Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 28 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J.O. (J.O.), gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis J. O. pažeidė viešąją tvarką.

2011 m. birželio 10 d., apie 16.25 val., Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini) universitetinės ligoninės reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje, kaltinamasis J. O., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y., vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajam gydytojui R. V. į veidą bei pagriebė jį už gerklės, po ko, nukentėjusiajam gydytojui R. V. nuo savęs J. O. atstumus ir išėjus į koridorių, kaltinamasis J. O. vieną kartą spyrė nukentėjusiajam į pilvą, taip nukentėjusiajam R. V. sukeldamas fizinį skausmą.

Kaltinamasis J. O. dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu neprisipažino ir parodė, jog 2012 m. birželio 10 d. buvo sunki depresija, išgėrė alaus, kilo noras nusižudyti. Namie turėjo du pakelius raminamųjų vaistų „Relanium“, kuriuos jam išrašė šeimos gydytoja. Visus vaistus išgėrė, vieną pakelį išgėrė mamai nematant. Kas buvo toliau nepamena. Kaip vežė į ligoninę nepamena. Atsibudo palatoje, buvo tik su kelnaitėmis, labai pykino. Tuomet išėjo prie medicinos personalo posto, ten stovėjo gydytojas R. V.. Jo paprašė pagalbos, lašelinės, nes pykino, jis liepė eiti į palatą laukti. Tuomet jis grįžo į palatą, palaukė gal 20 min., po ko, vėl antrą kartą nuėjo prašyti pagalbos, sakė, kad pykina, prašė grąžintų rūbus, kad galėtų važiuoti į kitą gydymo įstaigą. Gydytojas R. V. vėl liepė eiti atgal į palatą. Gal po valandos laiko, trečią kartą, išėjus į koridorių, priėjo labai arti prie gydytojo, prašė grąžinti rūbus, išleisti iš ligoninės, nes blogai jaučiasi. Gydytojas R. V. jį nuo savęs atstūmė. Kaltinamasis nurodė manąs, kad gydytojas, jį atstumdamas, tiesiog emocijų savo nesukontroliavo, gal jis per arti priėjo, nes gydytojas pasakė „dink į palatą dviratuk“. Gydytojas R. V. jį pastūmė ranka, tuomet jis jį atstūmė atgal, tada R. V. pagavo jo dešinę ranką ir užlaužė už nugaros, pradėjo stumti į palatą, pargriovė veidu į grindis, atsisėdo ant nugaros. Sėdėdamas ant nugaros, užlaužęs jo ranką, kilnojo. Jis ne kartą sakė, kad jam skauda, tačiau R. V. tik atleisdavo ir vėl pakeldavo. Nurodė, jog taip gal pusę valandos buvo kankinamas, po ko jis buvo visai išsekęs. Mano, kad gydytojas R. V. pasikarščiavo, išsigando savo veiksmų, kadangi jis žinomas žmogus, kad gali prarasti darbą, gydytojo licenciją, todėl nusprendė parašyti melagingą pareiškimą. Jis gydytojo nemušė, nesudavė jam į akį, į veidą, už gerklės negriebė, į pilvą nespyrė. Jis neturėjo jėgų, buvo apsinuodijęs raminančiais vaistais, mieguistas, silpnas. Jį į reanimaciją be sąmonės pristatė. Be to, jis yra meno žmogus, ne sportininkas. Tuo tarpu gydytojas aukštas, sportiško kūno sudėjimo, jaunesnis. Kaip ligonis, kurį atvežė į reanimacijos skyrių, kuris suvalgė 40 tablečių raminamųjų kartu su alum, gali pakleti koją iki gydytojo pilvo. Nurodo, jog gydytojas R. V. jį apšmeižė.

N. R. V., VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytojas, paliudijo, kad 2011 m. birželio 10 d. į Klaipėdos universitetinę ligoninę buvo atvežtas apsinuodijęs alkoholiu ir narkotinėmis medžiagomis J. O., kuris buvo paguldytas reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje. Apie 16.25 val., jam būnant minėto skyriaus poste, J. O. vilkėdamas tik apatines kelnaites pradėjo lakstyti po skyrių. Pasiūlius jam grįžti į palatą ir atsigulti, J. O. pradėjo keiktis įvairiais necenzūriniais žodžiais. Keikdamasis J. O. įėjo į postą ir nieko nesakęs, trenkė jam vieną kartą kumščiu į veidą, po to griebė už gerklės. Jam nustūmus J. O. nuo savęs, jis šiek tiek atsitraukė. Jam išėjus iš posto į koridorių, J. O. vėl jį puolė, vieną kartą spyrė koja į pilvą ir bandė trenkti kumščiu į veidą. Spėjo J. O. suimti ir parversti ant žemės, užlenkdamas rankas jam už nugaros. J. O. nebuvo ramus, jis muistėsi atsigulęs ant žemės, bandė įkasti į koją, daug keikėsi. Tuomet gydytoja G. K. iškvietė policiją. Apie 10 min. J. O. laikė prispaudęs prie žemės, laukiant pareigūnų jis šiek tiek apsiramino. Atvažiavę policijos pareigūnai jį išsivežė į komisariatą. J. O. įvykio dieną buvo neblaivus ir labai agresyvus. Dėl jam suduotų smūgių niekur nesikreipė, nes nebuvo tam pagrindo, jautė tik fizinį skausmą, veide buvo mėlynė, gėrė nuo skausmo vaistus.

Liudytoja R. L., VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytoja, paliudijo, kad 2011 m. birželio 10 d. apie 16.25 val., į Klaipėdos Universitetinę ligoninę buvo atvežtas apsinuodijęs alkoholiu ir narkotinėmis medžiagomis J. O., kuris buvo paguldytas reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus 448 palatoje. Po 5-7 minučių J. O. apatiniais rūbais įėjo į skyriaus postą, pradėjo grasinti ir reikalauti, kad jam būtų atiduoti rūbai ir jis išleistas namo. Gydytojas R. V. pasakė jam eiti atgal į palatą. Keikdamasis jis įšoko į postą, buvo labai netikėta, tuo metu ji buvo nusisukusi, tačiau išgirdo vieną smūgį, matė kaip gydytojas R. V. atsitraukė, jo veidas buvo paraudęs, tačiau negali pasakyti kuo sudavė J. O. gydytojui. Aiškiai girdėjo grasinimus, J. O. sakė, kad kirviu, šautuvu išdaužys aparatūrą. J. O. buvo paprašytas eiti į palatą, gydytojas R. V. jį palydėjo. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad gydytojui R. V. einant, J. O. vėl puolė ant jo, bet kaip buvo, nematė, tik kai atsisuko, pamatė juos besistumdančius. Gydytojas užlaužęs J. O. rankas, jį paguldė ant žemės. Gulėdamas J. O. ant žemės rėkavo, kad jis viską čia sugadins, išlaužys aparatūrą bei visą personalą iššaudys. Po kokių 5 min., jis apsiramino, kai išgirdo jog yra iškviesta policija. Atvažiavę policijos pareigūnai jį išsivežė į komisariatą. Kilo įtarimas dėl jo apsinuodijimo, kadangi jis buvo sąmoningas, stabilus, t.y. nesutrikęs kvėpavimas, širdies veikla, normali odos spalva, jis galėjo eiti. Jei jis būtų apsinuodijęs alkoholiu, medikamentais negalėtų iš karto atsistoti ir taip agresyviai elgtis, grasinti. Dėl J. O. veiksmų buvo sutrikdytas skyriaus darbas, kadangi skyriuje guli ir kiti ligoniai, reikėjo konsultavimą daryti, dėl įvykio reikėjo kviesti policijos pareigūnus (1t., b.l. 117-18).

Liudytoja S. S., VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės slaugytoja, paliudijo, kad 2011m. birželio 10 d. į Klaipėdos universitetinę ligoninę buvo atvežtas alkoholiu ir narkotinėmis medžiagomis apsinuodijęs J. O., kuris buvo paguldytas reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus 448 palatoje. Būdama palatoje išgirdo triukšmą, nuėjusi į postą, pamatė pacientą J. O., kuris stumdėsi su gydytoju, jie rėkė vienas ant kito. J. O. tiesiog klykė, garsiai kalbėjo, sakė, kad jam gydymo paslaugų nereikia, buvo labai agresyvus. Gydytojas R. V. pasakė jam eiti atgal į palatą, tačiau jis pradėjo ardytis, maskatuoti rankomis bei keiktis necenzūriniais žodžiais. Paliudijo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog J. O. keikdamasis įšoko į postą ir nieko nesakęs trenkė vieną kartą kumščiu į veidą R. V.. Po to gydytojas jį apglėbė ir bandė išvesti jį iš posto ir jie abu nuėjo į koridorių, kur J. O. vėl užsipuolė gydytoją ir spyrė jam, kur pataikė, tiksliai nematė, bei smūgiavo rankomis, bet gydytojas jį paguldė ant žemės, užlauždamas jam rankas. Tada J. O. vis dar šūkavo, kad jį paleistų, grasino, kad viską išdaužys kai jį paleis, dėl to gydytojas jo ir nepaleido. Dar maskatavo su kojomis, o kai išgirdo jog atvažiuoja policijos pareigūnai, nurimo. Atvažiavę policijos pareigūnai jį išsivežė į komisariatą (1 t., b.l. 19-20)

Liudytoja G. K., VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytoja paliudijo, kad 2011 m. birželio 10 d. apie 16.00 val., į Klaipėdos universitetinę ligoninę buvo atvežtas įtariama apsinuodijęs alkoholiu, medikamentais J. O.. Atlikus pirminę apžiūrą, paguldytas į skyriaus palatą. Įvertinusi jo būklę, nurodė nuvežti J. O. į 448 palatą. J. O. buvo sąmoningas, širdies veikla normali, spaudimas geras, ritmas normalus, kvėpavimas nesutrikęs, į klausimus atsakinėjo sąmoningai pagal prasmę. Po apžiūros ji paskyrė jam tyrimus, kuriuos turėjo atlikti S. K., bet jis griežtai atsisakė. Ligoninėje būti nenorėjo, atvažiavęs tik dėl to, kad jo mama iškvietė greitąją medicininę pagalbą. Kadangi J. O. atsisakė bet kokių tyrimų, ji pasakė S. K. palikti jį ramybėje ir pati nuėjo į postą. Nuėjus į postą, už kelių minučių pusnuogis atbėgo ir J. O., kuriam ji liepė grįžti į lovą ir atsigulti. Tačiau jis šaukė, kad išdaužys aparatūrą, kad juos visus iššaudys. Tuo metu poste buvo gydytojas R. V., kuriam J. O. ir nukreipė visą savo agresiją. Kaip tiksliai įvykiai vyko, ji nematė, tik kai atsisuko, pamatė, jog J. O. laiko R. V. už gerklės, dėl ko ji nuėjo iškviesti policiją ir apie tai informavo ligoninės administraciją. Paskui ji atsisuko ir baigusi skambinti, pamatė, kaip J. O. ėjo link palatos, bet po to apsisuko ir spyrė R. V. į pilvą, o R. V. užlaužė jam ranką bei parvertė ant žemės, laikė jį paguldytą už rankos, kol šis nusiramino. Kai atvyko pareigūnai, J. O. buvo palatoje. Atvažiavę pareigūnai jį išsivežė. Patvirtina, jog dėl J. O. veiksmų buvo sutrikdytas skyriaus darbas, reikėjo kviesti policijos pareigūnus.

Liudytoja S. K., VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės slaugytoja, paliudijo, kad 2011 m. birželio 10 d. apie 16.00 val. į Klaipėdos universitetinę ligoninę buvo atvežtas apsinuodijęs alkoholiu J. O.. Jis pats nurodė, kad išgėrė daug raminamųjų vaistų.. Jis atvažiavo į ligoninę tik dėl to, kad mama iškvietė greitąją medicininę pagalbą. Ji turėjo paimti tyrimus, bet J. O. griežtai atsisakė, pasakydamas, kad ji negali jam nieko daryti. Jis buvo agresyvus, vartojo daug necenzūrinių žodžių. Tada ji išėjo iš palatos ir nuėjo į postą, kur buvo gydytojas R. V., ir slaugės. Ir už poros minučių iš palatos pusnuogis išbėgo J. O., šaukdamas išleisti jį namo, bei reikalavo rūbų. J. O. atbėgo į postą, tačiau gydytojas R. V. jam pasakė, grįžti atgal į palatą. Tada J. O. trenkė gydytojui vieną kartą kumščiu į kaklą. Gydytojas jį sugriebė už pečių, kad atitraukti, o šis griebė gydytojui už gerklės, bet gydytojas jį nuo savęs atstūmė. J. O. išėjo, tačiau grįžęs, koridoriuje trenkė gydytojui, tačiau kur ir kuo negali nurodyti. Jiems abiems išėjus iš posto, įvyko susistumdymas, J-' O. vėl puolė gydytoją, t.y., įspyrė jam į pilvą bei bandė dar kartą trenkti per veidą, bet gydytojas R. V. jį pagavo už rankos, ją užlaužė ir paguldė ant žemės. J. O. dar keikėsi ir spardėsi, o kai aprimo ir pasakė, kad nieko nebedarys, gydytojas jo ranką paleido. Policiją iškvietė, kai J. O. spyrė gydytojui. Kai atvyko policijos pareigūnai, J. O. toks agresyvus nebebuvo. Po to policijos pareigūnai J. O. išsivežė į policijos skyrių (b.l. 23-24)

Liudytojas N. G., Klaipėdos AVPK PR l -os kuopos l -o būrio vyr. patrulis paliudijo, kad 2011 m. birželio 10 d., 16.38 val. iš Klaipėdos AVPK budėtojų dalies gavo pranešimą, kad Klaipėdos Universitetinėje ligoninėje, esančioje (duomenys neskelbtini), tarp paciento ir personalo, kilo konfliktas. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko gydytojas R. V., kuris paaiškino, kad pas juos palatoje yra pacientas, kuris elgiasi agresyviai, trukdo jiems dirbti ir ilsėtis pacientams. Įėjęs į palatą, pamatė pacientą J. O., kuris neapsirengęs gulėjo lovoje, nusisukęs į langą, šūkavo necenzūriniais žodžiais, triukšmavo, buvo agresyviai nusiteikęs darbuotojų atžvilgiu. Drabužius, kuriuos jam atnešė personalas, nusviedė nuo savęs, tuo metu policijos pareigūnų jis nematė. Iš gydytojo R. V. paėmė pareiškimą. J. O. pristatytas į komisariatą, apie įvykį kalbėjo kažkiek išsiblaškęs. Ant J. O. jokių sumušimų nepastebėjo, jokių sveikatos sutrikimų nepastebėjo, apie tai būtų nurodęs tarnybiniame pranešime. J. O. pretenzijų personalui nereiškė.

Liudytoja T. J. paliudijo, jog neatsimena, kad su greitąja vežė J. O. į ligoninę. Tas įvykis nebuvo išskirtinis, nes kiekvieną pamainą labai daug iškvietimų turi. Greitoji veža į ligoninę tik esant tam tikrom indikacijom, noras atvykus visiems pacientams siūloma važiuoti į ligoninę, o priėmime sprendžia ar yra ekstra būklė, ar reikia guldyti į skyrių ligonį, dažnai būna, kad priėmimo skyrius pacientus paleidžia. J. O. atvejis nebuvo įsidėmėtinas. Jei jis būtų kritinės būklės, gal kažką būtų įsidėmėjusi.

Liudytojas G. J., paliudijo, kad 2011 m. birželio 10 d. buvo iškvietimas į Reikjaviko g. pas ligonį J. O.. Įvertinus jo sąmonę, širdies veiklą, jo būklė buvo gyvybei nepavojinga, buvo tam tikri emocijų sutrikimai, jis buvo vangus nuo alkoholio, pasakė, kad gėrė medikamentus ir alkoholį. Nurodė, jog tokius ligonius visada gabename į ligoninę. Pasiūlius išplauti skrandį, ligonis atsisakė, Tuomet jis mamos akivaizdoje pasakė, kad jei jis – J. O. nevažiuos į ligoninę, bus iškviesta policija ir jis bet kokiu atveju bus nugabentas. Po pokalbio su mama J. O. sutiko važiuoti. J. O. pats nulipo iš antro aukšto į greitosios mašiną kur buvo paguldytas ant neštuvų ir pristatytas į Universitetinės ligoninės priėmimo skyrių. Jis orientavosi aplinkoje, bet orientacijos staigumas ir greitis nebuvo normalus, nes jis varto alkoholį ir medikamentus, tačiau jis suprato, kad jei jis nevažiuos, iškvietus policijos ekipažą jis vis tiek su policijos pagalba bus nugabentas į ligoninę. J. O. sakė, kad nori nusižudyti, todėl išgėrė alkoholį ir medikamentų. Paprastai tokie ligoniai 24 val. stebimi. Kritinės J. O. būsena nebuvo, sąmonė nebuvo tiek sutrikusi, kad nesiorientuotų, kvėpavimas buvo normalus, vangumas, mieguistumas bei kiti apsinuodijimo požymiai vyravo. Ligonio būklė stabili, tačiau mano, kad jis greitojoje mašinoje užmigo, nes kai ligonis netenka sąmonės, būsena kitokia, skiriasi refleksai. Jo kvėpavimas buvo ramus, stabilus, nebuvo širdies sutrikimų, komplikacijų. Neštuvais nunešė į priėmimo skyriaus skubią palatą..

Liudytojas A. N., Respublikinės Klaipėdos ligoninės psichiatrijos filialo, vyr. gydytojo pavaduotojas, paliudijo, kad pagal darbo pobūdį, gydymo prasme nėra turėjęs reikalų su J. O.. Jis psichiatrijos įstaigoje buvo gydomas eilę kartų. 2011 m. birželio mėn., datos neatsimena, J. O. buvo apsinuodijęs trankviliantais. Jo mama telefonu skambino jam ir klausė ką daryti, nes jos sūnus išgėrė 40 tablečių benzodiazepino ar Relaniumo, ar kito preparato, tiksliai nepamena, ir alkoholio. Patarė kviesti greitąją pagalbą ir vežti jį į reanimacijos skyrių, nes nuo tokių dozių apsinuodijimo žmogus gali mirti. Detoksikacija- gydymas reanimacijos skyriuje. Reikia valyti organizmą nuo trankviliantų ir alkoholio, kad žmogus nenumirtų dėl didelio sunkaus apsinuodijimo, tam reikalinga medicininė pagalba, reikia žinoti, kuo jis apsinuodijo, kokius medikamentus skirti, kad išvalyti organizmą, tam yra skirti specialūs vaistai. 20-30 miligramų yra gydomoji relaniumo, terapinė dozė, kuri naudojama žmogaus gydymui, tada neturėtų žmogus apsinuodyti. Nuo amžiaus priklauso, jei pirmą kartą vartoja, tai poveikis - slopinimas, mieguistumas atsiranda, jei ne pirmą kartą tai to neturėtų būti, daugiau - yra intoksikacija. J. O. turbūt ne pirmą kartą gėrė, jis kelis kartus dėl rimtų psichikos sutrikimų gydėsi ligoninėje. Apsinuodijus trankviliantais, relaniumu, pradžioje, palengva, valandų laikotarpyje atsiranda mieguistumas, slopinimas, kvėpavimo centro slopinimas, komplikacijos, būna paradoksinės situacijos, sujaudinimas, agresija, haliucinacijos, psichozės reiškiniai, neadekvatus elgesys. Galimas ir paradoksinis poveikis, vietoje to, kad nuimtų nerimą, baimę, įtampą, vegetacinius sutrikimus, būna, kad žmogus susijaudina, tampa agresyvus, poveikis atvirkštinis. Alkoholis tokių vaistų poveikį sunkina, alkoholio poveikis akumuliuojasi su trankviliantais.

Liudytojas D. T., teismo psichiatrijos ekspertas, paliudijo, kad J. O. yra priklausomybės alkoholio sindromas. Tai negalima įvardinti liga, tai – sutrikimas. Šio sutrikimo pašalinimas tiesiogiai proporcingai priklauso nuo žmogaus valios, fiziškai žmogų galima nuo kažkokios medžiagos izoliuoti, tada jis priverstinai susilaiko. Formaliai, esant tokiai J. O. būsenai, žiūrint priešistorę, žmogui esant apsvaigimo būsenoje iškreipiamas sąmonės lygis. Jam sunku atspindėti išorinį ir vidinį pasaulį, elgtis pagal moralės normas, bet žmogus turi pakankamai gerą patirtį vartojant psichotropines medžiagas, t.y. ir diazepamą, ir relaniumą, ir alkoholį, jis tas medžiagas vartojo savo noru prisiimdamas atsakomybę už žinomą tam tiktų psichotropinių medžiagų poveikį. Šioje situacijoje yra apsunkintas gebėjimas įvertinti aplinką. Alkoholis ir trankviliantai yra skirtingų grupių psichotropiniai preparatai, jų poveikis šiek tiek didesnėmis nei terapinėmis dozėmis, realiai yra apsinuodijimas. Apsinuodijamo metu pakenkiamos centrinės nervų sistemos dalys, žievė, ji neatlieka savo pagrindinės funkcijos, ko pasekoje sumažėja žmogaus kritika savo elgesiui ir aplinkui vykstantiems reiškiniams. Dėl to gauname girto žmogaus neadekvatų elgesį. Sutrikimai nuo individualių žmogaus savybių priklauso, nuo patirties santykyje su psichotropinėmis medžiagomis, nuo somatinės būsenos. Yra daug subjektyvumo dėl asmens galėjimo ir negalėjimo valdyti savo veiksmus, konkrečios ekspertizės metu stengiamasi įvertinti situaciją, aplinką, kurioje vyksta i situacija, nuo veiksmo sudėtingumo. Žmogui pavartojus nedidelį alkoholio kiekį, jam sunku atlikti fizinius veiksmus, sutrinka motorika. Esant intoksikacijai stebimas slopinimas, žmogus sunkiau reaguoja į dirgiklius, trankviliantai turi hipnotinį poveikį, žmogus turėtų tapti mieguistas. Išeinat į abstinencijos būseną, žmogus tampa dirglesnis, tada turi didelę įtaka alkoholio metabolito poveikis, kuris labai dirgina smegenis. Asmenybės sutrikimas jam dominuoja esant blaiviam, jo elgesys esant blaiviam prognozuojamas. Esant intoksikacijai, yra etapai, intoksikacija alkoholiu, pats apsvaigimas, išėjimas psichotropinės medžiagos iš organizmo yra skirtingos būsenos. Turintys tokį sutrikimą asmenys nori būti dėmesio centre, apsvaigimas alkoholiu mažina kritiką, nuo jo kiekio priklauso, didinant kiekį žmogus apsinuodija, giliau slopinama centrinė nervų sistema, iki užmigimo, komos. Suvartojus alkoholio su 40 tablečių relaniumo - tai ne mirtina dozė, bet viena iš priežasčių dėl ko žmogus atsiduria reanimacijos skyriuje. Tai šalutinis ne alkoholio, o diazepamo poveikis, jo savybė slopinti kvėpavimą. Kad žmogus neuždustų, jis turi būti stebimas, poveikis žmogui priklauso nuo žmogaus, nuo jo metabolizmo, nuo pripratimo vartoti šias medžiagas, nuo patirties vartojant tas medžiagas, nuo medžiagos kiekio, kiekvienu atveju skirtingas poveikis. Pasireiškia alkoholio toksinis poveikis, pakenkiama žievės veikla, slopinama kritika. Poveikis žmogaus psichikai gali būti įvairus, žmogus gali ir mirti net nuo 5 miligramų diazepamo, nes slopinamas kvėpavimo centras. Esant intoksikacijai žmogus nesugeba pilnai įvertinti aplinkos ir savo veikos.

Liudytoja V. S., medicinos gydytoja priėmimo skyriuje ir gydytoja rezidentė akušerijos ginekologijos skyriuje, paliudijo, kad prieš metus laiko, vakare J. O. su greitąją buvo atvežtas. Nepamena diagnozės ar dėl girtumo ar dėl vaistų perdozavimo. Asmeniškai priėmimo skyriuje jį apžiūrėjo, įvertino jo būklę. Jis buvo vangus, mieguistas, mažai kontaktavo, neišsakė ką vartojo. Giminaitė nurodė, kad jis vartojo medikamentus. Padarė pagrindinius tyrimus, užsirašė kardiogramą, paėmė kraują alkoholiui ištirti. Buvo perkeltas į reanimacijos skyrių, nes pacientai dėl įtariamo vaistų perdozavimo, alkoholio, esant vangiai, mieguistai būklei, bent jau pirmas valandas, stebimi reanimacijos skyriuje. Dėl girtumo ar lengvo apsinuodijimo, priklausomai nuo paciento būklės tuo metu, intensyvi priežiūra nereikalinga, tokius ligonius laiko priėmime.

Liudytoja L. O. paliudijo, kad 2011-06-10 apie 14:00 val. į virtuvę užėjo sūnus J. O., kurio rankose buvo nauja dėžutė su 20 tablečių raminamųjų vaistų „Relanium“. Jis visas tabletes išgėrė. Nuėjusi į jo kambarį, pamatė dar vieną pakuotę „Relanium", kurios buvo išgertos. Ji išsigando ir paskambino Psichoneurologinio dispanserio vyr. gydytojo pavaduotojui A. N. paklausti, ką daryti tokiu atveju. Jis nurodė skambinti į greitąją, kad jį turi išvežti į miesto ligoninę išplauti skrandį. Atvažiavus į Klaipėdos universitetinę ligoninę, jos sūnų įvežė į priėmimo skyrių, kur atėjus gydytojai, ji pasakė, kad sūnų reikia skubiai vežti į reanimaciją. Prieš reanimacijos skyrių, dvi slaugės sūnų nurengė iki apatinių kelnaičių ir rūbus atidavė jai. Po 40 minučių ji išgirdo sūnaus klyksmą, pamanė, kad jam daro kažkokias procedūras. Vėl išgirdusi, kad jos sūnus rėkia, įbėgo į reanimacijos skyrių, ir pamatė, jog J. O. guli palatoje ant grindų, veidu į žemę, o ant jo sėdi gydytojas R. V.. Slaugės ją iš reanimacijos skyriaus išstūmė, sakydamos, kad ji negali čia būti. Po 10 min. atėjo viena iš slaugytojų ir paprašė jos sūnaus rūbų. Po to, atvyko du policijos pareigūnai, ji nuėjo paskui juos. Kai priėjo prie J. O. palatos, palatoje jau nebebuvo nei gydytojo R. V., nei slaugių. Pareigūnai nurodė J. O. apsirengti ir vykti į komisariatą išsiaiškinti, kas įvyko. Einant kartu su pareigūnais pro postą, ten stovėjo gydytojas R. V. ir dvi sesutės. Ant jo veido nesimatė jokių sužalojimo požymių. J. O. pasakė jam, jog už tai, kad sulaužė ranką, jis parašys pareiškimą. O gydytojas atsakė, kad jis pirmas parašys. Sūnaus paklausė, ar jam suteikė pagalbą, jis atsakė, kad nieko jam nedarė. Pareigūnai J. O. išvežė į policijos komisariatą.

Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytojo R. V. pareiškimu nustatyta, jog 2011 m. birželio 10 d., apie 16.25 val., Klaipėdos universitetinės ligoninės reanimacijos, intensyvios terapijos skyriuje, personalų poste, J. O., būdamas girtas, be jokios priežasties, medicinos personalo akivaizdoje, jį išvadino necenzūriniais žodžiais bei kumščiu trenkė į veidą, koja spyrė į pilvą (1t., b. l. 1).

2011 m. spalio 20 d. teismo psichiatrijos, teismo prichologijos ekspertizės aktu Nr. 85TPK-230/2011 nustatyta, kad J. O. psichinė būklė, nusikalstamos veikos padarymo metu, atitiko histrioninį asmenybės sutrikimą, priklausomybės nuo alkoholio sutrikimą bei žalingą raminamųjų medžiagų vartojimą. Jis buvo paprasto alkoholinio girtumo bei apsvaigimo nuo raminamųjų vaistų būsenoje. Būdamas blaivus J. O. geba adekvačiai suvokti savo veiksmų esmę bei juos valdyti. Nusikalstamos veikos padarymo metu jo sugebėjimą visiškai suvokti savo veiksmų pavojingumo esmę bei galėjimą juos valdyti apsunkino apsvaigimo nuo alkoholio bei raminamųjų medžiagų būsena. Nėra duomenų, kad dėl kokio nors psichikos sutrikimo ar laikinos psichinės veiklos sutrikimo būklės J. O. būtų negalėjęs suprasti savo veiksmų esmės ar būtų negalėjęs jų valdyti jam inkriminuojamos veikos padarymo metu. Šiuo metu J. O. psichinė būklė atitinka histrioninį asmenybės sutrikimą bei psichikos ir elgesio sutrikimą vartojant alkoholį, priklausomybės sindromą. Su juo galima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus bei jį teisti. J. O. priverčiamųjų medicinos priemonių taikyti nereikia (1t., b.l. 112-115).

2011 m. birželio 16 d. specialisto išvada Nr. G 838/11 (03) nustatyta, kad J. O. konstatuota: poodinės, kraujosruvos abiejose rankose ir dešinėje kojoje, odos nubrozdinimas dešinėje rankoje, dešinio žasto apatinio trečdalio sausgyslių patempimas. Sužalojimai padaryti kitų bukų, turinčių ribotą paviršių daiktų poveikyje apie 6-8 paros iki apžiūros, galimai ir nukentėjusiojo deklaruojamu laiku. Sužalojimai J. O. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (1t., b.l. 53-54).

2011 m. rugsėjo 6 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvados nustayta, kad iš pateiktos medicininės dokumentacijos (Respublikinės Klaipėdos ligoninės psichiatrijos filialo gydymo stacionare ligos istorijos Nr. 277, 15842/A, 22730/A) žinoma, kad J. O. keletą kartų gydėsi VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės psichiatrijos filiale, paskutinį kartą 2011-05-15 - 2011-05-24, jam nustatyta diagnozė: F 60.4 Histrioninio tipo asmenybės sutrikimas su suicidinėmis mintimis. Priklausomybės nuo alkoholio sindromas. Abstinencijos būklė. Žalingas raminamųjų medžiagų vartojimas (1t., b.l. 102).

Asmens blaivumo testo kvitu Nr. 1853 nustatyta, jog 2011 m. birželio 10 d., 17.24 val. kaltinamajam J. O. konstatuotas 1.39 promilių girtumo laipsnis (1t., b. l. 33).

J. O., neigdamas jam pareikštus kaltinimus, neigia sudavęs smūgius nukentėjusiajam gydytojui R. V. ir tokiu būdu pažeidęs viešąją tvarką, sutrikdęs visuomenės rimtį. Tokia J. O. parodymai vertintini kritiškai ir atmesti kaip akivaizdžiai prieštaraujantys faktinėms nustatytoms baudžiamosios bylos aplinkybėms.

Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, jog pateikiant pirminį pareiškimą nukentėjusysis R. V. nurodė, jog 2011 m. birželio 10, apie 16.25 val., Klaipėdos universitetinės ligoninės reanimacijos, intensyvios terapijos skyriuje stacionarizuotas J. O. išvadino jį necenzūriniais žodžiais, po ko, kumščiu sudavė į veidą bei koja spyrė į pilvą (t. 1, b. l. 3). Nustatyta, jog nukentėjusiojo pareiškimas yra pasirašytas ne tik paties nukentėjusiojo, bet ir G. K., S. K., A. V., R. L., S. S., taigi viso įvykį betarpiškai stebėjusio medicinos personalo. Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, jog dėl R. V. atžvilgiu padarytų galimai nusikalstamo pobūdžio veiksmų surašant protokolą – pareiškimą nukentėjusysis R. V. taipogi nurodė, jog 2011 m. birželio 10 d., apie 16.25 val., Klaipėdos universitetinės ligoninės reanimacijos, intensyvios terapijos skyriuje, medicinos personalo poste J. O., būdamas neblaivus, be jokios priežasties, medicinos personalo akivaizdoje, jį išvadino necenzūriniais žodžiais bei kumščiu trenkė į veidą, bei koja spyrė į pilvą (t. 1, b. l. 1). Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta ir tai, jog ikiteisminio tyrimo metu atliktos apklausos metu nukentėjusysis R. V. vėlgi įvardijo, jog pirmiausia tiek jo, tiek medicinos personalo atžvilgiu vartojęs necenzūrinio pobūdžio žodžius, vėliau J. O., pastarajam liepus grįžti į palatą, nieko nesakęs, medicinos personalo poste sudavė jam vieną kartą kumščiu į veidą, po ko sugriebė už gerklės, o po kiek laiko, jau skyriaus koridoriuje koja spyrė ir į pilvą (t. 1, b. l. 11-13). Galiausiai nustatyta, jog tai, kad 2011 m. birželio 10 d., apie 16.25 val., Klaipėdos universitetinės ligoninės reanimacijos, intensyvios terapijos skyriuje paguldytas J. O. pirmiausia medicinos personalo ir jo paties atžvilgiu vartojęs necenzūrinius žodžius, po ko, liepus pastarajam grįžti į palatą, sudavė smūgį kumščiu į veidą, bei sugriebė už gerklės, po ko, dargi spyrė ir koja į pilvą, nukentėjusysis vienareikšmiai patvirtino ir teisminio baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu. Vertinant nukentėjusiojo parodymus, akivaizdu, jog nukentėjusysis R. V. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, tiek dėstydamas įvykio aplinkybes, tiek įvardindamas jo atžvilgiu panaudotus fizinio pobūdžio veiksmus, juolab patį fizinio smurto panaudojimo faktą, buvęs analogiškas ir iš esmės nuoseklus.

Baudžiamosios bylos medžiaga objektyviai nustatyta, jog jau pateikiant pirminį nukentėjusiojo R. V. pareiškimą, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek vėliau ir teisminio nagrinėjimo metu, tai jog J. O., pirmiausia grasinęs medicinos personalui, medicinos personalo ir gydytojo R. V. atžvilgiu vartojęs įvairaus pobūdžio necenzūrinius žodžius, netrukus, gydytojui liepus grįžti į palatą, gydytojo atžvilgiu panaudojęs fizinio pobūdžio veiksmus, nors kiekviena ir skirtinga apimtimi, bet iš esmės patvirtino ir visas įvykio vietoje buvęs ir logiška įvykį betarpiškai stebėjęs medicinos personalas – liudytojos G. K., S. K., R. L., S. S.. Akivaizdu, jog liudytojos įvardindamos esmines ir kaltinimo prasme reikšmingas aplinkybes – fizinio smurto panaudojimą - nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios taipogi buvusios nuoseklios, liudytojų parodymai savo esme yra tapatūs ir analogiški.

Kaltinamasis, tiek ir jo gynėjas, ginčydami pareikštus kaltinimus, nurodė jog tiek nukentėjusysis, tiek ir liudytojos G. K., S. K., R. L., S. S. yra suinteresuoti baudžiamosios bylos baigtimi. J. O. paaiškino, jog jo paties atžvilgiu fizinį smurtą panaudojęs nukentėjusysis išsigando smurtą panaudojęs jo kaip žinomo asmens atžvilgiu ir todėl, siekdamas išvengti neigiamų pasekmių jo kaip gydytojo atžvilgiu, ir pateikė melagingą pareiškimą dėl jo J. O. veiksmų. Ginčijant liudytojų – medicinos personalo parodymus, nurodoma, jog liudytojos yra nukentėjusiojo kolegės ir todėl savaime, siekdamos švelninti situaciją, yra šališkos ir nurodo būtent nukentėjusiajam naudingas aplinkybes. Tokie tiek kaltinamojo, tiek gynybos argumentai atmestini kaip neįrodyti jokiais objektyviai įrodymais. Atvirkščiai baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, jog tiek nukentėjusysis, tiek liudytojos, visais be išimties atvejais, tiek ikiteisminio, tiek teisminio nagrinėjimo metu, buvę apklausti ir parodymus davė būdami įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Tuo tarpu kaltinamasis tokios atsakomybės ir pareigos sakyti tiesą nėra saistomas. Aplinkybė, jog nukentėjusysis ir liudytojos yra susijusios darbiniais santykiais šių asmenų parodymų savaime netinkančiais nedaro ir kaip tinkamų, patikimų įrodymų neeliminuoja. Aplinkybių, objektyviai pagrindžiančių nukentėjusįjį ir liudytojas esančius suinteresuotus neigiama baudžiamosios bylos baigtimi būtent J. O. byloje nėra.

Taigi, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų nuoseklumas, atitikimas vieni kitiems, procesinių veiksmų, kuomet minėtų asmenų parodymai užfiksuoti, atitikimas įstatymui, įgalina juos vertintini kaip tinkamus įrodymus ir jais remtis.

Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, jog nukentėjusiojo R. V. kūno sužalojimą konstatuojančio ir sužalojimo mąstą įvertinančio akto – specialisto išvados, byloje nėra. Vienok, ši aplinkybė J. O. veiksmų gydytojo R. V. atžvilgiu vienareikšmiai nepaneigia. Nukentėjusysis jau ikiteisminio tyrimo pradžioje nurodė, jog į gydytojus nesikreipęs, nes tam nebuvę pagrindo, tikslo, nes jis jautęs tik fizinį skausmą.

Vertinant išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, jog 2011 m. birželio 10 d., apie 16.25 val., Klaipėdos universitetinės ligoninės reanimacijos, intensyvios terapijos skyriuje, J. O. vieną kartą kumščiu sudavė gydytojui R. V. į veidą bei pagriebė jį už gerklės, po ko gydytojui R. V. J. O. nuo savęs atstumus ir išėjus į koridorių, J. O. vieną kartą spyrė nukentėjusiajam į pilvą, taip nukentėjusiajam R. V. sukeldamas fizinį skausmą. Taigi, J. O. kaltė šia pareikšto kaltinimo apimtimi laikytina įrodyta objektyviai.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įtvirtinta, jog viešosios tvarkos pažeidimas yra kuomet viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstruojama nepagarba aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Taigi, esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Taigi, visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Baudžiamosios teisės teorijoje ir praktikoje visuomenės rimties sutrikdymu įžūliais veiksmais paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, tai yra neleistini, akivaizdžiai agresyvūs ir moralės požiūriu nepriimtini, aplinką šokiruojantys veiksmai.

Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, jog fizinio pobūdžio veiksmus, atkreiptina nevienkartinius, nukentėjusiojo R. V. atžvilgiu J. O. panaudojo Klaipėdos universitetinės ligoninės reanimacijos, intensyvios terapijos skyriuje, gausaus medicinos personalo akivaizdoje. Taigi neabejotinai ne tik viešoje vietoje, bet ir itin reikšmingoje ir svarbioje visuomenės požiūriu vietoje – gydymo įstaigoje. Nustatyta, jog J. O. agresyvaus ir įžūlaus elgesio pasėkoje medicinos įstaigoje panaudojant fizinį smurtą gydytojo atžvilgiu neabejotinai buvęs sutrikdytas medicinos personalo darbas, kuris buvęs atitrauktas nuo tiesioginių ir svarbią reikšmę turinčių medicinos darbuotojo pareigų. Be to, kaltinamojo elgesys tokioje vietoje buvęs neabejotinai šokiruojantis aplinką. Taigi vertinant kaltinamojo veiksmus baudžiamajame įstatyme apibrėžtos nusikalstamos veikos pažeidžiant viešąją tvarką požiūriu, konstatuotina, jog J. O. kaltė laikytina įrodyta ir viešosios tvarkos pažeidimo aspektu visa apimtimi.

Nusikalstamos veikos – viešosios tvarkos pažeidimo – subjektyviosios pusės požymis kaltė turi pasireikšti tiesiogine tyčia.

Baudžiamosios bylos medžiaga - teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 85TPK-230/2011 – objektyviai nustatyta, kad J. O. psichinė būklė, nusikalstamos veikos padarymo metu, atitiko histrioninį asmenybės sutrikimą, priklausomybės nuo alkoholio sutrikimą bei žalingą raminamųjų medžiagų vartojimą. J. O. veikos metu buvo paprasto alkoholinio girtumo bei apsvaigimo nuo raminamųjų vaistų būsenoje. Nustatyta, jog būdamas blaivus J. O. geba adekvačiai suvokti savo veiksmų esmę bei juos valdyti, tuo pačiu konstatuota, jog nusikalstamos veikos padarymo metu jo sugebėjimą visiškai suvokti savo veiksmų pavojingumo esmę bei galėjimą juos valdyti apsunkino apsvaigimo nuo alkoholio bei raminamųjų medžiagų būsena. Ekspertizės aktu taipogi nustatyta, kad ir šiuo metu J. O. psichinė būklė atitinka histrioninį asmenybės sutrikimą bei psichikos ir elgesio sutrikimą vartojant alkoholį, priklausomybės sindromą. Nors, kaip ekspertizės aktu vėlgi nustatyta, nėra duomenų, kad dėl kokio nors psichikos sutrikimo ar laikinos psichinės veiklos sutrikimo būklės J. O. būtų negalėjęs suprasti savo veiksmų esmės ar būtų negalėjęs jų valdyti jam inkriminuojamos veikos padarymo metu, tačiau teisminio nagrinėjimo ekspertizės aktą pateikęs ekspertas D. T., patvirtindamas ekspertizės akte konstatuotas išvadas dėl psichinės būklės, patvirtino, jog esant intoksikacijai, kuri būtent ir buvo konstatuota J. O., asmuo nesugeba pilnai įvertinti aplinkos ir savo veikos. Ekspertas paaiškino, jog formaliu aspektu, esant tokiai kaip J. O. būsenai, tai yra esant apsvaigimo būsenoje, iškreipiamas sąmonės lygis, kuomet sudėtinga atspindėti išorinį ir vidinį pasaulį, elgtis pagal moralės normas ir tokioje būklėje gebėjimas įvertinti aplinką yra apsunkintas. Apsinuodijamo metu pakenkiamos centrinės nervų sistemos dalys, žievė, ji neatlieka savo pagrindinės funkcijos, ko pasėkoje sumažėja žmogaus kritika savo elgesiui ir aplinkui vykstantiems reiškiniams.

Vertinant ekspertizės aktu konstatuotas išvadas, apibūdinančias J. O. psichinę būklę, analizuojant ir vertinant eksperto teisminio nagrinėjimo metu išdėstytus paaiškinimus, laikytina, jog objektyvaus ir pagrįsto pagrindo teigti kaltinamąjį J. O. visiškai suvokus savo nusikalstamą elgesį, bei jį valdžius, numačius ir siekus pasekmių nėra.

Turint omeny eksperto pateiktas išvadas ir paaiškinimus, baudžiamosios teisės prasme kaltinamojo psichinė būklė nusikalstamos veikos padarymo metu vertintina kaip ribotas pakaltinamumas, kuomet asmuo dėl psichikos sutrikimo, kuris nėra pakankamas pagrindas pripažinti jį nepakaltinamu, negalėjo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ar valdyti savo veiksmų.

Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamojo atžvilgiu taikytinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 18 straipsnis, J. O. nusikalstamos veikos padarymo metu pripažintinas ribotai pakaltinamu, ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas, taikant baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 -305 straipsniais, 307 ir 308 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprend ž i a:

J.O. padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, pripažinti ribotai pakaltinamu.

J.O. nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, J.O. vieneriems metams paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.