- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-12-21
- Bylos Nr.
- 1-1622-1124/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36505-2020-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Bagdžiūtė
- Kaltinamasis
- A. K.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietis, išsilavinimas – profesinis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirba (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustas, neteistas;
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. A. K. 2020 m. rugsėjo 11 d. apie 13.58 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį VW CARAVELLE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį A. Š. įmonei, būdamas neblaivus (jo iškvėptame ore nustatyta 1,92 promilių etilo alkoholio koncentracija).
2. Kaltinamasis A. K. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino, gailėjosi. Parodė, kad 2020 m. rugsėjo 10 d. vakarą (duomenys neskelbtini)sugedus traktoriui, jis su pažįstamu asmeniu vartojo alkoholį, nes negalėjo tęsti darbo. 2020 m. rugsėjo 11 d. apie 2.00 val. nuėjo miegoti į automobilį. 2020 m. rugsėjo 11 d. apie 6.30 val. pabudo, alkoholio nevartojo. Kadangi neturėjo reikiamų detalių traktoriaus remontui, nusprendė nuvažiuoti į Abromiškių k., Sanatorijos g., esančią parduotuvę nusipirkti maisto bei gėrimų. Automobiliu VW CARAVELLE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso A. Š. įmonei, nuvažiavo į Abromiškių k. esančią parduotuvę. Parduotuvėje nusipirko maisto bei alaus. Apie 14 val., važiuodamas iš parduotuvės, pastebėjo policijos ekipažą, kuris jį sustabdė. Blaivumo patikrinimo metu jam buvo nustatytas 1,92 promilių neblaivumas. Su alkotesterio parodymais sutiko. Tokias pačias aplinkybes kaip teisiamajame posėdyje kaltinamasis nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu atliktų jo apklausų metu (b. l. 57–59, 69–71).
3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, kaltinamasis.
4. Be kaltinamojo A. K. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio tvarka buvo betarpiškai ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.
4.1. Liudytojas A. Š., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad A. K. yra jo įmonės darbuotojas. Jam yra leista naudotis įmonei priklausančiu automobiliu VW CARAVELLE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Paskutinį kartą su A. K. bendravo 2020 m. rugsėjo 11 d. apie 10 val. (duomenys neskelbtini)esančiame objekte. Kalbantis su A. K. jam nekilo jokių įtarimų, kad A. K. yra apsvaigęs nuo alkoholio. Po pokalbio su A. K. jis išvyko į namus. 2020 m. rugsėjo 11 d. apie 14.30 val. sulaukė policijos pareigūnų skambučio, jį informavo, kad A. K., būdamas neblaivus, vairavo įmonei priklausantį automobilį (b. l. 33–35).
4.2. Liudytojas E. D., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad 2020 m. rugsėjo 11 d. apie 13.58 val., dirbdamas kartu su vyriausiuoju patruliu E. B., Elektrėnų sav., Abromiškių k., pastebėjo automobilį VW CARAVELLE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris važiavo Sanatorijos g.. Minėto automobilio vairuotojas, pastebėjęs policijos tarnybinį automobilį, nusuko į Dvaro gatvę. Važiuodami paskui stebimą automobilį, pastebėjo, kad transporto priemonė, važiuodama keliu, vinguriuoja. Tai sukėlė įtarimą, kad automobilį vairuoja galimai neblaivus vairuotojas. Apie 13.59 val. Dvaro gatvėje stebimą automobilį sustabdė. Automobilio vairuotojui pateikus dokumentus nustatyta, kad automobilį vairuoja A. K.. Pokalbio metu nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas, jis buvo paraudęs, judesiai nekoordinuoti. Paklausus A. K., ar jis vartojo alkoholinius gėrimus, jis atsakė, kad alkoholinius gėrimus vartojo dieną prieš (vakare). Patikrinimo metu nustatyta, kad vairuotojas neblaivus – tiek pirmo pūtimo metu (14 val.), tiek antro pūtimo (14.16 val.) metu vairuotojui buvo nustatytas 1,92 promilių neblaivumas. A. K. su alkotesterio parodymais sutiko, vykti į medicinos įstaigą medicininei apžiūrai nepageidavo. Transporto priemonė buvo grąžinta įmonės savininkui pagal pakvitavimą. A. K. buvo sulaikytas ir pristatytas į areštinės ir konvojaus skyrių (b. l. 38–41).
4.3. Neblaivumo nustatymo akto duomenimis, 2020 m. rugsėjo 11 d. 14 val. ir 14.16 val. kaltinamajam A. K. alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0400 nustatytas 1,92 promilių neblaivumas (b. l. 24–28).
4.4. VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio VW CARAVELLE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas – savininkas – A. Š. įmonė (įmonės kodas 158958026) (b. l. 49–50).
4.5. VšĮ „Emprekis“ duomenimis, 1993 m. gamybos automobilio VW Transporter CARAVELLE kaina – 1 350 Eur (b. l. 51).
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalimi, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
6. Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad A. K. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,92 promilių neblaivumas. Šias išvadas teismas daro įvertinęs įrodymų visumą. A. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo metu užfiksuoti duomenys, liudytojų, apklaustų ikiteisminio tyrimo metu, parodymai. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama A. K. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Pagal nustatytas aplinkybes teismas A. K. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Dėl bausmės skyrimo
7. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.
8. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje laikoma, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.).
9. Skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į visas BK nustatytas bausmių skyrimo taisykles. BK 61 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas atsižvelgti į sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių santykį bei šio straipsnio 2 dalyje esantis reikalavimas atsižvelgti į bausmės vidurkio skaičiavimo taisyklę yra tik kelios iš jų. Visos BK bendrosios dalies nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą konkrečioje byloje, yra vienodai svarbios, todėl kiekvienos iš jų reikalavimai turi būti nuosekliai vykdomi, įvertinant kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai, taip pat jų visumą. Teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje nurodytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį.
10. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos bausmių rūšys – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
11. Minėta, kad atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų.
12. Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo A. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
13. Individualizuodamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas taip pat įvertina kitas bausmės skyrimui (jos individualizavimui) reikšmingas aplinkybes: nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą bei pasekmes – kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, turtinė žala nepadaryta, taip pat kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis. Pažymėtina, kad A. K. neteistas, dirba, per paskutinius penkerius metus administracine tvarka nebaustas (b. l. 54).
14. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis BK 54 ir 61 straipsnių nuostatomis darytina išvada, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą bausmę – baudą, mažesnę, nei įstatymo už nesunkius nusikaltimus numatytas šios bausmės vidurkis (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas).
15. Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu ir kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
16. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama iš esmės tų pačių tikslų, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2011). Baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 1 dalis) arba kitais baigtiniame sąraše išvardytais atvejais (BK 67 straipsnio 2 dalis).
17. Vienos iš baudžiamojo poveikių priemonių rūšių, įtvirtintų BK 67 straipsnio 2 dalyje, yra uždraudimas naudotis specialia teise (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas).
18. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.
19. Vadovaujantis aptartojo BK 68 straipsnio nuostatomis, atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei siekiant prevencinių tikslų, kaltinamajam taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvejiems metams.
20. BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar rezultatas.
21. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose: Nr. 2K-50-788/2018, Nr. 2K-34-699/2018, Nr. 2K-51-699/2018, Nr. 2K-80-511/2018, Nr. 2K-114-628/2019 ir kt.).
22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso kitiems asmenims, teismas iš pradžių privalo įvertinti galimybę konfiskuoti tokį turtą remdamasis BK 72 straipsnio 4 dalimi ir tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai yra netikslinga spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-788/2019).
23. Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, priklauso A. Š. įmonei – nenustatyta, kad automobilio savininkas žinojo, davė sutikimą, jog automobilis būtų panaudotas nusikalstamai veikai daryti.
24. Automobilis VW CARAVELLE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintinas nusikalstamos veikos priemone, jį (aptariamą automobilį) kaltinamasis naudojo nusikalstamai veikai daryti. Teismas pažymi, kad šiuo atveju sąmoningas svetimo automobilio panaudojimas nusikaltimui daryti, neturi tapti būdu išvengti galimo nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo padarinių. Taigi, nesant galimybės konfiskuoti automobilį iš savininko, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 1 350 Eur (BK 72 straipsnio 5 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Tai, teismo vertinimu, atitinka tiek šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo tikslus, tiek ir turto konfiskavimo proporcingumo principą.
25. Kaltinamajam skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialios teisės sustabdymas, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. 01393638) paėmimas (b. l. 77–82), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.
26. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, A. K. į paskirtą bausmę įskaityti laiką, jo išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. rugsėjo 11 d. 14.16 val. iki 2020 m. rugsėjo 12 d. 11.53 val., vieną laikinajame sulaikyme kaltinamojo išbūtą dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai (b. l. 75–76, 84).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–308 straipsniu,
nusprendė:
A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 51 MGL (2 550 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. K. paskirti galutinę bausmę – 34 MGL (1 700 Eur) dydžio baudą.
A. K. į paskirtą bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme, nuo 2020 m. rugsėjo 11 d. 14.16 val. iki 2020 m. rugsėjo 12 d. 11.53 val., vieną laikinajame sulaikyme jo išbūtą dieną prilyginant 2 (dviejų) MGL dydžio baudai, ir A. K. paskirti galutinę bausmę – 32 MGL (1 600 Eur) dydžio baudą.
Išaiškinti A. K., kad jam paskirtoji bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.
Neturint lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
Vengiant savo noru sumokėti baudą ir nesant galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti A. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 2 (dvejus) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2020 m. rugsėjo 12 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti, iš A. K. išieškoti, automobilio VW CARAVELLE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 350 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt eurų) valstybės naudai.
A. K. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialios teisės sustabdymą, dokumento (vairuotojo pažymėjimas Nr. 01393638) paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus A. K. vairuotojo pažymėjimą Nr. 01393638 perduoti VĮ „Regitra“.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.