- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2022-11-10
- Bylos Nr.
- II-228-1007/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00158-2022-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
- Teisėjas
- Daiva Domeikienė (pirm.)
- Nukentėjusysis
- G.
- Pažeidėjas
- A. G.
- Institucija
- Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Advokatai
- Algirdas Zakrasas
- Kategorijos
- 14.14Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas (ANK 346 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui – A. G. , jo įgaliotam atstovui advokatui Algirdui Zakrasui,
ne teismo tvarka nutarimą priėmusios institucijos – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus – atstovams Juditai Vilkei, Donatui Miliui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. G. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. liepos 15 d. nutarimo Nr. 40-ANR_N-7337-2022 pakeitimo ir administracinio poveikio priemonės –gyvūno konfiskavimo neskyrimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 40-ANR_N-7337-2022 (toliau – ir Skundžiamas nutarimas) A. G. už administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 1 dalyje ir 346 straipsnio 4 dalyje, padarymą, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta galutinė 150 Eur bauda su administracinio poveikio priemone – gyvūno konfiskavimu; vadovaujantis ANK 664 straipsnio 2 dalimi ir 665 straipsnio 1 dalimi, nutarta iš A. G. priteisti 990 Eur G. K ir 97 Eur V. G. patirtos turtinės žalos atlyginimui.
2. Skundžiamame nutarime nurodyta, jog 2022 m. birželio 4 d. nuo 14 val. 00 min. iki 15 val. 00 min. (duomenys neskelbtini) A. G. priklausantis šuo mišrūnas, panašus į Azijos aviganį, neaiškiomis aplinkybėmis pabėgęs iš neaptvertos privataus namo teritorijos, lakstydamas po gyvenamųjų namų rajoną vieną šunį užpuolė ir mirtinai sužalojo, o kitą šunį užpuolė ir perkando jam gerklę. Tiksliau, šuo būdamas viešoje vietoje, t. y. daugiabučio namo kieme, maždaug 14.30 val. užpuolė ir mirtinai sužalojo Prancūzų buldogų veislės šunį, taip padarydamas nukentėjusiajai 990 eurų turtinį nuostolį, o taip pat, maždaug 15.55 val., kitame daugiabučio namo kieme, užpuolė kitam asmeniui priklausantį šunį, panašų į haskio veislės, ir jam perkando gerklę, šiais veiksmais padarydamas nukentėjusiajai 97 eurų turtinį nuostolį, įvykio metu bendras padarytas turtinis nuostolis nukentėjusiosioms 1087 eurų. Už padarytą žalą ir šuns veiksmus yra atsakingas savininkas A. G., kuris neužtikrino, kad jam priklausantis šuo nepadarytų žalos asmens sveikatai ir turtui, todėl savininkas neužtikrindamas minėtų reikalavimų pažeidė 1997 m. lapkričio 6 d. gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 6 skirsnio 20 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktus, o taip pat tyrimo metu nustačius, kad šuo nebuvo paskiepytas ir ženklintas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, A. G. pažeidė 20 str. 4 d. bei 2018 m. kovo 16 d. gyvūnų laikymo Šiaulių mieste taisyklių Nr. A-415 V skirsnio 44 punkto reikalavimus.
3. Skundžiamu nutarimu administracinė nuobauda A. G. paskirta atsižvelgiant į nustatytą vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti, į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Taip pat į kitas aplinkybes, tai yra tai, jog A. G. priklausantis šuo yra didelis, sunkus, todėl objektyviai pavojingas, galintis padalyti didelius sužalojimus už jį mažesniems ir lengvesniems gyvūnams, todėl A. G. galėjo ir privalėjo įvertinti savo šuns savybes, jo elgesį, numatyti, kad šuo gali padaryti žalos aplinkiniams, bei imtis saugumo priemonių tam užkirsti kelią. Pažymėta, kad 2021 m. spalio 8 d. A. G. priklausantis šuo jau buvo pabėgęs ir buvo atvežtas į Gyvūnų prieglaudą. A. G. įsipareigojo šunį paskiepyti ir paženklinti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, bet to nepadarė. Gyvūnų prieglaudos darbuotojai nurodė, kad šuo iš savininko pabėga nebe pirmą kartą, taip pat šuns laikymo sąlygos nėra tinkamos. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, kad A. G. nevykdo įpareigojimo šunį paskiepyti ir ženklinti, liudininkų parodymus, kad šuo yra agresyvus, keliantis grėsmę asmenų ir gyvūnų sveikatai ir gyvybei, be minimalių baudų, kurios vėliau subendrintos, skirtas gyvūno konfiskavimas.
Šalies argumentai
4. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, A. G. 2022 m. rugpjūčio 12 d. pateikė skundą ir prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą. Skundo padavimo terminas buvo atnaujintas 2022 m. rugpjūčio 22 d. teisėjo rezoliucija. Skundu ir patikslintu reikalavimu teismo posėdžio metu A. G. teismo prašė pakeisti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. liepos 15 d. nutarimą Nr. 40-ANR_N-7337-2022 ir neskirti administracinio poveikio priemonės – gyvūno konfiskavimo.
5. Skunde ir teismo posėdžiuose A. G. nurodė, jog pripažįsta, kad padarė Skundžiamu nutarimu jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, dėl jų gailisi, tačiau nesutinka su šuns konfiskavimu („užmigdymu“). Šuo yra sveikas, niekada nerodė agresijos žmogui. Jis jį paskiepijo, paženklino, įrengė saugų, užrakinamą voljerą. Jam šuo yra labai brangus, jį išgelbėjo nuo žiauraus šeimininkų elgesio. Pripažįsta pažeidęs Skundžiamame nutarime nurodytų teisės aktų reikalavimus. Sutinka dėl šuns laikymo sąlygų neatitikimo, jog jis nebuvo paskiepytas ir paženklintas. Pripažįsta, kad jis pažeidė punktą, jog šuo išėjo iš sklypo ribų. Šuo buvo laikomas šalia vidinio voljero pririštas ant grandinės. Jis buvo atsegtas ir paleistas jo kaimynės. Visi žinojo, kad šuo nieko nedaro žmonėms. Jis pripažįsta, kad dėl jo kaltės šuo buvo paleistas ir išėjo už teritorijos ribų. Jo žemės valda nėra aptverta. Kai praėjusiais metais šuo buvo pabėgęs ir atsidūręs gyvūnų globos draugijoje, buvo laikomas lygiai taip pat, ant grandinės. 2022 m. spalio 5 d. teismo posėdyje A. G. pripažino, jog pažeidė teisės aktų, nurodytų institucijos 2022 m. rugsėjo 29 d. patikslintame kaltinime, reikalavimus. Nurodė, jog šuo jau antrą kartą buvo „palaidas“. Jis vieną kartą buvo atidavęs šunį kitam žmogui ir kai jį vežė migdyti, jis neleido. Žino, kad šis gyvūnas augo sudėtingomis sąlygomis. Jis žmogui nieko nedaro, tačiau tarp šunų yra hierarchija ir patinai pjaunasi. Kaimynas paleido šunį tyčia ir įvyko incidentas. Jis bėgiojo po rajoną, kad šunį surastų, bet jau buvo per vėlu. Jis sumokės pinigus žmonėms, jeigu tik šuo nebus užmigdytas. Savo kaltę pripažįsta. Šunį paleido kaimynas, tą sakė ir pareigūnams, tačiau jis padarė pažeidimą, nes buvo neapdairus ir pasitikėjo kaimynais. Jis neužtikrino, kad gyvūnas nebūtų paleistas. Jis netinkamai laikė gyvūną ir prie jo galėjo prieiti kitas asmuo. Dabar gyvūnas būtų apsaugotas nuo žmogaus, o ne nuo to, ką jis gali padaryti. Šunį turi 2 metus. Dokumentų jis neturėjo ir buvo laikomas nelegaliam veisimui, kai jį vežė migdyti, tada jis jį pasiėmė. Šuo yra grynakraujis vidurio Azijos aviganis, bet dokumentų neturi. Šuniui šiuo metu yra apie 10 metų. Jį migdyti vežė prieš 2 metus ir iš pradžių buvo tai pas vienus, tai pas kitus asmenis. Prieš du metus jį pasiėmė iš kito savininko, bet jo pavardės nenurodys. Tą šunį pirmas savininkas norėjo užmigdyti, nes jis iššokęs iš voljero sudraskė jo triušius. Šuo buvo nemaitinamas, jam duodavo tik sausą pašarą, o šuo buvo įpratęs valgyti mėsą arba mėsos mišinius. Šuo yra agresyvus kitų šunų ir gyvūnų atžvilgiu kai yra alkanas. Įvykio metu, kai buvo apkandžioti kiti šunys, šis šuo nebuvo alkanas. Jis agresyvus patinėlių atžvilgiu. Šuo yra dalinai dresuotas, supranta komandą „stop“. Jis agresyvus kitų patinų atžvilgiu dėl to, kad nėra kastruotas. Kiekvienam šuniui yra būdinga ginti savo teritoriją. Nukentėjusiosios prancūzų buldogas yra kiblus ir atakuojantis, ir jis buvo savo teritorijoje. Šiuo metu šuo yra gyvūnų globos draugijoje, bet ten jis baigia išsekti, nes yra neprimaitinamas. Atvežė jam pusgalvį, bet darbuotojai jo nesusmulkino ir net nedavė šuniui. Prašo gyvūną grąžinti jam, nes jis nėra pakankamai maitinamas ir jis yra jo gyvenimo variklis. Šuo bus laikomas voljere, toje pačioje vietoje, kur ir buvo įvykio vietoje. Žemės sklypas, kuriame bus laikomas šuo, priklauso jo draugei, adresu (duomenys neskelbtini), jis ten gyvena jau 3 metus. Jo draugė taip pat turi šunį ir neprieštarauja šio šuns laikymui. Įsigijęs šunį prie jo nesipratino, nes jau anksčiau keletą metų jį pažinojo. Iš pradžių jo bijojo, nes atrodė labai agresyviai, bet pamatė, kad jis yra kaip katinas. Jam šunį atvežė su grandine, kuolu ir pastatė būdą, turėjo 6 m³ plotą. Jis buvo prisegtas, bet pašaliniai asmenys galėjo prie jo prieiti. Šuniui dingus pranešė, kad jis buvo atsegtas, o grandinė įmesta į būdą, kad nepastebėtų dingusio šuns. Pareigūnai įvykio vietą apžiūrėjo, jis pats nuėmė grandinę ir norėjo, kad būtų papildomas tyrimas, išsiaiškinti kas atsegė gyvūną. Skundų dėl gyvūno agresyvumo ar lojimo iš kaimynės nebuvo. Šuo moka komandą „stop“, „gult“. Jas išmokė jis. Šuo iki įvykio buvo „nečipuotas“ ir neskiepytas. Po įvykio jis iš karto šunį „sučipavo“ ir paskiepijo. Jeigu jam grąžintų šunį, jis būtų pakankamai apsaugotas, kad prie jo niekas neprieitų. Jis buvo susitaręs su asmeniu, kuris norėjo perimti šunį ir „patraukti“ jį iš miesto, todėl ir iki įvykio neužtikrino šuns laikymo sąlygų. Jis žinojo, kad šuo anksčiau buvo laikomas blogomis sąlygomis ir prieš šunį buvo smurtaujama su kastuvu. Atstovas jam nurodė, kad voljeras neatitinka sąlygų ir jis pats puikiai žino kokios turi būti sąlygos. Tinkamų sąlygų neįrengė, nes neužteko laiko. Jis yra nupirkęs medžiagas ir nespėjo padaryti voljero.
Atsiliepimas
6. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius teismui pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašė teismo skundo netenkinti ir Skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė, jog A. G. priklausantis šuo kelia realų pavojų gyvūnų bei žmonių sveikatai ir gyvybei, nes yra agresyvus, jau padarė žalos kitų gyvūnų sveikatai ir gyvybei, pabėga iš jo laikymo vietos ne pirmą kartą, juo pareiškėjas rūpinasi netinkamai, neskiepijo, nors buvo dėl to gyvūnų globos namų darbuotojų įspėtas. Mano, kad nagrinėjamu atveju šuns konfiskavimas yra teisinga ir proporcinga administracinio poveikio priemonė pareiškėjo padarytiems administraciniams nusižengimams.
Šalies argumentai
7. 2022 m. rugsėjo 29 d. prašymu ne teismo tvarka nutarimą priėmusi institucija teismo prašė pakeisti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. liepos 15 d. nutarimo Nr. 40-ANR_N-7337-2022 dalį, pakeičiant nuorodas į A. G. pažeistų teisės aktų normas, tai yra nurodant, kad vietoje Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 skirsnio 20 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktų, 20 straipsnio 4 dalies bei Gyvūnų laikymo Šiaulių mieste taisyklių, patvirtintų Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2018 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. A-415, 44 punkto, A. G. pažeidė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 7 straipsnio 2 dalies, 20 straipsnio 2 dalies 3, 6 punktų, Gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 3D-959, 8.2 punkto, Pasiutligės kontrolės reikalavimų, patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2007 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. B1-463, 4.1 punkto bei Gyvūnų laikymo Šiaulių mieste taisyklių, patvirtintų Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2018 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. A-415, 44 punkto nuostatas. Kitą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. liepos 15 d. nutarimo Nr. 40-ANR__N-7337-2022 dalį palikti nepakeistą.
8. Teismo posėdyje ne teismo tvarka nutarimą priėmusios institucijos atstovas nurodė, kad, jo nuomone, administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas teisėtai ir pagrįstai, pažeidimai įrodyti. Prašė teismo atsižvelgti į tai, kad priimant nutarimą buvo padarytos tam tikros techninės klaidos, todėl prašoma pakeisti skundžiamą nutarimą toje dalyje, kurioje nurodoma, kokius teisės aktus A. G. pažeidė. Mano, jog gyvūnas konfiskuotas pagrįstai. Matoma, kad A. G. šiai dienai nesudarė tinkamų sąlygų šuniui laikyti, todėl neturi galimybių užtikrinti tinkamas šuns laikymo sąlygas. Gyvūnų globos tarnybos atstovė nurodė, kad jeigu šuo būtų konfiskuotas, jis tikrai nebūtų „užmigdytas“, būtų toliau tinkamai prižiūrimas iki jo natūralios mirties. Konfiskuojant gyvūną jo gerovė nepablogėtų, o, institucijos nuomone, tik pagerėtų. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, nutarimas dėl šuns konfiskavimo turėtų būti paliktas nepakeistu.
9. Teismo posėdyje nukentėjusioji G. K. nurodė, jog su skundu nesutinka. Įvykis įvyko savaitgalį, vidurdienį apie 15 val. (duomenys neskelbtini). Ji išvedė savo šunį į lauką su pavadėliu. Jiems einant iš kiemo link konteinerių, ji pamatė atbėgantį minėtą šunį. Ji bandė tą šunį atbaidyti, mojavo rankomis, bet jis nekreipdamas dėmesio, puolė jos šunį. Ji bandė savo šunį ištraukti, bet nepavyko. Jos šuo neišgyveno. Jis buvo vežtas į kliniką Kaune, bet neišgyveno. Gydytojas nurodė, kad šuo neturėjo šansų išgyventi, nes buvo perkasti visi organai. Jos šuo buvo prancūzų buldogas, kainavo 650 eurų, gydymo išlaidos siekė dar apie 300 eurų. Neteko šuns ir pablogėjo psichologinė būklė. Sutinka su įpareigojimu jai atlyginti 990 eurų žalą. Anksčiau to šuns nebuvo mačiusi. Antkaklio jis neturėjo, nes ji norėjo jį patraukti už antkaklio, bet jo nebuvo. Savininko šalia nematė. Ji buvo daugiabučio namo kieme, viešoje vietoje. Ji iš tolo pamatė link jų be garso (nelojantį) atbėgantį šunį. Ji matė to šuns žvilgsnį ir suprato, kad jis bėga pas jos šunį. Jis ilgai laikė jos šunį. Už kelių metrų stovėję du vyrai bijojo prieiti prie to šuns. Kitos moterys jai atmetė dujų balionėlį, kad galėtų apsiginti, bet jis nepadėjo. Prie konteinerių rado nulaužtą kėdę ir taip atskyrė šunis. Tada tas šuo atsisėdo atsikvėpti, o ji čiupo savo šunį ir nubėgo į laiptinę. Su skundžiamu nutarimu sutinka, sutinka su nuobaudos dydžiu, tačiau mano, kad šunį reikia konfiskuoti, nes jis yra pavojingas, ne pirmą kartą sudrasko gyvūną. Turėjo galimybę savo šunį paimti ant rankų, bet tada tas šuo būtų puolęs ją. Ji žino, kaip reikia elgtis, kai puola šuo, ir jį imti ant rankų nėra geriausia išeitis. Šalia kieme buvo kiti mažamečiai vaikai ir matė visą įvykį. Ji šunis augina seniai, savo šunį dresavo ir domėjosi kaip reikia elgtis, kai yra puolamas šuo. Jos šuo visada būdavo prisegtas, kai puola kitas šuo, reikia stengtis atrodyti didesniam už puolantį šunį, bandyti jį atbaidyti. Šuns negalima imti ant rankų, nes tada šuo puola šunį, o jei šuo ant rankų, tai puola ir žmogų. Nurodė, jog savininkas turėjo galimybę šuns laikymo sąlygas pagerinti, bet to nepadarė.
10. Teismo posėdyje nukentėjusioji V. G. nurodė, jog su skundu nesutinka. Įvykio metu buvo užpultas jos šuo. Ji įvykyje nedalyvavo, šunį vedžiojo jos tėvas. Tėvas jai pasakė, kad didelis šuo užpuolė jos šunį, ji grįžo namo ir šunį rado palindusį po lova, jis lekavo, matėsi kraujas. Pas veterinarus nuvyko tik kitą dieną, gydytojai konstatavo, kad šuniui perkasta trachėja. Ji patyrė 97 eurų dydžio žalą, bet šuniui iki šios dienos yra likusios pasekmės. Jos šuo yra Haskio mišrūnas. Jis yra mažesnis už skundą pateikusio asmens šunį. Tėvas jai pasakojo, kad jis išėjo iš laiptinės ir iš nugaros pajuto, kad ateina šuo, šuo neurzgė, tiesiog nasrais sučiupo jos šunį už kako ir nepaleido. Tėvas bandė tą šunį atplėšti, bet tai padaryti pavyko tik iš kelinto karto. Atplėšęs šunį tėvas bėgo į namus, bet tas šuo bandė dar kartą pulti. Ji į namus grįžo po 10 minučių ir matė tą šunį kruvinu snukiu. Jis ramiai gulėjo prie laiptinės. Tada atvyko policijos pareigūnai ir šungaudžiai. Įvykis įvyko apie 16 val. prie (duomenys neskelbtini) namo. Jos tėvas yra K. B. ir tuo metu jos šuo buvo pas jį namuose. Dar iki įvykio matė A. G. šunį, einantį gatve. Su asmeniui paskirta nuobauda sutinka, mano, kad šunį reikia konfiskuoti ir „užmigdyti“. Po įvykio ji skambino į šuns prieglaudą ir domėjosi ar atsirado šuns savininkas. Darbuotojai nurodė, kad šis šuo yra jiems pažįstamas, jie žino jo savininką. Nurodė, jog šuns savininkas nėra motyvuotas susigrąžinti šunį, taip pat atlyginti žalą. Sąlygos šuniui būtų labiau užtikinamos gyvūnų prieglaudoje. Kaip ir pirmą kartą sakė, mano, kad šuo turėtų būti „užmigdytas“.
11. Teismo posėdyje liudytoja B. V. nurodė, jog yra Lietuvos gyvūnų globos draugijos Šiaulių globos namų direktorė. A. G. jai pažįstamas tiek, kad jo šuo du kartus pateko į jų prieglaudą. Pirmą kartą šunį pasiėmė iš gatvės, tada jokių incidentų neįvyko ir A. G. jį atsiėmė. Antrą kartą – jo šuo sudraskė šunelį. Jis buvo pabėgęs, todėl jie nuvažiavo ir jį parsivežė. Šuo dabar laikomas pas juos daugiau nei mėnesį, po policijos nutarties. Ji tą šunį mato, juo rūpinasi. Mano, kad šis šuo yra vidurio Azijos aviganis, gal truputi mišrūnas, nes neturi kilmės dokumentų. Jis yra vyresnis, kokių 7-8 metų. Šuo nemėgsta mažų šuniukų ir katinų, tai yra auklėjimo pasekmės, gali būti ir prigimties. Šuo pas juos nieko nepadarė. Jį reikia vedžioti, nes jis priklaupia daug energijos. Šuns negalima pririšti prie grandinės ir tik numesti jam pusgalvį. Šiuo metu jis vedžiojamas už pavadžio nebesitampo, vaikšto ramiai, agresijos neparodė. Visus tris kartus jis jiems agresijos neparodė. Jiems jį prižiūrint šuo tapo ramesnis ir paklusnesnis. Tokie šunys turi būti vedžiojami su antsnukiu, nes žmonės gali jo išsigąsti. Jo rūšis gali būti priskiriama prie pavojingų veislių, bet dėl to nėra pasitikslinusi. Jei jis būtų kilmingas ir jei būtų įrodyta, kad jis yra pavojingos veislės, žmogus tada turėtų išsiimti leidimą. Į kiekvieną šunį reikia žiūrėti individualiai, kokia jo praeitis, ar buvo muštas, ir žmogus turi tai įvertinti. Agresijos gyvūnams neperauklėsi, bet galima apsaugoti jį nuo kitų gyvūnų. Nemano, kad agresyvumas yra šio šuns prigimtyje, nes jie jau mato jo pokyčius. Šuo nėra agresyvus, ant jų neurzgia, tik jam laikyti reikia tinkamų gyvenimo sąlygų. Skundą pateikęs A. G. turi teisę lankyti šunį, bet galima sakyti, kad jo neprižiūri. Ji su A. G. negali susisiekti, prašė atnešti maisto. Šuniui atsidūrus pas juos, bendravimas buvo minimalus. Jis ateidavo spontaniškai. A. G. gali ateiti pas juos, pavedžioti šunį. Tačiau jis šuniui nebuvo nieko atnešęs. Jeigu teismas paliktų nutarimą konfiskuoti gyvūną, A. G. turėtų galimybę šuniu rūpintis, padaryti jam didesnį voljerą, jį vedžioti. Konfiskuotų šunų jie neužmigdo, jie lieka pas juos gyventi iki baigia gyvenimą. Šuo būtų užmigdytas, jei daktarai nuspręstų, kad jo nebėra galimybės pagydyti. Nurodė, jog šuns agresyvumo nelieka, jei jis gyvena tinkamoje aplinkoje ir gyvena tinkamomis sąlygomis. A. G. turi vedžioti šunį pasivaikščioti, duoti jam šilto maisto, o ne kaulus. Ji buvo naujoje A. G. paruoštoje vietoje, tokiam šuniui voljeras turi būti įrengtas kitaip. Patikslino, jog būdamas pas juos šuo jokios agresijos neparodė, tačiau prie šuns kiti šunys nepribėga. Ar yra tinkamos sąlygos šunį laikyti A. G., gali nuspręsti maisto ir veterinarinė tarnyba ir gyvūnų gerovės inspektoriai. Patikslino, jog pirmą kartą paėmus A. G. šunį, su juo bendravo, atidavė šunį. Ji aiškinosi šuns laikymo sąlygas, jis pradėjo gerinti sąlygas šuniui, sutvarkė sandėliuką, jį išvalė. Po pirmo paėmimo su asmeniu bendravo jos kolegės. A. G. aiškino, kad šunį paleido kaimynė. Su ja susišnekėti jai nepavyko. Kiti namo gyventojai aiškino, kad myli tą šunį ir jo gailisi. Nurodė, jog vidurio Azijos aviganis turi tokią prigimtį ir nori būti „karalius“. Pavyzdžiui, neišauklėti rotveileriai, kaukazo aviganiai gali būti labai pavojingi, su jais reikia elgtis labai atsakingai.
12. 2022 m. spalio 21 d. teismas gavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šiaulių departamento raštą, kuriuo teismui pranešta, jog institucija 2022 m. spalio 13 d. atliko šuns laikymo sąlygų tinkamumo vertinimą, adresų (duomenys neskelbtini), surašytas patikrinimo aktas Nr. 57GGP-680, kuriame nurodoma, kad šuns laikymo sąlygos neatitinka reikalavimų. Voljeras netinkamas tokio šuns (panašaus į Azijos aviganį) laikymui. A. G. teigimu, voljeras tuo metu buvo rekonstruojamas. Institucija 2022 m. spalio 20 d. atliko pakartotinį šuns laikymo sąlygų tinkamumo įvertinimą, kurio metu surašytas patikrinimo aktas Nr. 57GGP-702. Patikrinimo metu nustatyta, kad šuns laikymo sąlygos neatitinka reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
Skundžiamo nutarimo dalis naikintina.
13. Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
14. Byloje A. G. pripažįsta padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 346 straipsnio 1 dalyje ir 346 straipsnio 4 dalyje, sutinka su veikos kvalifikavimu, jam paskirtos galutinės 150 Eur baudos dydžiu, įpareigojimu atlyginti žalą, jos dydžiu, tačiau prašo jo atžvilgiu netaikyti administracinio poveikio priemonės – šuns konfiskavimo, teigdamas, jog jo šuo, vidurio Azijos aviganio mišrūnas, dėl jo prigimties yra pavojingas kitiems gyvūnams, tačiau ne žmonėms, žmonių atžvilgiu jis yra neagresyvus. Iki 2022 m. spalio 21 d. teismas gavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šiaulių departamento raštą, kuriame buvo nurodoma, kad A. G. įrengtos šuns laikymo sąlygos neatitinka reikalavimų, A. G. teismui teigė, jog jis po įvykio šunį paskiepijo, paženklino ir įrengė šuns laikymui tinkamas sąlygas, po šių duomenų pateikimo, teismui paaiškino, jog tinkamų sąlygų šuns laikymui nespėjo įrengti.
15. Skundo nagrinėjimo metu institucija teismo prašė pakeisti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. liepos 15 d. nutarimo Nr. 40-ANR_N-7337-2022 dalį, pakeičiant nuorodas į A. G. pažeistų teisės aktų normas, tai yra nurodant, kad vietoje Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 skirsnio 20 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktų, 20 straipsnio 4 dalies bei Gyvūnų laikymo Šiaulių mieste taisyklių, patvirtintų Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2018 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. A-415, 44 punkto, A. G. pažeidė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 7 straipsnio 2 dalies, 20 straipsnio 2 dalies 3, 6 punktų, Gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 3D-959, 8.2 punkto, Pasiutligės kontrolės reikalavimų, patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2007 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. B1-463, 4.1 punkto bei Gyvūnų laikymo Šiaulių mieste taisyklių, patvirtintų Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2018 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. A-415, 44 punkto nuostatas. Kitą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. liepos 15 d. nutarimo Nr. 40-ANR__N-7337-2022 dalį palikti nepakeistą. A. G. su institucijos prašymu sutiko, pripažino Skundžiamame nutarime nurodytais veiksmais pažeidęs Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 7 straipsnio 2 dalies, 20 straipsnio 2 dalies 3, 6 punktų, Gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 3D-959, 8.2 punkto, Pasiutligės kontrolės reikalavimų, patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2007 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. B1-463, 4.1 punkto bei Gyvūnų laikymo Šiaulių mieste taisyklių, patvirtintų Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2018 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. A-415, 44 punkto nuostatas.
16. ANK 346 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų. To paties straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta šio administracinio nusižengimo kvalifikuota sudėtis – šioje dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtu, užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų. Taigi, būtent padariniai – atsiradusi žala asmens sveikatai ar turtui – yra šį administracinį nusižengimą pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį kvalifikuojantis požymis.
17. Baudžiamojoje teisėje galioja taisyklė, kad sunkesnis kvalifikuojantis požymis padengia lengvesnį kvalifikacinį požymį – tai reiškia, kad griežtesnė norma apima ir požymius švelnesnės normos, kurių atskirai kvalifikuoti nereikia (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-333/2008). Toks aiškinimas yra aktualus ir administracinių nusižengimų bylose (pavyzdžiui, Panevėžio apygardos teismo 2022 m. birželio 17 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-59-350/2022).
18. ANK 346 straipsnio dispozicijos yra blanketinės, nukreipiančios į konkretų įstatymą, jų pažeidimas galimas tik tada, kai konstatuojamas minėto teisės akto pažeidimas. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog katės, šunys ir šeškai privalo būti ženklinami mikroschemomis ir registruojami Gyvūnų augintinių registre. Už katės, šuns ar šeško paženklinimą mikroschema ir įregistravimą Gyvūnų augintinių registre atsako jų laikytojas ar savininkas; 20 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktuose – įtvirtintos gyvūnų laikytojų pareigos: 3) užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui; 6) nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 3D-959, 8.2 punkte numatyta, jog iki 2021 m. gegužės 1 d. atvesti katės, šunys ir šeškai, kurie nėra paženklinti mikroschemomis, turi būti paženklinti iki 2022 m. gegužės 1 d., bet ne vėliau kaip iki jų perdavimo kitam savininkui ar laikytojui. Pasiutligės kontrolės reikalavimų, patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2007 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. B1-463, 4.1 punkte numatyta, jog gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti šunų, kačių ir šeškų, o užkrėstoje gyvūnų laikymo vietoje – visų imlių pasiutligei gyvūnų vakcinaciją nuo pasiutligės. Gyvūnų laikymo Šiaulių mieste taisyklių, patvirtintų Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2018 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. A-415, 44 punkte numatyta, jog kai šuo laikomas pririštas, jis turi būti rišamas taip, kad neišeitų už žemės valdos, kurioje laikomas, ribos.
19. Šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad A. G. neužtikrino, kad jo mikroschema nepaženklintas ir į Gyvūnų augintinių registrą neįregistruotas, nuo pasiutligės nevakcinuotas pririštas laikomas šuo neišeitų už žemės valdos ir nesukeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui – tokiu būdu jis neabejotinai pažeidė anksčiau 18 punkte nurodytų teisės aktų reikalavimus, o dėl šių pažeidimų A. G. šuniui mirtinai sužalojus G. K. šunį ir sužalojus V. G. šunį, tai yra atsiradus žalai asmenų turtui – 990 Eur G. K ir 97 Eur V. G., A. G. veika kvalifikuotina tik pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį.
20. Papildomas veikos kvalifikavimas pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį šiuo atveju yra perteklinis. Dėl šios priežasties administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį nutraukiama (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat naikinamas sprendimas dėl A. G. pagal ANK 346 straipsnio 1, 4 dalis paskirtų nuobaudų subendrinimo ANK 38 straipsnio pagrindu.
21. Už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 4 dalyje, padarymą skiriama bauda nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų, taip pat gali būti skiriamas gyvūnų konfiskavimas (ANK 346 straipsnio 20 dalis).
22. Minėta, jog Skundžiamu nutarimu, nustačius A. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti, atsižvelgus į jo asmenybę, turtinę padėtį, tai, jog anksčiau asmuo nėra baustas už tokio pobūdžio nusižengimus, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 4 dalyje, padarymą jam paskirta minimali 150 Eur bauda, kurios mokėjimas išdėstytas šešių mėnesių laikotarpiui. Teismas byloje nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas A. G. paskirti mažesnę nei sankcijoje numatytą baudą ar jos visiškai neskirti, teismo vertinimu, jos dydis nustatytas teisingai, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat šioje dalyje nesunkinant A. G. teisinės padėties, Skundžiamu nutarimu paskirta bauda už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 4 dalyje, padarymą nekeistina.
23. Byloje nekyla ginčo dėl Skundžiamu nutarimu, vadovaujantis ANK 664 straipsnio 2 dalimi ir 665 straipsnio 1 dalimi, iš A. G. 990 Eur G. K ir 97 Eur V. G. priteistos patirtos turtinės žalos atlyginimo. Teismo vertinimu, Skundžiamu nutarimu žalos atlyginimas priteistas teisėtai ir pagrįstai, žalos dydis nustatytas teisingai, todėl šioje dalyje Skundžiamas nutarimas nekeistinas.
24. Minėta, jog už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 4 dalyje, padarymą kartu su bauda gali būti skiriama administracinio poveikio priemonė – gyvūnų konfiskavimas (ANK 346 straipsnio 20 dalis). Taigi, ar ši administracinio poveikio priemonė skirtina yra pavedama spręsti bylą nagrinėjančiai institucijai, teismui, kiekvienu konkrečiu atveju įvertinus visas padaryto pažeidimo aplinkybes. Svarbu, kad administracinės nuobaudos ir poveikio priemonės taikymas atitiktų proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto nusižengimo ir už šį nusižengimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.
25. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. G. dar iki nusižengimo padarymo – 2022 m. birželio 4 d. netinkamai rūpinosi laikomu šuniu, nes dėl tų pačių priežasčių (netinkamų laikymo sąlygų), mikroschema nepaženklintas ir į Gyvūnų augintinių registrą neįregistruotas, nuo pasiutligės nevakcinuotas A. G. šuo buvo išėjęs už žemės valdos, tačiau tą kartą šuo grėsmės asmens turtui, sveikatai ar gyvybei nesukėlė, jis buvo sugautas ir pristatytas į Lietuvos gyvūnų globos draugijos Šiaulių globos namus, po ko grąžintas A. G. , kuriam buvo išaiškintos jo pareigos tinkamai rūpintis šuniu, jį paženklinti ir vakcinuoti. Tačiau A. G. ir toliau nevykdė savo pareigų, dėl ko 2022 m. birželio 4 d. jo šuo išėjęs už žemės valdos vieną šunį sužalojo, kitą sužalojo mirtinai. Tik po šio įvykio A. G. mikroschema paženklinto ir į Gyvūnų augintinių registrą įregistravo, bei nuo pasiutligės vakcinavo savo augintinį, tačiau, kaip aiškiai nustatyta bylos nagrinėjimo metu, iki šiol tinkamų sąlygų šuns laikymui nesudarė (2022 m. spalio 21 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šiaulių departamento raštas). Pažymėtina, jog iš bylos duomenų matyti, o ir pats A. G. šio fakto neginčija, jog A. G. šuo yra didelis, panašus į Azijos aviganio mišrūną, o tai reiškia, jis galėtų būti priskiriamas pavojingo šuns mišrūnui, kurio laikymo sąlygoms Lietuvos Respublikoje keliami griežtesni reikalavimai nei kitiems gyvūnams (šunims nepriskiriamiems pavojingiems). A. G. teismui pripažino, jog jo šuo kelia grėsmę kitiems gyvūnams, kas, teismo vertinimu, leidžia pagrįstai manyti, jog A. G. šuns agresyvus elgesys kito šuns atžvilgiu atitinkamose situacijose gali kelti realią grėsmę ir asmenų sveikatai, pvz. bandantiems šunis atitraukti vieną nuo kito ir pan.
26. Atsižvelgdamas į administracinio nusižengimo byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, jog A. G. netaikant administracinio poveikio priemonės – turto (gyvūno) konfiskavimo, nebus pasiekti administracinei nuobaudai keliami tikslai ir jos paskirtis – ne tik nubausti nusižengimus padariusį asmenį, bet ir apriboti ar atimti galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktai). Teismo nuomone, byloje nėra jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių A. G. paskirta administracinio poveikio priemonė – šuns konfiskavimas, galėtų būti laikytina neteisinga ir neproporcinga. ANK 29 straipsnio 1 dalyje taip pat nurodyta ir tai, kad konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Gyvūnai (šunys) yra laikomi konfiskuotinu turtu. Byloje nustatyta, jog 2022 m. birželio 4 d. (duomenys neskelbtini) šuo vieną šunį sužalojęs, o kitą sužalojęs mirtinai, priklauso A. G. . Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Skundžiamos nutarimo dalis, kuria A. G. paskirta administracinio poveikio priemonės – šuns konfiskavimas, paliktina galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,
nutaria:
Panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. liepos 15 d. nutarimo Nr. 40-ANR_N-7337-2022 dalį, kuria A. G. nubaustas pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį ir šioje dalyje administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. liepos 15 d. nutarimo Nr. 40-ANR_N-7337-2022 dalį, kuria A. G. pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį ir 346 straipsnio 4 dalį paskirtos baudos vadovaujantis ANK 38 straipsniu subendrintos.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutarties nuorašą per 3 darbo dienas įteikti (išsiųsti) A. G. , jo įgaliotam atstovui advokatui, institucijai ir nukentėjusiosioms.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per bet kuriuos Šiaulių apylinkės teismo rūmus.