Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėja Irena Pocevičienė, sekretoriaujant Vidai Suslikienei, dalyvaujant prokurorei Aušrai Vingilei, gynėjui advokatui Irmantui Ruželei, nukentėjusiajai L. C., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą,kurioje

M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nesusituokęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2008-08-06 Kupiškio rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str.2d. 25 parų areštu, 2008-11-27 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal BK 180 str.1d., 214 str.1d., 182 str.3d.,215 str.1d. 2m. ir 6 mėn. laivės atėmimo bausme, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str.2d.8p., 284 str.1d., ir 178 str.2d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis M. K. 2010 m. rugpjūčio 12 d., apie 15:00 val., (duomenys neskelbtini) miestelyje, prie S. N. gyvenamojo namo, viešoje vietoje, dėl chuliganiškų paskatų, nukentėjusiajai L. C. sudavė ne mažiau dviejų smūgių į veido dešinę pusę, pastarajai pargriuvus, spyrė koja vieną kartą į galvą, taip padarydamas poodines kraujosruvas akių vokuose, nosies kaulų lūžį, tuo nesunkiai sutrikdė L. C. sveikatą ir taip įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, kaltinamasis M. K. 2010 m. rugpjūčio 12 d., apie 15. 10 val., (duomenys neskelbtini) miestelyje, prie S. N. gyvenamojo namo, L. C. gulint ant žemės, iš nukentėjusiosios kelnių kišenės atvirai pagrobė nukentėjusiajai priklausantį mobilaus ryšio telefono aparatą 60 litų vertės, su telefone buvusia SIM kortele 5 litų vertės, taip nukentėjusiajai L. C. padarydamas bendrą 65 litų turtinę žalą.

Kaltinamasis M. K. kaltu prisipažino iš dalies. Paaiškino, kad jis su T. J. nuvažiavo prie upės maudytis. Ten sutiko A. B. ir M. A., kurių paprašė, kad juos pavežtų link namų. Šie sutiko, tačiau bevažiuojant (duomenys neskelbtini) pradėjo gesti automobilis, todėl jie sustojo. Pro šalį ėjo L. C. su vyriškiu. Jie pasisveikino, ir L. C. paprašė jo padėti nueiti iki D. N. atsiimti skolos. Jie trise buvo nuėję pas N., bet ten pradėjo ant jų rėkti, ir jie išėjo. Jiems bestovint prie automobilio, jis nukentėjusiosios draugo paprašė cigaretės ir tada L. C. jį puolė kaltindama, kad jis jai nepadeda, pradėjo jį stumdyti. Jis buvo išgėręs porą butelių alaus ir jam neišlaikė nervai, nes L. C. stumdymu ir žodžiais buvo įžeista jo garbė. Jis gal vieną ar du kartus trenkė L. C. delnu, liepė nusiraminti ir ją pastūmė. L. C. buvo girta, todėl pardribo. Pastumta L. C. šaukė, kad jam bus blogai, kad kvies policiją. Jis tada buvo tik su šortais, be marškinėlių, ir ant jo kūno buvo likę L. C. nagų žymės. L. C. puolimo metu jam padarytų sužalojimų pas jis aš nesikreipė. Jis L. C. nekvietė švęsti jo gimtadienio. L. C. pas ekspertus kreipėsi tik po kelių dienų, todėl ji galėjo ir kitur susižaloti. Jokio telefono pas L. C. jis nematė. Kad telefonas egzistavo byloje taip pat nesurinkta įrodymų. Be to, vogti telefoną jam - žemas lygis. Konflikto su L. C. metu buvo pašalinių žmonių, tos gatvės gyventojų. Po konflikto su L. C. juos važiuojančius sustabdė apylinkės inspektorius, kuris jo klausė, kur yra L. C. telefonas. Jis parodė apylinkės inspektoriui savo daiktus, ir tarp jų telefono ten nebuvo. L. C. atlyginta ta žala, kurią jis padarė suduodamas jai smūgius.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusioji L. C. paaiškino, kad su draugu V. G. ėjo pas jos tėvą, gyvenantį (duomenys neskelbtini) miestelyje. Jos draugas buvo labai girtas, ji irgi buvo gėrusi sidro, tačiau nebuvo labai apsvaigusi. Prie jų sustojo automobilis. Automobilyje vaikinų buvo daug ir jie buvo girti. Iš automobilyje buvusių vaikinų ji pažino tik M. K. ir M. A.. M. K. irgi buvo išgėręs, dvokė degtine. Ji pasisveikinusi su M. K. ėjo toliau, tačiau iš automobilio išlipęs M. K. liepė jai važiuoti kartu su jais švęsti jo gimtadienio. Ji M. K. pasakė, kad tai jo gimtadienis, tai tegu jis ir švenčia, o ji eina su savo draugu. M. K. daugiau ji nepasakė nei vieno blogo žodžio. Kai atsisakė su M. K. “baliavoti”, jis ją primušė. M. K. ją užpuolė iš už nugaros, sušėrė jai į nosį, ji nuo smūgio parkrito ir sėdėjo ant žemės. Jai, sėdinčiai ant žemės, M. K. įspyrė, po to skaudėjo šonas. M. K. buvo apsirengęs, tačiau kokiais rūbais, neprisimena. M. K. iš jos atėmė ir telefoną, kuris buvo jos kelnių kišenėje su užtrauktuku. Ji šią kelnių kišenę laikė suspaudusi, kad nepaimtų jos telefono, tačiau M. K. jį išplėšė iš kelnių kišenės. Telefoną prieš 2 dienas už 50 litų ji buvo pirkusi iš pažįstamo draugo, kuris šiuo metu Anglijoje. Telefone buvo kortelė už 10 Lt ir papildymas už 5 Lt. Ji pati tiksliai nežino, kaip vadinasi jos mobilus telefonas, nes nelabai apie juos supranta. Jos nusipirktą telefoną, kad šis pradėtų veikti, tvarkė jos tėvas, kuris jai pasakė, kad tai Sony Ericson telefonas. M. K. apstumdė ir jos draugą stovėjusį prie automobilio. Šiuo metu ji Su M. K. yra susitaikiusi ir nenori, kad jis sėstų į kalėjimą. Jai padarytą žalą už suplėšytus rūbelius ir telefoną atlygino M. K. mama.

Liudytojas D. N. parodė, kad jis matė, kaip buvo mušama L. C. netoli jo namų (duomenys neskelbtini) miestelyje. Vaikinas pasilenkęs prie L. C. plėšė jos rūbus ir ją spardė kojomis ir mušė ranka. Visa tai jis matė pro savo kambario langą, nes viskas vyko maždaug už 10 metrų. L. C. mušė vienas vaikinas, jis buvo apsirengęs tamsiu megztiniu. Vaikino veidas nuo jo buvo nusisukęs, todėl jis vaikino veido neįžiūrėjo. Netoli buvo ir automobilis baltos spalvos, jame sėdėjo daugiau vaikinų. Jis pats bijojo eiti į lauką gelbėti L. C., kuri šaukė, kad ją gelbėtų. L. C. buvo apsirengusi šviesiais drabužiais. Viską matė ir jo kaimynė F. Š., kuri ėjo gelbėti L. ir išvietė policiją. Po L. C. sumušimo, motina ją parsivedė į namus.

Liudytoja I. J. parodė, kad įvykis buvo vasaros pabaigoje, mėnesio 12 dieną. Ji būdama namuose išgirdo lauke triukšmą. Išėjusi į lauką pamatė verkiančią ir garsiai rėkiančią L. C.. Prie jos stovėjo mašina ir vienas vyrukas. Lauke buvo dar trys jaunuoliai. Ji nematė prie L. C. stovinčio vaikino veido ir ką jis konkrečiai daro L. C., tačiau matė, kad vaikinas buvo tamsiai apsirengęs. Jos kaimynė F. Š. stovėjo prie savo namų vartų ir šaukė tam vyrukui. Ji taip pat kartu su kaimyne pradėjo bartis ant tų jaunuolių. Tada automobilis pradėjo lėtai važiuoti, ir vienas ar du vaikinai bėgo paskui automobilį. Ar tas vyrukas, kuris mušė L. C. įsėdo į automobilį, ji nematė. Savo dukrai ji liepė pakviesti L. C. motiną. Tas jaunuolis, kuris mušė Liudmilą, pabėgdamas iš įvykio vietos, turėjo matyti įvykį stebinčius kaimynus.

Liudytojas V. G. patvirtino perskaitytus jo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui (b.l.56-58), kuriuose nurodyta, kad praeitų metų rugpjūčio 12 ar 13 d., jiems su L. C. einant namo, privažiavo automobilis, iš kurio iššokęs M. K. L. C. liepė sėstis į automobilį, pradėjo prie jos kabinėtis. L. C. atsisakė sėstis į automobilį, tada M. K. L. C. sudavė ranka kelis kartus į galvą, nuo šių smūgių L. C. parkrito. M. K. parkritusiai L. C. 2-3 kartus spyrė koja į šonus. M. K. iškraustė L. C. kišenes ir iš treninginių kelnių ištraukė telefoną, kurį pasiėmė. M. K. buvo išgėręs, o girtas jis – durnas. Žmonėms pradėjus rėkauti, kad iškvies policiją, M. K. sėdo į mašiną ir išvažiavo. L. C. po M. K. sumušimo buvo kruvina. Jis mano, kad M. K. L. C. mušė dėl to, kad ši nesėdo į mašiną. Taip pat liudytojas parodė, kad jie su L. C. yra sugyventiniai ir jam žinoma, kad M. K. motina L. C. davė telefoną ir 400 litų, 600 litų žadėjo atiduoti po teismo.

Liudytojas A. B. parodė, kad praeitą vasarą jis su D. S. ir M. A. nuvažiavę prie upės sutiko M. K., kuris paprašė pavežti iki (duomenys neskelbtini) miestelio. Važiuojant (duomenys neskelbtini) miesteliu M. K. pamatė einančią L. C. ir paprašė prie jos sustoti. Sustojus M. K. išlipo ir nuėjo prie nukentėjusiosios. Jis pamatė, kad jie stumdėsi, tačiau nelabai į tai kreipė dėmesį, girdėjo kaip šaukia nukentėjusioji. Kai pamatė, kad aplinkui juos stebi žmonės, o viena kaimynė užsirašinėja automobilio numerį ir kviečia policiją, norėjo išvažiuoti, nenorėko kištis į muštynes. Po to įvykio, jiems įvažiavus į (duomenys neskelbtini) gyvenvietę, juos sustabdė (duomenys neskelbtini) apylinkės inspektorius S. Š.. Apylinkės inspektorius jų klausė, ką jie išdarinėjo (duomenys neskelbtini) miestelyje, nes matomai jau buvo gavęs pranešimą dėl M. K. veiksmų. Apklausė juos visus buvusius automobilyje, automobilio netikrino. Su M. K. apylinkės inspektorius kalbėjosi atskirai. Liudytojas patvirtino parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (b.l.60), kuriuose nurodyta, kad jis iš automobilio matė kaip M. K. sudavė nukentėjusiajai į veidą ir bandė dar kartą suduoti.

Liudytojas M. A. patvirtino perskaitytus jo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (b.l.61), kuriuose nurodyta, kad 2010-08-12 su D. S. bei A. B., automobiliu AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo maudytis. Prie upės sutiko M. K., su kuriuo buvo jam nepažįstamas vaikinas. Kai nusimaudė, penkiese važiavo į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) mstl. užgeso automobilio variklis, todėl visi išlipo iš mašinos. Pro juos praėjo L. C. su V. G.. M. K. ją užkalbino. Vienu metu M. K. buvo kažkur nuėjęs, kai šis grįžo, tai jis, D. S. ir M. K. nuėjo pas D. N. nusiplauti rankų. Ten jie vėl sutiko L. C. su V. G.. Jis su D. S. nusiplovė rankas ir išėjo į kiemą, o M. K. dar liko, grįžo kiek vėliau. Kai ėmė važiuoti, ties N. namais M. K. vėl pamatė L. C.. Paprašė sustoti bei pasakė, kad kalbins ją važiuoti į (duomenys neskelbtini). M. K. išlipo iš automobilio ir jis išgirdo, kaip L. C. ėmė šaukti, prašė kviesti policiją. Jis matė suklupusią L. C., jos sukruvintą veidą. Suprato, kad ją sumušė M. K.. Iš gretimų namų pradėjo rinktis žmonės ir A. B., užvedęs automobilį, pradėjo važiuoti. Pavažiavus į priekį, juos prisivijo ir į mašiną įsėdo M. K.. Taip pat parodė, kad M. K. buvo apsirengęs su juodu treningu ir džinsais. (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje juos sustabdė apylinkės inspektorius, kuris jų klausė, ką jie padarė (duomenys neskelbtini) miestelyje ir klausė M. K. apie telefoną.

Liudytojas S. Š. parodė, kad praeitais metais, datos nepamena, į tarnybinį telefoną gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) miestelyje vyksta muštynės, mušama L. C.. Įvykio vieta buvo prie D. N. namų. Čia buvo L. C., matėsi, kad ji yra sumušta, buvo patinęs veidas, apsiašarojusi, šalia buvo susijaudinę kaimynai. L. C. aiškino, kad ją sumušė jaunuoliai, kurie ją parvertė, kelis kartus šėrė ir kišenę išplėšdami atėmė telefoną. Besiaiškinant buvo paminėta, kad tarp jaunuolių buvo „Kubas“ ” ir baltas automobilis “Audi”, kurio nurodė tik valstybinio Nr. skaičius. Maždaug praėjus valandai po telefoninio pranešimo jis panašų automobilį pamatė išvažiavęs iš Subačiaus miestelio, stovintį prie geležinkelio. Automobilyje buvo du jaunuoliai: A. B. ir D. S., prie šio automobilio iš parduotuvės atėjo ir T. J.. Jis pradėjo su vaikinais aiškintis dėl įvykių (duomenys neskelbtini) miestelyje, liepė surasti M. K.. M. K., kad jis ateitų pranešė jo draugai. Kai po kiek laiko atėjo M. K. buvo akivaizdžiai matyti, kad jis – neblaivus, iš pažiūros atrodė kaip vidutinio girtumo. M. K. buvo apsirengęs treningais ir maikute, jokių sužalojimų ant jo nesimatė. Jis M. K. pasiūlė išsiblaivius per 2 dienas atsiprašyti L. C., atiduoti jai telefoną, atlyginti visus nuostolius. Su M. K. dėl jo neblaivumo buvo sunku susikalbėti, šis vis kartojo „supratau, padarysiu“. Tuo metu pareiškimo jis iš L. C. nebuvo paėmęs, nes ji sakė, kad, jei M. K. jos atsiprašys, atiduos telefoną, jai atsilygins, ji pretenzijų M. K. neturės. Tačiau M. K. to nepadarė, todėl buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, L. C. išrašytas siuntimas pas ekspertus. L. C. konflikto su M. K. metu buvo išgėrusi, jautėsi alkoholio kvapas, tai galėjo būti lengvas girtumo laipsnis.

Liudytojas T. J. parodė, kad jis 2010-08-12 su M. K. gėrė alkoholinius gėrimus, buvo girti. Dėl savo girtumo visų aplinkybių neprisimena. Jis ikiteisminio tyrimo metu davė panašius parodymus kaip ir kiti jo draugai. Liudytojo pagarsintuose parodymuose (b.l.62) nurodyta, kad jis gal po kokios savaitės sutiko M. K., kuris prasitarė, kad policija jį kaltina sumušus merginą vardu L. ir atėmus iš jos telefoną.

2010-08-16 L. C. protokolu-pareiškimu, kuriame nurodyta, kad 2010-08-12 apie 15 val. M. K. panaudojęs prieš ją smurtą, jėga atėmė telefoną „Samsung“ (b.l. 5).

Įvykio vietos apžiūros protokolu iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) mstl., šalia D. N. gyvenamo namo (b.l. 11).

Daiktų, dokumentų pateikimo ir apžiūros protokolais, kuriuose nurodyta, kad L. C. pateikė baltos spalvos kelnes, kurias apžiūrint nustatyta, kad kelnės yra purvinos, matosi gelsvi, rudi sutepimai. Kairioji kelnių kišenė yra išplėšta (b.l. 12-14).

2010-08-17 Specialisto išvada Nr. G 982/10 (05), kurioje nurodoma, kad L. C. konstatuota poodines kraujosruvos akių vokuose, pereinant į nosies nugarėlę, nosies kaulų lūžis. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasekoje. Duomenų prieštaraujančių užduotyje nurodytam laikui (2010-08-12 15 val.) bei aplinkybėms, nėra. Dėl nosies kaulų lūžio nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b.l. 21).

Iš L. C. neįgaliojo pažymėjimo matyti, kad L. C. iš dalies darbinga, asmens darbingumas 40 proc. (b.l. 17).

2010-10-27 Specialisto išvada Nr. 97 TPK – 139/2010, kurioje nurodoma, kad L. C. nustatyta diagnozė: vidutinis protinis atsilikimas su reikšmingais elgesio sutrikimais. L. C. tikslinga skirti ambulatorinę teismo psichiatrinę ekspertizę (b.l. 25).

Specialisto išvada Nr. 87 TPK – 7/2011, kurioje nurodoma, kad nukentėjusiajai L. C. nusikalstamos veikos jos atžvilgiu darymo metu buvo konstatuojamas psichinės veiklos sutrikimas – lengvas protinis atsilikimas. L. C. nusikalstamos veikos jos atžvilgiu darymo metu galėjo suprasti su ja atliekamų veiksmų esmę ir galėjo priešintis tiems veiksmams. Dėl jos atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos nebuvo sutrikdyta jos psichikos sveikata. L. C. gali teisingai suvokti reikšmingas bylai aplinkybes ir duoti apie tai teisingus parodymus, gali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose bei teismo posėdyje (b.l. 32-33).

Įvertinęs byloje surinktus ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus, kurie vieni kitus papildo, neprieštaringi, teismas daro šias išvadas.

Kaltinamasis M. K. viešoje vietoje tyčia, iš chuliganiškų paskatų, dėl mažareikšmės dingsties, suduodamas smūgius nukentėjusiajai L. C. į galvą, spirdamas jai koja, taip įžūliais veiksmais, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios L. C. sveikatą ir visuomenės rimtį ir tvarką, todėl jo veika tinkamai kvalifikuota kaip nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d., ideali sutaptis. Kaltinamojo iškelta versija, kad nukentėjusioji pirma pradėjo prie jo kabinėtis, ji apdraskė paneigta nukentėjusiosios, liudytojų, kurie apibūdino kaltinamojo aprangą, jo veiksmus, parodymais, specialisto išvada dėl nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo (b.l.21), nukentėjusiosios rūbų apžiūra (b.l.12-14). Byloje nustatyta, kad kaltinamasis nukentėjusiąją užsipuolė, kai pastaroji atsisakė jam paklusti - važiuoti kartu su juo; kaltinamojo elgesys su nukentėjusiąja nebuvo draugiškas: po bendravimo su kaltinamuoju nukentėjusiosios veidas buvo kruvinas, ištinęs, suplėšyti drabužiai. Kaltinamasis savo paniekinantį požiūrį į nukentėjusiąją demonstravo ir teisminio nagrinėjimo metu. Todėl kaltinamojo gynėjo argumentai, kad kaltinamojo veiksmai nukentėjusiosios atžvilgiu nebuvo chuliganiški, ciniški ar paniekinami, o išprovokuoti pačios nukentėjusiosios, atsisakiusios draugiško kvietimo „pabaliavoti“, dėl ko nepagrįstai kvalifikuoti pagal BK 138 str.2d.8d., prieštarauja byloje ištirtiems įrodymams. Taip pat nepagrįsti ir kaltinamojo gynėjo argumentai, kad kaltinimas nesutrikdė viešosios, nes kaltinamasis konfliktuodamas su nukentėjusiąja nematė aplinkinių, nėra įvertinta liudytojų, mačiusių įvykį būsena, nenustatyta ar jie buvo šokiruoti dėl tokio kaltinamojo elgesio, jie nepripažinti nukentėjusiaisiais. Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis nukentėjusiąją užsipuolė dienos metu Subačiaus miestelyje prie gyvenamųjų namų, savo draugų, liudytojo V. G. akivaizdoje, todėl suprato, kad jo veiksmai matomi ir savo veiksmais norėjo sutrikdyti viešąją tvarką. Kaltinamasis teisme pats pripažino, kad jam konfliktuojant su L. C. buvo pašalinių žmonių. Kaltinamasis ir jo draugai iš įvykio vietos pabėgo išsigandę ten buvusių liudytojų reakcijos, bijodami atsakomybės. Kad aplinkiniai buvo šokiruoti įžūlaus kaltinamojo elgesio patvirtina, jų skambučiai apylinkės inspektoriui – liudytojui S. Š.. Visuomenės rimties trikdymas – tai vertimas savo elgesiu aplinkinius jaustis nepatogiai, išgyventi gėdos, baimės, pažeminimo jausmus, tačiau nebūtina visus aplinkinius pripažinti nukentėjusiaisiais, nes kaltininko tikslas pažeisti viešąją tvarką. M. K. veiksmai buvo nukreipti ne tik į viešąją tvarką, bet ir konkrečiai prieš nukentėjusiąją L. C., kuri ir pripažinta nukentėjusiąja.

Kaltinamasis M. K. po panaudoto smurto prieš nukentėjusiąją, pasinaudodamas jos bejėge būkle, atvirai, nuplėšdamas kelnių kišenę, pagrobė jos mobilų telefoną, todėl jo veika dėl telefono pagrobimo teisingai kvalifikuota pagal LR BK 178 str.2d. Kaltinamojo, jo gynėjo argumentai, kad byloje nesurinkti įrodymai dėl telefono vagystės, nenurodyta telefono markė, modelis, dėl to neaišku kas yra nusikaltimo dalykas, nepagrįsti. Nukentėjusioji, liudytojas V. G. nuosekliai nurodė, kad nukentėjusioji kelnių kišenėje turėjo mobilų telefoną, kurią kaltinamasis, grobdamas telefoną nuplėšė. Šią aplinkybę patvirtina daiktų, dokumentų pateikimo ir apžiūros protokolai (b.l,12-14), L. C. protokolas-pareiškimas (b.l.5), liudytojo S. Š. parodymai, kuriuose jis nurodė, kad L. C. iš karto nurodė, kad M. K. iš jos pagrobė mobilų telefoną ir kad kai jis M. K. pasiūlė grąžinti L. C. telefoną, šis neprieštaravo. Be to, kaltinamojo motina nukentėjusiajai žalos atlyginimui perdavė ne tik pinigus, bet ir tos pačios rūšies daiktą - mobilų telefoną. Kad kaltinamoji dėl savo psichinės sveikatos negalėjo tiksliai nurodyti turėto vieno mobilaus telefono markės ir modelio, kaltinamajam nebuvo kliūtis gintis nuo pareikšto kaltinimo, kuriame jis kaltinamas dėl 65 litų vertės nukentėjusiosios mobilaus telefono, nenurodant jo kitų duomenų, pagrobimo.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad iš dalies atlygino nusikalstama veika padarytą žalą; jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę patvirtina nukentėjusiosios ir su kaltinamuoju bendravusių liudytojų V. G., S. Š., T. J. parodymai bei paties kaltinamojo parodymai duoti teisme, kuriuose jis nurodė, kad buvo išgėręs, dėl to susinervinęs pastūmė nukentėjusiąją.

Bausmių skyrimo motyvai. Skirdamas bausmes bei parinkdamas jų rūšį ir dydį teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos laipsnį ir pobūdį, nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis M. K. padarė baigtus du apysunkius nusikaltimus ir vieną nesunkų (LR BK 11 str.) nusikaltimą, kuriais pasikėsinta į žmonių sveikatą, viešąją tvarką ir nuosavybę. M. K. teistas, nedirba, Kupiškio rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos charakterizuojamas neigiamai (b.l.92), baustas administracine tvarka, priklausomybių ligų ir psichiatrinio kabinetų gydytojo psichiatro nestebimas (b.l.90), nusikalstamas veikas padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Pagal LR BK 27 str.1d. kaltinamasis laikytinas recidyvistu, todėl jam už nusikalstamas veikas skirtinos laisvės atėmimo bausmės, kurių dydis nustatytinas žemiau šių bausmių vidurkio. Paskirtos bausmės pagal BK 138 str.2d.8p. ir BK 284 str.1d. bendrintinos apėmimo būdu, ši subendrinta bausmė iš dalies sudedant bendrintina su bausme paskirta pagal BK 178 str.2d. (BK 63 str.1,2,4,5,6d.). Už nusikalstamas veikas subendrinta bausmė iš dalies sudedant bendrintina su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-11-27 nuosprendžiu paskirta bausme ir neatlikta laisvės atėmimo bausme (BK 64 str.1,3d.).

Civilinis ieškinys. Kupiškio rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras, gindamas viešą interesą, atsižvelgdamas, kad nukentėjusiajai L. C. konstatuojamas psichinės veiklos sutrikimas – lengvas protinis atsilikimas (b.l.32-33), dėl kurio ji pati negali tinkamai apginti savo teisėtų interesų, pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo nukentėjusiajai iš kaltinamojo M. K. priteisti 125 litus turtinei (dėl telefono vagystės ir kelnių suplėšymo) ir 3000 litų neturtinei (dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo) žalai atlyginti. Nukentėjusioji L. C. paaiškino, kad su ja dėl žalos atlyginimo susitarė kaltinamojo motina ir ji pretenzijų kaltinamajam neturi. Įrodymų apie L. C. turėtas gydymo ir kitas išlaidas byloje nėra. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad dalis turtinės žalos, grąžinant tos pačios rūšies daiktą, ir dalis neturtinės žalos 400 litų nukentėjusiajai atlyginta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad pagal CK 6.250 str. neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, ieškinys tenkintinas iš dalies -iš kaltinamojo nukentėjusiajai L. C. priteistina 60 litų turtinei ir 1000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Daiktai turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kelnės, pridėtos prie bylos pakuotėje Nr. 0008543 nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

M. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str.2d.8p. ir nuteisti jį 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme.

M. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str.1d. ir nuteisti jį 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

M. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str.2d. ir nuteisti jį 2 (dvejų) metų ir 3(trijų)mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str.1d. 2 d., 4 d, 5 d. 1 p.,6d. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bei dalinio sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą 3 (trejų) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d. paskirtą subendrintą bausmę iš dalies sudedant subendrinti su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-11-27 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme ir skirti jam galutinę subendrintą 4 (ketverių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2011-03-17 iki 2011-06-07( įskaitytinai).

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. L. C. priteisti iš M. K. 1060 litų turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kelnes, pridėtas prie bylos pakuotėje Nr. 0008543, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimtam nuteistajam – nuo nuorašo įteikimo, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Kupiškio rajono apylinkės teismui.