Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2020-07-02 · Civilinė byla Nr. 2YT-5696-1030/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-07-02
Bylos Nr.
2YT-5696-1030/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Monika Lapukaitė
Pareiškėjas
D. K.
Suinteresuotas asmuo
K. A., Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-5696-1030/2020Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03207-2020-7Procesinio sprendimo kategorija 3.5.1 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. liepos 2 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Monika Lapukaitė,

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo pareiškėjo D. K. (D. K.) skundą dėl antstolės B. T. veiksmų, suinteresuoti asmenys K. A., Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, antstolė B. T..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjo atstovas advokatas V. Ž. (Ž.) pareiškėjo vardu kreipėsi į antstolę su skundu, prašydamas pripažinti negaliojančiu ir panaikinti 2020 m. balandžio 27 d. antstolės priimtą patvarkymą Nr. S-20-5-17546 vykdomojoje byloje Nr. 0005/20/00375, kuriuo antstolė, atsakydama į pareiškėjo 2020 m. balandžio 23 d. prašymą, nurodė, kad turto vertinimą vykdymo procese pavesta atlikti vertinimo įmonei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“. Antstolė minėtu patvarkymu pasiūlė skolininkui iki 2020 m. balandžio 30 d. sudaryti sąlygas turto vertintojams patekti į vertinamą būstą, kad būtų galima atlikti turto vertinimą ir užfiksuoti turto būklę. Skolininkas teigia, kad nėra žinomas asmuo, kuris darys ekspertizę ir dėl to skolininkui nėra sudaryta galimybė pasisakyti dėl konkretaus eksperto, kuris atliks vertinimą, galimo neobjektyvumo ir nešališkumo skolininkės atžvilgiu. Taip pat pareiškėjas nesutinka su antstolės įpareigojimu, turto vertintojams sudaryti sąlygas patekti į vertinamą turtą. Pareiškėjas 2020 m. balandžio 23 d. prašyme nurodė, jog skolininkas gyvena Vokietijoje, o dėl paskelbto karantino jis negali nei išvykti iš Vokietijos, nei grįžti į Lietuvą, o grįžus būtų privaloma karantinuotis, ir pažymėjo, kad turto apžiūra ir skolininko dalyvavimas turto vertinime būtų įmanomas tik 2020 m. birželio mėnesį. Pareiškėjo teigimu, antstolė neatsižvelgė į tai, kad skolininkas antstolės įpareigojimų skolininkui sudaryti galimybes turto vertintojams patekti į jo turtą, nevykdo dėl svarbių ir objektyvių priežasčių, dėl to antstolė nepagrįstai netenkino jo prašymo ir pakartotinai įpareigojo sudaryti sąlygas turto vertintojams patekti į skolininko būstą.

Antstolė 2020 m. gegužės 6 d., kuriuo pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pažymėjo, jog trečią kartą pareiškėjui nurodoma, jog turto vertės nustatymo darbus paskyrė atlikti nepriklausomam turto vertintojui UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nurodė, kad teisės aktai antstoliui suteikia teisę turto vertei nustatyti skirti ne konkretų asmenį – ekspertą, o ekspertizės įstaigą. Pažymėjo, kad antstolė, paskirdama turto vertintoją juridinį asmenį, neturi kompetencijos įsakmiai nurodyti, kuriam konkrečiam įmonės darbuotojui turi būti pavesta atlikti nekilnojamojo turto vertinimą. Kitą skundo dalį antstolė atsisakė tenkinti ir atsisakė panaikinti 2020 m. balandžio 27 d. patvarkymą Nr. S-20-5-17546 dėl 2020 m. balandžio 23 d. prašymo. Nurodė, kad skolininko nurodomos priežastys dėl ko jis atsisako suteikti galimybę turto vertintojams patekti į areštuotą būstą, nesudaro pakankamo pagrindo nevykdyti antstolės teisėtų reikalavimų. Pažymėjo, jog skolininkas nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių jo nurodomas aplinkybes apie gyvenimą Vokietijoje ar kitoje užsienio valstybėje, be to tai, kad skolininkas negali pats grįžti ir fiziškai dalyvauti turto vertinime, nėra pagrindas nevykdyti antstolės reikalavimo – skolininkas gali pavesti savo atstovui ar kitiems asmenims, įleisti turto vertintojus į būstą.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas atmestinas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolė B. T. atlieka vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0005/20/00375, kuri pradėta pagal 2020 m. vasario 13 d. Vilniaus m. 14-ojo notaro biuro notarės R. B. išduotą vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 327,77 Eur notaro išlaidų, 80 327,67 Eur skolos ir 326,88 Eur palūkanų išieškojimo iš skolininko D. K., išieškotojo Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus naudai (vykd. b. l. 15). 2020 m. balandžio 20 d. antstolė turto arešto aktu Nr. S-20001713 areštavo skolininkui priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda (vykd. b. l. 41-42). 2020 m. balandžio 20 d. antstolė priėmė patvarkymą Nr. S2-20-5-16283 dėl eksperto skyrimo, kuriuo paskirta turto vertės nustatymo ekspertizė, apžiūrėjimo ir vertės nustatymo darbus pavesta atlikti turto vertintojui UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamasis turtas (vykd. b. l. 39). 2020 m. birželio 23 d. skolininko atstovas advokatas V. Ž. pateikė pareiškėjo prašymą pateikti eksperto duomenis, kad būtų žinoma, kuris konkrečiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas atliks ekspertizę ir skolininkas galėtų spręsti ar reikalinga teikti nušalinimą. Taip pat nurodė, jog negali grįžti į Lietuvą ir sudaryti galimybių turto vertintojams patekti į vertinamą būstą bei pačiam sudalyvauti turto vertinime (vykd. b. l. 52). Šį prašymą antstolė 2020 m. balandžio 27 d. patvarkymu Nr. S-20-5-17546 tenkino iš dalies, pakartotinai nurodė informaciją apie paskirtą turto vertintoją, kitos prašymo dalies netenkino, nurodydama, kad turto vertintojus įleisti į būstą ir dalyvauti turto vertinime gali jo įgaliotas atstovas, tuo tarpu pats skolininkas jokių duomenų, pagrindžiančių jo išvykimą į kitą valstybę nepateikė (vykd. b. l. 61-63).

Dėl paskirto eksperto tinkamumo ir duomenų apie ekspertą pateikimo

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Kasacinis teismas ne kartą konstatavo, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, kuriam viena iš valstybės suteiktų funkcijų – vykdomųjų dokumentų vykdymas, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010). Pažymėtina, kad vykdymo procesas yra skirtas visų pirma patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas (CPK 634 straipsnio 2 dalis).

Siekiant vykdymo proceso tikslų bei vykdymo proceso dalyvių interesų pusiausvyros, areštuotas skolininkui priklausantis turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kainai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-05-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2009-04-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Teismo pareiga patikrinti, ar turtas įvertintas ir varžytynėse parduotas už tinkamą kainą, nepriklauso nuo to, ar buvo reiškiama prieštaravimų dėl turto įkainojimo, taip pat ar buvo apskųsti antstolio veiksmai parduodant turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. S. v. antstolė A. R. Ž. ir kt., bylos Nr. 3K-3-8/2005; 2007 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. V. v. antstolė R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-161/2007).

Areštuoto turto įkainojimo tvarką reglamentuoja CPK 681 straipsnis, pagal kurį areštuodamas skolininko (šiuo atveju įkaito davėjo įkeistą turtą), antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, o atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681 straipsnio 1 dalis). Jeigu CPK 681 straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Skolininkas ar išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos. Skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą (CPK 681 straipsnio 3 dalis). Jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (CPK 682 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 682 straipsnio 2 dalį pagrindą skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę sudaro motyvuoti išieškotojo ar skolininko prieštaravimai.

CPK 681 straipsnio nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui. Nepaisant to, kad šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-05-28 nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-211/2007; 2008-09-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2008; 2009-04-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; kt.). Proporcingumo ir interesų derinimo principų laikymąsi turto vertės nustatymo stadijoje užtikrina ir galimybė išieškotojui bei skolininkui išsakyti savo nuomonę dėl įkainojamo turto vertės bei antstolio pareiga į ją atsižvelgti.

Ekspertizės skyrimo tvarką vykdymo procese reglamentuoja CPK 682 straipsnis. CPK 682 straipsnio 6 dalis numato, kad ekspertizė atliekama pagal bendrąsias CPK taisykles, atsižvelgiant į CPK VI dalyje, reglamentuojančioje vykdymo procesą, numatytas išimtis. Taigi CPK 682 straipsnis yra specialioji norma, reglamentuojanti ekspertizės skyrimą būtent vykdymo procese ir bendrosios CPK normos, reglamentuojančios ekspertizės skyrimą kitose civilinio proceso stadijose, taikomos tiek, kiek neprieštarauja specialiajai normai. CPK 682 straipsnio 1 dalis numato, kad antstolis ekspertizę turto vertei nustatyti skiria priimdamas patvarkymą. Vadovaujantis CPK 682 straipsnio 1 dalies reglamentavimu, patvarkyme turi būti nurodytas ekspertas ar ekspertizės įstaiga, kuriai pavedama atlikti ekspertizę. Taigi įstatymas vykdymo procese taip pat numato galimybę pavesti atlikti ekspertizę tiek ekspertui, tiek ekspertizės įstaigai.

Svarbu pažymėti, kad CPK VI dalyje nustatyto vykdymo proceso normų taikymo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai, o jų reikalavimai atliekant vykdymo veiksmus privalomi visiems asmenims (CPK 583 straipsnis). Sprendimų vykdymo instrukcijos 7 punktas numato, kad turto vertei nustatyti kaip ekspertas kviečiamas turto vertintojas, atitinkantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus. Taigi vykdymo procesą reglamentuojančiose specialiosiose teisės normose numatyta, kad kaip ekspertui kviečiamam turto vertintojui taikytini reikalavimai nustatyti Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 8 bei 12 straipsniuose įtvirtinta, kad turto arba verslo vertinimo veikla gali užsiimti tiek fiziniai asmenys (turto arba verslo vertintojai), tiek juridiniai asmenys (turto arba verslo vertinimo įmonės), atitinkantys šiame įstatyme nurodytus reikalavimus.

Įvertinus aptartą teisinį reglamentavimą darytina išvada, kad antstolis ekspertizę vykdymo procese vykdyti gali pavesti ne tik ekspertams, nurodytiems Teismo ekspertizės įstatyme, bet ir turto ar verslo vertintojams, atitinkantiems Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus, be to, tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims. Tokios pozicijos dėl ekspertų skyrimą vykdymo procese reglamentuojančių nuostatų aiškinimo laikomasi ir teismų praktikoje (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2016-06-23 nutartį civilinėje byloje Nr. 2S‑1556-656/2016; Vilniaus apygardos teismo 2014-10-20 nutartį civilinėje byloje Nr. 2S‑1998-656/2014).

Atsižvelgiat į nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvadą, kad antstolė pavesdama turto vertinimą atlikti juridiniam asmeniui nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų, antstolė gali skirti ekspertizės atlikimui tiek fizinį tiek juridinį asmenį, taigi pareigos skirti konkretų ekspertą ar nurodyti paskirtos ekspertizės įstaigos konkretų ekspertą, kuriam pavesta atlikti ekspertizę, antstolė neturi. Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad antstolė apie paskirtą ekspertizės įstaigą skolininką informavo tinkamai ir pareigos nurodyti konkretų ekspertą, dirbantį toje įstaigoje ir kuris atliks turto vertinimą, neturėjo.

Taip pat atmestini skundo argumentai, kad pareiškėjas neturi galimybės tinkamai pasinaudoti savo teise reikšti ekspertui nušalinimą, kadangi konkretus ekspertas nėra žinomas. Įstatymas numato vykdymo proceso šalims teisę pareikšti motyvuotą nušalinimą antstolio pasirinktam ekspertui (CPK 598 straipsnis, 682 straipsnio 1 dalis). Taigi pareiškėjas turėjo galimybę išreikšti argumentus dėl konkrečios ekspertizės įstaigos (ar konkrečių jos darbuotojų) galimo šališkumo prieš skolininką dėl šios darbo pobūdžio.

Dėl sąlygų sudarymo turto vertintojui apžiūrėti ekspertizės objektą

CPK 615 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis gyvenamojoje patalpoje gyvenančių asmenų sutikimu turi teisę apžiūrėti skolininko gyvenamąsias patalpas, jei tai reikalinga išieškojimui įvykdyti. Kitas patalpas antstolis turi teisę apžiūrėti be skolininko sutikimo. Jeigu antstolis į gyvenamąsias patalpas neįleidžiamas, jis į jas įeiti turi teisę tik pateikęs teismo nutartį dėl leidimo įeiti į gyvenamąsias patalpas, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytus atvejus (Lietuvos Respublikos CPK 615 straipsnio 2 dalis).

Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, teismas pripažįsta, kad antstolė, siekdama užtikrinti iš varžytinių parduotino turto įkainojimą realia rinkos verte, ėmėsi visų priemonių tam, kad surastų skolininką. Pažymėtina, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas proceso teisės normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Be to, visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus.

Bylos medžiaga nustatyta, jog skolininkas prašymu kreipėsi į antstolę ir nurodė, kad skolininkas gyvena Vokietijoje, o dėl paskelbto karantino jis negali nei išvykti iš Vokietijos nei grįžti į Lietuvą, o grįžus būtų privaloma karantinuotis, ir pažymėjo, kad turto apžiūra ir skolininko dalyvavimas turto vertinime būtų įmanomas tik 2020 m. birželio mėnesį. Antstolė 2020 m. gegužės 6 d. patvarkyme, kuriuo iš dalies tenkino skolininko skundą, nurodė, jog skolininkas nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių jo nurodomas aplinkybes apie gyvenimą užsienio valstybėje. Taip pat pažymėjo, kad skolininkas turi atstovą, jo interesus atstovauja advokatas V. Ž.. Be to nuvykusi į vertintiną butą, kaimynų paaiškinimais buvo nustatyta, kad minėtame bute (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, gyvena žmonės. Taigi skolininkas savo pareigą įleisti turto vertintojus į vertinamą butą gali pavesti įvykdyti advokatui ar kitiems asmenims, kurie turėtų galimybę (turėtų raktus) įleisti vertintojus į butą.

Vykdymo procese reikia laikytis skolininko ir išieškotojo interesų pusiausvyros. Šalys turi pareigą bendradarbiauti viena su kita ir su išieškojimą atliekančiu antstoliu. Skolininkas neturi trukdyti (vilkinti) vykdymo procesui, o antstolis turi imtis priemonių, kad vykdymo procesas būtų sklandus ir visi veiksmai būtų atlikti per protingus terminus, nes priešingu atveju bus pažeisti išieškotojo interesai.

Vertinant skolininko 2020 m. balandžio 23 d. prašymą, kuriame skolininkas antstolei nurodė, jog negali grįžti į Lietuvą ir sudaryti galimybių turto vertintojams patekti į vertinamą būstą bei pačiam sudalyvauti turto vertinime, ir pažymėjo, kad antstolės įpareigojimą dėl vertintojų įleidimo galėtų įvykdyti 2020 m. birželio mėnesį, kadangi pats asmeniškai nori dalyvauti turto vertinime.

Iš šio pareiškėjo prašymo turinio, matyti, skolininkas iš esmės antstolei suformulavo prašymą atidėti turto vertinimą bei buto pardavimo iš varžytinių procesą iki 2020 m. birželio mėnesio , t. y., kol bus panaikinti kelionių apribojimai ir jis galės grįžti į Lietuvos Respubliką bei pats galės dalyvauti vykdymo procese. Teismas pažymi, kad CPK 626 straipsnyje ir CPK 627 straipsnyje nurodyti vykdomosios bylos sustabdymo ir vykdymo veiksmų atidėjimo pagrindai bei šis sąrašas yra baigtinis. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjo valia skolininko negalėjimas tiesiogiai dalyvauti vykdymo procese nesustabdo vykdymo veiksmų, nes skolininkas turi teisę ir per savo atstovus dalyvauti vykdymo procese bei įgyvendinti jam suteiktas kitas teises. Išimtinais atvejais vykdymo procesas gali būti stabdomas ir vykdymo veiksmai atidedami tik tuomet, kai teismas pripažįsta esant reikalingu, ir tik teismas turi teisę taikyti išimtį iš bendrosios taisyklės ir vykdymo veiksmus sustabdyti.

Vadovaujantis antstolės parašyme esančiais paaiškinimais, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti, nustatyta, kad su skolininku susitarti dėl patekimo į jam nuosavybės teise priklausantį butą nepavyksta. Pažymėtina, kad ta aplinkybė, jog skolininkas dėl susidariusios situacijos – paskelbto karantino ir apribojimų keliauti negali atvykti į Klaipėdą ir leisti turto vertintojui apžiūrėti jam nuosavybės teise priklausantį butą, nesuteikia teisės skolininkui nevykdyti teisėtų antstolės reikalavimų. Teismas taip pat sutinka su antstolės patvarkyme nurodytais motyvais, kad skolininkas, neturėdamas galimybės pats asmeniškai įvykdyti antstolės reikalavimą ir negalėdamas asmeniškai atvykti ir dalyvauti turto vertinime, antstolės reikalavimus ir savo teises gali įgyvendinti per savo atstovą.

Analizuojant išdėstytų aplinkybių visumą ir bylos medžiagą, darytina išvada, kad antstolė, vykdydama priverstinio skolos išieškojimo veiksmus nepažeidė CPK VI dalyje esančių nuostatų, todėl tenkinti skundą jame nurodytais motyvais ir aplinkybėmis, nėra pagrindo (CPK 513 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95, 290, 291, 513, 682 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo D. K. (D. K.) skundą dėl antstolės B. T. veiksmų, atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0005/20/00375 grąžinti antstolei B. T.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Monika Lapukaitė