Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Violeta MiliuvienėTeisėja Edita Lapinskienė Baudž. byla Nr. 1A-769-174/2013 Teisminio proceso Nr. 1-31-1-00769-2011-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.;1.2.26.2.1.; 2.1.7.4.; 1.1.9.1.; 2.4.6.3.1. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nuOSPRENDis

2013 m. spalio 10 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės J. O. (J. O.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 gegužės 28 d. nuosprendžio, kuriuo J. O. padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje, pripažintas ribotai pakaltinamu ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas; vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, jam vieneriems metams paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose; kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. O. pripažintas ribotai pakaltinamu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas dėl to, kad pažeidė viešąją tvarką, būtent: J. O. 2011 m. birželio 10 d., apie 16.25 val., Klaipėdos m., Liepojos g. 41, Klaipėdos universitetinės ligoninės Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajam gydytojui R. V. į veidą bei pagriebė jį už gerklės, po to, nukentėjusiajam gydytojui R. V. nuo savęs J. O. atstūmus ir išėjus į koridorių, J. O. vieną kartą spyrė nukentėjusiajam į pilvą, taip nukentėjusiajam R. V. sukeldamas fizinį skausmą.

Be to, apelianto J. O. teigimu, Klaipėdos miesto apylinkės teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad jis vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajam gydytojui R. V. į veidą, pagriebė jį už gerklės bei spyrė koja į pilvą. Apeliantas pabrėžia, kad jis įvykio metu buvo stipriai apsinuodijęs trankviliantais, raminamaisiais vaistais RELANUM, jų išgėrė 40 vienetų užgerdamas alkoholiu, taigi buvo faktiškai bejėgiškos būsenos, mieguistas, labai silpnas, jo fizinė būklė, savijauta buvo labai bloga, todėl jis fiziškai negalėjo atlikti minėtų smurtinių veiksmų prieš jauną 32 metų amžiaus sveiką vyrą, t. y. prieš nukentėjusįjį R. V., kuris yra aukšto ūgio ir sportiško kūno sudėjimo. Apeliantas pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių nukentėjusiojo gydytojo R. V. sužalojimo faktą, t. y. nėra specialisto išvados, kurioje būtų konstatuoti R. V. padaryti kūno sužalojimai bei nurodytas sužalojimų mastas. Kadangi gydytojas R. V. nesikreipė į Valstybinės teismo medicinos tarnybą, tai, apelianto teigimu, įrodo, jog R. V. nebuvo padaryti jokie sužalojimai. Tuo tarpu jis, J. O. kreipėsi į Valstybinės teismo medicinos tarnybą tam, kad būtų užfiksuoti jam padaryti kūno sužalojimai, kuriuos jis patyrė konflikto su gydytoju R. V. metu, kai pastarasis pavartojo smurtą prieš jį. Byloje pateiktoje Valstybės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 838/11 (03) konstatuoti šie jam padaryti sužalojimai: poodinės kraujosruvos abiejose rankose ir dešinėje kojoje, odos nubrozdinimas dešinėje rankoje, dešinio žasto apatinio trečdalio sausgyslių patempimas. Tyrimo metu J. O. teismo medicinos ekspertui nurodė, kad 2011-06-10, apie 15.00 val., jį sumušė R. V., suduodamas kumščiais į įvairias kūno vietas, užlaužė dešinę ranką už nugaros, parbloškė ant grindų veidu į žemę ir toliau, lauždamas (kilnodamas) ranką už nugaros, atsisėdo ant jo nugaros, dėl to, apelianto teigimu, ekspertas konstatavo, kad R. V. padarė jam, J. O., nežymų sveikatos sutrikdymą.

Apeliantas pažymi, jog kaip liudytoja apklausta V. S., kuri įvykio metu dirbo ligoninės Priėmimo skyriuje, teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad atvežtas su GMP automobiliu į Klaipėdos universitetinės ligoninės Priėmimo skyrių jis, J. O., buvo vangus, mieguistas, mažai kontaktavo, negalėjo savarankiškai paeiti, nenurodė, ką vartojo, todėl jo mama L. O. (L. O.) nurodė, kad jis, J. O., suicido tikslu suvartojo daug medikamentų. Tuo tarpu kaip liudytojos teisme apklaustos Reanimacijos skyriaus medicinos darbuotojos G. K., S. K., R. L. ir S. S., apelianto teigimu, yra suinteresuoti asmenys, kurie gina savo kolegą nukentėjusįjį gydytoją R. V. bei Klaipėdos universitetinės ligoninės prestižą ir dėl to tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu davė melagingus parodymus, norėdamos padėti savo kolegai gydytojui R. V., ir kartu apšmeižė jį – J. O..

Be to, apeliantas pažymi, kad į advokato Osvaldo Martinkaus užklausimą, Klaipėdos universitetinė ligoninė atsiuntė atsakymą, kad 2011 m. birželio 10 d. įvykusio konflikto metu neva neveikė vaizdo kamera, nors iš tikrųjų Reanimacijos skyriaus koridoriuje yra įmontuota vaizdo kamera, todėl nėra jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių jo, J. O., kaltę. Apelianto teigimu, jis yra nepagrįstai apkaltintas vartojęs smurtą prieš Reanimacijos skyriaus gydytoją R. V., nes tai patvirtinančių objektyvių įrodymų, J. O. teigimu, byloje nėra. Be to, apelianto nuomone, jei, teismo nuomone, konflikto metu ir buvo pažeista viešoji tvarka, tokiu atveju jo veika turi būti kvalifikuojama ne pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, o kaip administracinis teisės pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 straipsnyje (nedidelis chuliganizmas).

Be to, apeliantas pažymi, kad skundžiamame Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 gegužės 28 d. nuosprendyje nenurodyta jokios informacijos apie tai, kad 2011 m. birželio 10 d. Klaipėdos universitetinės ligoninės Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus medikai leido policijos pareigūnams išvežti stipriai apsinuodijusį pacientą, t. y. jį – J. O. – į Klaipėdos apskrities VPK 1-ąjį PK, iš kur jis skubos tvarka ir palydint tėvų automobiliu buvo nugabentas į Klaipėdos priklausomybės ligų centrą, adresu Taikos pr. 46, Klaipėda, kur jam skubos tvarka buvo suteikta medicininė pagalba ir mokamai, t. y. už 187 litus, jis buvo paguldytas į Klaipėdos priklausomybės ligų centrą, kur jam buvo suteikta pagalba – pastatyta daug lašinių, išplautas organizmas ir išvalytas kraujas nuo suvartotų kartu su alkoholiu trankviliantų, raminamųjų tablečių RELANUM.

Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliantas teigia, kad skundžiamas teismo nuosprendis yra nemotyvuotas, neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas.

Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės J. O. ir jo gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės J. O. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, tinkamai juos įvertino laikydamasis BPK 20 straipsnio reikalavimų, padarė teisingą išvadą, kad J. O. savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką (BK 284 straipsnio 1 dalis) bei teisingai konstatavo, kad šios nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo ribotai pakaltinamas, todėl atleido jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Vien tai, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės J. O. nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, kitaip (subjektyviai) interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindamas, nėra pagrindas tenkinti jo apeliacinį skundą. Apeliantas deklaratyviai teigia, kad jo kaltės pažeidus viešąją tvarką nepatvirtina byloje surinkti įrodymai, nes išvadą apie tai patikimai patvirtina byloje surinktų įrodymų visetas, kurį sudaro nukentėjusiojo R. V., liudytojų R. L., S. S., G. K., S. K., tiesiogiai mačiusių įvykio aplinkybes, taip pat kaip liudytojų apklaustų policijos pareigūno N. G. parodymai bei kiti byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai, patvirtinantys neteisėtus J. O. veiksmus.

J. O. prašymas išteisinti jį pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, nes, apelianto teigimu, jis prieš nukentėjusįjį R. V. smurto nevartojo, nes dėl apsinuodijimo trankviliantais, raminamaisiais vaistais bei alkoholiu jis buvo labai silpnas, jo savijauta ir fizinė būklė buvo labai bloga, todėl būdamas faktiškai bejėgiškos būklės jis negalėjo atlikti ir neatliko smurtinių veiksmų prieš jaunesnį ir fiziškai stipresnį nukentėjusįjį R. V. ir viešosios tvarkos nepažeidė, todėl teismo išvada, kad jis sudavė vieną kartą kumščiu nukentėjusiajam R. V. į veidą, pagriebęs jį už gerklės bei koja įspyrė į pilvą ir tokiais savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką, apelianto teigimu, yra nepagrįsta, tuo labiau, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad konflikto su nukentėjusiuoju R. V. metu pastarajam buvo padaryti kažkokie sužalojimai. Toks apelianto J. O. prašymas nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė, kad J. O., suduodamas smūgius nukentėjusiajam R. V., pažeidė viešąją tvarką. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi nukentėjusiojo R. V. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios duotais nuosekliais parodymais, jog 2011 m. birželio 10 d., apie 16.25 val., Klaipėdos universitetinės ligoninės Reanimacijos, intensyvios terapijos skyriuje stacionarizuotas J. O. išvadino jį necenzūriniais žodžiais, po to sudavė kumščiu jam į veidą bei koja spyrė į pilvą. Tokias aplinkybes nukentėjusysis nurodė tiek savo pareiškime policijai, tiek duodamas parodymus teisme. Netikėti nukentėjusiojo gydytojo R. V. pareiškime policijai, kuriame, be jo paties, pasirašė ir tiesiogiai konfliktą mačiusios jo kolegės R. L., S. S., G. K. ir S. K., nurodytomis aplinkybėmis bei pastarojo parodymais teisme nėra pagrindo, nes juos patikimai patvirtina liudytojų R. L., S. S., G. K. ir S. K., kurios tiesiogiai matė įvykį, parodymai. Šios liudytojos teisminio bylos nagrinėjimo metu patvirtino nukentėjusiojo parodymus apie tai, kad konflikto metu J. O. buvo agresyviai nusiteikęs, keikėsi bei pavartojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį R. V., dėl to gydytoja G. K. iškvietė policiją. Netikėti liudytojų R. L., S. S., G. K. ir S. K. parodymais vien todėl, kad jos dirba kartu su nukentėjusiuoju R. V., nėra pagrindo, nes byloje nenustatytos aplinkybės, kad šios liudytojos anksčiau pažinojo J. O. ir būtų suinteresuotos jį apkalbėti ar neteisingai apkaltinti. Nukentėjusiojo ir minėtų liudytojų parodymai yra nuoseklūs, tarpusavyje sutampa, todėl teismas pagrįstai jais rėmėsi.

Kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas N. G. parodė, jog įvykio dieną gavo pranešimą, kad Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, esančioje Liepojos g. 41, Klaipėdoje, tarp paciento ir personalo kilo konfliktas. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko gydytojas R. V., kuris paaiškino, kad pas juos palatoje yra pacientas, kuris elgiasi agresyviai, trukdo jiems dirbti ir ilsėtis pacientams. Įėjęs į palatą, pamatė pacientą J. O., kuris neapsirengęs gulėjo lovoje, nusisukęs į langą, šūkavo necenzūriniais žodžiais, triukšmavo, buvo agresyviai nusiteikęs prieš ligoninės darbuotojus. J. O. drabužius, kuriuos jam atnešė ligoninės darbuotoja, jis nusviedė nuo savęs. Tuo metu policijos pareigūnų J. O. nematė. N. G. nurodė, kad iš gydytojo R. V. paėmė pareiškimą. Pristatytas į policijos komisariatą J. O. apie įvykį kalbėjo kažkiek išsiblaškęs, ant jo jokių sumušimo žymių jis nepastebėjo, jei būtų matęs, apie tai būtų pažymėjęs tarnybiniame pranešime.

J. O., neigdamas smurto vartojimo prieš nukentėjusįjį gydytoją R. V. faktą, nurodo, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad jų tarpusavio konflikto metu R. V. būtų buvęs jo sumuštas, t. y. byloje nėra specialisto išvados ir kito įrodymo, patvirtinančio kad konflikto metu R. V. buvo padaryti kokie nors sužalojimai. Tačiau vien ta aplinkybė, kad byloje nėra specialisto išvados, kurioje būtų konstatuoti R. V. padaryti sužalojimai, nepaneigia nukentėjusiojo bei anksčiau minėtų liudytojų parodymų apie tai, kad J. O. konflikto metu vartojo smurtą prieš nukentėjusįjį R. V.. Pastarasis dar ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad dėl J. O. jam suduotų smūgių į gydytojus nesikreipė, kadangi nebuvo tam pagrindo, nes jautė tik fizinį skausmą, dėl to gėrė vaistus nuo skausmo.

Kaip liudytojos apklaustos įvykio metu Klaipėdos universitetinės ligoninės Priėmimo skyriuje dirbusios gydytojos V. S. parodymai apie tai, kad su greitąja atvežtas į Priėmimo skyrių J. O. buvo vangus, mieguistas, mažai kontaktavo, priešingai apelianto tvirtinimui, nepaneigia nukentėjusiojo R. V. ir anksčiau minėtų liudytojų parodymų apie tai, kad jis, paguldytas į ligoninės Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių, elgėsi agresyviai, konfliktavo su gydytoju R. V. bei jį sumušė. Tai, kad J. O. įvykio dieną buvo išgėręs didelį kiekį raminamųjų vaistų bei alkoholio, nereiškia, kad jis buvo bejėgiškos būklės ir fiziškai negalėjo vartoti smurtą prieš nukentėjusįjį, nes kaip liudytojai teisme apklausti T. J. ir G. J., kurie su greitąja vežė J. O. į ligoninę, parodė, kad apžiūrint J. O. vyravo vangumas, mieguistumas bei kiti apsinuodijimo požymiai, tačiau jis nebuvo kritinės būklės, sąmonė nebuvo tiek sutrikusi, kad nesiorientuotų, jis pats nulipo iš antro aukšto į greitosios mašiną, kur buvo paguldytas ant neštuvų ir pristatytas į Universitetinės ligoninės Priėmimo skyrių. Nė vienas iš ligoninės darbuotojų nepatvirtino, kad J. O. įvykio metu buvo bejėgiškos būklės, dėl to nebūtų galėjęs vartoti fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį. Pažymėtina ir tai, jog kaip liudytojas teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustas Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filialo vyr. gydytojo pavaduotojas A. N. parodė, kad įvykio dieną J. O. buvo apsinuodijęs trankviliantais. Jo mama telefonu skambino jam ir klausė, ką daryti, nes jos sūnus išgėrė 40 tablečių benzodiazepino ar relaniumo, ar kito preparato, tiksliai nepamena, ir alkoholio. Jis patarė kviesti medikus. Nurodė, kad apsinuodijus trankviliantais, relaniumu, pradžioje, palengva, valandų laikotarpiu atsiranda mieguistumas, slopinimas, kvėpavimo centro slopinimas, komplikacijos, būna paradoksinės situacijos, sujaudinimas, agresija, haliucinacijos, psichozės reiškiniai, neadekvatus elgesys. Galimas ir paradoksinis poveikis, vietoje to, kad panaikintų nerimą, baimę, įtampą, vegetacinius sutrikimus, būna, kad žmogus susijaudina, tampa agresyvus, poveikis atvirkštinis. Alkoholis tokių vaistų poveikį sunkina, alkoholio poveikis akumuliuojasi su trankviliantais. Remiantis šio liudytojo parodymais, akivaizdu, kad nemažas kiekis suvartotų raminamųjų vaistų bei alkoholio J. O. galėjo turėti ne tik slopinamąjį, bet ir atvirkštinį, šiuo atveju – agresyvų poveikį. Be to, pats apeliantas neneigia įvykio metu konfliktavęs su gydytoju R. V., todėl būtų nelogiška, kad jis, būdamas bejėgiškos būklės, būtų galėjęs konfliktuoti su ligoninės personalu. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad būtent J. O. buvo konflikto iniciatorius – be jokios priežasties elgėsi įžūliai, agresyviai, nepaisė ligoninės personalo nurodymų, grasino sudaužysiąs aparatūrą, keikėsi, o paprašytas nusiraminti ir eiti į palatą, sumušė gydytoją R. V..

Byloje nekyla abejonių, kad nusikalstama veika buvo padaryta viešoje vietoje. J. O. veiksmai prieš nukentėjusįjį gydytoją R. V. – viešoje vietoje – Klaipėdos universitetinės ligoninės Reanimacijos, intensyvios terapijos skyriuje pavartotas fizinis smurtas vertintini kaip įžūlūs, nes jais buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams, nepaisoma visuomenėje galiojančių elgesio normų. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje pavartojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti. Byloje nustatyta, jog įvykį matė ligoninės darbuotojos. Kaip liudytojos apklaustos ligoninės darbuotojos R. L., S. S., G. K. ir S. K. parodė mačiusios konfliktą bei smurtą prieš kolegą gydytoją R. V., t. y. nurodė, jog J. O. elgėsi agresyviai, vartojo necenzūrinius žodžius tiek nukentėjusiojo, tiek ligoninės personalo darbuotojų adresu bei smurtavo prieš gydytoją R. V. – sudavė jam kumščiu į veidą, sugriebė už gerklės, vėliau įspyrė koja į pilvą.

J. O. apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad konflikto metu Klaipėdos universitetinės ligoninės Reanimacijos, intensyvios terapijos skyriuje visi pacientai yra be sąmonės, o pašaliniai asmenys konflikto metu į skyrių negalėjo patekti, todėl jo konfliktas su gydytoju R. V. negali būti kvalifikuojamas kaip viešosios tvarkos pažeidimas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, yra nepagrįsti. Pats apeliantas neneigia, kad jo ir gydytojo konfliktas kilo Klaipėdos universitetinės ligoninės Reanimacijos, intensyvios terapijos skyriuje, taigi – viešoje vietoje, ir kad konfliktą matė kiti ligoninės darbuotojai, kurie buvo apklausti kaip liudytojai šioje byloje ir nurodė, kad dėl J. O. agresyvaus elgesio ir jo smurtinių veiksmų prieš gydytoją R. V., jie buvo šokiruoti, buvo sutrikdytas medicinos personalo darbas, teko kviesti policiją. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad J. O. kaltė padarius BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą yra įrodyta. Priešingai apelianto J. O. tvirtinimui, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą dėl J. O. kaltės pažeidus viešąją tvarką.

Įvertinęs teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 85TPK-230/2011 konstatuotas išvadas, kad J. O. psichinė būklė nusikalstamos veikos padarymo metu atitiko histrioninį asmenybės sutrikimą, priklausomybės nuo alkoholio sutrikimą bei žalingą raminamųjų medžiagų vartojimą, taip pat atsižvelgęs į ekspertizės aktą pateikusio eksperto D. T. teisminio bylos nagrinėjimo metu duotus paaiškinimus, jog esant intoksikacijai, kuri būtent ir buvo konstatuota J. O., asmuo nesugeba iki galo įvertinti aplinkos ir savo veikos, teismas padarė išvadą, kad J. O. nusikalstamos veikos padarymo metu negalėjo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio bei valdyti savo veiksmų, todėl pripažino jį nusikalstamos veikos padarymo metu buvus riboto pakaltinamumo būsenos ir atleido jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Dėl to apeliantas nesiskundžia, todėl kolegija plačiau apie tai nepasisako.

Tačiau J. O. yra teisus, tvirtindamas, kad teismo sprendimas paskirti jam baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose – yra neteisingas.

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos šios baudžiamojo poveikio priemonės: 1) uždraudimas naudotis specialia teise; 2) viešųjų teisių atėmimas; 3) teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas; 4) turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas; 5) nemokami darbai; 6) įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą; 7) turto konfiskavimas; 8) draudimas prisiartinti prie nukentėjusio asmens; 9) dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose; 10) išplėstinis turto konfiskavimas.

Pagal BK 72² straipsnį teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Nukentėjusysis R. V. nėra J. O. artimasis giminaitis ar šeimos narys, todėl, atsižvelgiant į tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta prieš asmenį, kuris nėra kaltininko šeimos narys ar artimasis giminaitis, teismo sprendimas paskirti J. O. minimą baudžiamojo poveikio priemonę yra neteisingas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas), ir J. O., vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 5 MGL (650 Lt) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nurodant ją sumokėti iki 2014 m. sausio 10.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

J. O. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 gegužės 28 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, J. O. vieneriems metams paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, J. O. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – sumokėti 5 MGL (650 Lt) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą iki 2014-01-10.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.