- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-30
- Bylos Nr.
- 2S-752-123/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Skolininkas
- V. P., J. P.
- Advokatai
- Jadvyga Aleksaitė
- Kategorijos
- 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2S-752-123/2009
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2009 m. balandžio 30 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė Griškevičienė, kolegijos teisėjos Danguolė Martinavičienė, Albina Pupeikienė, kolegijos posėdyje rašytine apeliacine tvarka išnagrinėjusi skolininkų V. P. ir J. P. atskirąjį skundą dėl Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 12 d. nutarties Nr. 102-1N/2009,
Aprašomoji dalis
nustatė:
kreditorius AB DnB NORD bankas kreipėsi su pareiškimu į Hipotekos skyrių prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininkų V. P. ir J. P. turto. Nurodė, kad skolininkai nevykdo prievolės pagal 2007-09-18 Kreditavimo sutartį, todėl 2009-02-02 su skolininkais sudaryta sutartis nutraukta. Prašo išieškoti skolą iš kreditoriui 2007-10-30 hipotekos lakštu įkeisto turto ? 0,2824 ha žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini).
Hipotekos skyrius prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-03-12 priėmė nutartį Nr. 102-1N/2009, kuria areštavo įkeistus daiktus – 0,2824 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir individualų gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), bei įspėjo skolininkus ir įkeistų daiktų savinininkus, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu skolininkai V. P. ir J. P. prašo Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 12 d. nutartį Nr. 102-1N/2009 panaikinti. Mano, kad kreditorius neteisėtai vienašališkai nutraukė 2007-09-18 Kreditavimo sutartį, neapsvarstęs skolininko V. P. 2009-02-03 prašymo atidėti palūkanų mokėjimą ir kredito grąžinimą. Nurodo, kad pagal Kreditavimo sutartį laiduotojas yra UAB „NETO“, kurios turto užtenka prievolėms pagal šią sutartį užtikrinti, todėl kreditorius galėjo pateikti papildomą kreditorinį reikalavimą UAB „NETO“. Teigia, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog bendras įkeičiamų daiktų įkainojimas 2 380 000 Lt, nes šiuo metu bendra įkeisto turto vertė yra 4 430 000 Lt. Pažymi, kad priverstinis skolos išieškojimas pablogintų nepilnamečių vaikų gyvenimo sąlygas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditoriaus AB DnB NORD banko atstovė advokatė Jadvyga Aleksaitė prašo skolininkų atskirąjį skundą atmesti, o Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-03-12 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad kreditorius neprivalo vykdyti skolininko prašymo atidėti palūkanų mokėjimą ir kredito grąžinimą, kai Kreditavimo sutartis nutraukta dėl esminių pažeidimų. Pažymi, kad atskirojo skundo argumentai dėl UAB „NETO“ atsakomybės yra teisiškai nereikšmingi, nes kredito gavėjų ir laiduotojo atsakomybė yra solidari, o kreditorius turi teisę išsieškoti skolą tiek iš skolininko, tiek iš laiduotojo turto kartu arba atskirai. Teigia, jog priimant CPK 558 str. numatytas hipotekos teisėjo nutartis, įkeisto turto vertė nėra analizuojama ir jokios reikšmės nutarties teisėtumui neturi. Nurodo, kad nepilnamečių vaikų interesai užtikrinami prieš įkeičiant turtą, o ne priverstinio skolos išieškojimo procese.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Hipotekos skyriuje prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-03-10 gautas kreditoriaus AB DnB NORD banko pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininkų V. P. ir J. P. turto. Hipotekos skyrius prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-03-12 priėmė nutartį, kuria areštavo įkeistus daiktus – 0,2824 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir individualų gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir įspėjo skolininkus ir įkeistų daiktų savinininkus, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių. Apeliantai nurodo, kad skundžiama nutartis nepagrįsta, nes kredito sutartis nutraukta neteisėtai, be to, kreditorius nepateikė papildomo kreditorinio reikalavimo laiduotojui.
Teisėjų kolegija atmeta apeliantų argumentus dėl šių motyvų.
Prašymus dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, hipotekos ar įkeitimo pakeitimo ir baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, Hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimus dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos ar įkeitimo atsirandančių santykių hipotekos teisėjas nagrinėja CPK XXXVI skyriuje bei Civiliniame kodekse nustatyta tvarka (CPK 542 str. 1 d.). Taigi pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo yra nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka, atsižvelgiant į CPK 558 straipsnio nuostatas. Šios įstatymų nuostatos reiškia, kad hipotekos teisėjas bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nenagrinėja ginčų dėl sutarčių nutraukimo pagrįstumo bei dėl laidavimo teisinių santykių, o pradeda priverstinį skolos išieškojimą arba išregistruoja hipoteką gavęs dokumentus, atitinkančius įstatymo nustatytus reikalavimus. Tuo atveju, jeigu tokie dokumentai nėra pateikiami ir konkrečioje byloje kyla ginčas, jis nagrinėtinas CPK nustatyta ieškininės teisenos tvarka, todėl jei skolininkai mano, kad kredito sutartis nutraukta pažeidžiant įstatymų reikalavimus ar pažeistos laidavimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, jie turi teisę reikšti ieškinį ginčo teisenos tvarka.
Hipotekos lakšte ir jo priede (b. l. 35?40) yra nurodyti skolininkai, kreditorius, įkeičiamas daiktas, jo savininkas, bendras įkeičiamų daiktų įkainojimas, įkeitimu užtikrinta prievolė, jos dydis ir įvykdymo terminas. Įregistravus hipoteką preziumuojama, kad hipotekos lakšto duomenys yra teisingi, išsamūs, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.185 str. 5 d.). Nepagrįstas apeliantų argumentas, kad teismas nurodė per mažą įkeistų daiktų vertę. Bendra įkeistų daiktų vertė nustatyta paties savininko užsakytoje turto vertės nustatymo pažymoje (b. l. 22), šalys dėl šios vertės sutarė (hipotekos lakšto 4 p., hipotekos lakšto pastabų 1 p.), pats teismas įkeisto turto nevertina. Be to, bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių (prašymų dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, hipotekos ar įkeitimo baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, Hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimų dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos ar įkeitimo atsirandančių teisinių santykių) kilę ginčai, susiję su pagrindine prievole (dėl įsiskolinimo dydžio, įkeisto turto vertės ir kt.), nėra nagrinėjami (CPK 542 str. 1 d., 2007-05-08 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2007).
Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės priimtos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad hipotekos teisėja areštavo įkeistus daiktus bei įspėjo skolininkus nepažeisdama įstatymo reikalavimų, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m kovo 12 d. nutartį Nr. 102-1N/2009 palikti nepakeistą.