Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2019-11-19 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-291-899/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-19
Bylos Nr.
II-291-899/2019
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-00855-2019-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Bronius Vinciūnas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-291-899/2019Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00855-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6; 21.10.4; 21.11.3 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. lapkričio 19 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Bronius Vinciūnas,sekretoriaujant Linai Paulauskienei,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui V. S.,institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovui Donatui Miliui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs V. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininko L. D. 2019 m. spalio 24 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos Mobiliojo būrio vyriausiasis patrulis J. K. 2019 m. spalio 13 d. V. S. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 422 straipsnio 5 dalį, kuriame nurodė, kad V. S. 2019 m. spalio 13 d. 08.55 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas 0,85 promilės (+/- 0,02 prom.) neblaivumo laipsnis, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininko L. D. 2019 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) V. S. nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį ir jam paskirta 800 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2019 m. spalio 31 d. gautas V. S. skundas dėl švelnesnės atsakomybės už padarytą nusižengimą taikymo, prašant neatimti teisės vairuoti transporto priemones. Skunde paaiškino, kad labai gailisi dėl šio įvykio. Jo vairavimo stažas 50 metų. Dėl avarinių įvykių nusižengimų neturėjo. Turi neįgalią žmoną, jai reikalinga nuolatinė priežiūra ir automobilis, kuriuo ją veža.

Šalies argumentai

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Teismo posėdyje V. S. skundą palaikė remdamasis jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad susinervino, nes pjovė malkas ir sulaužė pasiskolintą kaimyno pjūklą, tuomet vakare išgėrė stipresnio alaus butelį ir „pleškutę“. Dar dantis įsidėjo. Pareigūnams sakė, kad gėrimų nevartojo. Ankščiau yra važiavęs be diržo, kartą viršijęs greitį. Sūnus kartais vairuoja su jo mašina, pats už sūnų kaltę prisiėmė. Žmoną reikia vežti kas mėnesį į Kauną, vežioti į ligoninę. Sūnus gyvena Artojų gatvėje. Pats dirba įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, nueiti iki darbo būtų 7 km., pačiam klubas operuotas, skauda kojas, vaikščioti toli. Gailisi dėl savo elgesio.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 Eur iki 1 100 Eur. Aptariamo straipsnio 9 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių, t. y. administracinio poveikio priemonę, numatytą ANK 27 str. 1 d. 1 p.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Būtent ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Mažesnės, nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonę skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016, Nr. 2AT-11-303/2018, 2AT-8-719/2019, 2AT-25-648/2019 ir kt.).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, tačiau skundu prašoma pakeisti 2019 m. spalio 24 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį, neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Teismo vertinimu, toks prašymas pagal byloje nustatytas aplinkybes negali būti tenkintinas.

Tai, kad asmuo pripažino kaltę dėl inkriminuoto nusižengimo, gailėjosi dėl savo neteisėto elgesio, yra 69 m. amžiaus, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, buvo įvertinta policijos pareigūnui priimant nutarimą administracinio nusižengimo byloje. Tačiau teisingo sprendimo priėmimui yra svarbios ir kitos aplinkybės.

V. S. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas (po paklaidos - 0,83 prom.) girtumo laipsnis, kuris ženkliai (daugiau nei dvigubai) viršijo minimalią leistiną neblaivumo ribą. Tai reiškia, kad V. S. padarytas nusižengimas nelaikytinas mažareikšmiu, priešingai, jis vertinamas kaip vienas pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, ir kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Nustatytas neblaivumo dydis ir V. S. nurodytos aplinkybės, jog vakare išgėrė stipresnio alaus butelį ir „pleškutę“, įrodo, kad jis turėjo suprasti savo būklę ir daromo nusižengimo pavojingumą. Pastebėtina ir tai, jog pareiškėjas neblaivus automobilį vairavo miesto teritorijoje, ryte - 08.55 val., kas iš esmės leidžia pagrįstai manyti, jog šiuo atveju kilo realus pavojus kitiems eismo dalyviams.

Svarstant klausimą dėl ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatytos galimybės skirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei numatyta atitinkamoje ANK straipsnio sankcijoje, svarbi yra ir pažeidėjo asmenybė, kuri tokiu atveju turi būti išskirtinai teigiama. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. S. iki tol tris kartus buvo taikyti administraciniai nurodymai už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, ir nors nusižengimo padarymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo, tačiau vis tik, tai rodo, jog pareiškėjas nėra itin pavyzdingas vairuotojas. Jo nurodyta aplinkybė, jog jis pats tik du kartus pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, t. y. kartą važiavo neprisisegęs saugos diržo, kartą viršijo greitį, o kitus nusižengimus padarė jo sūnus, o jis tik prisiėmė atsakomybę už sūnų, teismo vertintina itin griežtai. Toks V. S. elgesys byloja apie tai, jog jis negerbia įstatymų. Užuot sudrausminęs savo sūnų, prisiėmė kaltę dėl jo padarytų administracinių nusižengimų ir taip skatino daryti naujus nusižengimus. Šiuo atveju vertinant tokius pareiškėjo paaiškinimus, darytina išvada, jog V. S. ir dėl jo nepagarbaus požiūrio į įstatymą negalima taikyti ANK 34 str. 5 d. nuostatų. Negana to, V. S. procese iš pradžių nebuvo sąžiningas – policijos pareigūno J. K. tarnybiniame pranešime pažymėta, kad paklausus vairuotojo, ar 15 min. laikotarpyje vartojo alkoholinius gėrimus, V. S. atsakė, kad paskutinį kartą alkoholinius gėrimus vartojo prieš kelias dienas, iš esmės tokiu būdu bandydamas išvengti patikrinimo procedūros.

V. S. teisme nurodė, jog teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga, nes reikia neįgalią žmoną kas mėnesį vežti į Kauną, vežioti į ligoninę, tačiau, teismo vertinimu, teisės vairuoti reikalingumas rūpinantis šeimos nariais negali būti laikomi pakankamu pagrindu, kad būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimo. Asmeniniai pažeidėjo ar jo šeimos narių poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. V. S. ir iki pažeidimo padarymo suprato, kad teisė vairuoti padeda pasirūpinti savo šeimos nariais (neįgalia sutuoktine), palengvina nuvykimą į darbo vietą, tačiau akivaizdu, jog šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo nusižengimo darymo, jis sėdo prie vairo neblaivus. Be to, V. S. šeimoje automobilį vairuoja ir jo sūnus, todėl nėra pagrindo teigti, kad V. S. netekus teisės vairuoti transporto priemones, nebus galimybės nuvežti sutuoktinės į gydymo įstaigas. Juolab, kad šeima gyvena miesto teritorijoje, kur važinėja visuomeninis transportas, o vykimai gydymo tikslais į kitą miestą nėra tokie dažni.

Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys ir į tai, kad 2019 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) V. S. buvo paskirta minimalios trukmės administracinio poveikio priemonė, todėl, įvertinus aukščiau išdėstytus argumentus, dar labiau sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nėra pagrindo. V. S. teisinės padėties švelninimas nagrinėjamu atveju būtų nesuderinamas tiek su teismų praktika analogiškose bylose, tiek ir su valstybės politika griežtinti atsakomybę už vairavimą esant vairuotojams neblaiviems, taip pat su visuomenės interesu, kad asmuo, sukėlęs realią grėsmę jos nariams, neišvengtų nuobaudos, ribojančios jo teises ir kartu galimybes padaryti analogišką pažeidimą (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-436-174/2017 (vairuotojui nustatytas lengvas neblaivumas (0,85±0,02 promilės); 2017 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-477-360/2017 (vairuotojui nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,85 prom.); Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-175-211/2018 (vairuotojui nustatytas lengvas – 0,80 promilių neblaivumo laipsnis) ir kt.).

Taigi, nei byloje nustatytos atskiros aplinkybės, nei šių aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo spręsti, kad už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą V. S. skundžiamu nutarimu paskirta privaloma administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas būtų neproporcingai griežta ar neteisinga. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininko 2019 m. spalio 24 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

V. S. skundo netenkinti.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininko L. D. 2019 m. spalio 24 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo V. S. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskirta 800 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių, palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Bronius Vinciūnas