Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.6.7; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.9.12; 1.2.14.9.1; 2.1.2.1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2; 2.3.6.8; 2.4.1.2; 2.4.1.3

2025 m. gruodžio 8 d.

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokurorei Aidai Pogojienei, nukentėjusiajai G. Š., kaltinamajai A. Š., jos gynėjui advokatui Remigijui Žiubikui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), turinti vidurinį išsilavinimą, ištekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini) greito maisto restorano vadove, bausta administracine tvarka, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. 2025 m. spalio 16 d. apie 00.57 val., daugiabučio namo kiemo nesaugomojoje automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu įrankiu tyčia subraižė G. Š. nuosavybės teise priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apgadindama automobilio variklio gaubtą, priekinius kairės ir dešinės pusės sparnus, priekines ir galines kairės ir dešinės pusės duris, degalų bako dangtelį, bagažinės dangtį, galinius dešinės ir kairės pusės sparnus bei koja spyrė į dešinės pusės šoninį veidrodėlį jį sugadindama, taip ji sugadino svetimą - G. Š. priklausantį turtą, nukentėjusiajai padarydama bendrai 2428,60 eurų turtinę žalą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji A. Š. dėl jai pareikšto kaltinimo kalta prisipažino visiškai ir nurodė, kad jau ilgą laiką tarp šeimų vyksta konfliktai, į kuriuos ji yra įtraukta, todėl viskas susikaupė ir būdama neblaivi šitaip pasielgė. 2025 m. spalio 16 d., galimai apie 1.00 val. nakties, ji išėjo su bendradarbės vyru, kuris ją lydėjo, į namus. Išėjus į lauką, vyriškis pasiūlė jai dar pabendrauti, ir jie įsėdo į to vyriškio (duomenys neskelbtini) automobilį. Tada ji, nieko nesakiusi tam vyriškiu, išlipo iš automobilio ir nuėjusi prie G. Š. „(duomenys neskelbtini)“ automobilio, pilkai-rudos spalvos, su turėtu buto raktu apibraižė šį automobilį, eidama aplink automobilį jį braižė. Automobilis stovėjo (duomenys neskelbtini) namo kieme. Dar ji spyrė į automobilio veidrodėlį, tačiau to tiksliai nepamena. Tada ji grįžo atgal į (duomenys neskelbtini) automobilį, kur toliau jame sėdėjo. Po kurio laiko prie automobilio priėjo G. Š., kuri pabeldusi į langą jų pasiteiravo, ar nematė, kas sugadino jos automobilį. Ji atpažino G. Š., o pastaroji jos neatpažino. Tada ji su tuo vyriškiu pasišalino iš vietos, tačiau vėliau, kai atvyko policija, grįžo į įvykio vietą. Patvirtino, jog būdama blaivi taip nebūtų pasielgusi. Labai gailisi dėl šio įvykio. Pripažįsta civilinį ieškinį dėl turtinės žalos, tik dėl automobilio sugadinimo. Nepripažįsta dėl vaizdo registratoriaus bei Kasko draudimo. Dėl neturtinės žalos nepripažįsta, tačiau yra pasiryžusi atlyginti žalą, kurią nurodys sumokėti teismas.

Teisiamojo posėdžio metu pretendentė į laiduotojas S. S. palaikė pateiktą prašymą dėl jos draugės atleidimo pagal laidavimą. Patvirtino, jog sutinka būti laiduotoja savo draugei A. Š.. Nurodė, jog su A. Š. yra draugės nuo 2018 metų, kai buvo Londone, ten bendravo gana artimai ne tik dabiniais klausimais. Grįžus gyventi į Lietuvą, draugystė su A. Š. tęsėsi ir toliau. Nuolat bendravo, kai buvo kolegės bei dabar bendrauja ne tik kaip draugės, bet ir šeimomis. Patvirtino, jog su kaltinamąja gyvena viename kieme (duomenys neskelbtini). Bendrauja kasdien, jei nesusitinka, tai susiskambina ar susirašo. Kaltinamąją charakterizavo išskirtinai teigiamai, nurodė, jog kaltinamoji yra labai nuoširdi, visada padedanti, komunikabili, bendraujanti bei „šiltas žmogus“. Nurodė, jog pati A. Š. jai apie įvykį pasisakė po kelių dienų. Ji negalėjo patikėti, jog A. Š. taip pasielgė. Mano, jog toks jos elgesys įvyko dėl išprovokuotų konfliktų, tačiau nepateisina kaltinamosios elgesio bei jį įvertino, kaip blogą. Patvirtino, jog apie tokį elgesį su A. Š. kalbėjo, bendravo ir ji kaip draugė nenusisuko nuo A., o ją palaiko, todėl ir sutinka bei nori būti laiduotoja A. Š., kad palaikyti ją kaip žmogų, kuris padarė klaidą. Su A. Š. bendrauja bei tariasi dėl A. Š. rūpimų ir svarbių klausimų. Nurodė, jog A. Š. blaivybės kelyje buvo septynis metus ir buvo „atkritimas“, tačiau po šio įvykio A. Š. vėl susiėmė ir toliau eina blaivybės keliu, o ji padės kaltinamajai toliau gyventi blaiviai, taip pat daug kalbėsis ir bendraus, kad A. Š. daugiau nebenusikalstų. Mano, jog pats įvykis jau turėjo įtakos A. Š., nes ji labai gailisi dėl savo veiksmų ir jai labai gėda dėl savo netinkamo poelgio. Savo pasiryžimą būti kaltinamosios laiduotoja, patvirtino, jog esant poreikiui, gali už kaltinamąją laiduoti pinigų suma nuo 3000 iki 5000 Eur.

Byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio tvarka, kadangi kaltinamoji kalta prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamoji nebuvo kaltinama labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamoji, jos gynėjas, prokurorė ir nukentėjusioji. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Be kaltinamosios A. Š. visiško prisipažinimo, jos kaltė yra įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais, o būtent:

- 2025 m. spalio 16 d. 00.59 val. registruotu informaciniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad G. Š. pranešė, kad prieš 10 min. daugiabučio namo kieme rado stipriai subraižytą automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įtaria buvusį vyrą, nes vyksta skyrybos. Pranešėja laukia prie automobilio (t. 1, b. l. 31);

- 2025 m. spalio 16 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame nurodyta, kad G. Š. pranešė, kad 2025 m. spalio 16 d. apie 00.57 val., adresu (duomenys neskelbtini) namo kieme, jos buvusio vyro žmona A. Š. dėl neaiškių priežasčių subraižė, apgadino jai priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jai padaryta žala, kurią pateiks tyrimo eigoje. Prašo nubausti A. Š. įstatymo nustatyta tvarka (t. 1, b. l. 1-4);

- 2025 m. spalio 16 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vietos apžiūra. Užfiksuota, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), kur stovint prie trečios laiptinės, skaičiuojant iš kairės į dešinę, automobilių stovėjimo aikštelėje matomas rudos spalvos „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilis, kuriam ant kėbulo-kapoto, priekinių sparnų, abiejų šonų durų bei galinio dangčio matosi ilgi, gilūs, ištisiniai įbrėžimai, kurie tęsiasi nuo priekinės iki galinės dalies, vietomis yra įlenkti, banguoti, kai kur dvigubi ar susikertantys. Jie yra padaryti smailiu, kietu daiktu. Taip pat yra atlenktas dešinės pusės veidrodėlis, nuo jo nuimta išorinė plastmasė. Apžiūrint įvykio vietą daugiau reikšmingų objektų nenustatyta. Pridėtos foto lentelės (t. 1, b. l. 1-4, 17-29);

- 2025 m. spalio 17 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame nurodyta, kad G. Š. pateikė UAB „Henriko autoservisas“ remonto sąmatą ir kasos kvitą (t. 1, b. l. 74, 75-79);

- ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiosios G. Š. parodymais kur ji apklausta liudytoja parodė, kad 2025 m. spalio 16 d. apie 00.57 val., ji buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), miegojo, kai išgirdo brėžimo į metalą garsą. Sunerimusi nusprendė pažiūrėti, iš kur sklinda toks garsas. Priėjusi prie miegamojo kambario lango, kuris nukreiptas į kiemo pusę, pamatė stovintį savo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam yra atlenkti veidrodėliai, nors prieš tai taip nebuvo. Sunerimusi, kad kažkas gal apgadino jos automobilį, nusprendė nueiti apžiūrėti automobilio. Išėjusi į kiemą apžiūrėjo automobilį ir pamatė, kad jis visas yra subraižytas, lyg tai būtų padaryta su raktais, ko pasėkoje pranešė apie įvykį policijai. Belaukdama policijos pastebėjo netoliese stovintį baltos spalvos automobilį (duomenys neskelbtini), kuriam įjungtos salone šviesos ir jame sėdi du žmonės. Priėjusi prie minėto automobilio pastebėjo, kad vairuotojo pusėje sėdėjo vyras, o priekinėje keleivio vietoje – moteris. Priėjusi prie minėtos moters paklausė, gal jie matė, kas apgadino jos automobilį. Paklaususi pastebėjo, kad ji šią moterį pažįsta, kad tai yra jos buvusio vyro Ž. Š. dabartinė žmona A. Š., 42 m. Paklausė pastarosios, ar tai ji – A. Ši jai nieko neatsakė, tiesiog su vairuotojo vietoje sėdinčiu vyru išlipo iš baltos spalvos automobilio ir išėjo į netoliese esančią laiptinę. Ji mano, kad jos automobilį apgadino A. Š., kadangi ši jai kerštauja dėl to, kad vyko skyrybos tarp jos ir Ž. Š., jai atiteko didelė dalis turto (t. , b. l. 2);

- ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo V. K. parodymais, kur jis parodė, kad 2025 m. spalio 15 d. jis buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Apie 22.30 val. namo po darbo parėjo jo sugyventinė A. M. kartu su buvusia darbovietės vadove A., bendradarbe J. su savo draugu, kurio nežino. Visi vartojo alkoholį. Vėliau naktį, buvo jau po dvyliktos, tačiau tiksliai laiko nepamena, jo sugyventinė A. paprašė palydėti A. iki namų, prieš išeinant jo sugyventinė A. A. davė dvi skardines alaus. Jiems išėjus iš laiptinės, norėjo išgerti alų, kad jo negerti einant, jis pasiūlė A. atsisėsti į jo automobilį ir išgerti. A. sutikus, jie įsėdo į jo baltos spalvos (duomenys neskelbtini) automobilį, kuris stovėjo prie (duomenys neskelbtini) namo. Jiems geriant alų, A. pasakė: „Palauk aš truputį einu“ ir išlipo iš automobilio. A. nuėjo link (duomenys neskelbtini) namo. Matė, kad ji vaikščiojo aplink kažkokį automobilį, tačiau nesimatė, ką ji ten daro. Po kurio laiko A. grįžo į automobilį ir, kiek pamena, pasakė, kad prisidirbo, bet nieko neaiškino, ką padarė. Tačiau suprato, kad bus kažką padariusi automobiliui. Po kelių minučių prie jo automobilio priėjo jam nepažįstama moteris, kuri pasiteiravo, ar nematė, kas apgadino jos automobilį? Ta moteris atpažino A. ir jos pradėjo žodžiais konfliktuoti, kažką tarpusavyje aiškintis. Jis nenorėjo veltis į konfliktą, todėl iškart nuėjo namo, o A. pasiliko aiškintis su moterimi. Jis parėjęs į namus savo sugyventinei A. pasakė, kad A. prisidirbo ir nuėjo miegoti (t. 1, b. l. 72-73);

- ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos A. M. parodymais, kur ji parodė, kad 2025 m. spalio 15 d. apie 22.20 val., ji su savo buvusia darbovietės vadove A. Š., buvusia bendradarbe J. T. ir jos sugyventiniu E., kurio pavardės nežino, parėjo pas ją į namus, adresu (duomenys neskelbtini), kur jos namuose vartojo alkoholį. Prie jų kompanijos prisijungė ir jos sugyventinis V. K., kuris tuo metu buvo namuose. Vėliau naktį, galėjo būti gal apie 01.00 val., jos sugyventinis išėjo palydėti A. link jos namų. A. prieš išeinant iš jos namų, ji šiai dar davė dvi skardines alaus. Kai V. su A. išėjo, ji išlydėjo iš savo namų J. su E., tačiau iš namų ji nebuvo išėjusi. Vėliau į namus grįžo ir V. su A. Tada V. jai pasakė, kad jam lydint A., ši dėl jam nežinomos priežasties apibraižė kažkokį automobilį, po to jie įsėdo į V. priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), kuris stovėjo prie (duomenys neskelbtini) gatvės namo Nr. (duomenys neskelbtini) kieme, ir automobilio salone išgėrė A. turėtą alų. Jiems besėdint automobilyje prie jų priėjo V. nepažįstama moteris, kuri paklausė, gal jie matė, kas apgadino jos automobilį? Tada ši moteris atpažino A. ir tarp jų kilo žodinis konfliktas. Išsigandusi, kad nebūtų apgadintas ir jos sugyventinio automobilis, ji nuėjo į lauką jo apžiūrėti. Tada kieme sutiko policijos pareigūnus. Jai bendraujant su pareigūnais, į lauką išėjo ir A. Ji pradėjo konfliktuoti su kita moterimi. Ji ją dar bandė raminti. A. ji vėl parsivedė į namus ir paskambino jos vyrui, kad atvažiuotų pas ją ir parsivežtų į namus A. Atvykus A. vyrui, šis ją pasiėmė ir išsivežė į namus (t. 1, b. l. 66-67);

- ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos R. Z. parodymais, kur ji parodė, kad 2025 m. spalio 16 d. miegojo savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Apie 00.50 val. pradėjo namuose loti jos šuo. Jį nuraminus išgirdo daugiabučio kieme keistą garsą. Kadangi miegamajame buvo praviras langas, tai labai garsiai girdėjosi keistas garsas. Atsikėlė ir nuėjo prie lango pažiūrėti. Pamatė, kad kieme prie automobilio buvo moteris, kuri stovėjo prie automobilio priekio ir pasilenkusi kažką su ranka darė ant automobilio variklio dangčio, nes girdėjosi tas pats keistas ir garsus garsas. Tada moteris priėjo prie automobilio keleivio pusės ir su koja nuspyrė veidrodėlį. Po to, moteris nuėjo ir atsisėdo į baltos spalvos (duomenys neskelbtini) automobilį, kuris stovėjo prie devynaukščio daugiabučio, kuris yra šalia jų namo. Moteris atsisėdo į (duomenys neskelbtini) automobilio priekį, keleivio vietą. Moteris vilkėjo juodos spalvos kelnes, vilkėjo striukę ar paltuką, sunku tiksliai įvardyti, tačiau rudos spalvos, daugiau kitų detalių neįsidėmėjo. Po kelių minučių išėjo jos kaimynė G., kuri nuėjo prie automobilio (prie kurio buvo prieš tai moteris, kuri nuėjo į baltos spalvos (duomenys neskelbtini)), apsižiūrėjo ir tada nuėjo prie baltos spalvos (duomenys neskelbtini) automobilio, kuriam degė žibintai. Iš baltos spalvos automobilio išlipo moteris ir vyras, kurie ėjo į daugiabučio laiptinę, o kaimynė jiems ėjo iš paskos. Po kurio laiko į kiemą atvyko policija (t. 1, b. l. 69-70);

- 2025 m. lapkričio 20 d. UAB „Henriko autoservisas“ PVM sąskaita-faktūra HEB Nr. 003394, iš kurios matyti, jog automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remontas, dalinis paruošimas ir dažymas kainavo 2428,60 Eur (t. 2, b. l. 1);

- 2025 m. lapkričio 20 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1763628692265, iš kurio matyti, jog G. Š. UAB „Henriko autoservisas“ sumokėjo 2428,60 Eur, pagal sąskaitą 003394, „(duomenys nesklebtini)“, (duomenys neskelbtini), remontą (t. 2, b. l. 2).

Dėl veikos kvalifikavimo

Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šios veikos objektyvieji požymiai yra pavojinga veika, priežastinis ryšis ir padariniai, o subjektyvieji – kaltė. Minėta, kad baudžiamajai atsakomybei kilti būtina šių požymių visuma, t. y. nesant bent vieno iš šių požymių baudžiamoji atsakomybė negalima. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad svetimo turto tyčinio sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu. Be to, būtent turto vertės dydis yra vienas iš kriterijų, pagal kurį aptariama nusikalstama veika atribojama nuo nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo, baudžiamojo nusižengimo ar administracinio teisės pažeidimo (kasacinė nutartis Nr. 2K-73-677/2016). Kvalifikuojant veiką pagal BK 187 straipsnį, sugadinto ar sunaikinto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu. Turto vertė gali būti nustatoma įvairiais būdais: pagal pirkimo–pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus, daikto vertė (didmeninė, rinkos, komiso kaina) nustatoma nusikalstamos veikos padarymo metu. Paprastai teismų praktikoje kasdieninio vartojimo daiktų vertė yra nustatoma pagal nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo parodymus ir, tik kilus abejonėms ar kaltinamajam reiškiant prieštaravimus, pasitelkiama šios srities specialisto pagalba ar skiriama prekinė ekspertizė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-298-697/2016, 2K-693/2007). Pagal BK 190 straipsnio 2 dalį, turtinė žala yra 10 MGL, t. y. 500 Eur, dydžio sumą viršijanti, bet 400 MGL, t. y. 20000 Eur, dydžio sumos neviršijanti žala.

Pačios kaltinamosios A. Š. tiek ikiteisminio tyrimo (t. 1, b. l. 122-124), tiek teisminio nagrinėjimo metu duotais parodymais (t. 2, b. l. 5-6), jog visiškai pripažįsta padariusi nusikalstamą veiką, informaciniu pranešimu, pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu (t. 1, b. l. 1-4) bei foto lentelėmis (t. 1, b. l. 17-29), kuriose užfiksuoti automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai; nukentėjusiosios G. Š. (t. 1, b. l. 2) ir liudytojų A. M. (t. 1, b. l. 66-67), V. K. (t. 1, b. l. 72-73) bei R. Z. (t. 1, b. l. 69-70) ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais; 2025 m. spalio 16 d. UAB „Henriko autoservisas“ remonto sąmata (t. 1, b. l. 76-79), kurioje nurodytos automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto išlaidos, kurią savanoriškų daiktų protokolu pateikė nukentėjusioji G. Š. (t. 1, b. l. 74), 2025 m. lapkričio 20 d. UAB „Henriko autoservisas“ PVM sąskaita-faktūra HEB Nr. 003394, iš kurios matyti, jog automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remontas, dalinis paruošimas ir dažymas kainavo 2428,60 Eur (t. 2, b. l. 1), byloje neginčijamai nustatyta, jog kaltinamoji tyčia subraižė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadindama automobilio variklio gaubtą, priekinius kairės ir dešinės pusės sparnus, priekines ir galines kairės ir dešinės pusės duris, degalų bako dangtelį, bagažinės dangtį, galinius dešinės ir kairės pusės sparnus bei koja spyrė į dešinės pusės šoninį veidrodėlį jį sugadindama, taip ji sugadino svetimą, t. y. G. Š. priklausantį turtą, padarydama bendrai 2428,60 eurų turtinę žalą.

Visapusiškai išanalizavus bei įvertinus anksčiau paminėtus byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių dėl A. Š. kaltės padarius BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Aukščiau išvardintos aplinkybės, požymiai leidžia teismui spręsti, jog kaltinamosios A. Š. veika kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 1 dalį tinkamai, nes ji, tyčia sugadino didesnės nei 10 MGL vertės, o būtent 48,572 MGL vertės svetimą turtą.

Dėl laidavimo instituto taikymo

Teisminio bylos nagrinėjimo metu S. S. prašė perduoti jos draugę A. Š. jos atsakomybei pagal laidavimą ir atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės be užstato, o baudžiamąją bylą nutraukti.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tam, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi egzistuoti visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos. Nesant nors vienos sąlygos, asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą negali būti atleistas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-51/2010 ir kt.).

Kaltinamoji A. Š. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau Lietuvoje teismo neteista (t. 1, b. l. 100-102), administracine tvarka bausta (t. 1, b. l. 104-105). A. Š. baudžiamojoje byloje kaltę pripažino visiškai, t. y. pripažino, jog tyčia sugadino nukentėjusios G. Š. automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuoširdžiai gailisi padariusi nusikaltimą, kritiškai įvertino savo elgesį ir išgyvena dėl to, tai laikytina kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog veiką padarė būdama neblaivi, nustatytas 2,15 promilių girtumas, ir girtumas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nes pati kaltinamoji ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, jog būdama blaivi, taip nebūtų pasielgusi (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamoji yra ištekėjusi ir turinti nuolatinę gyvenamąją vietą, dirbanti (t. 1, b. l. 110, 161) bei teigiamai charakterizuojama savo darbovietės (t. 1, b. l. 160), UAB Mažeikių psichinės sveikatos centre nesilankė bei psichikos ir priklausomybės ligomis nesigydė (t. 1, b. l. 109). Paminėtina, jog kaltinamoji tiek pateikdama prašymą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (t. 1, b. l. 149-150), tiek teisiamojo posėdžio metu įsipareigojo atlyginti padarytą žalą, tokia apimtimi, kuria teismas civilinį ieškinį patenkins (t. 2, b. l. 5-6). Įvertinus visas šias aplinkybes, yra pagrindo manyti, kad ji ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 4 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad prašymą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (t. 1, b. l. 151) pateikusi S. S. yra kaltinamosios A. Š. draugė, neserganti priklausomybės ligomis (t. 1, b. l. 149-150). S. S. neteista (t. 1, b. l. 152), administracine tvarka nebausta (t. 1, b. l. 155). S. S. teismo posėdžio metu palaikė prašymą perduoti kaltinamąją jos atsakomybėn pagal laidavimą. Visos šios aplinkybės rodo, kad S. S. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką savo draugei kaltinamajai A. Š. Laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui būtų akivaizdi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-116-1073/2018) ir teismo vertinimu S. S. ir yra būtent tas asmuo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas atleisti A. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymą, pagal laidavimą, perduodant ją jos draugės S. S. atsakomybei (BK 40 straipsnio 1, 2, 4 dalys). Tokiu būdu, bus įgyvendinti teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimai ir pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės skyrimo tikslai. Atsižvelgiant į laiduotojos S. S. minėtas asmenines savybes, skirtinas laidavimas be užstato (BK 40 straipsnio 6 dalis), nes pagrindinė laidavimo paskirtis yra padėti nusikaltusiam žmogui suprasti padaryto nusikaltimo galimas pasekmes ir daugiau nenusikalsti.

Spręsdamas dėl laidavimo termino, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, mastą, A. Š. atsakomybę lengvinančią bei atsakomybę sunkinančią aplinkybes, jos teigiamą asmenybę, jog veika padaryta spontaniškai, tinkamai neįvertinus ankstesnių konfliktų sprendimo būdų teisinėmis priemonėmis, laiduotojos S. S. teigiamą asmenybę ir galimą teigiamą jos poveikį kaltinamajai bei daro išvadą, jog laidavimas vienerių metų šešių mėnesių terminui bus pakankama poveikio priemonė kaltininkei.

Kaltinamajai išaiškintinos BK 40 straipsnio 8 ir 9 dalyje numatytos teisinės pasekmės.

Laiduotojai išaiškintina BK 40 straipsnio 7 dalyje numatyta teisė atsisakyti laidavimo ir šio veiksmo teisinės pasekmės.

BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiama to paties rezultato, kaip ir kriminaline bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas, įvertinęs kaltinamosios A. Š. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jog veiką padarė būdama neblaivi bei pripažino, jog būdama blaivi taip nebūtų pasielgusi, jos asmenybę, jog anksčiau taip pat yra turėjusi problemų su alkoholio vartojimu, teisiamojo posėdžio metu S. S. patvirtino, jog A. Š. anksčiau septynis metus buvo „blaivybės“ kelyje, tačiau įvyko „atkritimas“ mano, kad šiuo atveju tikslinga paskirti kaltinamajai baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose (BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punktas, 72⁵ straipsnis).

A. Š. išaiškintina baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajai A. Š. paliktina galioti ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. spalio 29 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 126-128).

Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109 – 117 straipsniai). Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismai, nustatydami žalą ir priimdami sprendimą dėl jos atlyginimo, vadovaujasi atitinkamomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, t. y. civilinės atsakomybės bendrosiomis nuostatomis (CK 6.245–254 straipsniai), deliktinės atsakomybės taisyklėmis (CK 6.263–291 straipsniai) ir kt. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji G. Š. pateikė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo prašė iš A. Š. priteisti 3267,89 Eur turtinę bei 3000,00 Eur neturtinę žalą (t. 1, b. l. 45-48).

Iš pateikto civilinio ieškinio bei prie jo pateiktų priedų matyti, jog nukentėjusioji 2025 m. spalio 16 d. kreipėsi į UAB „Henriko autoservisas“ dėl remonto sąmatos parengimo ir dėl to patyrė 45,00 Eur išlaidas. Iš byloje esančios 2025 m. lapkričio 20 d. UAB „Henriko autoservisas“ PVM sąskaitos-faktūros HEB Nr. 003394, matyti, jog automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remontas, dalinis paruošimas ir dažymas kainavo 2428,60 Eur (t. 2, b. l. 1). 2025 m. lapkričio 20 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1763628692265, G. Š. UAB „Henriko autoservisas“ sumokėjo 2428,60 Eur, pagal sąskaitą 003394, „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), remontą (t. 2, b. l. 2). Šios išlaidos yra besąlygiškai susijusios su padaryta nusikalstama veika, todėl jos priteistinos iš kaltinamosios, viso 2473,60 Eur.

Taip pat nukentėjusioji ir civilinė ieškovė prašė priteisti iš kaltinamosios A. Š. jos naudai 105,00 Eur už vaizdo registratoriaus įsirengimą (t. 1, b. l. 54) bei 440,29 Eur Kasko draudimo išlaidas automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiui nuo 2025 m. spalio 22 d. 16.54 val. iki 2026 m. spalio 21 d. 23.59 val. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog kaltinamoji savo neteisėtais veiksmais padarė nuketėjusiajai turtinę žalą dėl automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimo, tuo tarpu vaizdo registratoriaus įsigijimas bei įrengimas ir Kasko draudimas automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prevenciniais tikslais negali būti laikytinos išlaidomis atsiradusiomis dėl kaltinamosios neteisėtų veiksmų. Minimas išlaidas nukentėjusioji patyrė savo saugumo užtikrinimui ateityje, todėl šioje dalyje civilinis ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, Nr. 2K-410/2013). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK 6.282 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Priklausomai nuo pažeistų vertybių, jų svarbos nukentėjusiajam – o tai yra esminės aplinkybės nustatant žalos dydį – kompensacija, išreikšta pinigais, yra diferencijuojama. Teisingas neturtinės žalos dydžio nustatymas sveikatos sužalojimo atvejais, ginant vieną iš svarbiausių žmogaus vertybių sveikatą, yra itin svarbus, nes žmogaus sveikata yra unikali vertybė, kurią turėdamas žmogus kaupia socialines, materialines ir kultūrines vertybes, kuria savo gerovę, o išgyvenimai, sukelti dėl sveikatos sutrikdymo, paprastai yra ypač dideli. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, susijusioje su neturtinės žalos dydžio nustatymu tais atvejais, kai padaromas nusikaltimas žmogaus sveikatai, yra laikomasi nuostatos, kad jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais veiksmais, tai šie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra prioritetiniai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti. Pažymėtina ir tai, kad sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydis priklauso ne tik nuo sveikatos sutrikdymo masto, jo sunkumo (sunkus, apysunkis ar kt.), bet ir nuo jo pobūdžio, kitų aplinkybių, apibūdinančių žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos piniginis įvertinimas) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam laikui (visam sužalotojo gyvenimui), kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus, jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo ir t. t. Reikšmingas kriterijus – žalą padariusio asmens kaltė, nusikaltimo sunkumas; nors šios aplinkybės tiesiogiai nelemia žalos dydžio, tačiau jos yra pakankamai svarbios. Kai kaltininkas tyčia padaro sunkų nusikaltimą, kai jo veiksmai rodo didesnį pavojingumą, tokiais atvejais taikytina atsakomybė už žalą (t. y. žalos dydis) yra didesnė nei neatsargios, mažiau pavojingos nusikalstamos veikos atveju. Kaip minėta, nusikaltimą padariusio asmens turtinė padėtis, kitos aplinkybės, susijusios su jo interesų gynimu, nėra lygiareikšmės nusikaltimo pasekmėms, todėl negali turėti esminės įtakos žalos dydžiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509-489/2015, Nr. 2K-300-222/2017, Nr. 2K-334-699/2017).

Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas – kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Antai, asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Kaip jau minėta, nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimu nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių ar tokių sužalojimų pobūdžiu, kad iš karto jų pasekmės nepašalinamos ar iš viso nebepašalinamos, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Nukentėjusiosios G. Š. civiliniame ieškinyje (t. 1, b. l. 45-48) akcentuojama, kad G. Š. dėl jos sugadint automobilio patyrė didžiulį šoką, stresą, kuris tęsiasi iki šiol. Dėl įvykio ją apėmė panika ir ji turėjo vartoti vaistus. Taip pat nurodo, jog kreipėsi pas gydytoją psichiatrą, ir jai buvo konstatuotas ne tik mišrus nerimo ir depresinis sutrikimas, bet ir ūminė reakcija į stresą, dėl ko jai paskyrė medikamentinį gydymą (t. 1, b. l. 60).

Teismas, siekdamas išlaikyti tinkamą teisingumo ir proporcingumo principų taikymą, remdamasis teismų praktika panašaus pobūdžio bylose, sprendžia, kad G. Š. priteistinas 300 Eur neturtinės žalos atlyginimas iš kaltinamosios A. Š. Toks neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiajai yra proporcingas kaltinamosios padarytai nusikalstamai veikai ir kilusioms pasekmėms, atitinka nukentėjusiosios ir kaltinamosios interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus. Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamosios A. Š. priteistina nukentėjusiajai G. Š. 300,00 Eur neturtinės žalos atlyginimui, likusioje dalyje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl proceso išlaidų

Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, <...> Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą bei į tai, jog G. Š. dėl teisinės pagalbos jai suteikimo kreipėsi į teisininkę N. N. (t. 1, b. l. 55), kuriai sumokėjo 200,00 Eur už civilinio ieškinio parengimą (t. 1, b. l. 55, 61), t. y. dėl teisinės pagalbos kreipėsi ne į advokatą ar advokato padėjėją, prašomos priteisti išlaidos už teisininko suteiktas paslaugas, dėl civilinio ieškinio parengimą, nepriteistinos ir šioje dalyje prašymas atmestinas.

Dėl kitų klausimų

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - viena CD laikmena su „Kūno“ kamerų vaizdo įrašais, esanti voke prisegtame prie baudžiamosios bylos pirmo tomo galinio viršelio vidinės pusės, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina baudžiamojoje byloje visą jos saugojimo laikotarpį.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 - 307, 313 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. Š. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, padarymą pagal laidavimą be užstato, perduodant ją 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių terminui laiduotojos S. S., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), atsakomybėn.

Išaiškinti A. Š., kad jai, laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, arba be pateisinamų priežasčių nevykdant teismo patvirtinto susitarimo dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu ji, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai S. S., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 72⁵ straipsniu, paskirti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistai A. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti A. Š., jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti A. Š. 2025 m. spalio 29 d. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės G. Š. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš A. Š. priteisti 2473,60 Eur (du tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt tris eurus 60 centų) turtinei žalai atlyginti ir 300,00 Eur (tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Viso 2773,60 Eur (du tūkstančius septynis šimtus septyniasdešimt tris eurus 60 centų) G. Š. naudai. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Nepriteisti nukentėjusios ir civilinės ieškovės G. Š. patirtas 200,00 Eur (dviejų šimtų eurų) išlaidas už civilinio ieškinio parengimą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 (vieną) CD laikmeną su „Kūno“ kamerų vaizdo įrašais, kuri yra voke prisegtame prie bylos pirmo tomo galinio viršelio vidinės pusės, palikti byloje visą jos saugojimo laikotarpį.

Baudžiamąją bylą Nr. 1-718-853/2025 nutraukti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.