- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-27
- Bylos Nr.
- 1A-448-211-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-18-1-01933-2011-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Laureta Ulbienė (pirm.), Jurgita Mačionytė, Arūnas Kisielius
- Kaltinamasis
- Š. M. M.
- Advokatai
- Sergejus Pelšas
Pranešėja Laureta Ulbienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-448/2012 m.
Teisėjas Audrius Cininas Teisminio proceso Nr. 1-18-1-01933-2011-1
2012 m. balandžio 27 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Lauretos Ulbienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. vasario 17 d. nuosprendžio, kuriuo M. Š. M. buvo išteisintas nepadarius jam nusikaltimo, turinčio Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. požymius.
M. Š. M. buvo kaltinamas tuo, kad pažeidė viešąją tvarką. 2011-10-30, apie 03.00 val., viešoje vietoje, namo adresu I.Kanto al. 13 namo kieme, Vilniuje, veikdamas su asmeniu neturinčio amžiaus, nuo kurio kyla atsakomybė už padarytą veiką, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkai, t.y. jis vieną kartą persivertė per minėtame kieme stovėjusį nukentėjusiosios R. P. automobilio Toyota Yaris v.n. (duomenys neskelbtini) po ko tą patį padarė asmuo, neturintis amžiaus, nuo kurio kyla atsakomybė už padarytą veiką. Šiais bendrais veiksmais įlenkė automobilio stogą, padarydami nukentėjusiajai 500 Lt žalą.
Vilniaus miesto apylinkės prokurorė apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-02-17 nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį. Vadovaujantis LR BK 93 str. 1 d. M. Š. M., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Vadovaujantis LR BK 82 str. paskirti auklėjamojo poveikio priemones - elgesio apribojimą 12 mėn., atiduodant prižiūrėti tėvams bei įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. Nurodo, kad teismas, priimdamas nuosprendį, netinkamai įvertino, bei padarė nepagrįstas išvadas dėl to, kad nusikalstama veika padaryta tyčia, įžūliais veiksmais, viešoje vietoje, padarant žalą nuosavybei. Prokurorė teigia, kad M. Š. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 str. 1 d. pripažino pilnai ir parodė, kad atsitiktinai praeinant pro automobilį, kilo mintis peršokti per jį, todėl koja atsispyrė nuo automobilio kapoto, po to ant nugaros vertėsi per automobilio stogą. Girdėjo, kad lankstosi automobilio skarda. Tai padarė tyčia. Anot prokurorės tai rodo, kad M. Š. M., versdamasis per automobilį suprato, kad savo įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, numatė, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka. Kvalifikuojant M. Š. M. veiką pagal LR BK 284 str. l d. nustatyta, kad jis suvokė savo veiksmus kaip nepgarbos aplinkai demonstravimą. Tokį jo santykį su savo veika, pasak prokurorės, rodo kaltininko veiksmų aiškios motyvacijos nebuvimas bei padaužiškumas. Šį jo vandališką veiksmą stebėjo šalia buvę nepilnamečiai draugai L. G. ir V. G.
Prokurorė skunde taip pat nurodo, jog teismo nuosprendyje išdėstyta išvada, kad M. Š. M. veiksmai, nakties metu sugadinant nuosavybę, t.y. įlenkiant automobilio kapoto skardą, nėra įžūlūs ar vandališki, kuriais sutrikdyta visuomenės rimtis, neatitinka bylos aplinkybių, nes apie tai, kad vaikai kieme daužo mašinas, buvo pranešta bendrajam pagalbos centrui, nepažįstama moteris iškvietė policijos pareigūnus. Be to, kaip teigia prokurorė, teismas neįvertino ir M. Š. M. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, t.y. tai, kad nusiklastmą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, jam nustatytas 0,53 promilės girtumas.
Pasak prokurorės, iš ikiteisminio tyrimo metu surinktos bylos medžiagos ir teisme išnagrinėtų įrodymų matyti, kad M. Š. M. neteisėti veiksmai turi būti kvalifikuojami pagal LR BK 284 str. 1 d., jo veikoje yra net kelios LR BK 284 str. 1 d. dispozicijoje aprašytos veikos - įžūlus elgesys bei vandališki veiksmai, kuriais sutrikdyta visuomenės tvarka ir rimtis. Prokurorė nurodo, jog teisminio nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad M. Š. M. 2011 m. spalio 30 d. apie 3 val. viešoje vietoje, I.Kanto al. 13 namo kieme, Vilniuje, veikdamas kartu su L. G., kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėjęs amžius, dėl kurio jis atsako už padarytą nusikalstamą veiką, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkai, t.y. jis vieną kartą persivertė per minėtame kieme stovėjusį R. P. priklausantį automobilį Toyota Yaris, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po ko L. G. taip pat persivertė vieną kartą per minėtą automobilį, tuo bendrais veiksmais įlenkė jo stogą - 500 Lt vertės bei padarė nukentėjusiajai R. P. 500 Lt turtinę žalą, tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d., todėl negali būti išteisintas pagal LR BK 284 str. 1 d.
Teismo posėdyje išteisintojo M. Š. M. gynėjas bei jo atstovė pagal įstatymą J. M. prašė prokuratūros skundą atmesti, prokurorė skundą palaikė, prašė tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo M. Š. M. buvo išteisintas pagal LR BK 284 str. 1 d., yra pagrįstas ir teisėtas, teismo išvados grindžiamos patikimais, atitinkančiais Lietuvos Respublikos 20 str. reglamentuojantį įrodymų sampratą, reikalavimus, ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai, tinkamai ištirti, įvertinti ir aptarti skundžiamame nuosprendyje.
Pagal BK 284 str. 1 d. atsakomybė numatyta tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama šio straipsnio dispozicijoje nurodytais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ar vandališkais veiksmais. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tas, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teismų praktikoje visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan. Apie visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, surikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-216/2007).
Išteisintasis Š. M. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu pripažino jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes , paaiškindamas , jog dar su dviem draugais įvykio naktį bevaikščiodami užsiiminėjo „parkūru“, tai yra, šokinėjo ir vartėsi per įvairias kliūtis – per žolę, smėlį ir sugalvojo persiversti per nukentėjusiosios automobilį. Iš pradžių nepastebėjo, kad jį įlenkė, tik vėliau. Nenorėjo nieko sugadinti, neturėjo tikslo sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką, išvadas padarė, kad nereikia šokinėti per automobilius, žalą atlygino, su nukentėjusiąja susitaikė (b. t. 1, b. l. 28, 90-93). Išteisintojo Š. M. M. nurodytas faktines aplinkybes patvirtino ir kiti byloje nustatyti įrodymai : kartu su juo buvę L. G., V. G. , nukentėjusioji R. P..
Kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus , mano, jog prokurorės skundo argumentas, kad veiką išteisintasis padarė tyčia, suvokdamas, kad savo įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, yra niekuo nepagrįstas. Paminėtais įrodymais yra nustatyta, kad išteisintasis Š. M. M. ir kartu su juo buvę jaunuoliai tą vakarą užsiiminėjo „parkūru „( taip vadinama sportinė veikla, kai, pasikliaujant tik savo jėgomis, judėjimu yra įveikiamos bet kurios kelyje pasitaikančios kliūtys), tą darydami jau iki įvykio vietos, jie šokinėjo per kliūtis, o po to, atėję į įvykio vietą, šoko ir per nukentėjusiosios automobilį , jį apgadindami. Vertinant įrodymus dėl išteisintojo Š. M. M. veikos, kolegija, kaip ir pirmos instancijos teismas, daro išvadą, kad minėti įrodymai nepatvirtina kaltinimo versijos, kad tokia savo veikla išteisintasis turėjo tyčią pažeisti viešąją tvarką . Tą patvirtina ne tik paties išteisintojo ir su juo buvusių draugų paaiškinimai ir parodymai, bet ir objektyvūs įrodymai apie tai, jog nebuvo nustatyta, kad tokiais išteisintojo veiksmais būtų buvęs nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, žmonės pasijutę šokiruoti ar šiurkščiai pažeminti, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla ir pan. Bylos įrodymais yra nustatyta, kad išteisintasis Š. M. M., šokdamas per nukentėjusiosios automobilį, įlenkė jo stogą, tuo padarydamas jai 500 Litų žalą. Kolegija, nenustačiusi išteisintojo tyčios pažeisti viešąją tvarką, kaip ir pirmos instancijos teismas, nevertina turto sugadinimo kaip aplinkybės, patvirtinančios jo veiksmų įžūlumą, dėl kurios jo veika galėtų būti vertinama kaip viešosios tvarkos pažeidimas. Iš byloje surinktų įrodymų yra nustatyta, kad išteisintasis siekė peršokti nukentėjusiosios automobilį, neturėdamas tikslo jo sugadinti , tačiau dėl neatsargių veiksmų, automobilį apgadino. Nustatyta situacija leidžia vertinti, kad išteisintasis turėjo galimybę suvokti, kad , jam nepasisekus sėkmingai peršokti nukentėjusiosios automobilio, jis gali jį apgadinti, tačiau dėl per didelio pasitikėjimo savo jėgomis, lengvabūdiškai tikėjosi išvengti galimų pasekmių- automobilio apgadinimo. Formaliai jo veika pagal pasekmes ir jo tyčią galėtų būti vertinama kaip neatsargi veika , nurodyta Lietuvos Respublikos BK 188 str. 1 d. , tačiau nenustačius jo veikoje požymių, dėl kurių jo veika turėtų būti vertinama kaip baudžiamoji veika pagal minėtą baudžiamąją normą, jis negali būti baudžiamas ir pagal šią veiką.
Dėl šių motyvų nėra teisinio pagrindo tenkinti Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., nutarė :
atmesti Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.