Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A-626-227/2010

N UTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. rugsėjo 23 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Laimutės Sankauskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Kupiškio agrotiekimas“ apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-93-783/2010 pagal ieškovo UAB „Kupiškio agrotiekimas“ ieškinį atsakovui Kupiškio rajono savivaldybei, trečiajam asmeniui Panevėžio apskrities viršininko administracijai dėl Kupiškio rajono savivaldybės administracijos tarybos 2009-10-29 sprendimo Nr. TS-270 panaikinimo ir žemės nuomos mokesčio sumažinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

LR finansų ministerijos raštą Vilniaus m. savivaldybės merui V. N. (b.l. 80-83) yra tik rekomendacinio pobūdžio raštas vienos savivaldybės vadovui dėl susiklosčiusios situacijos rinkoje. Ieškovas 2009-10-15 pateikė Žemės nuomos apskaičiavimo deklaraciją, kurioje nurodyta viso žemės nuomos mokesčio suma yra 8380 Lt. 2009-10-15 ieškovas pateikė Kupiškio rajono savivaldybės tarybai prašymą dėl žemės nuomos mokesčio sumažinimo, kurį Kupiškio rajono savivaldybės taryba skundžiamu 2009-10-29 sprendimu Nr. TS-270 atmetė. Vietos savivaldos įstatymo 16 str. 2 d. 18 p. numatyta išimtinė savivaldybės tarybos teisė teikti mokesčių, rinkliavų ir kitas įstatymų nustatytas lengvatas savivaldybės biudžeto sąskaita. Taigi savivaldybės taryba turi išimtinę teisę savo nuožiūra teikti mokesčių ir rinkliavų lengvatą, arba neteikti. Pirmos instancijos teismas pažymėjo, kad teismas nurodyti savivaldybės tarybai ar įpareigoti ją sumažinti žemės nuomos mokestį negali, kadangi ši lengvata teikiama savivaldybės biudžeto sąskaita ir yra išimtinė savivaldybės tarybos teisė. Vyriausybės nutarimo Nr. 892 1.9 p. nustatyta, jog visi ginčai, kylantys dėl atsisakymo mokėti nuomos mokestį, nuomos mokesčio dydžio ir nuomos mokesčio nesumokėjimo nustatytaisiais terminais, sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka. Teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, svarstė klausimą tik dėl 2009-10-29 Kupiškio rajono savivaldybės tarybos sprendimo TS-270 teisėtumo ir pagrįstumo, bei padarė išvadą, kad šį sprendimą naikinti nėra pagrindo, jos priimtas kompetencijos ribose ir neprieštarauja nei LR Konstitucijos 128 str. 2 d., nei LR CK 6.552 str. 2 d. nuostatoms, jis yra teisėtas ir pagrįstas. Taip pat teismas pripažino, kad nėra pagrindo atleisti ieškovą nuo mokesčio ar jį sumažinti iki 2008 m. lygio. Ieškovas, nesutikdamas su mokesčio dydžiu, turėjo įstatyme nustatyta tvarka ir terminai skųsti 2009-06-18 savivaldybės tarybos sprendimą Nr. TS-194 dėl 2% dydžio tarifo. Ieškovui taip pat turi teisę įstatymų nustatyta tvarka ginčyti sklypo vertę, nuo kurios jis apskaičiavo nuomos mokestį, ir pateikė mokesčio apskaičiavimo deklaraciją, ir taip ginti savo teisėtus interesus. Nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2009 nėra priimta dėl tapataus ginčas, todėl teismas nesiremia šiuo sprendimu kaip precedentu spręsdamas klausimą dėl ieškovo reikalavimo pagrįstumo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme (CPK 312 str.). Ieškovas UAB „Kupiškio agrotiekimas“ ieškiniu prašė panaikinti Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2009-10-29 sprendimą Nr. TS-270, kuriuo nesumažintas valstybinės žemės nuomos mokestis UAB „Kupiškio agrotiekimas“ už 2009 metus iki 2008 m. lygio. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas teisingai konstatavo, jog byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, susijusio su ne aukciono būdu išnuomotos valstybinės žemės nuomos kainos sumažinimu.

Byloje nustatyta, kad tarp Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities viršininko įgalioto asmens, ir UAB „Kupiškio agrotiekimas“ buvo sudarytos 2005-05-30 valstybinės žemės nuomos sutartys Nr. N57/2005-0016 ir Nr. 57/2005-0014 (b.l. 10-11), pagal kurias ieškovas UAB „Kupiškio agrotiekimas“ 49 m. terminui išsinuomojo du žemės sklypus: 1,8613 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) bei 0,8482 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Sutarčių 10 punkte nurodyta, kad žemės nuomos mokesčio dydis metams mokamas LR Vyriausybės nustatyta tvarka, 9 punkte nustatyta nuomotojo teisė kas 3 metus LR Vyriausybės 1999-02-24 nutarimo Nr. 205 nustatyta tvarka perskaičiuoti išnuomoto be aukciono žemės sklypo vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės mokestis. Ieškovas, siekdamas sumokėti nuomos mokestį už 2009 m., užpildė ir 2010-10-15 Kupiškio rajono savivaldybės administracijai pateikė Deklaraciją (b.l. 17-18), kurioje nurodyta žemės sklypo (duomenys neskelbtini) vertė - 286 000 Lt ir atitinkamai nuomos mokestis – 5 720 Lt, žemės sklypo (duomenys neskelbtini) vertė – 133 000 Lt ir atitinkamai nuomos mokestis – 2 660 Lt (viso nuomos mokestis – 8 380 Lt). Ieškovas su nurodytu nuomos mokesčio dydžiu nesutiko ir deklaracijoje nurodė prierašą: „Su sklypo verte nesutinku“, taip pat pateikė 2009-10-15 prašymą Nr. 87 Kupiškio rajono savivaldybės tarybai dėl priskaičiuotą žemės mokesčio sumažinimo nuo 8380 Lt iki 3706 Lt. Kupiškio rajono savivaldybės taryba ieškovo ginčijamus 2009-10-29 sprendimu Nr. TS-270 atmetė ieškovo prašymą ir žemės mokesčio nesumažino. Su priskaičiuotu nuomos mokesčio dydžiu ieškovas – apeliantas nesutiko ir jį ginčijo bylos nagrinėjimo metu pirmos instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme.

Pirmos instancijos teismas nustatė, kad nustatant ieškovui nuomos mokestį už valstybinių žemės sklypų nuomą, taikytas 2 procentų žemės vertės nuomos mokesčio tarifas (b.l. 17-18), kuris nustatytas 2009-06-18 Kupiškio rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS-194 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifų, mokėjimo terminų ir lengvatų 2009 metams“ (1.3 punktas). Toks nuomos mokesčio dydžio nustatymas atitinka teisės aktų nustatytą reglamentavimą. LR Vyriausybės 2003-11-10 nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ (su vėlesniais pakeitimais 2008-09-03 nutarimu Nr. 893) 2 punkte ir LR Vyriausybės 2008-09-09 nutarimo Nr. 892 „Dėl LR Vyriausybės 2002-11-19 nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius“ pakeitimo“ (toliau - Vyriausybės 2008-09-09 nutarimas Nr. 892 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“) 1.3 punkte nustatyta, kad nuomojant valstybinę žemę be aukciono, nuomos mokesčio tarifas metams negali būti mažesnis kaip 0,1 procento ir didesnis kaip 4 procentai žemės vertės, apskaičiuotos LR Vyriausybės 1999-02-24 nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ nustatyta tvarka. Taigi Kupiškio rajono savivaldybės 2009-06-18 Kupiškio rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS-194 nustatytas 2 procentų žemės vertės nuomos tarifas atitinka taikytinas nuomos tarifo ribas ir yra teisėto dydžio. LR Vyriausybės 2003-11-10 nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ 3 punkte ir Vyriausybės 2008-09-09 nutarimas Nr. 892 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ 1.4 punkte nustatyta, kad konkretų nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą be aukciono, tarifą nustato savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, taryba. Taigi Kupiškio rajono savivaldybės taryba, nustatydama nuomos mokesčio tarifą, veikė savo kompetencijos ribose, todėl nėra pagrindo teigti, kad nuomos mokesčio tarifas, pagal kurį ieškovas paskaičiavo ginčijamo nuomos mokesčio dydį, buvo nustatytas neteisėtai ar nepagrįstai.

Ieškovas UAB „Kupiškio agrotiekimas“ byloje ginčijo Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2009-10-29 sprendimą Nr. TS-270, kuriuo nesumažintas valstybinės žemės nuomos mokesčio dydis už 2009 m. Šis Kupiškio rajono savivaldybės tarybos sprendimas priimtas pagal ieškovo pateiktą 2009-10-15 prašymą Nr. 87 dėl priskaičiuoto žemės mokesčio sumažinimo, kuriuo ieškovas prašė savivaldybės tarybos sumažinti žemės nuomos mokestį už 2009 m. nuo 8 380 Lt iki 2008 m. lygio, t.y. 3 706 Lt. Savo prašymą atsakovas motyvavo bloga bendrovės finansine padėtimi, sumažėjusiu laukiamu pelningumu ir nurodė, kad paskaičiuotas mokestis nėra teisingas. Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2009-10-29 sprendimu Nr. TS-270 netenkino ieškovo prašymo ir žemės nuomos mokesčio dydžio nesumažino. Remiantis Vietos savivaldos įstatymo 16 str. 2 d. 18 punktu, išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai priskiriamas klausimas spręsti teikti mokesčių, rinkliavų ir kitas įstatymų nustatytas lengvatas savivaldybės biudžeto sąskaita ar ne. LR Vyriausybės 2003-11-10 nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ 8 punkte ir Vyriausybės 2008-09-09 nutarimas Nr. 892 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ 1.8 punkte nustatyta, kad savivaldybių tarybos savo biudžeto sąskaita turi teisę mažinti žemės nuomos mokestį arba visai nuo jo atleisti. Taigi įstatymai ir poįstatyminiai aktai numato savivaldybių tarybų teisę, o ne pareigą teikti nuomos mokesčio lengvatas nuomininkams (šiuo atveju ieškovui), ir tik savavaldybės taryba pagal savo išimtinę kompetenciją turi teisę spręsti klausimą dėl nuomos mokesčio lengvatų teikimo (sumažinti jį arba nuo jo visai atleisti) savo biudžeto sąskaita. Nors pagal Vyriausybės 2008-09-09 nutarimo Nr. 892 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ 1.9 punktą ginčai dėl nuomos mokesčio dydžio sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka, tačiau šiuo atveju teismas negali įpareigoti Kupiškio rajono savivaldybių tarybos priimti sprendimą dėl nuomos mokesčio lengvatos teikimo, tai išimtinė jos kompetencija. Šiuo atveju teismas sprendžia ginčą dėl nuomos mokesčio dydžio, kiek tai susiję su nuomos mokesčio dydžio nustatymo pagal teisės aktų reikalavimus teisėtumu. Kaip minėta, šiuo atveju ieškovui nuomos mokesčio dydis (tarifas 2 proc. nuo vertės) buvo nustatytas teisėtai.

Apeliaciniame skunde ieškovas nurodė, kad byloje, nustatant nuomos mokesčio dydžio teisėtumą ir pagrįstumą, kartu turi būti sprendžiamas klausimas dėl valstybinės žemės vertės nustatymo pagrįstumo. Pagal ieškovo pateiktą 2008 m. deklaraciją (b.l. 16) nustatyta, kad 2008 m. nurodyta žemės sklypo (duomenys neskelbtini), vertė – 127 313,60 Lt, žemės sklypo (duomenys neskelbtini), vertė – 58 017,60 Lt, nuomos mokesčio tarifas– 2 procentai. Deklaracijoje, pateiktoje už 2009 m. (b.l. 17-18), žemės sklypo (duomenys neskelbtini) vertė - 286 000 Lt, žemės sklypo (duomenys neskelbtini) vertė– 133 000 Lt, nuomos mokesčio tarifas– 2 procentai. Taigi lyginant šiuos duomenis nustatyta, kad ieškovo mokėtinas nuomos mokestis nuo 3 706,62 Lt (už 2008 m.) iki 8 380,00 Lt (už 2009 m.) padidėjo ne dėl nuomos mokesčio tarifo nustatymo, kuris nustatytas vienodas už 2008 metus ir 2009 metus, bet dėl žemės sklypų vertės, nuo kurios skaičiuojamas nuomos mokestis, pasikeitimo. Vadovaujantis LR Vyriausybės 2003-11-10 nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ 2 punktu ir Vyriausybės 2008-09-09 nutarimo Nr. 892 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ 1.3 punktu, nuomos mokesčio tarifas nustatomas procentais nuo žemės vertės, atskaičiuotos pagal LR Vyriausybės 1999-02-24 nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ nustatyta tvarka. 2005-05-30 Valstybinės žemės nuomos sutarčių Nr. 57/2005-0016 ir Nr. 2005-0014 9 punktuose nustatyta nuomotojo teisė kas 3 metus LR Vyriausybės 1999-02-24 nutarimo Nr. 205 nustatyta tvarka perskaičiuoti išnuomoto be aukciono žemės sklypo vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės mokestis. Taigi šiuo atveju atsakovas turėjo teisę perskaičiuoti žemės vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis, vadovaujantis LR Vyriausybės 1999-02-24 nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ (su vėlesniais pakeitimais). Šio nutarimo 5.8 punkte nustatyta, kad nuo 2009 m. sausio 1 d. be aukciono išnuomojamų valstybinės žemės sklypų vertė apskaičiuojama pagal einamųjų metų sausio 1 d. taikytus žemės verčių žemėlapius. Vyriausybės 1999-02-24 nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ 5.15 punkte nustatyta, kad skundai dėl žemės sklypų vidutinės rinkos vertės, apskaičiuotos pagal žemės verčių žemėlapius, nagrinėjami Žemės verčių žemėlapių sudarymo taisyklių nustatyta tvarka. Vadovaujantis LR Žemės ūkio ministro 2002-12-23 įsakymu Nr. 515 patvirtintų „Žemės verčių žemėlapių sudarymo vertinimo taisyklių“ 45 punktu, patvirtinus žemės verčių žemėlapius ir žemės vertinimo masiniu būdu ataskaitas, fizinių ir juridinių asmenų pretenzijas bei skundus dėl žemės sklypų vidutinės rinkos vertės dydžio nagrinėja turto vertintojas, kurio sprendimas per 1 mėnesį gali būti skundžiamas Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos. Šiuo atveju fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę pateikti žemės sklypo individualaus vertinimo ataskaitą su nustatyta žemės sklypo rinkos verte. Taigi teisės aktais nustatyta speciali ginčų dėl žemės vidutinės rinkos vertės nustatymo pagal žemės verčių žemėlapius nagrinėjimo tvarka. Šiuo atveju byloje ieškovas nepateikė įrodymų (CPK 178 str.) apie skundų pateikimą turto vertintojui (valstybinė įmonė Registrų centras) ar Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, šios institucijos nebuvo įtrauktos byloje dalyvaujančiais asmenimis, jų sprendimų ieškovas pirmos instancijos teisme neginčijo, todėl teismas dėl jų teisėtumo nepasisakė ir šio klausimo nesprendė. Remiantis CPK 312 straipsniu, apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme. Todėl teisėjų kolegija atmeta ieškovo argumentus, kad pirmos instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes ir šalių pateiktus įrodymus bei išsprendė šalių ginčą dėl Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2009-10-29 sprendimo Nr. TS-270, susijusio su ne aukciono būdu išnuomotos valstybinės žemės nuomos kainos sumažinimu, teisėtumo ir pagrįstumo.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiamo sprendimas teisėtas ir pagrįstas. Naikinti jį apeliacinio skundo motyvais teisinio pagrindo nėra, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 str.). Atmetus apeliacinį skundą iš apelianto priteistinos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p.)

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,

nutaria:

Kupiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš UAB „Kupiškio agrotiekimas“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė: (duomenys neskelbtini) 4,15 Lt (keturis litus 15 ct.) teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.