Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2026-03-26 · Civilinė byla Nr. e2-699-884/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2026-03-26
Bylos Nr.
e2-699-884/2026
Teisminio proceso Nr.
2-77-3-01640-2025-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Skaistė Valinskytė
Atsakovas
S. K.
Ieškovas
E. L.
Advokatai
Darius Pocius, Saulena Gasiūnienė
Civilinė byla Nr. e2-699-884/2026Teisminio proceso Nr. 2-77-3-01640-2025-9Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.4.2.9.1
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. kovo 26 d.Plungė
Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Skaistė Valinskytė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Ingai Paulikaitei,dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Saulenai Gasiūnienei,atsakovo S. K. atstovui advokatui Dariui Pociui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. L. ieškinį atsakovui S. K. dėl bendrosios dalinės nuosavybės pripažinimo ir nuosavybės teisės į turto dalį pripažinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovė prašė pripažinti, kad ieškovė ir A. K., gyvendami kartu, bendrosios dalinės nuosavybės teise įsigijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); pripažinti ieškovės nuosavybe ½ buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini).

2. Nurodė, kad ieškovė ir A. K. bendrą šeimyninį gyvenimą pradėjo 1987 metais, kuomet A. K. po skyrybų su savo pirmąją žmona atsikraustė gyventi pas ieškovę. Jis su savimi atsinešė tik keletą asmeninių daiktų, nes visą turtą, taip pat butą (duomenys neskelbtini), paliko žmonai. Ieškovė gyveno kartu su savo dviem mažamečiais vaikais – A., kuriai buvo (duomenys neskelbtini) metai, ir E., kuriam buvo (duomenys neskelbtini), vieno kambario bute bendrabutyje, adresu (duomenys neskelbtini). Tarp A. K. ir ieškovės susiklostė faktiniai sutuoktinių santykiai, o ieškovės vaikai ėmė laikyti A. K. savo tėvu, jis rūpinosi ieškovės vaikais, juos mylėjo, visada padėjo. Ieškovės vaikams suaugus jis ir toliau palaikė artimus ryšius su jais, ieškovės dukros A. G. vaikai A. K. laikė savo seneliu, o jis juos – savo anūkais. 1999 metais ištekant ieškovės dukrai A., A. K. vestuvių ceremonijoje užėmė tėvo vietą ir atliko tėvo vaidmenį. Ieškovė ir A. K. visose draugų šventėse, vestuvėse, giminių susibūrimuose dalyvaudavo kaip šeima, aplinkiniai juos laikė sutuoktiniais ir visur kviesdavo kartu. Ieškovę ir A. K. siejo ir bendri turtiniai santykiai. Bendro gyvenimo pradžioje ieškovė turėjo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažą bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Kad šeimos gyvenimo sąlygos pagerėtų, A. K. buvo suteiktas vienas bendrabučio kambarys ((duomenys neskelbtini)) šalia ieškovės kambario, šiuose dviejuose bendrabučio kambariuose šeima gyveno ilgą laiką. Ieškovė ir A. K. dirbo, vedė bendrą ūkį, bendrai spręsdavo visus finansinius klausimus, bendrai kaupė santaupas ir jas naudojo šeimos reikmėms. Ieškovė pardavė savo turėtą automobilį, garažą ir gautus pinigus taupė ateičiai, būsto įsigijimui. 1997 metais ieškovė kartu su atsakovu išsipirko bendrabučio kambarį (duomenys neskelbtini), ir jame gyveno iki 2002 metų. Ieškovė ir A. K. 2000 m. gegužės 26 d. įsigijo sodą sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), trūkstamus pinigus skolinosi iš dukros A. G. ir jos sutuoktinio. Sodo namelį šeima remontavo, išmušė lauko sieną, naujai įstatė duris, namelį išvalė, perdažė, suremontavo jo vidų, žemės sklype buvo pastatytas naujas statinys – malkinė kartu su lauko tualetu. Visus namelio remonto ir malkinės statybos darbus atliko ieškovės žentas V. G., kuris už darbą pinigų neėmė, nes laikė, kad darbus atlieka savo žmonos šeimai. Šiame sode ieškovė su A. augino daržoves, vaisius, atliko ūkio darbus. Per keletą metų sodo sklypas su nameliu buvo sutvarkytas, padidinta jo vertė. Po dvejų metų ieškovė su A. K. nusprendė sodą parduoti ir pirkti butą, 2002 m. rugpjūčio 29 d. buvo parduotas sodas, 2002 m. spalio 10 d. parduotas butas (duomenys neskelbtini), ir 2002 m. spalio 21 d. nupirktas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kuriame šeima gyveno iki A. K. mirties, o dabar gyvena viena ieškovė. Buto remontą šeima atliko savo lėšomis - buvo perstatyta siena, skirianti kambarius, naujai pervedžiota elektros instaliacija, atlikti kiti kosmetiniai remonto darbai, pagaminti baldai. Visus šiuos darbus atliko ieškovės žentas V. G., neimdamas jokio atlygio nei už medžiagas, nei už darbą, nes laikė, kad padeda savo žmonos šeimai. A. K. buvo neįgalus (po eismo įvykio jaunystėje neteko dešinės rankos), todėl jam buvo reikalinga nuolatinė pagalba. Jis pats apsirengdavo, pavalgydavo, prisižiūrėdavo higieną, tačiau prie namų buities prisidėti negalėjo. A. K., gyvendamas šeimoje su ieškove, baigė mokslus, įgijo išsilavinimą, rašto darbus jam perrašinėjo ieškovės dukra, nes jis kaire ranka negebėjo atitinkamai normaliai rašyti. Įgijęs išsilavinimą, A. K. gavo geresnį darbą, prie šeimos gerovės prisidėjo savo darbo užmokesčiu. Ieškovė visada dirbo ir savo uždarbiu nešė indėlį į šeimos gerovę. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, ji su dukra namuose siuvo rankines, vėliau ilgus metus dirbo (duomenys neskelbtini), ten prekiavo maisto produktais. Visi namų priežiūros darbai, skalbimas, maisto gaminimas, rūbų lyginimas, sagų siuvimas ir kt. teko ieškovei. Ieškovė ir A. K. 38 bendro gyvenimo metus nugyveno kaip šeima, vesdami bendrą ūkį, savo darbu ir lėšomis kūrė šeimos gerovę ir ateitį, vienas kitą palaikė, susirgus slaugė ir vienas kitu rūpinosi. Jie vienas kitu pasitikėjo ir nesureikšmino aplinkybės, kad visą turtą registruodavo A. K. vardu, nes ieškovė niekada iš jo nebuvo išgirdusi, kad turtas yra tik jo, visada buvo akcentuojama, kad turtas yra šeimos.

Ieškovė ir A. K. gyvendami kartu veikė jungtinės veiklos pagrindu ir sukūrė bendrą nuosavybę.

Žemesnės instancijos teismas

3. Teismo posėdžio metu ieškovė, jos atstovė prašė ieškinį tenkinti.

Atsiliepimas

4. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovo tėvai A. K. ir S. K. santuoką nutraukė 1986 metais, tačiau ir po santuokos nutraukimo tėvai gyveno viename bute, esančiame (duomenys neskelbtini), A. K. gyveno viename kambaryje, kituose - S. K. su vaikais, 1992 metais A. K. ir S. K. susitarė, kad A. K. nebetęs paminėto buto nuomos sutarties ir kraustysis gyventi į tuo metu jam paskirtą bendrabučio kambarį, esantį (duomenys neskelbtini), o S. K. sutiko, kad dar santuokoje 1983 metais pastatytas garažas, esantis (duomenys neskelbtini), atiteks A. K.. Iš tėvo A. K. pasakojimų atsakovui žinoma, kad tėvui pradėjus kartu gyventi su ieškove, pastaroji jokio turto, santaupų ir pajamų neturėjo, todėl bendrabučio kambarį, esantį (duomenys neskelbtini), jis išsipirko iš savo santaupų, ieškovė ir jos vaikai praktiškai buvo išlaikomi iš jo pajamų. Garažas esantis A. Jucio skg. 5A-128, Plungėje, kuris, kaip teigia ieškovė, buvo įgytas kaip šeimos turtas, pastatytas dar A. K. esant santuokoje su S. K. 1983 metais ir tik kaip A. K. asmeninė nuosavybė registruotas 2000 metais, todėl ieškovė net ir teoriškai prie šio turto įgijimo (pastatymo) prisidėti negalėjo. Sodo sklypą su nameliu, esančius (duomenys neskelbtini), pirkimui padėjo surasti atsakovas ir jis buvo nupirktas už A. K. asmenines santaupas ir pinigus, gautus už atsakovui parduotą garažą bei atsakovo tėvui duotus sodo su namu įsigijimui. Sodo sklypą su namu A. K. nupirko asmeninės nuosavybės teise ir nebuvo jokios kalbos apie tai, kad jis perkamas esant susitarimui tarp ieškovės ir A. K. dėl jo įsigijimo bendrosios dalinės nuosavybės su ieškove. 2002 metais A. K. atsakovui išreiškė norą parduoti sodo sklypą su namu ir įsigyti butą Plungės mieste. Atsakovas surado pirkėją sodo sklypui su namu, 2002 m. rugpjūčio 29 d. šis turtas buvo parduotas, bendrabučio kambarį, esantį (duomenys neskelbtini), A. K. už simbolinę kainą, nesiekiančia nei 100 litų, pardavė ieškovės dukros sutuoktinio broliui A. G. ir jo sutuoktinei A. G.. Atsakovo tėvas už gautus pinigus ir asmenines santaupas 2002 m. spalio 21 d. nusipirko butą, esantį (duomenys neskelbtini), trūkstamus pinigus jam davė atsakovas. Visos statybinės medžiagos reikalingos buto remontui ir baldai buvo nupirkti iš atsakovo lėšų, remontą atliko atsakovas kartu su sesers E. P. sutuoktiniu A. P.. Bute jie išklijavo tapetais sienas, plytelėmis išklijavo vonios – tualeto patalpas, išklojo laminatą, pakeitė vandens maišytuvus ir šviestuvus. 2006 m. rugsėjo 4 d. A. K. sudarė testamentą, kuriuo visą jam priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą paliko savo sūnui, nes pripažino ir laikė, kad turtas įgytas su atsakovo finansine pagalba, todėl testamentu siekė apsaugoti atsakovo turtinius interesus. A. K. kartu su ieškove bute gyveno net 23 metus ir buvo šio ginčo buto savininkas, tačiau jis nesiėmė jokių veiksmų bendrajai dalinei nuosavybei įregistruoti, ieškovė, žinodama, jog butas asmeninės nuosavybės teise priklauso A. K., butą po savo mirties A. K. palieka sūnui atsakovui S. K., jokių reikalavimų A. K. dėl dalies ginčo turto perleidimo taip pat nereiškė. Kad tarp A. K. ir ieškovės neegzistavo jokio susitarimo bendrosios dalinės nuosavybės teise sukurti jokio turto, patvirtina tai, kad po ginčo buto įsigijimo A. K. iš savo asmeninių ir atsakovo jam perduotų lėšų 2005 m. rugsėjo 26 d. nupirko butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 2006 m. liepos 26 d. žemės sklypą su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), kuriuos vėliau perleido. Sandorių sudarymo metu apie sandorius ieškovei nebuvo žinoma ir labai tikėtina, kad apie šiuos sandorius ji sužinojo tik ruošiant ieškinį gavus duomenis iš VĮ Registrų centro. A. K. dirbo gerai apmokamą darbą ir gavo dideles pajamas, dėl įgyjamo turto tardavosi tik su atsakovu. Gaunamas pajamas A. K. laikė asmeninėmis, jų niekuomet ieškovei nepatikėjo, nes ja nepasitikėjo, grynuosius pinigus, kuriuos jis išgrynindavo iš savo sąskaitų, esančių bankuose, perduodavo saugojimui atsakovui. A. K., nepasitaręs su ieškove ir jos neinformavęs, 2008 m. gruodžio 30 d. išdavė atsakovui įgaliojimą, kuriuo 10 metų leido tvarkyti ir valdyti jam priklausantį piniginį indėlį bei laisvai valdyti, tvarkyti ir disponuoti banko sąskaita.

Žemesnės instancijos teismas

5. Teismo posėdžio metu atsakovas, jo atstovas prašė ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas), registruotas A. K. vardu 2002 m. spalio 21 d. Pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu. A. K. 2006 m. rugsėjo 4 d. sudarė testamentą, kuriuo visą jam priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kuris priklausys jam mirties dieną, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, paliko savo sūnui S. K.. A. K. mirė (duomenys neskelbtini), po jo mirties palikimą priėmė S. K., t. y. atsakovas šioje byloje.

7. Nekilnojamo turto duomenų bazės išrašais (toliau – Registro išrašas, -ai) taip pat nustatyta, kad A. K. vardu atitinkamais laikotarpiais buvo registruotas šis nekilnojamasis turtas:

1) butas, esantis (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – 1997 m. gruodžio 22 d. Pirkimo – pardavimo sutartis pagal LR 1999.05.28 Įstatymą Nr.I-1374, įrašas galiojo nuo 1998 m. sausio 13 d. iki 2002 m. lapkričio 12 d.

2) žemės sklypas ir sodo pastatas, esantys (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – 2000 m. gegužės 26 d. Pirkimo – pardavimo sutartis, įrašas galiojo nuo 2000 m. rugpjūčio 7 d. iki 2002 m. rugsėjo 12 d.;

3) garažas, esantis (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – 2000 m. liepos 5 d. Garažų statybos bendrijos pažyma Nr. 52, įrašas galiojo nuo 2000 m. liepos 7 d. iki 2000 m. rugsėjo 14 d. (2000 m. rugpjūčio 11 d. Pirkimo – pardavimo sutartimi perleistas S. K. (atsakovui);

4) butas, esantis (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas - 2002 m. spalio 21 d. Pirkimo – pardavimo sutartis, įrašas galioja nuo 2002 m. spalio 28 d. (ginčo Butas);

5) butas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 2005 m. rugsėjo 26 d. Pirkimo – pardavimo sutartimi (įrašas galiojo nuo 2005 m. spalio 3 d. iki 2008 m. gruodžio 30 d.);

6) žemės sklypas su statiniais, esantys (duomenys neskelbtini), įgyti 2006 m. liepos 26 d. Pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu (įrašas galiojo nuo 2006 m. liepos 28 d. iki 2015 m. rugpjūčio 28 d.);

8. Ieškovė prašo pripažinti, kad ji ir A. K., gyvendami kartu, įsigijo Butą bendrosios dalinės nuosavybės teise bei ½ Buto pripažinti ieškovės nuosavybe, reikalavimą grindžia tuo, kad ieškovė ir A. K. gyvendami kartu veikė jungtinės veiklos pagrindu ir sukūrė bendrą nuosavybę. Teisiniu pagrindu ieškovė nurodo jungtinę veiklą (partnerystę) reglamentuojančias teisės normas.

9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.969 straipsnio 1 dalį jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. CK 6.970 straipsnyje nustatyta, kad partnerio įnašu pripažįstama visa, ką jis įneša į bendrą veiklą – pinigai, kitoks turtas, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai (1 dalis). Preziumuojama, kad partnerių įnašai yra lygūs, jeigu jungtinės veiklos sutartis nenustato ko kita. Įnašas įvertinamas pinigais visų partnerių susitarimu (2 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad atitinkamas sugyventinių turtas, nors nuosavybės teise įregistruotas vieno iš jų vardu, gali būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe, jei įrodoma, kad toks turtas buvo įgytas abiejų sugyventinių iš bendrų lėšų ir jų naudojamas. Sprendžiant ginčą dėl sugyventinių turtinių santykių, kaip ir kiekvienos civilinės sutarties atveju, būtina nustatyti, į ką buvo nukreipta sutarties šalių valia, t. y. dėl kokio konkretaus turto ar dėl viso tokių santykių metu įgyto turto) įgijimo ar tvarkymo bendrosios nuosavybės teise buvo susitarta. Tai reiškia, kad, sprendžiant sugyventinių ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės - asmeninė vieno iš sugyventinių ar bendroji dalinė, reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-969/2016).

10. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė ir A. K. iki jo mirties gyveno kaip sugyventiniai, ieškovė nurodo, kad bendras judviejų gyvenimas prasidėjo 1987 metais, atsakovas su tuo nesutikdamas teigia, kad jo tėvas iki 1992 metų gyveno viename bute kartu su buvusia sutuoktine S. K. ir vaikais (atsakovu ir jo seserimi E.). Liudytoja I. Č. nurodė, kad ji gyveno bendrabutyje, esančiame (duomenys neskelbtini), su ieškove susipažino 1984 metais, ši atsikraustė į bendrabučio (duomenys neskelbtini) kambarį kartu su vaikais po sutuoktinio mirties, A. atėjo gyventi pas ieškovę į (duomenys neskelbtini) kambarį, liudytoja gyveno bendrabutyje iki 1993 metų, A. jau iki tol gyveno su ieškove. Iš 1986 m. liepos 9 d. sprendimo matyti, kad buvo nuspręsta dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties pakeitimo, kuriame pasisakyta dėl S. K. bei vaikų ir A. K. naudojimui priskirtų patalpų, iš 1992 m. vasario 2 d., nustatyta, kad S. K. pateikė pareiškimą pakeisti sutartį išvykus vyrui. S. K. ir liudytoja E. P. nurodė prisimenantys, kad tėvas (A. K.) gyvenęs jų bute. Teismas pažymi, kad atsakovo tėvų santuoka buvo nutraukta 1986 metais, ieškovės paaiškinimus, kad ji su A. K. pradėjo gyventi 1987 metais, paneigiančių duomenų nėra, be to, šioje byloje aplinkybė, ar bendro gyvenimo pradžia buvo 1987 ar 1991 metai, teisiškai nėra reikšminga.

11. Ieškovė teigia, kad ji ir A. K. dirbo, vedė bendrą ūkį, bendrai spręsdavo visus finansinius klausimus, bendrai kaupė santaupas ir jas naudojo šeimos reikmėms, ieškovė turėjo automobilį ir garažą. Teismo posėdžio metu ieškovė neprisiminė tiksliai, kada minėtas turtas buvo parduotas, paaiškino, kad jai priklausiusį garažą pardavė gyvendama kartu su A. K., o automobilį, kuomet buvo „(duomenys neskelbtini)“. Iš garažų statybos ir eksploatacinės bendrijos (toliau – bendrija) „(duomenys neskelbtini)“ pažymos nustatyta, kad ieškovė valdė garažą ir jame laikė automobilį, garažas buvo parduotas 1995 metais, tai patvirtina ir 1995 m. rugsėjo 15 d. pareiškimas, kuriuo ji prašo atleisti ją iš kooperatyvo narių dėl garažo pardavimo. Liudytojai A. M., bendrijos pirmininkas, bei K. L., buhalterė, nurodė, kad pažyma surašyta pagal senus bendrijos dokumentus, kurie buvo peržiūrėti ieškovės dukrai A. G. kreipusis dėl informacijos pateikimo. Liudytoja A. G., ieškovės duktė, patvirtino, kad mama pardavė mašiną, po to garažą. Ieškovė taip pat nurodė, kad jai priklausiusius investicinius čekius už 6000 Lt pardavė juos supirkusiam asmeniui, tačiau kokį jų kiekį pardavė ir konkrečiai kada, nenurodė. Paminėtos aplinkybės yra pagrindas vertinti, kad ieškovė jai priklausiusį automobilį ir garažą vėliausiai pardavė iki 1995 m. rugsėjo 15 d., investiciniai čekiai Lietuvoje naudoti iki 1995 metų, vadinasi ir jie galėjo būti parduoti vėliausiai 1995 metais. Byloje pačios ieškovės paaiškinimu, liudytojos I. Č. parodymais nustatyta, kad ieškovei buvo suteiktas vienas kambarys bendrabutyje, esančiame (duomenys neskelbtini), jo ieškovė išsipirkusi nebuvo, nurodė nežinanti, kodėl. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė kartu su A. K. išsipirko bendrabučio kambarį, esantį (duomenys neskelbtini), kuris jam buvo paskirtas. Minėta, kad šis butas A. K. vardu registruotas 1997 m. gruodžio 22 d. Pirkimo – pardavimo sutarties pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą pagrindu. Byloje nėra jokių duomenų, kurie sudarytų prielaidų manyti, kad šį vieno kambario butą ieškovė ir A. K. būtų ketinę įsigyti bendrojon nuosavybėn panaudodami bendras lėšas, taip nėra jokių įrodymų, kad ieškovė už savo turėto asmeninio turto pardavimą iki 1995 metų gautas lėšas būtų panaudojusi minėtam butui įsigyti. Be to, teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad A. K. savo butą „privatizavo“.

12. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė ir A. K. susitarė, jog šeimai reikia įsigyti sodą su nameliu, apsvarstę keletą variantų, jie nusprendė įsigyti sodą sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas S. K. nurodo, kad jis padėjo surasti tėvui sodo sklypą su nameliu, šio įsigijimui tėvas panaudojo asmenines santaupas ir pinigus, gautus iš atsakovo už parduotą garažą bei pinigus, duotus garažui įsigyti. Liudytoja A. G. nurodė, kad vieno vakarėlio metu draugas pasakė pardavinėjantis sodą, tą patį vakarą buvo įduoti rankpinigiai ir buvo sutarta dėl sodo pirkimo. Ieškovė nurodė, kad sodo pirkimui trūko pinigų, skolinosi iš dukros ir jos sutuoktinio, liudytoja A. G. nurodė, kad pinigų skolino, V. G. taip pat tvirtino, kad skolino pinigų sodo sklypo įsigijimui, abu liudytojai nurodė, kad skola yra grąžinta. Iš rašytinių įrodymų matyti, kad A. K. vardu 2000 m. liepos 5 d. Garažų statybos bendrijos pažymos Nr. 52 pagrindu buvo registruotas garažas, esantis (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys užfiksuoti 2000 m. birželio 23 d., garažas statytas 1983 metais, 2000 m. rugpjūčio 11 d. Pirkimo – pardavimo sutartimi A. K. perleido garažą sūnui S. K.. Ieškovės atstovė išreiškė teismo posėdžio metu abejonę, kad garažą statė pats A. K.. Atsakovas nurodė, kad jo tėvai A. K. ir S. K. būdami santuokoje turėjo garažą, po santuokos nutraukimo garažas liko tėvui. Byloje nėra duomenų, paneigiančių, jog aptariamas garažas priklausė A. K. asmeninės nuosavybės teise. Tai, kad liudytojai manė skolinantys pinigus bendrai ieškovei ir A. K., taip pat tai, kad V. G. pastatė medinę malkinę (kaip statinys neregistruotas) ir kad buvo atlikti kiti sodo namo remonto darbai, o ieškovė sode augino daržoves ar atliko kitus ūkio darbus, nėra pagrindas vertinti, kad buvo ieškovės ir A. K. susitarimas įgyti sodo namą su žemės sklypu bendrąja daline nuosavybe. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė tokio reikalavimo ir nereiškia.

13. Ieškovė nurodo, kad ginčo Butas buvo nupirktas už pinigus, gautus pardavus žemės sklypą ir sodo pastatą, esančius (duomenys neskelbtini). Jau konstatuota, kad minėtas turtas priklausė A. K. asmeninės nuosavybės teise, taigi ir piniginės lėšos, gautos už jo pardavimą, buvo jo asmeninės lėšos, minėtas turtas parduotas 2002 m. spalio 21 d., A. K. priklausęs vieno kambario butas, esantis (duomenys neskelbtini), parduotas 2002 m. spalio 10 d., ieškovė ir atsakovas aiškino, kad už jį buvo gauta nedidėlė pinigų suma, nes bendrabutyje buvo netvarka. Iš liudytojo V. G. parodymų nustatyta, kad jis pagamino virtuvės baldus, už medžiagas jam buvo sumokėta, jis taip pat vietoj stumdomų durų sumontavo pertvarą su durimis, pakeitė jungiklius, neigė, kad būtų buvusi keista elektros instaliacija, kaip kad buvo nurodyta ieškinyje. Atsakovas paaiškino, kad jis pirko laminatą, tapetus, šviestuvus, polisterolį, prie remonto darbų prisidėjo ir sesers E. P. sutuoktinis. Ieškovė nurodė, kad A. K. už darbą atsakovui mokėjęs, tačiau tai nėra teisiškai reikšminga.

14. Ieškovė nurodė nesureikšminusi, kad sodo pastatas su žemės sklypu buvo registruotas A. K. vardu, teigė nežinanti, kodėl ginčo Butas taip pat registruotas jo vardu. Teismo posėdžio metu ieškovė pripažino supratusi, kad Butas priklauso A. K., taip pat pripažino, kad yra sakiusi A. K., kad jei šis numirtų, ją iš karto išmestų iš buto, A. K. atsakęs, kad „ne, ne, neblūdyk“. Ieškinyje nurodyta, kad šeima dar turėjo įsigijusi garažą, kuris buvo parduotas atsakovui, žemės sklypą, kuris buvo dovanotas, kitą butą, kuris buvo parduotas, teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad tos pastraipos neturėjo būti. Ieškinyje teigiama, kad visos piniginės lėšos, kurias uždirbdavo ieškovė su A. K., buvo laikomos bendromis šeimos lėšomis, viskas buvo sprendžiama bendrai, tačiau, kaip matyti iš ieškovės paaiškinimų, jei nebuvo žinoma, kad A. K. vardu taip pat buvo registruotas ir kitas nekilnojamasis turtas – butas, (duomenys neskelbtini), žemės sklypas su statiniais, esantys (duomenys neskelbtini), kuris vėliau buvo perleistas, taip pat, kad A. K. vardu yra atidaryta sąskaita AB SEB banke ir kad A. K. 2008 m. gruodžio 30 d. buvo išdavęs sūnui įgaliojimą atstovauti jam minėtame banke, valdyti ir tvarkyti jam priklausančias pinigines lėšas, esančias banko dvejose sąskaitose. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė teigė, kad S. K. neturėjo tokių pajamų, kad būtų galėjęs paremti tėvą finansiškai jam įsigyjant sodo pastatą su žemės sklypu ar ginčo Butą, tačiau tuo pačiu tvirtino, kad šiame sprendimo punkte paminėtas nekilnojamasis turtas iš tikrųjų buvo S. K., o tik registruotas tėvo vardu, jog S. K. santuokos nutraukimo atveju nereikėtų turto dalintis, dėl to buvęs išduotas ir įgaliojimas tvarkyti AB SEB banke esančias sąskaitas, surašytas testamentas. Tačiau šios aplinkybės tik patvirtina, kad A. K. atskirai nuo ieškovės sprendė nekilnojamojo turto įsigijimo klausimus, turėjo finansinių reikalų, kurių su ieškove neaptarinėjo. Ieškovės prašymu liudytoja buvo apklausta buvusi atsakovo S. K. sutuoktinė L. K., kuri nurodė atsakovą neprisidėjus prie šeimos išlaikymo, tačiau nurodė, kad buvo radusi buto, registruoto A. K. vardu, dokumentus, taip pat nurodė, atsakovo ryšiai su tėvu buvo dėl naudos.

15. Teismo posėdžio metu ieškovės paaiškinimais, liudytojų A. K., L. Ž. bei V. G., A. G. parodymais buvo stengiamasi įrodyti, kad ieškovė pastoviai dirbo ir nebuvo A. K. išlaikytinė, jųdviejų santykiai buvę šilti ir darnūs. Pažymėtina, kad ilgus metus trukęs bendras ieškovės ir A. K. gyvenimas nėra pakankama aplinkybė pripažinti, jog Butas yra bendroji dalinė ieškovės ir A. K. nuosavybė. Ieškovė neįrodė, kad Butas buvo įgytas bendromis jos ir A. K. lėšomis ar kad ieškovė būtų prisidėjusi savo lėšomis, į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovė gaudavo pajamas, tačiau jos nebuvo didelės, nėra faktinių duomenų, patvirtinančių, kad tarp ieškovės ir A. K. būtų buvęs susitarimas dėl Buto įsigijimo bendrąja daline nuosavybe. Esant byloje nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, ieškinys netenkintinas kaip neįrodytas.

16. Atsakovas šioje byloje patyrė bylinėjimosi išlaidas už advokato teisines paslaugas parengiant atsiliepimą į ieškinį - 1200 Eur, bei 1300 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose, iš viso 2500 Eur, išlaidos vertintinos kaip atitinkančios teisingumo, protingumo kriterijus, neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio, ieškinys netenkintas, todėl atsakovui iš ieškovės priteistina 2500 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

17. Byloje 2025 m. rugsėjo 25 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos galutiniam teismo procesiniam sprendimui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,

nusprendė:

ieškinio netenkinti.

Priteisti atsakovui S. K. iš ieškovės E. L. 2500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 25 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikintini įsiteisėjus galutiniam procesiniam teismo sprendimui.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmus.

Teisėja Skaistė Valinskytė