo neblaivi, dėl girtumo iš kart po įvykio nesikreipė į policiją, nes pati bijojo atsakomybės dėl savo neteisėtų veiksmų, veika prieš nukentėjusiąją truko labai trumpą laiko tarpą, šie veiksmai buvo iššaukti pačios nukentėjusiosios ir jos sugyventinio – jis kelis kartus pastūmė M. K., M. K. nedemonstravo viešąją tvarką pažeidžiančių veiksmų, supratęs, kad yra pastebėtas kitų pašalinių žmonių, iš karto nutraukė savo neteisėtus veiksmus prieš nukentėjusiąją ir pasišalino iš įvykio vietos, jo veiksmai nebuvo suplanuoti, todėl gynėjas teigia, kad M. K. elgesys negali būti laikomas iššūkiu visuomenės tvarkai, siekiant priešpriešinti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos bei be dingsties.

Gynėjas nurodo, kadangi nukentėjusioji į teisėsaugos instituciją kreipėsi tik po keturių dienų, per šį laikotarpį vartojo alkoholį, todėl nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl nosies kaulų lūžio galėjo įvykti ir kitu metu, objektyvių duomenų, neginčijamai patvirtinančių priežastinį ryšį tarp M. K. įvykio metu suduotų kelių smūgių L. C. ir kilusių pasekmių - nesunkaus sveikatos sutrikdymo, nėra. Liudytojų parodymai, nepatvirtina, kad jie matė būtent nesunkų sveikatos sutrikdymą lėmusius sužalojimus, todėl gynėjo teigimu, neįrodžius M. K. kaltės padarius BK 138 str. l d. numatytą veiką, byla šioje dalyje nutrauktina.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 2 d. padarymo gynėjas iš esmės nurodo, tai, kad teismas nenustatė šio nusikaltimo dalyko. Nors nuosprendyje nurodyta, kad M. K. pagrobė L. C. priklausantį mobilaus ryšio telefoną 60 Lt vertės ir jame buvusią SIM kortelę, koks tai telefonas, SIM kortelė bei kokios būklės šie objektai, byloje nenustatyta. Telefono vertė byloje nustatyta nukentėjusiosios parodymais, nors ji tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė skirtingus pagrobto telefono modelius. Gynėjas abejoja, ar nukentėjusioji įvykio metu iš viso turėjo mobilaus ryšio telefoną, kadangi apie šią aplinkybę parodė, tik nukentėjusiosios sugyventinis V. G., kurio parodymai subjektyvūs ir tendencingi, be to, jis teisme parodė, kad įvykio metu neblaivus. Daugiau byloje duomenų apie nukentėjusiosios turėtą telefoną nėra, L. C. telefono įsigijimo bei jo turėjimo įrodymų teismui nepateikė. Apibendrindamas gynėjas nurodo, kad visos abejonės dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos turi būti vertinamos M. K. naudai, neginčijamai neįrodžius M. K. kaltės padarius veiką, numatytą LR BK 178 str. 2 d., byla šioje dalyje nutrauktina.

Be to, gynėjas nurodo, kad M. K. paskirta per griežta bausmė, teismas nepagrįstai konstatavo, kad veikos padarytos esant sunkinančiai aplinkybei - esant apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. M. K. nurodė, kad prieš L. C. smurtavo, kadangi buvo išprovokuotas nukentėjusiosios, o vartotas nestipraus alkoholio kiekis neturėjo įtakos inkriminuotoms veikos padarymui. Teigia, kad teismas, skirdamas bausmę, neįvertino provokuojančio nukentėjusiosios elgesio, to, kad M. K. pilnai prisipažino dalyje dėl suduotų smūgių L. C., dėl ko nuoširdžiai gailėjosi ir atsiprašė nukentėjusiosios. Taip pat teismas neįvertino nukentėjusiosios ir kaltininko pareiškimo byloje, kuriuo jie patvirtino, kad tarpusavyje yra susitarę dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, pretenzijų M. K. L. C. neturi, abu susitaikė ir L. C. prašo bylą M. K. atžvilgiu nutraukti.

Teismo posėdyje M. K. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, tinkamai ištyrė ir įvertino bylos įrodymus bei padarė pagrįstas išvadas dėl M. K. kaltės, teisingai kvalifikavo jo padarytas nusikalstamas veikas.

Nepagrįsta apeliacinio skundo versija, kad nukentėjusiajai nustatytas sveikatos sutrikdymas galėjo būti padarytas kitu metu, kadangi ji iš karto po įvykio į teisėsaugos institucijas nesikreipė.

M. K. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu neginčijo kaltinime nurodytu laiku smurtavęs prieš nukentėjusiąją, tačiau paaiškino, kad vieną ar du kartus trenkė jai delnu bei pastūmė. Nukentėjusioji L. C. paaiškino, kad M. K. jai sudavė smūgį į nosį, nuo kurio ji pargriuvo ant žemės, po to jai spyrė. Liudytojas D. N. parodė, kad matė, kaip vaikinas L. C. spardė ir mušė ranka. Liudytojas V. G. parodė, kad M. K. L. C. sudavė kelis kartus ranka į galvą, nuo šių smūgių L. C. parkrito. Liudytojas S. Š. parodė, kad iš karto po įvykio bendravo su nukentėjusiąją L. C., matėsi, kad ji yra sumušta, jos veidas buvo sutinęs. Šiuos liudytojų parodymus ir nukentėjusiosios paaiškinimus apie jos sužalojimo aplinkybes – jais suduotus smūgius, patvirtina byloje esanti 2010-08-17 specialisto išvada Nr. G 982/10(05), iš kurios matyti, kad L. C. konstatuotas nosies kaulų lūžis, sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, dviejų ar daugiau trauminių pasekoje. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytam laikui – 2010-08-12, bei aplinkybėms nėra. Dėl nosies kalų lūžio nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b.l. 21). Kodėl L. C. iš karto nesikreipė į teisėsaugos institucijas dėl patirtų sužalojimų, paaiškina S. Š. parodymai. Jis nurodė, kad iš karto po įvykio iš nukentėjusiosios pareiškimo nepaėmė, kadangi ji nurodė, kad jei M. K. jos atsiprašys, grąžins jai telefoną, ji pretenzijų jam neturės, tačiau M. K. to nepadarė ir ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, o nukentėjusiajai išrašytas siuntimas pas teismo ekspertą. Šių byloje ištirtų įrodymų visuma nekelia teismui abejonių, kad dėl M. K. 2010-08-12 įvykio metu padarytų sužalojimų nukentėjusiajai buvo nesunkiai sutrikdyta jos sveikata ir M. K. kaltu padaręs nesunkų sveikatos sutrikdymą pripažintas pagrįstai.

Teismo išvada, kad M. K. nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą padarė iš chuliganiškų paskatų, pagrįsta.

Chuliganiškos paskatos yra tada, kai nusikalstama veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų nesilaikymo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomenės tvarkai, juo siekiama priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Nukentėjusioji paaiškino, kad prie jos, einančios su draugu, sustojo automobilis. Iš jo išlipęs M. K. liepė jai kartu su juo ir automobilyje buvusiais asmenimis važiuoti švęsti jo gimtadienio, tačiau jai atsisakius – jis ją primušė. Analogiškai parodė ir V. G. nurodydamas, jog kuomet jis ėjo namo su nukentėjusiąja, privažiavo automobilis, o iš jo iššokęs M. K. L. C. liepė sėstis į automobilį ir sudavė smūgius. Iš liudytojų V. G., I. J., A. B., nukentėjusiosios, parodymų matyti, kad M. K., sumušęs nukentėjusią, vėl sėdo į automobilį ir nuvažiavo. Toks M. K. pasirinktas elgesys, kuomet jis pavartojo smurtą prieš nukentėjusiąją dėl to, kad ši nepakluso jo norui kartu su juo važiuoti, neabejotinai laikytinas visišku moralės ir elgesio normų nesilaikymu bei ignoravimu. Nors nuteistasis ir nukentėjusioji paaiškino, kad vienas kitą pažįsta, tai akcentuojama ir apeliaciniame, tačiau byloje nėra jokių duomenų, pateisinančių M. K. smurtavimą prieš nukentėjusiąją L. C. dėl asmeninio nesutarimo. Juo labiau nėra jokių duomenų, kad nukentėjusios elgesys buvo provokuojamas. Atsisakymas vykdyti nuteistojo reikalavimus (vykti su juo švęsti) yra pasirinkimo teisė, o ne provokuojantis elgesys. O M. K. pavartotas smurtas reaguojant į tokį atsisakymą negali būti vertinamas kitaip, kaip tik chuliganišku. Kadangi byloje nustatyta, jog M. K. motyvas sužaloti nukentėjusiajai sveikatą buvo chuliganiškos paskatos, pirmosios instancijos teismas M. K. nusikalstamą veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 138 str. 2 d. 8 p.

Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad M. K. veiksmai nekvalifikuotini papildomai ir pagal BK 284 str. 1 d. bei kad jis šios veikos nepadarė, nes neatliko jokių kitų veiksmų, pažeidžiančių viešąją tvarką.

Pagal BK 284 str. 1 d. atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama šios normos dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ar vandališkais veiksmais. Bet kuris šių veiksmų, sukėlęs baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, yra pakankamas kvalifikuoti veiką pagal BK 284 str. 1 d. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji – turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, kai kaltininkas suvokia, kad savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori. Pagal teismų praktiką visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta pažeminti, šokiruoti ir pan.

Byloje nekyla abejonių, kad M. K. padarė nusikalstamą veiką viešoje vietoje. Teismas pagrįstai, konstatavo, kad M. K. panaudodamas fizinį smurtą viešoje vietoje padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d., kadangi kaip minėta, fizinio smurto panaudojimas yra įžūlūs veiksmai, nes jais demonstruojama nepagarba aplinkiniams, nepaisoma visuomenėje galiojančių elgesio normų. Dėl tokių M. K. veiksmų atsirado padariniai – buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka: incidentas vyko dienos metu, lauke, prie gyvenamojo namo, tai stebėjo aplinkiniai – D. N., I. J., V. G., F. Š.. Buvo pranešta policijai. Liudytojas, A. B. parodė, kad kai pamatė, kad juos stebi žmonės, kaimynė kviečia policiją, norėjo išvažiuoti. Iš liudytojo V. G. parodymų matyti, kad, žmonėms pradėjus rėkauti, M. K. sėdo į mašiną ir mašina išvažiavo. S. Š. parodė, kad atvykęs į įvykio vietą rado verkiančią nukentėjusiąją, buvo susirinkę kaimynai. Iš aptartų aplinkybių, akivaizdu, kad dėl M. K. elgesio buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, todėl jis pagrįstai nuteistas ir už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str. 1 d. padarymą.

Apeliaciniu skundu pakartotinai keliama versija procese, kad nepagrįstai M. K. inkriminuota nukentėjusiosios turto – telefono vagystė, kadangi nėra šio nusikaltimo dalyko, t.y. abejojama, ar nukentėjusioji įvykio metu turėjo mobilųjį telefoną. Pirmosios instancijos teismas šiuos gynybos keliamus argumentus atmetė ir dėl to pasisakė nuosprendyje. Kolegija su šiais argumentais sutinka. Tai jog, iš nukentėjusiosios buvo pagrobtas mobiliojo ryšio telefonas patvirtina S. Š. parodymai. Liudytojas po įvykio bendravo su nukentėjusiąja, ši jam paaiškino, kad jeigu M. K. grąžins jai telefoną ir jos atsiprašys, ji jam pretenzijų neturės. Nukentėjusiosios parodymus, kad M. K. išplėšė iš jos kišenės telefoną patvirtina V. G. parodymai, jis nurodė, kad M. K. iškraustė nukentėjusiajai kišenes ir pasiėmė telefoną. Tai, kad nukentėjusioji negalėjo tiksliai nurodyti mobilaus telefono markės, kolegijai nekelia abejonių, kad ji telefoną įvykio metu turėjo. Ji paaiškino, kad telefoną buvo įsigijusi tik prieš kelias dienas, o kaip vadinasi telefonas nepamena, nes nelabai apie juos supranta.

Pirmosios instancijos teismas M. K. už nusikalstamų veikų padarymą paskyrė teisingas bausmes, tinkamai vadovavosi bausmių skyrimo taisyklėmis, atsižvelgė į visumą BK 54 str. numatytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių - į padarytų nusikalstamų veikų laipsnį ir pobūdį, motyvus bei tikslus, M. K. asmenybę, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą. M. K. padarė baigtus, du apysunkius nusikaltimus ir vieną nesunkų nusikaltimą. Jais pasikėsinta į žmonių sveikatą, viešąją tvarką ir nuosavybę. M. K. teistas, nedirba, baustas administracine tvarka, nusikalstamas veikas padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Nepagrįstai skunde teigiama, kad teismas turėjo atsižvelgti į nukentėjusiosios provokuojantį elgesį. Jau aukščiau pasisakyta, kodėl nukentėjusios elgesys negali būti laikomas provokuojančiu. Jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę tai, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtaką nusikalstamų veikų padarymui, teismas pripažino pagrįstai. Iš byloje esančio M. K. charakteristikos matyti, kad jis charakterizuojamas kaip asmuo, kuris apsvaigęs nuo alkoholio tampa agresyvus (t. 1, b.l. 92). Nuteistojo teiginys, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir jo deklaruojamas gailėjimasis ją padarius, pagrįstai nepripažinta jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe, kadangi iš jo parodymų negalima daryti išvados, jog jis pripažįsta savo kaltę ir juo labiau nėra pagrindo manyti, kad jo deklaruojamas gailėjimasis yra nuoširdus. M. K. nurodė, kad nukentėjusioji patirti sužalojimus galėjo ir vėliau, po įvykio kelių dienų bėgyje. Tai rodo, kad jis neigia akivaizdžius faktus ir kritiškai nevertina savo elgesio. M. K. paskirtos bausmės už nusikalstamo veikų padarymą yra savo dydžiu mažesnės už bausmių, numatytų sankcijose, vidurkius. Subendrinta bausmė už nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 str. 1 d. ir BK 138 str. 2 d. 8 p. padarymą apėmimo būdu, su bausme, paskirta už BK 178 str. 2 d. numatytos nuskalstamos veikos padarymą, subendrinta taikant švelnesnį bendrinimo būdą dalinį - bausmių sudėjimą. Taip pat iš dalies bausmes teismas sudėjo ir bendrindamas M. K. bausmes pagal BK 64 str. nuostatas. Atsižvelgiant į M. K. nusikalstamą veiką ir jo asmenybę apibūdinančių aplinkybių visumą labiau švelninti jam paskirtą galutinę bausmę nėra teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti skundžiamą nuosprendį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

M. K. gynėjo advokato Irmanto Ruželės apeliacinį skundą atmesti.