Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

2023-07-24 · Baudžiamoji byla Nr. e1-399-999/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2023-07-24
Bylos Nr.
e1-399-999/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-26829-2023-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Daina Dyburienė
Kaltinamasis
D. B.
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. e1-399-999/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26829-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.2.14.1.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4.
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. liepos 24 d.Palanga
Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Daina Dyburienė,

susipažinusi su Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Ginto Pikčiūno pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1975 m. spalio 20 d. Palangoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Palangoje, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. D. B. kaltinamas tuo, jog pagrobė svetimą turtą; jis, 2023 m. liepos 18 d., apie 10.26 val., iš parduotuvės „Maxima“, adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, nuo savitarnos kasos pagrobė svetimą, nukentėjusiajai Z. P. priklausantį turtą - mobilaus ryšio telefoną „Samsung S22“ 685,12 eurų vertės, taip padarydamas nukentėjusiajai Z. P.685,12 eurų vertės turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

2. Baudžiamoji atsakomybė už šią D. B. padarytą veiką yra numatyta BK 178 straipsnio 1 dalyje.

3. Kaltinamasis D. B. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju kaltu prisipažino ir parodė, kad 2023 m. liepos 18 d. nuėjo į parduotuvę „Maxima“, (duomenys neskelbtini). Su prekėmis nuėjo prie savitarnos kasos. Priėjęs prie savitarnos kasos, pamatė, kad ant jos padėtas telefonas. Nuskenavo prekes, už jas atsiskaitė ir susidėjo į atsineštą maišelį. Nuo savitarnos kasos pasiėmė padėtą telefoną ir įsidėjo į tą patį maišelį. Parsinešęs namo, išėmė iš telefono SIM kortelę, kad niekas nepriskambintų (e. b. l. 63-66).

4. N. Z. Pečiulienė apklausta ikiteisminio tyrimo pareigūno parodė, kad 2023 m. liepos 18 d., apie 10 val., atvažiavo į parduotuvę „Maxima“, (duomenys neskelbtini), Palangoje, turėjo telefoną „Samsung S22“. Prie savitarnos kasos vienos prekės kaina pasirodė per didelė, todėl, viską palikusi, nuėjo pažiūrėti kainos atgal į salę. Pažiūrėjusi, grįžo prie kasos ir pabaigė prekių pirkimą. Pagal čekį, pirkimas buvo 10.15 val. Telefoną galėjo palikti prie savitarnos kasos. Grįžusi į namus pasigedo telefono, draugės paprašė paskambinti į jos telefoną, tačiau telefonas jau buvo išjungtas. Staigiai nuvažiavo atgal į parduotuvę, apžiūrėjo savitarnos skyrių, paklausinėjo darbuotojų, tačiau niekas nerado telefono. Telefono vertė 685,12 Eur (e. b. l. 1-11, 26-29).

5. Kaltinamojo D. B. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis:

5.1. Daiktų apžiūros protokole užfiksuota „Maxima“, Lt pateikto vaizdo įrašo turinys. Vaizdo įraše užfiksuota D. B. įvykdyta telefono vagystė (e. b. l. 52-54).

5.2. Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, jog D. B. pateikė telefoną „Samsung S22“ (e. b. l. 73-76).

6. Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas (paėmimas ir pasisavinimas), atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą. Vagystės dalykas yra svetimas turtas, t. y. tokie daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), t. y. kaltininkas, neteisėtai ir neatlygintinai pasisavindamas (užvaldydamas) svetimą turtą, neabejotinai suvokia, kad paima svetimą daiktą, numato, jog nukentėjusysis jo neteks ir bus padaroma turtinė žala, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas BK 178 straipsnyje nurodytais veiksmais. Vadinasi, vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą (kasacinės nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-147-511/2016, 2K-357-139/2016, 2K-151-628/2018).

7. Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis D. B. 2023 m. liepos 18 d., apie 10.26 val., iš parduotuvės „Maxima“, esančios (duomenys neskelbtini), Palangoje, nuo savitarnos kasos pagrobė svetimą, nukentėjusiajai Z. P. priklausantį turtą - mobilaus ryšio telefoną „Samsung S22“ 685,12 eurų vertės, taip padarydamas nukentėjusiajai Z. P.685,12 eurų vertės turtinę žalą.

8. Kaltinamasis dėl nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai. Be kaltinamojo prisipažinimo, tokias aplinkybes patvirtina nukentėjusiosios parodymai, procesinių veiksmų protokolai ir kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad kaltinamasis, darydamas jam inkriminuotą vagystę, suprato, kad grobia svetimą turtą, kad dėl jo veiksmų bus padaryta žala, ir norėjo taip veikti. Taigi, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Nusikalstama veika yra baigta, kadangi kaltinamasis turėjo realią galimybę pagal savo valią disponuoti pagrobtu turtu. Ši kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, kadangi nustatyta, kad jis pagrobė svetimą – Z. P. priklausantį turtą 685,12 eurų vertės.

Dėl bausmės skyrimo

9. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas vienas nesunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (nusikaltimas padarytas tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytą žalą, veikos motyvus, tikslus, nusikalstamų veikų stadiją (baigtinė veika), kaltininko asmenybę – neteistas, administracine tvarka baustas (e. b. l. 93-101), registruojasi Užimtumo tarnyboje.

10. Kaltinamojo D. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs minėtą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi dėl jo padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

11. Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavęs nusikalstamą veiką bei ją įvykdžiusį asmenį, atsižvelgęs i atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam gali būti skirtina švelniausia iš straipsnio sankcijoje numatytų bausmių – viešieji darbai. Būtent tokia bausmė, teismo vertinimu, leis įgyvendinti bausmės tikslus ir turės teigiamą poveikį kaltinamajam D. B..

12. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis pripažino savo kaltę, kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

13. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kaltinamajam paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios (e. b. l. 67-70).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48, 641, 65, 721 straipsniais, 140 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

D. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 24 valandas per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę D. B. paskirti viešuosius darbus 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 24 valandas per mėnesį visuomenės labui.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo teismo įsakymo gavimo bausmės vykdymą prižiūrinčioje institucijoje dienos.

D. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Išaiškinti D. B., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio įsakymo gavimo dienos, turi teisę paduoti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas prašymą padavusio asmens atžvilgiu neįgyja teisinės galios. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Daina Dyburienė