Kauno apygardos teismo nutartis

2010-12-28 · Civilinė byla Nr. 2S-2181-259/2010

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-28
Bylos Nr.
2S-2181-259/2010
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-13304-2010-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Arvydas Žibas (pirm.), Leonas Jachimavičius, Algimantas Kukalis
Suinteresuotas asmuo
D. K., V.
Pareiškėjas
AB DnB NORD banko
Civilinė byla Nr.2S-2181-259/2010(Proceso Nr. 2-05-3-13304-2010-4)
Pirmos instancijos teismo teisėja Janina Narkevičiūtė(S)Procesinio dokumento kategorija 128.17, 121.14, 122.4KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gruodžio 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Leono Jachimavičiaus, Algimanto Kukalio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų D. K. ir V. K. atskirąjį skundą dėl Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutarties Nr. 02201008014-L civilinėje byloje Nr. H2-19340-285/2010, kuria patenkintas pareiškėjo AB DnB NORD banko pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2010-09-16 nutartimi (b.l.40-41) nutarė: 1) patenkinti kreditoriaus AB DnB NORD banko reikalavimus ir priverstinai išieškoti iš skolininkų D. K. ir V. K. 75 098,25 Lt skolą, 6,15 proc. metinių palūkanų nuo negrąžintos kredito sumos (69 182,02 Lt), skaičiuojant nuo 2010-09-08 iki hipotekos teisėjo nutarties išieškoti skolą iš įkeisto turto įvykdymo, ir 132 Lt žyminio mokesčio; 2) priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistą D. K. asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą - butą su rūsiu, plane 3, bendras plotas 56,89 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune; 3) pranešti apie įkeisto turto priverstinį pardavimą iš varžytynių VĮ Registrų centro Kauno filialui, suinteresuotiems asmenims; 4) nutartį pavesti vykdyti Kauno miesto ir rajono apylinkių teismų veiklos teritorijos antstolio kontorai kreditoriaus pasirinkimu; 5) priverstinai pardavus įkeistąjį turtą, pardavimo aktą, pažymą apie kitus išieškotojus pateikti Hipotekos skyriui prie Kauno miesto apylinkės teismo, į. k. 188707275, ir gautas lėšas pervesti į depozitinę sąskaitą LT70 7044 0600 0292 1254 AB SEB bankas.

Teismas nustatė, jog 2007-10-04 hipotekos lakštu, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) (b.l.13-16), D. K. ir V. K., užtikrindami 80 000 Lt paskolos, suteiktos jiems pagal 2007-09-27 kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.5-12), grąžinimą kreditoriui AB DnB NORD bankui įkeitė D. K. asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą - butą su rūsiu, plane 3, bendras plotas 56,89 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune. Teismas nustatė, jog skolininkai D. K. ir V. K. tinkamai bei laiku prievolės kreditoriui AB DnB NORD bankui pagal 2007-09-27 kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdė, todėl 2010-07-29 nutartimi Nr. 02201006581-L įkeistas turtas buvo areštuotas (b.l.22). Skolininkai D. K. ir V. K. ir įkeisto turto savininkė D. K. 2010-08-03 buvo įspėti asmeniškai, kad per vieną mėnesį negrąžinus skolos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių (b.l.27-28). 2010-09-08 teisme gautas kreditoriaus pakartotinis prašymas priverstinai išieškoti 75 098,25 skolos (iš jų: 69 182,02 Lt negrąžintas kreditas, 2 317,01 Lt nesumokėtos palūkanos, 3 599,22 Lt delspinigiai), 6,15 proc. metinių palūkanų nuo negrąžintos kredito sumos (69 182,02 Lt), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 132 Lt žyminio mokesčio už priverstinį skolos išieškojimą (b.l.35). Kadangi skolininkai prievolės pagal 2007-09-27 kreditavimo sutartį kreditoriui AB DnB NORD bankui neįvykdė, paskolos nustatytu terminu negrąžino, teismas sprendė, jog skola priverstinai išieškotina ne ginčo tvarka - įkeistas turtas priverstinai parduotinas iš varžytynių.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu (b.l.47-48) suinteresuoti asmenys D. K. ir V. K. su teismo nutartimi nesutiko, prašė nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, dėl šių motyvų:

1) sudarę 2007-09-27 Kreditavimo sutartį, suinteresuoti asmenys vykdė prisiimtus įsipareigojimus, mokėjo bankui mokėjimo grafike nurodytas sumas ir tik 2009 m. pabaigoje, pasikeitus jų turtinei padėčiai, nebepajėgė pilnai išmokėti mokėjimo grafike nurodytas sumas. Tačiau vykdyti prisiimtų įsipareigojimų suinteresuoti asmenys niekada neatsisakė ir mokėjo bankui mažesnėmis sumomis, t. y. po 400 Lt ar 500 Lt į banko specialią sąskaitą, iš kurios bankas nuskaičiuodavo įnešamas sumas. Todėl banko prašymas dėl buto priverstinio pardavimo iš varžytynių negalėjo būti patenkintas, kadangi suinteresuoti asmenys neatsisakė mokėti skolas bankui. Suinteresuoti asmenys rašė bankui prašymus, jog neatsisako mokėti pagal kreditavimo sutartį, ir prašė leisti mokėti po 500 Lt, t. y. prašė skolą išdalinti dalimis. Banko darbuotojai telefonu tikino, kad klausimas bus svarstomas ir bus priimtas suinteresuotiems asmenims palankus sprendimas, tuo tarpu iš tikrųjų bankas vienašališkai nutraukė kreditavimo sutartį ir kreipėsi į teismą dėl turto arešto, dėl skolos priteisimo, dėl buto pardavimo iš varžytynių. Tokiu būdu bankas elgėsi nesąžiningai, neatsižvelgė į susidariusią suinteresuotų asmenų turtinę padėtį, į šeimyninę padėtį, į suinteresuotų asmenų geranoriškumą toliau vykdyti kreditavimo sutarties įsipareigojimus;

2) ginčo butas negali būti parduotas iš varžytynių, į šį butą negali būti nukreiptas skolos išieškojimas, kadangi šis butas yra vienintelis šeimos turtas, vienintelė šeimos gyvenamoji vieta. Suinteresuotų asmenų šeimą sudaro penki asmenys, tarp jų - trys nepilnamečiai (mažamečiai) vaikai - sūnus L. Č. B., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l.55); duktė O. B., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l.56); duktė K. K., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l.57). Aprūpinti savo vaikus kitu gyvenamuoju plotu ir sudaryti jiems tinkamas gyvenimo sąlygas suinteresuoti asmenys neturi jokios galimybės, kadangi šiuo metu yra bedarbiai (b.l.67-68), pajamų negauna, visa šeima gyvena iš išmokų (mokamų našlių-našlaičių pensijos bei išmokų vaikams). Skundžiama nutartis prieštarauja LR CK nuostatoms. CK 3.84 str. apibrėžia šeimos turtą, o CK 3.85 str. 3 d. preziumuoja, kad iš šeimos turto negali būti išieškoma pagal kreditorių reikalavimus. Butą pardavus iš varžytynių, suinteresuoti asmenys bei jų vaikai netektų pastovios gyvenamosios vietos. Todėl kreditoriaus AB DnB NORD banko prašymas dėl buto priverstinio pardavimo iš varžytynių negalėjo būti patenkintas, o skundžiama nutartis prieštarauja ir CK 1.5 str. nurodytiems kriterijams;

3) suinteresuoti asmenys neprieštarauja, kad skola turi būti grąžinta kreditoriui, tačiau skolos grąžinimas turi būti išdėstytas, mokant bankui ne daugiau kaip po 500 Lt kas mėnesį. Toks prašymas buvo ne kartą teiktas banko atstovams. Tai, kad tarp suinteresuotų asmenų ir banko ir šiuo metu vyksta derinimas dėl skolos mokėjimo, be to, kad bankas yra suinteresuotas, jog patys skolininkai mokėtų skolą, yra akivaizdu iš sutarties projekto, t. y. susitarimo dėl skolos sugrąžinimo Nr. SAD-201010/02, kurį suinteresuotiems asmenims atsiuntė bankas ir kuriam suinteresuoti asmenys neprieštarauja. Suinteresuoti asmenys ketina vykti pasirašyti sutartį su banku, todėl akivaizdu, jog pats kreditorius nėra suinteresuotas buto pardavimu iš varžytynių, o siekia tik skolos padengimo. Su banko nurodomu skolos išdėstymu suinteresuoti asmenys sutinka.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą (b.l.80-82) pareiškėjas (kreditorius) AB DnB NORD bankas su atskiruoju skundu nesutiko, prašė jį atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą, dėl šių motyvų:

1) skundo argumentai, jog skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir naikintina, kadangi bankas elgėsi nesąžiningai, be to, jog nutartis prieštarauja CK nuostatoms, apibrėžiančioms šeimos turtą, nepagrįsti. Įstatymai dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto pagal hipotekos taisykles (CPK 558 str., CK 4.192 str.) nustato specialią procedūrą - išieškojimą ne ginčo tvarka pagal hipotekos teisėjo nutartį. Pagal CPK 544 str. bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių (CPK XXXVI skyrius) yra nagrinėjamos ypatingąja teisena. Atsižvelgiant į bylų dėl hipotekos ir įkeitimo teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, t. y. prašymų nagrinėjimą pagal Hipotekos registre registruotus formalius duomenis, hipotekos teisėjas patikslina, ar pareiškėjas turi subjektinę teisę kreiptis į hipotekos skyrių CPK 558 str. pagrindu. Hipotekos teisėjo kompetencijai įstatymų nėra numatyta, sprendžiant tokio pobūdžio bylas, nagrinėti skolininkų/įkeisto turto savininkų ir kreditorių ginčus dėl skolų dengimo ir sutarčių vykdymo, juo labiau vertinti, kokios priežastys sutrukdė skolininkams/įkeisto turto savininkams įvykdyti prievolinius įsipareigojimus kreditoriui, vyko ar nevyko derybos tarp kreditoriaus ir skolininkų, prieš kreditoriui kreipiantis į hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo. Aplinkybė, jog skolininkai kreipėsi į banką dėl skolos grąžinimo, o bankas suteikė galimybę skolininkams padengti įsiskolinimą, mokant įmokas į specialią sąskaitą, nereiškia, jog bankas buvo įsipareigojęs nepradėti prieš skolininkus skolos išieškojimo proceso. Todėl teigti, kad bankas pažeidė skolininkų ir įkeisto turto savininkės interesus ir bendradarbiavimo principus, nėra pagrindo;

2) hipotekos kreditoriaus teisė nukreipti savo reikalavimo patenkinimą į įkeistą turtą, kai skolininkas negrąžina eilinės paskolos sumos dalies ir kreditorius reikalauja grąžinti visą likusią sumą prieš terminą, yra pripažįstama LAT suformuotoje praktikoje. LAT 2003-12-03 nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-1151/2003 išaiškino, kad CK 4.192 straipsnio 1 dalis ir CK 4.216 straipsnio 1 dalis gali būti taikomos hipotekos kreditoriui ir tais atvejais, kai pasibaigia pagrindinę prievolę numatanti sutartis, ją nutraukiant vienašališkai. Pagrindinę prievolę nustatanti sutartis (nagrinėjamoje byloje - kredito sutartis) turi būti nutraukta iki kreipiantis dėl skolos išieškojimo nukreipimo į įkeistą turtą. Tokios sutarties nutraukimas yra pagrindas kreditoriaus teisei kreiptis dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto atsirasti CK 4.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Taigi, bankui vienašališkai nutraukus kreditavimo sutartį tuo pagrindu, kad skolininkai iš esmės pažeidė sutartį (nustatytais terminais negrąžino bankui kredito), bankas įgijo teisę įgyvendinti savo pažeistas teises, CK 4.192 str. 1 d., CPK 558 str. pagrindu kreipdamasis į hipotekos teisėją dėl skolos iš jam įkeisto nekilnojamojo turto priteisimo.

3) aplinkybė, kad skolininkai turi nepilnamečių vaikų, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį. Prieš įkeičiant fizinio asmens turtą, tikrinama, ar šis turtas nėra šeimos gyvenamoji patalpa, o jei taip - būtinas teismo leidimas (CK 3.85 str. 2 d.). Taigi, nepilnamečių vaikų interesai užtikrinami prieš įkeičiant turtą, o ne priverstinio skolos išieškojimo procese. Jokių kliūčių įkeisti turtą nebuvo, hipoteka įregistruota viešame registre, todėl ir išieškojimas iš įkeisto turto vykdomas teisėtai ir pagrįstai. Tai, kad tokios aplinkybės neturi teisinės reikšmės priimtos nutarties dėl įkeisto turto arešto teisėtumui ir pagrįstumui, konstatavo ir Klaipėdos apygardos teismas 2009-04-30 nutartimi civ. byloje Nr. 2S-752-123/2009. Atkreiptinas dėmesys, jog skolininkai/įkeisto turto savininkai nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog įkeistas butas yra šeimos turtas - iš pateikiamo VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad įkeistas turtas nėra įregistruotas kaip šeimos turtas. Taigi, skundžiama nutartis yra priimta teisėtai, nepažeidžiant CPK XXXVI skyriuje nustatytų bylų dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjimo tvarkos.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra nustatyta, kad 2007-10-04 hipotekos lakštu, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) (b.l.13-16), D. K. ir V. K., užtikrindami 80 000 Lt paskolos, suteiktos jiems pagal 2007-09-27 kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.5-12), grąžinimą kreditoriui AB DnB NORD bankui įkeitė D. K. asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą - butą su rūsiu, plane 3, bendras plotas 56,89 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune. Įkeisto turto vertė šalių susitarimu – 180 000 Lt. Skolininkai D. K. ir V. K. tinkamai bei laiku prievolės kreditoriui AB DnB NORD bankui pagal 2007-09-27 kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdė, todėl 2010-07-29 nutartimi Nr. 02201006581-L įkeistas turtas buvo areštuotas (b.l.22). Skolininkai D. K. ir V. K. ir įkeisto turto savininkė D. K. 2010-08-03 buvo įspėti asmeniškai, kad per vieną mėnesį negrąžinus skolos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių (b.l.27-28). 2010-09-08 teisme gautas kreditoriaus pakartotinis prašymas priverstinai išieškoti 75 098,25 skolos (iš jų: 69 182,02 Lt negrąžintas kreditas, 2 317,01 Lt nesumokėtos palūkanos, 3 599,22 Lt delspinigiai), 6,15 proc. metinių palūkanų nuo negrąžintos kredito sumos (69 182,02 Lt), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 132 Lt žyminio mokesčio už priverstinį skolos išieškojimą (b.l.35). Kadangi skolininkai prievolės pagal 2007-09-27 kreditavimo sutartį kreditoriui AB DnB NORD bankui neįvykdė, paskolos nustatytu terminu negrąžino, teismas skundžiama apeliacine tvarka teismo 2010-09-16 nutartimi nutarė: patenkinti kreditoriaus AB DnB NORD banko reikalavimus ir priverstinai išieškoti iš skolininkų D. K. ir V. K. 75 098,25 Lt skolą, 6,15 proc. metinių palūkanų nuo negrąžintos kredito sumos (69 182,02 Lt), skaičiuojant nuo 2010-09-08 iki hipotekos teisėjo nutarties išieškoti skolą iš įkeisto turto įvykdymo, ir 132 Lt žyminio mokesčio; priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistą D. K. asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą - butą su rūsiu, plane 3, bendras plotas 56,89 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune; pranešti apie įkeisto turto priverstinį pardavimą iš varžytynių VĮ Registrų centro Kauno filialui, suinteresuotiems asmenims; nutartį pavesti vykdyti Kauno miesto ir rajono apylinkių teismų veiklos teritorijos antstolio kontorai kreditoriaus pasirinkimu; priverstinai pardavus įkeistąjį turtą, pardavimo aktą, pažymą apie kitus išieškotojus pateikti Hipotekos skyriui prie Kauno miesto apylinkės teismo, į. k. 188707275, ir gautas lėšas pervesti į depozitinę sąskaitą LT70 7044 0600 0292 1254 AB SEB bankas.

Atskiruoju skundu skolininkai skundžia 2010-09-16 nutartį, skundo motyvuose nurodo tas aplinkybes, jog jie turi finansinių problemų, priverstinio vykdymo proceso metu gali turėti sunkumų, prasti įkeistą turtą, vienintelį gyvenamąjį būstą, turi nepilnamečių vaikų, todėl butas negali būti parduodamas priverstinai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad hipoteka - tai specialia tvarka įregistruotas nekilnojamojo turto įkeitimo sandoris, kuriuo užtikrinamas kreditoriaus reikalavimų skolininko atžvilgiu patenkinimas ne ginčo tvarka. Hipoteka, kaip vienas iš prievolių užtikrinimo būdų, užtikrina pagrindinio reikalavimo įvykdymą, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimą (LR CK 4.174 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju buvo visos sąlygos kreditoriui kreiptis dėl priverstinio skolos išieškojimo į teismą, nes skolininkų skolinis įsipareigojimas buvo apsaugotas įkeitimu, kreditorius pareiškime dėl priverstinio skolos išieškojimo nurodė visus būtinus nurodyti duomenis, todėl hipotekos teisėjas pagrįstai ir teisėtai priėmė LR CPK 558 straipsnio 1 dalyje numatytą nutartį. Įstatymų leidėjas nenustato hipotekos teisėjui teisės ar pareigos informuoti skolininką apie kreditoriaus prašymą priverstinai išieškoti skolą, klausti skolininko apie jo turtinę padėtį, kadangi hipotekos teisėjas nesprendžia tarp skolininko ir kreditoriaus kylančių ginčų. Vadovaujantis šiomis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis byloje, darytina išvada, kad skolininko atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nepagrįsti ir pripažintini nesudarančiais pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, dėl ko apeliacine tvarka skundžiama apylinkės teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje yra įtvirtinta, kad tik bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių (prašymai dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, hipotekos ar įkeitimo baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimai dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos ar įkeitimo atsirandančių teisinių santykių) yra nagrinėjamos CPK XXXVI skyriuje nustatyta tvarka. Hipoteka yra papildoma prievolė, kuri priklauso nuo pagrindinės prievolės. Jeigu konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – įsiskolinimo atsiradimo pagrindu, jo dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nėra nagrinėjami (CPK 542 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2005, 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2007). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutarties keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais pagrindo nėra.

Teisėjų kolegija pažymi, kad skundo argumentai, jog skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir naikintina, kadangi bankas elgėsi nesąžiningai, be to, jog nutartis prieštarauja CK nuostatoms, apibrėžiančioms šeimos turtą, nepagrįsti. Įstatymai dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto pagal hipotekos taisykles (CPK 558 str., CK 4.192 str.) nustato specialią procedūrą - išieškojimą ne ginčo tvarka pagal hipotekos teisėjo nutartį. Pagal CPK 544 str. bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių (CPK XXXVI skyrius) yra nagrinėjamos ypatingąja teisena. Atsižvelgiant į bylų dėl hipotekos ir įkeitimo teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, t. y. prašymų nagrinėjimą pagal Hipotekos registre registruotus formalius duomenis, hipotekos teisėjas patikslina, ar pareiškėjas turi subjektinę teisę kreiptis į hipotekos skyrių CPK 558 str. pagrindu. Hipotekos teisėjo kompetencijai įstatymų nėra numatyta, sprendžiant tokio pobūdžio bylas, nagrinėti skolininkų/įkeisto turto savininkų ir kreditorių ginčus dėl skolų dengimo ir sutarčių vykdymo, juo labiau vertinti, kokios priežastys sutrukdė skolininkams/įkeisto turto savininkams įvykdyti prievolinius įsipareigojimus kreditoriui, vyko ar nevyko derybos tarp kreditoriaus ir skolininkų, prieš kreditoriui kreipiantis į hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo. Aplinkybė, jog skolininkai kreipėsi į banką dėl skolos grąžinimo, o bankas suteikė galimybę skolininkams padengti įsiskolinimą, mokant įmokas į specialią sąskaitą, nereiškia, jog bankas buvo įsipareigojęs nepradėti prieš skolininkus skolos išieškojimo proceso. Iš atskirojo skundo motyvų matyti, jog bankas būtų laikomas tinkamai bendradarbiaujančiu tik tuo atveju, jei jis būtų apskritai nereikalavęs iš skolininkų įvykdyti prievoles bankui ar netgi pačiam bankui nenaudingomis sąlygomis sutikęs su skolininkų reikalavimais. Todėl teigti, kad bankas pažeidė skolininkų ir įkeisto turto savininkės interesus ir bendradarbiavimo principus, nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija sutinka su kreditoriaus atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvais, kad hipotekos kreditoriaus teisė nukreipti savo reikalavimo patenkinimą į įkeistą turtą, kai skolininkas negrąžina eilinės paskolos sumos dalies ir kreditorius reikalauja grąžinti visą likusią sumą prieš terminą, yra pripažįstama LAT suformuotoje praktikoje. LAT 2003-12-03 nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-1151/2003 išaiškino, kad CK 4.192 straipsnio 1 dalis ir CK 4.216 straipsnio 1 dalis gali būti taikomos hipotekos kreditoriui ir tais atvejais, kai pasibaigia pagrindinę prievolę numatanti sutartis, ją nutraukiant vienašališkai. Pagrindinę prievolę nustatanti sutartis (nagrinėjamoje byloje - kredito sutartis) turi būti nutraukta iki kreipiantis dėl skolos išieškojimo nukreipimo į įkeistą turtą. Tokios sutarties nutraukimas yra pagrindas kreditoriaus teisei kreiptis dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto atsirasti CK 4.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Taigi, bankui vienašališkai nutraukus kreditavimo sutartį tuo pagrindu, kad skolininkai iš esmės pažeidė sutartį (nustatytais terminais negrąžino bankui kredito), bankas įgijo teisę įgyvendinti savo pažeistas teises, CK 4.192 str. 1 d., CPK 558 str. pagrindu kreipdamasis į hipotekos teisėją dėl skolos iš jam įkeisto nekilnojamojo turto priteisimo. Pažymėtina, kad patys skolininkai atskirajame skunde nurodo, jog tinkamai nevykdė prievolių pagal 2007-09-27 Kreditavimo sutartį.

Teisėjų kolegija laiko,kad aplinkybė, kad skolininkai turi nepilnamečių vaikų, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį. Prieš įkeičiant fizinio asmens turtą, tikrinama, ar šis turtas nėra šeimos gyvenamoji patalpa, o jei taip - būtinas teismo leidimas (CK 3.85 str. 2 d.). Taigi, nepilnamečių vaikų interesai užtikrinami prieš įkeičiant turtą, o ne priverstinio skolos išieškojimo procese. Jokių kliūčių įkeisti turtą nebuvo, hipoteka įregistruota viešame registre, todėl ir išieškojimas iš įkeisto turto vykdomas teisėtai ir pagrįstai. Tai, kad tokios aplinkybės neturi teisinės reikšmės priimtos nutarties dėl įkeisto turto arešto teisėtumui ir pagrįstumui, konstatavo ir Klaipėdos apygardos teismas 2009-04-30 nutartimi civ. byloje Nr. 2S-752-123/2009. Atkreiptinas dėmesys, jog skolininkai/įkeisto turto savininkai nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog įkeistas butas yra šeimos turtas - iš pateikiamo VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad įkeistas turtas nėra įregistruotas kaip šeimos turtas. Taigi, skundžiama nutartis yra priimta teisėtai, nepažeidžiant CPK XXXVI skyriuje nustatytų bylų dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjimo tvarkos. Skolininkams padengus skolą bankui gera valia, bankui nebus teisinio pagrindo pradėti vykdymo proceso - įkeisto turto realizavimo veiksmų. Skolos padengimas ir taikos sutarties sudarymas galimas taip pat ir vykdymo procese.

Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija taip pat nenustatė absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2010-09-16 nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Arvydas ŽibasKolegijos teisėjai Leonas JachimavičiusAlgimantas Kukalis