Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2015 m. balandžio 8 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu 6 mėnesiams;

2) 2015 m. gegužės 11 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams; bausmė subendrinta su 2015 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; remiantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams; 2016 m. sausio 26 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir nuteistasis pasiųstas atlikti bausmę;

3) 2016 m. kovo 24 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 4 mėnesiams, remiantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta su 2015 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams;

4) 2016 m. spalio 12 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 9 dalis, laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams;

5) 2017 m. sausio 12 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalį 8 punktą, taikant BK 63 straipsnio 1, 4, 5, 9 dalis, laisvės atėmimu 2 metams 10 mėnesių; 2017 m. kovo 21 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo nutartimi, remiantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su 2016 m. spalio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė; 2019 m. kovo 22 d. paleistas iš pataisos namų atlikęs bausmę, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 149 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis A. B. padarė išžaginimą, o būtent 2019 m. liepos 18 d. apie 05.20 val. prie buvusio (duomenys neskelbtini) pastato, esančio (duomenys neskelbtini), panaudodamas nukentėjusiosios O. S. atžvilgiu fizinį smurtą, t. y. jėga pargriovęs ją ant betoninio grindinio ir užgulęs savo kūnu, pareikalavo nusimauti kelnes, o nukentėjusiajai atsisakius tai daryti ir pradėjus šaukti, pagrasino sudaužyti jai galvą, po ko pats numovė jai kelnes ir apatines kelnaites, viena ranka užlaužė nukentėjusiosios ranką jai už galvos, kita ranka uždengė jai burną ir taip atimdamas galimybę priešintis lytiškai santykiavo su O. S. prieš jos valią, įvesdamas savo varpą į jos lytinius organus, be to, jis nesunkiai sutrikdė O. S. sveikatą dėl kairio peties sąnario raiščių patempimo.

Be to, kaltinamasis A. B. po išžaginimo toje pačioje vietoje atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent iš O. S. priklausančios rankinės išėmė piniginę ir pagrobė pinigus – 15 Eur, tuo padarė nukentėjusiai O. S. 15 Eur turtinę žalą.

Kaltinamasis A. B. kaltę pripažino visiškai. Paaiškino, kad nukentėjusiosios O. S. iki įvykio nepažinojo. 2019 m. kovo mėnesį jis buvo paleistas iš pataisos įstaigos. Kadangi tėvų jis neturi, pusseserė priėmė jį pagyventi savo bute (duomenys neskelbtini). Jis uždarbiavo statybose, dirbo nelegaliai. Uždirbtus pinigus išleisdavo lošimams. 2019 m. liepos 17 d. vakare ir naktį jis lošė azartinių lošimų salone „TopSport“, pralošė visus pinigus, tada pasigėrė. Paryčiui, eidamas namo pro (duomenys neskelbtini) teritoriją, pamatė nepažįstamą moterį. Pribėgo jai iš už nugaros ir uždengė ranka burną, kad ji nerėktų. Matė, kad moteris išsigando. Tada užlaužė jai ranką ir pargriovė ant žemės, liepė nusimauti kelnes, o kai moteris nesutiko, pats numovė. Bandė atlikti lytinį aktą, bet jam nepavyko. Liepė nukentėjusiajai suimti jo varpą ir įsikišti į makštį, ji pakluso. Jis lytiškai santykiavo su ta moterimi be jos sutikimo. Jis suprato, kad moteris nenorėjo su juo santykiauti, nes ji priešinosi, sakė, kad nenori, kad jai reikia į darbą, todėl ir laikė užlaužęs jos ranką. Neprisimena, ar jai grasino, bet taip galėjo būti. Kai baigęs lytinį aktą pakilo nuo nukentėjusiosios, jis pamatė ant žemės gulinčią tos moters rankinę. Pakėlė rankinę ir ištraukė iš jos piniginę. Moteris prašė neimti jos pinigų, bet jis pasiėmė piniginėje buvusius 12 Eur ir pasišalino. Kiek vėliau, kai prasiblaivė ir suvokė ką padarė, jis bandė pasikarti, bet nutrūko raištis. Labai gailisi dėl padarytų nusikaltimų. Pats nesupranta, kodėl taip pasielgė. Tada buvo pralošęs daug pinigų, dėl to išgyveno, ir, be to, buvo girtas, šios aplinkybės turėjo reikšmės jo nusikalstamam elgesiui. Su ligonių kasos ir Sodros civiliniais ieškiniais jis sutinka, bet nesutinka su nukentėjusiosios civiliniu ieškiniu, nes mano, kad reikalaujama 10 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra pernelyg didelė, o reikalavimas atlyginti netektą darbo užmokestį yra nepagrįstas, kadangi Sodra jau atlygino nukentėjusiajai negautas pajamas.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo paaiškinimų, jo kaltę padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai, kuriuos teismas, esant BPK 273 straipsnio 1 dalyje nustatytoms sąlygoms, ištyrė atlikęs sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Iš nukentėjusiosios O. S. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2019 m. liepos 18 d. nukentėjusioji kreipėsi į policiją su pareiškimu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl to, kad tą pačią dieną apie 05.20 val. neveikiančio (duomenys neskelbtini) teritorijoje (duomenys neskelbtini), ją užpuolė ir, panaudodamas fizinę jėgą, su ja lytiškai santykiavo nepažįstamas vyriškis (1 t., b. l. 1).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėjos K. V. 2019 m. rugpjūčio 6 d. tarnybiniame pranešime dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo nurodyta, kad apklausiant nukentėjusiąją O. S. ir tikslinantis įvykio aplinkybes, nukentėjusioji nurodė, kad iš karto po to, kai ji buvo išžaginta nepažįstamo vyriškio, tas pats vyriškis pakėlė nuo žemės jos rankinę, ištraukė piniginę ir pagrobė 15 Eur (vienas 10 Eur nominalo banknotas ir vienas 5 Eur nominalo banknotas), tuo padarė jai 15 Eur turtinę žalą (1 t., b. l. 6–8).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir nuotraukų matyti, kad 2019 m. liepos 18 d. 8 val. pradėta nusikaltimo vietos apžiūra. Apžiūrėta neveikiančio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) teritorija adresu (duomenys neskelbtini). Protokole pažymėta, kad teritorija aptverta, bet apleista, joje yra (duomenys neskelbtini)pastatas, kurio šiaurinėje sienoje yra dvejos durys, prie jų yra įrengtos dvi betoninės aikštelės, tarpas tarp jų išklotas betoninėmis plytelėmis; šalia kairiau esančios betoninės aikštelės krašto ir tarpe tarp aikštelių augalų lapai ir dirvožemis išrausti (išstumdyti); ant kairiau esančios betoninės aikštelės paviršiaus rastas skaidrus skystis, panašus į seiles, naudojant sterilią šluotelę paimtas šio skysčio pavyzdys (1 t., b. l. 18–23).

Nukentėjusioji O. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. liepos 18 d. apie 05.15 val. ji išėjo iš namų į darbą. Einant link autobusų sustojimo, jai reikėjo pereiti neveikiančio (duomenys neskelbtini) teritoriją. Eidama pro pastatą, ji kažką pajuto, atsisukusi pamatė nepažįstamą vyriškį, kuris staigiai suėmė ją už kairės rankos žasto srityje ir pradėjo traukti prie savęs. Ji labai išsigando, bandė atsistumti tą vyriškį, bet pargriuvo ant žemės ir, jai gulint ant nugaros, tas vyriškis ją užgulė, liepė mautis kelnes, o kai ji pasakė, kad nesimaus ir ėmė rėkti, jis pasakė „nerėk, sudaužysiu galvą“. Tada jis pats numovė jai kelnes ir kelnaites. Ji šaukėsi pagalbos. Vyriškis užlaužė jos ranką jai virš galvos, o kita ranka uždengė jos burną, kad ji negalėtų šaukti. Vyriškis nusimovė kelnes ir ranka kišo savo lyties organą jai į makštį, bet jam ten kažkas nesigavo, tada jis ranka judino savo lyties organą ir ji pajuto ant pilvo išsiliejusią spermą. Po to vyriškis vėl ją užgulė ir kelis kartus bandė įvesti varpą į jos makštį, o kai jam nesisekė, liepė įsikišti pačiai, bet ji nesutiko. Galiausiai jam pavyko pradėti lytinį aktą ir jis lytiškai su ja santykiavo. Nukentėjusioji buvo šoke, ji net nesugebėjo šaukti. Matė, kad jis jautė pasitenkinimą su ja lytiškai santykiaudamas. Jis klausinėjo apie jos gyvenimą, klausė, ar ji turi draugą, kada paskutinį kartą mylėjosi ir pan. Baigęs lytinį aktą, vyriškis atsistojo, užsimovė kelnes ir liepė jai apsirengti. Ji verkdama užsimovė kelnes. Tada tas vyriškis pakėlė nuo žemės jos rankinę, išsitraukė piniginę ir išsiėmė 15 eurų, pinigai buvo dešimties eurų ir penkių eurų kupiūromis. Ji prašė neimti pinigų, bet jis pasakė „cit“ ir pasiėmęs pinigus pasišalino. Tą vyriškį ji matė pirmą kartą gyvenime, tačiau jo veidą gerai įsidėmėjo. Papildomos apklausos metu nukentėjusioji patikslino ją užpuolusio vyriškio išvaizdą, ūgį ir drabužius, kuriais jis vilkėjo (1 t., b. l. 25–26, 27–30).

Parodymų patikrinimo vietoje protokolu ir nuotraukomis fiksuota, kad nukentėjusioji O. S. neveikiančio (duomenys neskelbtini) teritorijoje adresu (duomenys neskelbtini), detalizavo savo parodymus ir parodė taką, kuriuo įvykio dieną ėjo link autobusų stotelės, taip pat parodė betoninę aikštelę prie (duomenys neskelbtini) pastato sienos, kur ji buvo nepažįstamo vyriškio pargriauta ant nugaros ir jai numautos kelnės bei kelnaitės, po ko vyriškis su ja lytiškai santykiavo, taip pat parodė vietą, kur gulėjo jos numesta rankinė, iš kurios vyriškis jai matant pagrobė jos pinigus 15 Eur bei pasišalino (1 t., b. l. 75–86).

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolas patvirtina, kad nukentėjusioji O. S. atpažino kaltinamąjį A. B. kaip vyriškį, kuris užpuolė ją neveikiančio (duomenys neskelbtini) teritorijoje, kai ji ėjo į darbą, ir su ja lytiškai santykiavo prieš jos valią bei pagrobė jos pinigus (1 t., b. l. 87–89).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja S. L. parodė, kad 2019 m. liepos 18 d. apie 05.10 val. ją pažadino moters klyksmas, moteris šaukė „gelbėkit“, „ką darot, juk žmonės mato“. Jos (liudytojos) buto langai išeina į šalia namo esančio neveikiančio (duomenys neskelbtini) teritoriją. Pažiūrėjusi pro langą, liudytoja nieko nepamatė. Tada nuėjo į mamos kambarį. Jos mama irgi buvo prabudusi, stovėjo prie lango, ji sakė irgi girdėjo moters šauksmą. Tada liudytoja paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie įvykį, tai buvo 05.20 val. Po to pro balkono langą mama pamatė vyriškį, kuris (duomenys neskelbtini) teritorijoje pasilenkęs kažką rinko nuo žemės. Bandė jį fotografuoti, bet nuotraukos nepavyko, nieko nesimatė. Dar kartą 05.24 val. skambino bendruoju pagalbos telefonu, pranešė, kad prieš tai skambino dėl moters klyksmo ir matė nueinantį vyriškį. Ją sujungė su policija, ji pasakojo, kad vyriškis išeina iš (duomenys neskelbtini)teritorijos pro vartelius, tada suko į dešinę, ėjo link (duomenys neskelbtini), kirto kampą takeliu ir nuėjo tikėtinai pro Volungės g. namus Nr. 50 ir Nr. 52. Išeidamas iš (duomenys neskelbtini)teritorijos pro vartelius, vyriškis kažką pasitaisė juosmens srityje. Nurodė, kad vyriškis apie 30 metų, tvirto kūno sudėjimo, apibūdino jo ūgį, drabužius (1 t., b. l. 92–93).

Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus 2019 m. liepos 22 d. rašte Nr. 41D(A)-587 nurodyta, kad 2019 m. liepos 18 d. 05.20.46 val. ir 05.24.42 val. buvo užfiksuoti du moters telefoniniai pranešimai apie tai, kad galimai užpulta moteris, nes ji garsiai šaukėsi pagalbos; prie rašto pridėti pokalbių garso įrašai (1 t., b. l. 102).

Kitų objektų apžiūros protokolu fiksuota, kad išklausius Bendrojo pagalbos centro pateiktus pokalbių garso įrašus nustatyta, jog pirmas telefoninis pranešimas gautas 2019 m. liepos 18 d. 05.20.46 val., pokalbio metu moteris prašo sujungti ją su policija, nes ji ką tik girdėjo lauke klykiančią moterį, kuri rėkė „gelbėkit“, „baikit“, „ką darot, juk visi žmonės mato“; antras pranešimas gautas tą pačią dieną 05.24.42 val., moteris kalba su policijos budėtoju ir sako, kad jos buto langai išeina į (duomenys neskelbtini) teritoriją ir ji mato iš tos teritorijos išeinantį jauną vyrą, iki 30 metų amžiaus, trumpais plaukais, jis dėvi treningines kelnes, kurias eidamas užsirišinėja; moteris sako prieš tai girdėjusi klyksmą, moteriškas balsas garsiai rėkė „gelbėkit“; policijos budėtojas pasako, kad siunčia į vietą policijos ekipažą (1 t., b. l. 105–107).

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo ir daiktų apžiūros protokolai patvirtina, kad 2019 m. liepos 18 d. nukentėjusioji O. S. pateikė drabužius, kuriais ji vilkėjo nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. striukę, marškinėlius, kelnes, kelnaites, liemenėlę; visi drabužiai apžiūrėti ir nufotografuoti, protokoluose nepažymėta apie tai, kad drabužiai būtų suplėšyti (1 t., b. l. 141–142, 143–152).

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo ir daiktų apžiūros protokolai patvirtina, kad 2019 m. liepos 22 d. kaltinamasis A. B. pateikė savo drabužius, kuriais vilkėjo, t. y. pilkos spalvos džemperį, pilkos spalvos sportines kelnes, marškinėlius, apatines kelnaites (1 t., b. l. 154–157, 158–166).

Iš pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolų matyti, kad 2019 m. liepos 18 d. paimtos nukentėjusiosios O. S. panagių nuoplovos ir makšties tepinėliai, taip pat seilių pavyzdžiai, o 2019 m. liepos 22 d. paimti kaltinamojo A. B. seilių pavyzdžiai (1 t., b. l. 171–173, 176–178).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 654/2019 (06) patvirtina, kad O. S. nustatytas kairio peties sąnario raiščių patempimas, kuris galėjo būti padarytas kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek smūgiavimo metu, tiek ir pačiai griūnant ir atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimas galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu; sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairio peties sąnario raiščių patempimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 185–186).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvada Nr. 140-(3190)-IS1-3848 patvirtina, kad ant pateikto tirti tampono Nr. 1 su nuoplova nuo betoninės aikštelės, padaryta 2019 m. liepos 18 d. apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta žmogaus spermos, tinkamos asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Nustatytas Y chromosomos haplotipas, tinkamas Y chromosomos haplotipo lyginamajam tyrimui atlikti. Ant pateikto tirti tampono Nr. 2 su nuoplova nuo O. S. pilvo, padaryta 2019 m. liepos 18 d., žmogaus spermos nerasta, rasta žmogaus biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant pateikto tirti tampono Nr. 4 su nuoplova nuo rankų panagių, padaryta 2019 m. liepos 18 d., žmogaus spermos nerasta, rasta vyro biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, nepriklausančių vyrui, kurio spermos rasta ant tampono Nr. 1. Nustatytas Y chromosomos haplotipas, tinkamas Y chromosomos haplotipo lyginamajam tyrimui atlikti, kuris skiriasi nuo Y chromosomos haplotipo, nustatyto ant tampono Nr. 1. Ant pateikto tirti tampono Nr. 3 su nuoplova nuo rankų panagių, padaryta 2019 m. liepos 18 d., žmogaus spermos nerasta, rasta moters ir vyro susimaišiusių biologinių pėdsakų, tinkamų abiejų asmenų tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant tampono Nr. 3 nustatyto mišraus DNR profilio dominuojantis genotipas sutampa su O. S. genotipu, šalutinis genotipas sutampa su genotipu vyro, kurio asmens tapatybei nustatyti tinkamų biologinių pėdsakų rasta ant tampono Nr. 4. Nustatytas Y chromosomos haplotipas, tinkamas Y chromosomos lyginamajam tyrimui atlikti, kuris sutampa su Y chromosomos haplotipu, nustatytu ant tampono Nr. 4. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų O. S. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,000000000000000000006 proc. Ant pateikto tirti tampono Nr. 5 su tepinėliu iš makšties, padarytu 2019 m. liepos 18 d., rasta žmogaus spermos. Ant tampono Nr. 5 mėginyje Nr. 5 (mėginys padarytas iš tampono Nr. 5 dėmės iškarpos) rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus spermos, iš kurių asmens tapatybei nustatyti tinkami yra vienos moters biologiniai pėdsakai, kurių genotipas sutampa su O. S. genotipu. Ant tampono, tiriant pažymėto Nr. 5, mėginyje Nr. 5, rasta žmogaus sperma yra netinkama asmens tapatybei nustatyti. Mėginyje Nr. 5 gautas Y chromosomos haplotipas tinkamas lyginamajam tyrimui atlikti, kuris sutampa su Y chromosomos haplotipu vyro spermos, rastos ant tampono mėg. Nr. 1. Ant tampono, tiriant pažymėto Nr. 5 (su tepinėliu iš makšties), mėginyje Nr. 7 (mėginys padarytas iš tampono Nr. 5) epitelinėje frakcijoje rasta moters biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su O. S. genotipu; mėginyje Nr. 7 sperminėje frakcijoje rasta dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus spermos, tinkamų abiejų asmenų tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant tampono Nr. 5 mėginyje Nr. 7 sperminėje frakcijoje gauto mišraus DNR profilio alelių rinkinys sutampa su sudėtiniu O. S. ir vyro, kurio spermos rasta ant tampono Nr. 1, genotipus sudarančiu alelių rinkiniu. Mėg. Nr. 7 sperminėje frakcijoje gautas Y chromosomos haplotipas, tinkamas lyginamajam tyrimui atlikti, kuris sutampa su Y chromosomos haplotipu vyro spermos, rastos ant tampono mėg. Nr. 1, ir lyginamajam tyrimui atlikti tinkamų vyro biologinių pėdsakų, rastų ant tampono Nr. 5 mėginyje Nr. 5 Y chromosomos haplotipu (1 t., b. l. 192–196).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvada Nr. 140-(3196)-IS1-3849 patvirtina, kad ant tampono Nr. 1 su nuoplova ant betoninės aikštelės, padaryta 2019 m. liepos 18 d. apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rastos spermos genotipas sutampa su A. B. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, turintis identišką ištirtų A. B. lokusų genotipą, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,00000000000000000004 %. Ant tamponų, tiriant pažymėtų Nr. 3, Nr. 4, su nuoplovomis nuo rankų panagių, padarytomis 2019 m. liepos 18 d., rasti ir asmens tapatybei nustatyti tinkami vyro biologiniai pėdsakai nepriklauso A. B.. Ant tampono Nr. 5 su makšties tepinėliu, paimtu 2019 m. liepos 18 d., rastų ir asmens tapatybei nustatyti tinkamų dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus spermos (mėg. Nr. 7 sperminėje frakcijoje) gauto mišraus DNR profilio dalelių rinkinys sutampa su sudėtiniu A. B. ir O. S. genotipus sudarančiu dalelių rinkiniu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas asmuo, kuris su O. S. genotipu sudarytų mėg. Nr. 7 sperminėje frakcijoje nustatytą alelių rinkinį, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,0000000003 %. Ant tampono Nr. 5 (mėginiuose Nr. 5, Nr. 7 sperminėje frakcijoje) gauti Y chromosomos haplotipai, tinkami lyginamajam tyrimui atlikti, kurie sutampa su A. B. Y chromosomos haplotipu. Vadinasi, negalima atmesti A. B., kaip vyro, kurio spermos rasta ant tampono, tiriant pažymėto Nr. 5, mėg. Nr. 5 ir mėg. Nr. 7 sperminėje frakcijoje, donoro (2 t., b. l. 11–13).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 663/2019 (06) patvirtina, kad 2019 m. liepos 23 d. atlikus A. B. apžiūrą, jam buvo nustatyti sužalojimai – poodinė kraujosruva kairio kelio sąnario vidiniame paviršiuje, odos nubrozdinimai nosies nugarėlėje, kaklo abiejose pusėse, krūtinės ląstos dešinėje, pilvo vidurinėje dalyje galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai, kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Kovai ar savigynai būdingų sužalojimų nekonstatuota. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti 2019 m. liepos 18 d. (2 t., b. l. 3). Kaltinamasis A. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nustatyti sužalojimai galėjo atsirasti jam bandant nusižudyti.

Dėl įrodymų vertinimo, nusikalstamų veikų kvalifikavimo

Teismas, ištyręs byloje BPK nustatyta tvarka gautus duomenis ir įvertinęs jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, konstatuoja, kad kaltinimas A. B. yra įrodytas.

Už išžaginimą pagal BK 149 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas lytiškai santykiavo su žmogumi prieš šio valią panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle.

Kaltinamasis A. B., tiek duodamas parodymus teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad jis lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja O. S. ir tai darė be jos sutikimo, prieš jos valią, o tam, kad palaužtų nukentėjusiosios nesutikimą lytiškai santykiauti, kaltinamasis tyčia panaudojo fizinį smurtą ir grasinimus, t. y. pargriovęs nukentėjusiąją ant žemės, užgulė ją ir pagrasino sudaužyti galvą, jei ji šauksis pagalbos, po to užlaužė jos ranką už galvos, o kita ranka uždengė burną, taip palaužęs nukentėjusiosios pasipriešinimą, jis atliko prievartinį lytinį aktą natūraliu būdu. Be to, tuo pačiu metu kaltinamasis smurtiniais veiksmais padarė žalą nukentėjusiosios sveikatai, nes dėl kairio peties sąnario raiščių patempimo jos sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, kas pagal specialisto išvadą atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo mastą. Kaltinamojo paaiškinimai atitinka nukentėjusiosios O. S. parodymus apie patirtą lytinę prievartą. Nukentėjusiosios parodymai viso proceso metu buvo vienodi, nuoseklūs, logiški, nukentėjusioji juos detalizavo parodymų patikrinimo metu. Asmens parodymo atpažinti protokolas patvirtina, kad nukentėjusioji atpažino kaltinamąjį kaip asmenį, kuris ją išžagino ir pagrobė pinigus. Nukentėjusiosios parodymus apie faktines įvykio aplinkybes patvirtina ir kiti bylos duomenys. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus nusikaltimo vietą, rasta išrausta žemė ir augalija, kas rodė, kad toje vietoje vyko grumtynės, kaltinamasis pargriovė nukentėjusiąją ant žemės. Be to, įvykio vietoje buvo rasti spermos pėdsakai ir pagal byloje pateiktą specialisto išvadą rastos spermos genotipas sutampa su kaltinamojo A. B. genotipu, tai patvirtina faktą, kad kaltinamasis lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja. Liudytoja S. L. patvirtino girdėjusi, kad nukentėjusioji šaukėsi pagalbos, ji matė iš nusikaltimo vietos pasišalinantį jaunuolį ir jį apibūdino, skambindama policijai, jos nurodyti požymiai atitinka kaltinamojo išvaizdą, vilkėtus drabužius. Bendrojo pagalbos centro pateikti pokalbių garso įrašai patvirtina, kad S. L. nusikaltimo padarymo metu skambino bendruoju pagalbos numeriu ir pranešė, kad moteris šaukiasi pagalbos, taip pat ji nupasakojo jaunuolio, kurį matė išeinantį iš (duomenys neskelbtini) teritorijos, išvaizdą ir elgesį. Teismo medicinos specialisto išvada apie nukentėjusiajai nustatytą sveikatos sužalojimą patvirtina, kad prieš nukentėjusiąją buvo panaudotas fizinis smurtas. Iš nukentėjusiosios parodymų apie tai, kad ji šaukėsi pagalbos, atsisakė apsinuoginti, verkė, seka, jog O. S. aiškiai parodė nesutikimą lytiškai santykiauti su kaltinamuoju ir pastarasis tą suvokė. Būtent todėl kaltinamasis, siekdamas palaužti nukentėjusiosios valią, tyčia laikė jai užlaužęs ranką, dengė burną, grasino tuoj pat panaudoti dar intensyvesnį smurtą, dėl ko jam pavyko pasiekti savo tikslą ir jis lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja prieš jos valią natūraliu būdu. Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis A. B. lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja O. S. prieš jos valią, panaudodamas fizinį smurtą ir grasindamas tuoj pat jį panaudoti, be to, jis nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą, tokie kaltinamojo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 149 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Byloje surinktais duomenimis įrodyta ir tai, kad kaltinamasis A. B. po išžaginimo atvirai pagrobė nukentėjusiosios O. S. pinigus 15 Eur, tuo padarydamas nukentėjusiajai 15 Eur turtinę žalą. Kaltinamasis vagystę padarė atvirai, nukentėjusiajai matant jo veiksmus ir juos suvokiant. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, kad bausmė skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio 1, 2 dalys numato, kad teismas įvertina kiekvienos – tiek atsakomybę lengvinančios, tiek sunkinančios aplinkybės reikšmę, tokių aplinkybių kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, ir motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Už BK 149 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą nustatyta vienintelė bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas iki septynerių metų. BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos kelios alternatyvios bausmės, tame tarpe ir laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Kaltinamasis A. B. padarė du tyčinius, baigtus nusikaltimus, pagal pavojingumo laipsnį priskiriamus prie sunkių (BK 149 straipsnio 1 dalis) ir apysunkių (BK 178 straipsnio 2 dalis) nusikaltimų. Nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinius nusikaltimus, taigi, šiuo atveju yra nusikaltimų recidyvas, o kaltinamasis yra recidyvistas BK 27 straipsnio 1 dalies prasme ir ši aplinkybė pripažįstama atsakomybę sunkinančia (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pažymėtina, kad naujus nusikaltimus kaltinamasis padarė nepraėjus nei pusei metų po to, kai buvo paleistas iš pataisos įstaigos, kur atliko laisvės atėmimo bausmę; laisvėje jis nesistengė pakeisti gyvenimo būdą, susirasti darbą, lošė azartinius žaidimus ir svaiginosi alkoholiu. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis nelinkęs laikytis visiems priimtinų socialinio gyvenimo normų, nedaro išvadų iš ankstesnių teistumų. Kartu teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimus, teisme atsiprašė nukentėjusiosios ir jo elgesys rodo, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, ši aplinkybė pripažįstama lengvinančia atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tokiu būdu, teismas, įvertinęs padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, tai, kad kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia, brutaliai pažeidė žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvę, nukentėjusiajai padarytos žalos neatlygino, taip pat kaltinamojo asmenybę, jo kriminalinę praeitį, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti kaltinamajam už abu jo padarytus nusikaltimus turi būti skiriama reali laisvės atėmimo bausmė. Spręsdamas dėl bausmės dydžio, teismas atsižvelgia į byloje nustatytas vieną atsakomybę sunkinančią ir vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybes, įvertina jų reikšmę, taip pat atsižvelgia į tai, kad BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytu nusikaltimu padaryta turtinė žala yra labai nedidelė, tik 15 Eur. Kadangi padaryti keli nusikaltimai, už juos paskirtos bausmės turi būti subendrintos pagal BK 63 straipsnyje nustatytas taisykles. BK 149 straipsnio 1 dalyje ir BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos šiuo atveju sudaro realią sutaptį, jos labai nesiskiria pagal pavojingumą. Tai įvertinus ir atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad A. B. sistemingai daro nusikaltimus, išvadų iš jam taikytų poveikio priemonių nedaro ir nekeičia antivisuomeninių nuostatų, bausmės subendrintinos taikant visiško bausmių sudėjimo būdą (BK 63 straipsnio 1, 3 dalys). Kadangi baudžiamoji byla teisme išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų įrodymą, yra pagrindas taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis Alytaus apylinkės teismas 2020 m. vasario 28 d. priėmė kaltinamojo A. B. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį (baudžiamoji byla Nr. 1-67-224/2020), tačiau šis nuosprendis yra neįsiteisėjęs, todėl bausmių subendrinimo klausimas nesprendžiamas.

Dėl nukentėjusiosios O. S. civilinio ieškinio

Nukentėjusioji O. S. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė byloje civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo ir prašė priteisti iš kaltinamojo A. B. 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 43–44). Nagrinėjant bylą teisme, nukentėjusioji patikslino savo reikalavimą ir prašė priteisti ne tik neturtinės žalos atlyginimą, bet ir turtinę žalą – 868,56 Eur negautų darbinių pajamų ir 69,66 Eur už vaistus ir tyrimus (3 t., b. l. 13–15, 79, 120–121). Ieškinyje nurodė, kad kaltinamasis tyčia panaudojo prieš ją fizinį smurtą ir atliko prievartinius lytinius santykius. Dėl nusikaltimo ji patyrė baimę, išgąstį, fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, kurie buvo sukelti dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, todėl padarytai neturtinei žalai kompensuoti ir socialiniam teisingumui atkurti prašė priteisti 10 000 Eur. Be to, nukentėjusioji dėl kairiojo peties sąnario raiščių patempimo buvo laikinai nedarbinga nuo 2019 m. liepos 18 d. iki 2019 m. spalio 16 d., padarytas sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Pažeisto sąnario gydymui nukentėjusioji pirko vaistus, mokėjo už tyrimus, tam išleido 69,66 Eur. Dėl sveikatos sužalojimo negalėjo dirbti beveik tris mėnesius, todėl prarado darbo užmokestį. Sodros išmokėta ligos išmoka nekompensavo viso netekto darbo užmokesčio. Nukentėjusiosios paskaičiavimu, jos vienos dienos darbo užmokestis yra 27,28 Eur (neatskaičius mokesčių), ji nedirbo iš viso 64 darbo dienas, taigi, negautos pajamos už visą laikino nedarbingumo laikotarpį yra 1 745,92 Eur (27,28 Eur x 64). Iš šios sumos atėmus VSDFV išmoką 877,36 Eur, lieka 868,56 Eur. Iš viso turtinė žala sudaro 938,22 Eur (69,66 Eur + 868,56 Eur), šią sumą nukentėjusioji prašė priteisti iš kaltinamojo.

Kaltinamasis A. B. su civiliniu ieškiniu sutiko iš dalies, t. y. jis sutiko atlyginti už vaistus ir tyrimus, bet nesutiko su reikalavimu atlyginti negautas pajamas, teigdamas, kad nukentėjusioji gavo ligos išmoką, taip pat nesutiko su reikalaujama 10 000 Eur kompensacija neturtinei žalai atlyginti, nes jo manymu tokia suma yra aiškiai per didelė.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalies nuostatas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese reikalauti iš kaltinamojo žalos atlyginimo. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina civilinį ieškinį arba jį atmeta. Išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 1, 2 dalys).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatas žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais įstatymų nustatytais atvejais, taip pat nurodyti kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama dėl neturtinės žalos dydžio, t. y. teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kita. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Įstatymas nenumato atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo), įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. turi atsižvelgti į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatant neturtinės žalos dydį, ypač svarbu yra tai, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata, seksualinio apsisprendimo laisvė yra vienos iš svarbiausių vertybių, kurių pažeidimu sukeliami dvasiniai ir fiziniai išgyvenimai paprastai būna ypatingai stiprūs bei skausmingi, tai sudaro pagrindą priteisti nukentėjusiajam didesnę piniginę kompensaciją, negu kitų vertybių pažeidimo atvejais, ypač tada, kai tokie pažeidimai padaromi veikiant tyčia. Kita vertus, nukentėjusiojo asmens interesai negali būti suabsoliutinami, taip pat turi būti įvertinti ir kaltininko interesai, tuo labiau kad neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra kompensacinė, o ne nubausti kaltininką, be to, nerealaus ir nepagrįstai per didelio neturtinės žalos atlyginimo priteisimas pažeistų ne tik kaltininko, bet tuo pačiu ir nukentėjusiojo teisėtus interesus, nes nebūtų realios galimybės gauti neturtinės žalos atlyginimą. Be to, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, atsižvelgtina ir į teismų praktiką bylose dėl BK 149 straipsnio 1 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose, kai nukentėjęs asmuo yra pilnametis, priteisiamos neturtinės žalos atlyginimas svyruoja nuo 500 Eur iki 5792 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-272/2014, Nr. 2K-560/2014, Nr. 2K-235/2015, 2K-69-942/2016 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusiosios O. S. atžvilgiu buvo padarytas tyčinis sunkus, prievartinis nusikaltimas žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei. Nukentėjusiajai buvo padaryta tiek fizinė, tiek ir moralinė žala, kuri neatlyginta. Nėra abejonių, kad dėl smurtinių prievartinių veiksmų nukentėjusioji jautė fizinį skausmą, patyrė stresą, išgąstį, pažeminimą, didelius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus. Dėl sveikatos sutrikdymo jai teko ilgą laiką gydytis, ji negalėjo dirbti, patyrė nepatogumus, visa tai kėlė neigiamas emocijas. Nukentėjusioji išgyvena dėl savo sveikatos ateityje, nes ji viena augina dvi dukras ir tam, kad galėtų jas išlaikyti, turi būti sveika ir darbinga. Po įvykio metu patirtos emocinės traumos jai atsirado nerimas, baimė, įtampa, kamavo nemiga, slogios mintys, atsirado nepilnavertiškumo jausmas, nepasitikėjimas žmonėmis. Dėl to daugiau kaip mėnesį laiko nukentėjusioji buvo gydoma Psichikos dienos stacionare (3 t., b. l. 76, 95–96). Apie išžaginimą sužinojo jos draugas ir tai neigiamai atsiliepė jų santykiams, nukentėjusiajai tai itin nemalonu, ji jaučiasi pažeminta. Visos šios aplinkybės yra reikšmingos sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą. Kartu teismas atsižvelgia ir į tai, kad nukentėjusioji yra pilnametė moteris, jos sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, nusikaltimai nesukėlė itin skaudžių, negrįžtamų padarinių. Taip pat atsižvelgiama ir į kaltinamojo turtinę padėtį – iki suėmimo nedirbo, neturi nei pajamų, nei turto. Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas, siekdamas nukentėjusiosios bei žalą padariusio kaltinamojo interesų pusiausvyros, daro išvadą, kad 4 500 Eur dydžio kompensacija būtų adekvati ir pakankama dėl nusikalstamų veikų patirtai neturtinei žalai atlyginti bei atitiktų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus.

Nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti nukentėjusioji prašė priteisti 69,66 Eur už vaistus ir tyrimus ir 868,56 Eur negautų darbinių pajamų. Reikalavimas atlyginti 69,66 Eur yra įrodytas į bylą pateiktais kvitais (3 t., b. l. 20–21), todėl pilnai tenkintinas (CK 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalys), gi reikalavimas atlyginti negautas pajamas tenkintinas iš dalies.

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl kitos šalies neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2020 m. sausio 8 d. sprendimu O. S. 2019 m. liepos 18 d. įvykęs nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą pripažintas draudžiamuoju įvykiu ir nukentėjusiajai už visą jos laikino nedarbingumo laikotarpį nuo 2019 m. liepos 18 d. iki 2019 m. spalio 16 d. VSDFV išmokėjo 877,36 Eur ligos išmoką (3 t., b. l. 17–19, 43, 49, 114–115). Pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 1 dalies, 11 straipsnio 1 dalies nuostatas nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo išmokos kompensuoja dėl draudžiamųjų įvykių negautas (prarastas) pajamas. Taigi, laikytina, kad nukentėjusiajai išmokėjus ligos išmoką už visą jos laikino nedarbingumo laiką, jai yra kompensuotos negautos pajamos, kurių bendra suma 877,36 Eur. Nukentėjusioji teigė, kad ligos išmoka tik iš dalies kompensavo jos prarastas pajamas, todėl ji reikalavo priteisti dar 868,56 Eur negautų pajamų ir reikalavimą grindė darbdavio UAB (duomenys neskelbtini) išduota pažyma (3 t., b. l. 80), pagal kurią 2019 m. balandžio mėnesį ji dirbo 9 darbo dienas, už jas paskaičiuotas darbo užmokestis 237,86 Eur, 2019 m. gegužės mėnesį pajamų negavo, nes sirgo, 2019 m. birželio mėnesį dirbo 4 darbo dienas, paskaičiuota 116,84 Eur darbo užmokesčio, taigi, per tris mėnesius ji dirbo 13 darbo dienų, už atliktą darbą paskaičiuotas 354,7 Eur darbo užmokestis, tad vienos dienos darbo užmokestis yra 27,28 Eur. Negautos pajamos už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 18 d. iki 2019 m. spalio 16 d. būtų 1 745,92 Eur (27,28 Eur x 64 darbo dienų), iš šios sumos išskaičius VSDFV ligos išmoką 877,36 Eur, lieka nekompensuota 868,56 Eur, šią sumą nukentėjusioji prašė priteisti iš kaltinamojo.

Teismas sutinka su nukentėjusiosios argumentais, kad jai paskaičiuota ir išmokėta ligos išmoka tik iš dalies kompensavo negautas pajamas, nes iš VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimų skirti ligos išmokas matyti, kad skaičiuojant išmokas buvo taikytas 62,06 proc. ir 77,58 proc. tarifai. Tačiau teismo vertinimu nukentėjusioji O. S. nepateikė patikimų įrodymų, kad dėl laikino nedarbingumo ji negavo būtent tokio dydžio, t. y. 1 745,92 Eur, darbinių pajamų. Jau minėta, kad nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą ir dydį. Iš nukentėjusiosios paaiškinimų seka, kad dirbdama UAB (duomenys neskelbtini), ji gavo vienetinį darbo užmokestį, t. y. jos darbo užmokestis priklausė nuo pagamintos produkcijos kiekio ar atliktų darbų bei paslaugų apimties. Tuo tarpu reikalavimą atlyginti negautas pajamas nukentėjusioji grindžia UAB (duomenys neskelbtini) 2020 m. sausio 13 d. pažyma (3 t., b. l. 80), kurioje jos vidutinis darbo dienos užmokestis paskaičiuotas pagal dirbtą laiką. Pastebėtina, kad pagal UAB (duomenys neskelbtini) 2019 m. spalio 10 d. pažymą apie užmokestį ir kitas išmokas (3 t., b. l. 16) O. S. už laikotarpį nuo 2019 m. sausio mėn. iki 2019 m. liepos mėn., t. y. už šešis mėnesius, buvo priskaičiuota iš viso 1 569,39 Eur, ji dirbo tik 42 darbo dienas, todėl teismo nuomone yra nerealu, kad per tris mėnesius, kai buvo laikinai nedarbinga, O. S. būtų gavusi net 1 745,92 Eur darbinių pajamų. Teismo vertinimu, objektyvus duomuo, kuriuo remiantis galima paskaičiuoti negautas pajamas, yra O. S. dienos kompensuojamasis uždarbis, kuriuo remiantis jai buvo skaičiuojamos ligos išmokos. Pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalį kompensuojamasis uždarbis ligos išmokoms yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius 3 kalendorinius mėnesius, buvusius iki praeito kalendorinio mėnesio prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo mėnesį. Iš VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimų skirti ligos išmoką matyti, kad O. S. dienos kompensuojamasis uždarbis buvo 17,67 Eur, 17,84 Eur ir 18,61 Eur, taigi, vidurkis – 18,04 Eur. Nukentėjusioji nedirbo iš viso 64 darbo dienas (2019 m. liepos mėn. – 10 dienų, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais – po 21 dieną, spalio mėnesį – 12 dienų). Negautos pajamos už 64 darbo dienas yra 1 154,56 Eur (18,04 Eur x 64). Įvertinus tai, kad VSDFV atlygino 877,36 Eur, liko neatlyginta 277,20 Eur, ši negautų pajamų suma išieškotina iš kaltinamojo kaip iš atsakingo už žalą asmens (CK 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.283 straipsnio 2 dalis, BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinio ieškinio

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyrius ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškęs byloje civilinį ieškinį dėl 394,78 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – Fondas) biudžetui padarytos žalos, kuri atsirado paskyrus nukentėjusiajai O. S. ligos pašalpą už laikino nedarbingumo laikotarpį nuo 2019 m. liepos 20 d. iki 2019 m. rugsėjo 10 d. Ligos pašalpa nukentėjusiajai buvo paskirta vadovaujantis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatomis. Vėliau įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju, nes nukentėjusioji patyrė traumą pakeliui į darbą, todėl ligos išmoka buvo perskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nuostatomis bei išmokėtas 126,16 Eur ligos išmokos skirtumas. Tuo pagrindu VSDFV Vilniaus skyrius prašė priteisti iš žalą padariusio kaltinamojo 520,94 Eur žalos atlyginimą (1 t., b. l. 57–58, 3 t., b. l. 37–38). Bylą nagrinėjant teisme, civilinis ieškovas patikslino reikalavimą ir už visą O. S. nedarbingumo laikotarpį nuo 2019 m. liepos 18 d. iki 2019 m. spalio 16 d. prašė priteisti 877,36 Eur žalos atlyginimo (3 t., b. l. 91–94).

Kaltinamasis A. B. ieškinį pripažino.

Ieškinys tenkintinas visiškai (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalis numato, kad juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Tokia tvarka yra nustatyta Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 31 straipsnyje, pagal kurią tais atvejais, jei ištyrus nelaimingą atsitikimą darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo yra nustatoma, kad jis įvyko dėl trečiojo asmens kaltės, tai VSDFV teritorinis skyrius atgręžtinio reikalavimo teise išreikalauja išmokėtas išmokų sumas iš kalto asmens Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nustatyta tvarka. CK 6.263 straipsnio 2 dalis numato, jog žalą, padarytą asmeniui, turtui, privalo visiškai atlyginti kaltas asmuo. CK 6.290 straipsnyje 3 dalyje nustatyta, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. CK 6.280 straipsnio 1 dalis nustato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi regreso teisę į padariusį žalą asmenį tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo.

Byloje nustatyta, kad dėl kaltinamojo A. B. tyčinių nusikalstamų veiksmų ieškovas VSDFV Vilniaus skyrius patyrė žalą, nes nukentėjusiajai O. S. dėl jai padaryto sveikatos sužalojimo buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 18 d. iki 2019 m. spalio 16 d. (3 t., b. l. 97–98) ir išmokėtos ligos išmokos, o įvykį pripažinus draudžiamuoju, ligos išmokos buvo perskaičiuotos, vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 12, 15 straipsniais bei Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatais. Nukentėjusiajai O. S. už visą laikinojo nedarbingumo laikotarpį buvo sumokėta 877,36 Eur, šias aplinkybes patvirtina VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimai, priimti 2019 m. liepos 30 d., 2019 m. rugpjūčio 13 d., 2019 m. rugpjūčio 21 d., 2019 m. rugsėjo 16 d., 2019 m. rugsėjo 24 d., 2019 m. rugsėjo 30 d., 2019 m. spalio 10 d., 2019 m. spalio 11 d., 2019 m. lapkričio 4 d., 2020 m. sausio 8 d., 2020 m. sausio 9 d., 2020 m. sausio 14 d., 2020 m. sausio 15 d., 2020 m. vasario 12 d., VSDFV Vilniaus skyriaus pažyma apie O. S. išmokėtas išmokas (1 t., b. l. 61–65, 3 t., b. l. 44–48, 99–115). Taigi, nustatyta, kad ieškovas dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų mokėjo ligos išmoką, dėl ko Fondo biudžetas patyrė 877,36 Eur turtinę žalą, todėl ieškovas įgijo teisę reikalauti atlyginti žalą iš kalto asmens (CK 6.290 straipsnio 3 dalis). Byloje įrodyta, kad žala padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo A. B. veiksmais, todėl jam tenka pareiga atlyginti Fondo biudžetui padarytą 877,36 Eur turtinę žalą (CK 6.263 straipsnis, 6.280 straipsnis, 6.290 straipsnis, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalis).

Dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė byloje civilinį ieškinį dėl 626,16 Eur žalos atlyginimo ryšium su nukentėjusiajai O. S. suteiktomis gydymo paslaugomis (1 t., b. l. 48–49).

Kaltinamasis A. B. ieškinį pripažino.

Ieškinys tenkintinas visiškai (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusioji O. S. dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų patyrė sveikatos sužalojimą, todėl buvo gydyta asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų. Gydymo paslaugų apskaitos išrašas patvirtina, kad nukentėjusiajai suteiktų gydymo paslaugų kaina yra 626,16 Eur (1 t., b. l. 52). CK 6.283 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo žalą atlyginti. CK 6.280 straipsnio 1 dalis nustato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę į padariusį žalą asmenį tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. PSDF biudžetą vykdo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinės ligonių kasos (Sveikatos draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Išdėstytų teisės aktų kontekste ir nustačius visas sąlygas, kurios yra būtinos kilti asmens civilinei deliktinei atsakomybei – kaltė, neteisėti veiksmai, žala bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusių nuostolių (gydymo paslaugų apmokėjimo), daroma išvada, kad kaltinamasis privalo atlyginti civiliniam ieškovui už O. S. suteiktas gydymo paslaugas (CK 6.263 straipsnis, 6.280 straipsnis).

Kaltinamasis A. B. 2019 m. liepos 22 d. 9.50 val. laikinai sulaikytas (2 t., b. l. 40), 2019 m. liepos 23 d. jam paskirta kardomoji priemonė suėmimas, kurio terminas vėliau buvo tęsiamas ir baigiasi 2020 m. kovo 23 d. (2 t., b. l. 53–54, 63–64, 3 t., b. l. 56–57). Įvertinus tai, kad A. B. nuteisiamas realia laisvės atėmimo bausme, jis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, nėra saistomas darbiniais, šeiminiais ir kitais socialiniais ryšiais, siekiant užtikrinti netrukdomą nuosprendžio įvykdymą ir užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų padarymui, kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė suėmimas paliktina nepakeista iki bus pradėta vykdyti bausmė (BPK 139 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo suėmimo ir laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmę, vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) ir laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai (BK 66 straipsnio 1, 2 dalys).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, kurie saugomi Alytaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriuje (1 t., b. l. 168, 170, 181), t. y. nukentėjusiosios O. S. panagių, pilvo nuoplovos, seilių pavyzdys ir makšties tepinėlis, įvykio vietoje paimtas tepinėlis su skysčiu, kaltinamojo A. B. seilių pavyzdys sunaikintini; kaltinamojo A. B. rūbai – kelnės, marškinėliai, kelnaitės, megztinis grąžintini A. B., o jam atsisakius šių daiktų, sunaikintini; nukentėjusiosios O. S. rūbai – striukė, marškinėliai, kelnės, liemenėlė, kelnaitės grąžintini O. S.; prie bylos pridėti trys kompaktiniai diskai, kuriuose yra parodymų patikrinimo vietoje metu darytos nuotraukos, Bendrojo pagalbos centro pateikti pokalbių garso įrašai, duomenys iš mobiliųjų telefonų ir SIM kortelių, paliktini saugoti prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5 punktai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302, 304 – 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti: pagal Baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 1 dalį skirti laisvės atėmimą 4 metams 3 mėnesiams, pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį skirti laisvės atėmimą 9 mėnesiams. Remiantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmes subendrinti jas visiškai sudedant ir skirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams. Remiantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Nustatyti atlikti bausmę pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos 2020 m. kovo 20 d.

Remiantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti A. B. laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2019 m. liepos 22 d. iki 2020 m. kovo 20 d.

Kardomąją priemonę suėmimą palikti nepakeistą iki bus pradėtas bausmės vykdymas.

O. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti O. S. iš A. B. 346,86 Eur (tris šimtus keturiasdešimt šešis eurus 86 ct) nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti, tame tarpe 277,20 Eur negautų pajamų, ir 4500 Eur (keturis tūkstančius penkis šimtus eurų) nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Visiškai tenkinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį. Priteisti Vilniaus teritorinei ligonių kasai (Ž. L. g. 6, 01101 Vilnius, į. k. 188783796, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB, banko kodas 73000) iš A. B. 626,16 Eur (šešis šimtus dvidešimt šešis eurus 16 ct) už nukentėjusiajai O. S. suteiktas gydymo paslaugas.

Visiškai tenkinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį. Priteisti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui iš A. B. 877,36 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt septynis eurus 36 ct) žalos atlyginimo. Žalos suma turi būti pervedama į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke, gavėjo pavadinimas – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie SADM, gavėjo kodas 191630223, įmokos kodas 282.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. nukentėjusiosios O. S. panagių, pilvo nuoplovas ir seilių pavyzdį, makšties tepinėlį, įvykio vietoje paimtą tepinėlį su skysčiu, kaltinamojo A. B. seilių pavyzdį, saugomus Alytaus apskrities VPK, sunaikinti; kaltinamojo A. B. rūbus – sportines kelnes, marškinėlius, kelnaites, megztinį, saugomus Alytaus apskrities VPK, grąžinti A. B., o jam atsisakius šių daiktų, juos sunaikinti; nukentėjusiosios O. S. rūbus – striukę, marškinėlius, kelnes, liemenėlę, kelnaites, saugomus Alytaus apskrities VPK, grąžinti O. S.. Prie bylos pridėtus tris kompaktinius diskus, kuriuose yra parodymų patikrinimo vietoje metu darytos nuotraukos, Bendrojo pagalbos centro pateikti pokalbių garso įrašai, duomenys iš mobiliųjų telefonų ir SIM kortelių, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusio Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.