- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-25
- Bylos Nr.
- eA-1274-556/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04527-2022-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pirm.), Ramūnas Gadliauskas
- Pareiškėjas
- M. A. A. A. A.
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. A. A. A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. A. A. A. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas M. A. A. A. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2022 m. spalio 4 d. sprendimą Nr. 22S134532 (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti Departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.
2. Pareiškėjas nurodė, kad jis, (duomenys neskelbtini).
3. Pareiškėjas, pateikdamas antrąjį prašymą suteikti prieglobstį, nurodė, jog atsisakė skųsti Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendimą, kuriuo jo skundas prašant panaikinti 2022 m. sausio 27 d. Departamento sprendimą Nr. 22S261603 ir įpareigoti Departamentą iš naujo nagrinėti prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo buvo tenkintas iš dalies, kadangi pareiškėjui niekas nedavė minėto sprendimo, iš teismo sprendimo pareiškėjas taip pat nebuvo gavęs. Departamentas, žinodamas aplinkybę, jog pareiškėjas neturėjo galimybės skųsti minėto teismo sprendimo, Sprendime formaliai pasirėmė Departamento nagrinėjant pirmąjį pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį surinkta medžiaga.
4. Pareiškėjas teigia, kad Departamentas nepagrįstai nesuteikė jam pabėgėlio statuso pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalį ir papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį, nes tiek (duomenys neskelbtini), tiek tame rajone, iš kurio yra atvykęs pareiškėjas, vyksta nuolatiniai saugumo incidentai, kurie nuolat nusineša civilių asmenų gyvybes. Vien dėl buvimo nurodytoje teritorijoje jam kiltų grėsmė gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Departamentas, nagrinėdamas paskesnį pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, privalėjo dar kartą įvertinti pareiškėjo pateiktą informaciją dėl kilmės valstybėje jam gresiančio (duomenys neskelbtini). Pagal (duomenys neskelbtini) asmenys yra vertinami kaip asmenys, galintys susidurti su padidinta persekiojimo grėsme. Pareiškėjo kilmės šalyje (gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini)), beatodairiškas smurtas yra pakankamai aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o taip pat yra individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką. Pareiškėjas patenka į vieną iš nurodomų grupių, todėl, be kita ko, atitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijus, nustatytus Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Departamentas, nagrinėdamas antrą pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, iš esmės nesiaiškino, kokios priežastys lėmė pareiškėjo paaiškinimų galimą prieštaringumą ar nenuoseklumą, nedėjo pastangų išsiaiškinti jam žinomų tariamų prieštaravimų ir šį faktą tiesiog panaudojo kaip priežastį pareiškėjo pateiktą pasakojimą vertinti kaip nepatikimą, o patį pareiškėją kaip nesąžiningą. Departamentas pažeidė bendradarbiavimo pareigą, o paskesnis pareiškėjo prašymas dėl prieglobsčio suteikimo išnagrinėtas formaliai.
Atsiliepimas
5. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
6. Atsakovas nurodė, kad paskesnio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas apsiriboja naujos informacijos tyrimu, kuri nebuvo žinoma nagrinėjant ankstesnį prašymą. Pareiškėjas savo paskesnį prašymą grindė tais pačiais motyvais – (duomenys neskelbtini). Nagrinėjant pirmąjį pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį buvo nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) ir duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti pareiškėjui apsaugos nuo tariamo persekiojimo bei, kad toks negalėjimas ar nenoras būtų lemtas konvencinių priežasčių, pareiškėjas nepateikė, į kilmės valstybės institucijas nesikreipė. Pareiškėjas tinkamai nepagrindė savo prašymo suteikti prieglobstį ir jo deklaruojama baimė grįžti nelaikytina visiškai pagrįsta, todėl konstatuota, kad jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose bei 3 punkte. Paskesnio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas apsiriboja naujos esminės informacijos, kuri nebuvo žinoma nagrinėjant ankstesnį prašymą, vertinimu. Pareiškėjas nepateikė naujos esminės informacijos arba duomenų, dėl kurių labai padidėja tikimybė, kad prieglobsčio prašytojas gali atitikti Įstatymo 86 ar 87 straipsnyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus.
7. Atsakovas teigė, kad pareiškėjo skundo teiginiai, jog jis nebuvo supažindintas su Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendimu, kurio negalėjo apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, nepagrįsti. Pareiškėjas dalyvavo teismo posėdyje, jam buvo paskelbta apie teismo sprendimo paskelbimo datą ir laiką, tačiau jis, žinodamas konkrečią datą (2022 m. liepos 7 d.), 2022 m. liepos 6 d. 16.25 val. pasišalino iš apgyvendinimo vietos ir vyko į (duomenys neskelbtini). Todėl asmuo fiziškai negalėjo būti supažindintas su sprendimu nežinant tikslios jo buvimo vietos. Nebuvo sukurta dirbtinių kliūčių pareiškėjui skųsti teismo sprendimą, todėl nelaikytina, jog buvo pažeista pareiškėjo teisė į teisminę gynybą. Pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 6 d. buvo grąžintas iš (duomenys neskelbtini) pagal Dublino III reglamentą. Pareiškėjo nurodytos individualios aplinkybės buvo išnagrinėtos ir įvertintos, Sprendimu pagrįstai nustatyta, jog pareiškėjo situacija neatitinka Įstatymo numatytų prieglobsčio suteikimo pagrindų.
II.
8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gruodžio 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
9. Teismas nustatė, kad Departamento 2022 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. 22S61603 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos“ (toliau – ir Pirmasis sprendimas), pareiškėjui nesuteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje, nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį trejus metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendimu (administracinė byla Nr. eI3-5813-780/2022) pareiškėjo skundas dėl Pirmojo sprendimo tenkintas iš dalies, sprendimas pakeistas, t. y. pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką trejus metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o kita sprendimo dalis palikta nepakeista.
10. Teismas nurodė, kad pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 6 d. buvo grąžintas iš (duomenys neskelbtini) pagal Dublino III reglamentą. Apklausoje, vykusioje 2022 m. rugsėjo 19 d., pareiškėjas paprašytas pasakoti tik naujas aplinkybes, kurios nebuvo žinomos pirmojo prieglobsčio prašymo teikimo metu, nurodė, jog yra tos pačios priežastys ir tie patys įrodymai, naujų įrodymų neturi, nenori meluoti. Apklausos metu paklaustas, kodėl atsisakė apskųsti Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendimą, pareiškėjas nurodė, jog niekas jam nedavė šito sprendimo, teismo sprendimo nebuvo gavęs, jis (duomenys neskelbtini) praleido du mėnesius ir buvo grąžintas atgal į Lietuvą. Departamentas, įvertinęs surinktą medžiagą, priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos). Departamentas, įvertinęs tai, kad Pirmasis sprendimas išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos jau yra priimtas ir įsigaliojęs, todėl išsiuntimo / grąžinimo klausimas nėra nagrinėjamas ir bus pradėta užsieniečio išsiuntimo į (duomenys neskelbtini) procedūra. Išsiuntimo vykdymas pavedamas Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT). Sprendimas priimtas dėl to, kad asmuo, pateikęs paskesnį prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, nepateikė naujos esminės informacijos arba duomenų, dėl kurių labai padidėtų tikimybė, kad prieglobsčio prašytojas gali atitikti Įstatymo 86 ar 87 straipsnyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus. Tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju prieglobsčio prašytojui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika.
11. Teismas nustatė, kad Sprendime konstatuota, jog nagrinėjant pirmąjį pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, tyrimo metu buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ir duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti prieglobsčio prašytojui apsaugos nuo tariamo persekiojimo bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų lemtas konvencinių priežasčių (jo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais), prieglobsčio prašytojas nepateikė, į kilmės valstybės institucijas nesikreipė. Nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas tinkamai nepagrindė savo prašymo suteikti prieglobstį ir jo deklaruojama baimė grįžti nelaikytina visiškai pagrįsta, todėl konstatuota, jog prieglobsčio prašytojas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Tyrimo metu taip pat nenustatyta realios ir individualios grėsmės prieglobsčio prašytojui tikimybė. Kadangi nenustatyta pagrįsta tikimybė, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.
12. Sprendime nurodyta, kad pareiškėjas Departamentui ir Regionų apygardos administracinio teismo bylos nagrinėjimo metu nurodė tą pačią baimės grįžti į kilmės šalį priežastį – (duomenys neskelbtini). Regionų apygardos administracinio teismo bylos nagrinėjimo metu ir Departamento apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo nurodytos aplinkybes dėl prieglobsčio suteikimo, jo pateikti paaiškinimai yra prieštaringi bei nenuoseklūs, kas leidžia abejoti jo sąžiningumu. Tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika, todėl jo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.
13. Sprendime nurodyta, kad remiantis (duomenys neskelbtini). Įvertinus šias aplinkybes, nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių pareiškėjui gresia pavojus dėl beatodairiško smurto.
Kadangi individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nenustatyta, konstatuotina, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
14. Sprendime nustatyta, kad Pirmuoju sprendimu pareiškėjas išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) bei uždraudžiama jam atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvedant į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi trejus metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-5813-780/2022 pakeistas Pirmojo sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktas ir jis išdėstytas taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“. Pirmasis sprendimas yra įsigaliojęs, todėl išsiuntimo / grąžinimo klausimas nėra nagrinėjamas. Sprendimu pareiškėjui nesuteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, kadangi jis neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, kreipėsi į teismą.
15. Teismas, aptaręs 1951 m. liepos 28 d. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija), 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų, Įstatymo bei Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas), nuostatas, pažymėjo, kad Departamentas 2022 m. sausio 27 d. jau yra priėmęs Pirmąjį sprendimą, kuris iš dalies pakeistas Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendimu administracinėje byla Nr. eI3-5813-780/2022), t. y. pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką trejus metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o kita sprendimo dalis palikta nepakeista. Pirmuoju sprendimu Departamentas atsisakė pareiškėjui suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, nustatęs, kad pareiškėjas neatitiko (duomenys neskelbtini) ir duomenų, pagrindžiančių prielaidą, kad kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti pareiškėjui apsaugos nuo tariamo persekiojimo bei, kad toks negalėjimas, ar nenoras būtų sąlygotas „konvencinėmis“ priežastimis (jo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais), pareiškėjas nepateikė, į kilmės valstybės institucijas nesikreipė. Įvertinus pareiškėjo situaciją buvo nustatyta, kad jis tinkamai nepagrindė savo prašymo suteikti prieglobstį ir jo deklaruojama „baimė“ grįžti nelaikytina visiškai pagrįsta, todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nebuvo suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Priimant Pirmąjį sprendimą taip pat nebuvo nustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjui tikimybė, atsižvelgus į tai, nenustatyta pagrįsta tikimybė, kad jam kilmės valstybėje grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. pareiškėjas neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.
Šalies argumentai
16. Teismas nurodė, kad šioje administracinėje byloje nagrinėjamas Sprendimo, kurį atsakovas priėmė 2022 m. spalio 4 d., išnagrinėjęs pareiškėjo paskesnį prieglobsčio prašymą, teisėtumas ir pagrįstumas. Paskesniame prieglobsčio prašyme pareiškėjas nurodė, kad po pirminio prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje išnagrinėjimo naujų aplinkybių, kurios pagrįstų, jog jam turėtų būti suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, nėra, yra tos pačios priežastys ir tie patys įrodymai, o naujų įrodymų jis neturi ir nenori meluoti. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas paskesniame prašyme suteikti prieglobstį nepateikė naujų esminių motyvų, kurie nebūtų buvę išnagrinėti priimant Pirmąjį sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
17. Teismas pažymėjo, kad Įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti pagrindai, kuomet Departamento sprendimu prašymas suteikti prieglobstį yra nenagrinėjamas. Vienas iš jų – kai prieglobsčio prašytojas pateikė paskesnį prašymą, kuriame nėra naujų esminių motyvų (Įstatymo 77 str. 1 d. 3 p.). Paskesnio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas apsiriboja naujos esminės informacijos, kuri nebuvo žinoma nagrinėjant ankstesnį prašymą, vertinimu. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad Sprendimas yra neteisėtas, jame išsamiai neištirtos aplinkybės, o įrodymai buvo vertinami formaliai. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2022 m. rugsėjo 19 d. pareiškėjas buvo apklaustas ir nenurodė jokių papildomų aplinkybių, kurios galėtų būti pripažintos esminėmis. Pareiškėjo nurodyti faktai neįrodyti, todėl jais remtis nebuvo pagrindo. Pareiškėjas apklausos metu nurodė, kad remiasi pirmajame prašyme nurodytais faktais ir argumentais, todėl Departamentas tinkamai atliko pareigą patikrinti naujų aplinkybių atsiradimą, pagrįstai vertino, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali būti pripažintos iš esmės pasikeitusiomis.
18. Teismas sprendė, kad Departamento atliktas tyrimas yra išsamus, individualiai įvertinta pareiškėjo situacija, atliktos apklausos, detaliai analizuoti ir įvertinti jo nurodyti argumentai dėl (duomenys neskelbtini).
19. Teismas vertino, kad pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjo baimė grindžiama išimtinai jo paties subjektyviu situacijos suvokimu, jo baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje nelaikytina visiškai pagrįsta ir „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata laikoma neįvykdyta, pripažįstant, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas nepateikė patikimos informacijos, leidžiančios spręsti, jog jis atitinka pabėgėlio statusui taikytinas nuostatas.
20. Teismas sprendė, kad Departamentas rinko, tyrė ir vertino įrodymus pareiškėjo nurodytų aplinkybių, reikšmingų prieglobsčio prašymui išnagrinėti ir sprendimui dėl jų priimti, kontekste. Atsakovo atliktas pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir surinktų duomenų vertinimas buvo atliktas racionaliai, visapusiškai ir objektyviai. Atsakovas Sprendime pasisakė dėl visų esminių pareiškėjo nurodytų argumentų, o tai, kad Sprendime faktinės aplinkybės, įvertintos ne taip, kaip palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo spręsti, kad atsakovas netinkamai vertino ar apskritai nevertino surinktų įrodymų.
21. Teismas pažymėjo, kad iš bylos medžiagos nustatyta, jog pareiškėjo išvykimo iš savo kilmės valstybės priežastys nėra susijusios su Įstatymo 86 straipsnyje nurodytomis priežastimis, o nurodoma, kad (duomenys neskelbtini). Nėra jokių duomenų, kad grįžus į kilmės šalį pareiškėjui grėstų mirties bausmė, kankinimas, žiaurus, nežmoniškas elgesys ar orumo žeminimo grėsmė. Pareiškėjas neįrodė jokių Įstatymo 87 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, kurių pagrindu jam galėtų būti suteikta papildoma apsauga, o atsakovas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas taip pat neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Teismas vertino, kad Departamentas pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjas neatitinka prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose.
22. Teismas, netenkinęs reikalavimo panaikinti Sprendimą, netenkino ir išvestinio reikalavimo įpareigoti atsakovą pareiškėjo prašymą išnagrinėti iš naujo ir skundą atmetė.
III.
23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti.
24. Pareiškėjo vertinimu, Departamentas, nagrinėdamas paskesnį pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, privalėjo dar kartą įvertinti pareiškėjo pateiktą informaciją dėl kilmės valstybėje jam gresiančio (duomenys neskelbtini), kadangi, kaip Departamentas Sprendime pats pripažįsta, pareiškėjas nebuvo supažindintas su Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendimu ir dėl to negalėjo pasinaudoti teise apskųsti šį teismo sprendimą. Pareiškėjui buvo suvaržyta teisė į teisminę gynybą, o Pirmojo sprendimo dėl prieglobsčio pareiškėjui nesuteikimo teisėtumas nebuvo revizuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo. Departamentas, žinodamas aplinkybę, jog pareiškėjas neturėjo galimybės skųsti Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendimo, Sprendime formaliai pasirėmė Departamento nagrinėjant pirmąjį pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį surinkta medžiaga. Departamentas iš esmės nesiaiškino, kokios priežastys lėmė (duomenys neskelbtini). Departamentas pažeidė bendradarbiavimo pareigą, o paskesnis pareiškėjo prašymas dėl prieglobsčio suteikimo išnagrinėtas formaliai. Departamento Sprendimo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nebuvo panaikintas Departamento sprendimas, pagrįstumas ir teisingumas turi būti patikrintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo.
25. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad (duomenys neskelbtini), iš kurio yra atvykęs pareiškėjas, vyksta nuolatiniai saugumo incidentai, kurie nuolat nusineša civilių asmenų gyvybes. Priešingai, nei vertino Departamentas ir pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo vertinimu, vien dėl buvimo nurodytoje teritorijoje jam kiltų grėsmė gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Kadangi pareiškėjo kilmės šalyje (gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini)), beatodairiškas smurtas yra pakankamai aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o taip pat yra individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, t. y. pareiškėjas patenka į vieną iš Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros nurodomų grupių, konstatuotina, kad pareiškėjas, be kita ko, atitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijus, nustatytus Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Pirmosios instancijos teismas į šiuos pareiškėjo argumentus neatsižvelgė ir jų sprendime neanalizavo. Departamentas ir teismas tinkamai neįvertino aplinkybių, reikšmingų tinkamam papildomos apsaugos suteikimo pareiškėjui klausimo išsprendimui.
Šalies argumentai
26. Pareiškėjas nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog Departamento padaryti pažeidimai (priimtos neteisingos išvados, netinkamas kvalifikavimas ir kt.) nebuvo tinkamai kvalifikuoti pirmosios instancijos teismo, teismo sprendimas panaikintinas ir priimtinas naują sprendimas, kuriuo Sprendimas naikintinas, o Departamentas įpareigotinas iš naujo visapusiškai ištirti ir įvertinti pareiškėjo prieglobsčio prašymą bei priimti sprendimą iš naujo.
Atsiliepimas
27. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
28. Departamentas laikosi pozicijos, išdėstytos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsakovo vertinimu, tiek Departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamo sprendimo išvadas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
29. Ginčas byloje kilo dėl Departamento 2022 m. spalio 4 d. sprendimo Nr. 22S134532, kuriuo pareiškėjui nesuteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga išnagrinėjus jo pateiktą paskesnį prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
30. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nenustatė būtinumo šiuo atveju skirti žodinį bylos nagrinėjimą, nes bylos proceso šalių pozicija ir iš esmės visos nagrinėjamai bylai reikšmingos aplinkybės yra aiškiai išdėstyti raštu pateiktuose į bylą procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra tiriamos tokios faktinės aplinkybės ir nagrinėjami teisės klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis rašytine bylos medžiaga, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, duotais pirmosios instancijos teismui, išdėstytais procesiniuose dokumentuose, taip pat ir apeliaciniame skunde. Pabrėžtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. pareiškėjui buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės.
31. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį šioje byloje pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus aspektus.
32. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje jau esančia medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).
33. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad ankstesnio teismo sprendimo, išnagrinėjus jo skundą dėl Departamento Pirmojo sprendimo, nebuvo gavęs, dėl to buvo pažeista jo teisė į teisminę gynybą. Pažymėtina, kad bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjui apie Regionų apygardos administracinio teismo sprendimo paskelbimo datą ir laiką (2022 m. liepos 7 d., 14.30 val.) buvo žinoma, tačiau jis 2022 m. liepos 6 d. išvyko iš laikinojo apgyvendinimo vietos ir į ją negrįžo, jo buvimo vieta nebuvo žinoma, po dviejų mėnesių jis buvo grąžintas iš (duomenys neskelbtini). Todėl sutiktina su atsakovo argumentais, kad Departamentas dirbtinių kliūčių pareiškėjui susipažinti ar gauti teismo sprendimą nesudarė, tai priklausė nuo pareiškėjo valios. Iš pareiškėjo apklausos 2022 m. rugsėjo 19 d. duomenų matyti, kad pareiškėjui buvo žinoma apie priimtą teismo sprendimą dėl Pirmojo sprendimo, jis galėjo kreiptis į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Pirmąjį sprendimą ir atnaujinti terminą skundui paduoti, tačiau byloje tokių duomenų nėra. Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendimas (administracinė byla Nr. eI3-5813-780/2022) yra įsiteisėjęs . Nagrinėjamoje byloje pareiškėją atstovauja advokatas, pareiškėjas nustatyta tvarka gavo valstybės garantuojamas teisines paslaugas užsieniečiams, pateikusiems prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, ir kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Departamento Sprendimą dėl jo paskesnio prieglobsčio prašymo. Įvertinus aptartas aplinkybes, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjui buvo apribota teisė į teisminę gynybą ir nagrinėjamoje byloje vertinti Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendimo (administracinė byla Nr. eI3-5813-780/2022) teisėtumą ir pagrįstumą. Todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu atmestini.
34. Teisėjų kolegija, nagrinėdama kitus pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad pagal Įstatymo 2 straipsnio 18¹ dalį paskesnis prašymas suteikti prieglobstį – tai užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį, teikiamas po to, kai dėl jo ankstesnio prašymo suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas arba priimtas sprendimas nutraukti prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą ir nebėra galimybės atnaujinti prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. Įstatymo 2 straipsnio 6⁴ dalis nustato, kad galutinis sprendimas – šio Įstatymo nustatyta tvarka dėl užsieniečio priimtas ir per šio Įstatymo nustatytą terminą neapskųstas sprendimas arba sprendimas, dėl kurio įstatymų nustatyta tvarka išnaudotos visos galimybės jį apskųsti. Pažymėtina, kad paskesnio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas apsiriboja naujos esminės informacijos, kuri nebuvo žinoma nagrinėjant ankstesnį prašymą, vertinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3027-556/2021).
35. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas paskesniame prašyme nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurių nebuvo nurodęs nagrinėjant pirmąjį prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje ir dėl kurio Departamentas buvo priėmęs Pirmąjį sprendimą. Pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 19 d. Departamente įvykusios apklausos metu nurodė, kad prieglobsčio prašymo priežastys, įrodymai tie patys, jis nieko nenori meluoti.
36. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas savo paskesnį prieglobsčio prašymą grindžia iš esmės tais pačiai motyvais kaip ir pirmąjį prieglobsčio prašymą, t. y. (duomenys neskelbtini). Dėl šių pareiškėjo nurodytų aplinkybių jau yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas, todėl teisėjų kolegija iš naujo nevertins pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų teiginių, susijusių su jo nurodomu persekiojimu (ABTĮ 16 str. 1 d.).
37. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad pareiškėjas nenurodė jokių naujų aplinkybių, sutinka su Departamento išvada, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, paneigiančių Departamento Pirmojo sprendimo išvadas. Pareiškėjas nepateikė aktualios ir patikimos informacijos, kuri suponuotų priešingas pirmojo prašymo nagrinėjimo metu prieitas išvadas. Tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju prieglobsčio prašytojui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika, todėl jo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Nenustatyta, kad pareiškėjas, grąžintas į kilmės valstybę, patirs realią grėsmę, atitinkančią Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nustatytus kriterijus. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjo kilmės šalyje (gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini)), beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta, todėl konstatuotina, kad prieglobsčio prašytojas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
38. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįsti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad Departamentas nevertino ar netinkamai įvertino aktualią būtiną informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos, Departamentas kilmės šalies informaciją surinko iš įvairių šaltinių, pateikdamas nuorodas į šaltinių internetines nuorodas, duomenys apima laikotarpį nuo 2021 m. trečiojo ketvirčio iki 2022 m. trečiojo ketvirčio. Nėra pagrindo teigti, jog atsakovas nesirėmė naujausia, visapusiška ir aktualia informacija apie padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje. Byloje esantys duomenys apie situaciją kilmės valstybėje nagrinėjamu atveju buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, dėl to atsakovas neturėjo pagrindo rinkti papildomus duomenis. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė duomenų apie tai, kad atsakovo surinkta informaciją yra esmingai pasikeitusi. Teisėjų kolegija vertina, jog nėra pagrindo spręsti, kad Departamentas pažeidė pareigą individualiai, objektyviai ir nešališkai išnagrinėti prašymą suteikti tarptautinę apsaugą ir įvertinti individualias atvejo aplinkybes.
39. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).
40. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo paaiškinimus, nereiškia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad Departamento Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.
41. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo M. A. A. A. A. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.