- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-10-24
- Bylos Nr.
- e2-1263-657/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00233-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos radijo ir televizijos centras“
- Atsakovas
- viešajai įstaigai Kauno miesto
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Blue Bridge MSP“, uždaroji akcinė bendrovė „Blue Bridge“, uždaroji akcinė bendrovė „EIT sprendimai“
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Kauno miesto poliklinikai dėl perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų panaikinimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Blue Bridge MSP“, uždaroji akcinė bendrovė „Blue Bridge“, uždaroji akcinė bendrovė „EIT sprendimai“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ kreipėsi į teismą ir patikslinusi ieškinio reikalavimus prašė: 1) panaikinti VšĮ Kauno miesto poliklinikos viešajame pirkime „Duomenų centro paslaugų pirkimas“ (pirkimo Nr. 670075) priimtą sprendimą atmesti AB Lietuvos radijo ir televizijos centro 2023 m. rugpjūčio 18 d. pretenziją, apie kurį AB Lietuvos radijo ir televizijos centras buvo informuota 2023 m. rugpjūčio 28 d. raštu Nr. 3552; 2) panaikinti VšĮ Kauno miesto poliklinikos 2023 m. rugpjūčio 1 d. priimtą sprendimą pirkimo laimėtoju pripažinti ūkio subjektų grupės, susidedančios iš UAB „Blue Bridge MSP“ ir UAB „Blue Bridge“ pasiūlymą, antruoju eilėje nurodyti UAB „EIT sprendimai“ pasiūlymą (ieškovė apie jį informuota 2023 m. rugpjūčio 10 d. pranešimu Nr. S-3359 „Informacija apie duomenų centro paslaugų pirkimo Nr. 670075 rezultatus“); 3) pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento VšĮ Kauno miesto poliklinikos ir tiekėjų grupės, susidedančios iš UAB „Blue Bridge MSP“ ir UAB „Blue Bridge”, 2023 m. rugsėjo 11 d. sudarytą Duomenų centro paslaugų pirkimo – pardavimo sutartį Nr. ST-23-270; 4) įpareigoti VšĮ Kauno miesto polikliniką priimti naują sprendimą – atmesti pirkimo laimėtojo ūkio subjektų grupės, susidedančios iš UAB „Blue Bridge MSP“ ir UAB „Blue Bridge“ pasiūlymą ir antrąjį pasiūlymų eilėje esantį UAB „EIT sprendimai“ pasiūlymą; 5) priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.
Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškovė pateikė pasiūlymą atsakovės paskelbtame tarptautiniame pirkime „Duomenų centro paslaugų pirkimas“ (pirkimo Nr. 670075), tačiau jos pasiūlymas buvo atmestas. Atsakovės sprendimo dėl pasiūlymo atmetimo ieškovė neginčijo. Iš atsakovės 2023 m. rugpjūčio 10 d. pateikto rašto ieškovė sužinojo, kad pirkimo laimėtoja yra paskelbta ir paslaugas ketina teikti ūkio subjektų grupė, sudaryta iš UAB „Blue Bridge MSP“ ir UAB „Blue Bridge“, antroje vietoje įrašytas UAB „EIT sprendimai“ pasiūlymas. Ieškovė dėl pirkimo rezultatų pateikė perkančiajai organizacija pretenziją, kurios atsakovė netenkino. Atsakovė yra įrašyta į Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą. Atsakovės sprendimas įsigyti perkamas paslaugas iš trečiųjų asmenų prieštarauja imperatyviam teisiniam reguliavimui, įtvirtintam Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme (toliau – VIIVĮ). Privatūs duomenų centrai, kurių pajėgumais remiasi pirkimo laimėtojai, nėra prijungti prie Saugiojo tinklo, todėl duomenų persiuntimas tarp šių centrų ir atsakovės vyks ne per Saugųjį tinklą, kas neužtikrina atitikties imperatyvioms įstatymo nuostatoms bei saugumo reikalavimų. Atsakovės veikla reguliuojama viešosios teisės reguliavimo metodu, todėl VIIVĮ 43³ straipsnio 1 dalies nuostata, jog turi teisę laikyti savo valdomus valstybės informacinius išteklius valstybiniuose duomenų centruose, reiškia atsakovei suteiktą teisę laikyti savo informacinius išteklius tik valstybiniuose duomenų centruose. Tik po 2024 m. sausio 1 d. numatyta galimybė dalį vidutinės ar mažos svarbos informacinių išteklių patikėti saugoti ne tik Valstybiniams duomenų centrams, tačiau ir kitiems subjektams. Prieš sudarydama viešojo pirkimo sutartį, atsakovė privalėjo įsitikinti, ar pasiūlymus pateikę subjektai turės teisę prisiimti sutartinius įsipareigojimus ir juos vykdyti. Nei pirkimo laimėtojas, nei antrasis pasiūlymų eilėje esantis pirkimo dalyvis neturi teisės teikti duomenų centro paslaugų Saugiojo tinklo naudotojams, todėl negali siūlyti ir teikti atsakovės perkamų paslaugų. Tretieji asmenys negalėjo būti pripažinti pirkimo laimėtojais ir įtraukti į pasiūlymų eilę. Deklaratyvus atsakovės siekis užtikrinti „konkurenciją“ duomenų centrų paslaugas įsigyjant iš bet kokių subjektų, nepaisant teisės aktų reikalavimų, prieštarauja imperatyvioms teisės normoms ir pamatiniams valstybės nacionalinio saugumo interesams. Jeigu atsakovė būtų teisingai įvertinusi perkamų paslaugų specialiojo teisinio reguliavimo reikalavimus, ūkio subjektų grupės, sudarytos iš UAB „Blue Bridge MSP" ir UAB „Blue Bridge“ bei UAB „EIT sprendimai“ pasiūlymai būtų atmesti, atsakovė turėtų organizuoti naujas pirkimo procedūras tam pačiam pirkimo objektui įsigyti ir ieškovas galėtų dalyvauti naujame pirkime. Atsakovės su pirkimo laimėtoja sudaryta viešojo pirkimo sutartis pripažintina negaliojančia nuo jos sudarymo momento.
Atsakovė VšĮ Kauno miesto poliklinika su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad poliklinika neprivalo duomenų centro paslaugų pirkti iš vieno šaltinio – valstybinio duomenų centro. Pagal VIIVĮ 43³ straipsnio 1 dalies normos konstrukciją subjektas turi teisę pasirinkti vieną iš kelių alternatyvų, t. y. ar savo valdomus informacinius išteklius laikyti valstybiniuose duomenų centruose, ar jų laikymą patikėti kitam juridiniam asmeniui. Įstatymo leidėjas akivaizdžiai nurodė momentą – 2024 m. sausio 1 d., nuo kurio atsakovė turės pareigą savo informacinius išteklius laikyti valstybės duomenų centre. Be to, poliklinika turės pareigą iškelti į valstybinį duomenų centrą tik ypatingai svarbius ir svarbius informacinius išteklius, o išteklių svarbos vertinimą privalės atlikti iki 2024 m. sausio 20 d. Šiuo metu atsakovė nėra įsivertinusi savo duomenų svarbos, šios pareigos įvykdymo terminas dar nėra pasibaigęs. Poliklinika tiksliai interpretavo konkrečią teisės normą ir jos sąsają su kitomis teisės normomis, todėl nėra pagrindo naikinti atsakovės 2023 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą pirkimo laimėtoju pripažinti ūkio subjektų grupės, susidedančios iš UAB „Blue Bridge MSP“ ir UAB „Blue Bridge“, antruoju eilėje nurodyti UAB „EIT sprendimai“ bei atsakovės 2023 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą atmesti ieškovės 2023 m. rugpjūčio 18 d. pretenziją. Ieškiniu ieškovė iš esmės ginčija pirkimo sąlygas, kurių apskundimo terminas yra pasibaigęs. Ieškovė neskundė sprendimo atmesti jos pasiūlymą, tačiau skundžia sprendimą patvirtinti trečiųjų asmenų pasiūlymų eilę, siekdama, kad pirkimo procedūros būtų pradedamos iš naujo. Ieškovės pateiktas pasiūlymas pirkime buvo gerokai brangesnis, nei trečiųjų asmenų, kurių pasiūlymai atsakovės buvo pripažinti tinkamais. VIIVĮ 43³ straipsnio 1 dalies norma pirkimo vykdymo laikotarpiu nenumatė imperatyvo Saugaus tinklo naudotojams savo valdomus valstybės informacinius išteklius laikyti ir saugoti valstybiniuose duomenų centruose, todėl nėra pagrindo pripažinti negaliojančia viešojo pirkimo sutartį, sudarytą su pirkimą laimėjusia tiekėjų grupe.
Tretieji asmenys UAB „Blue Bridge MSP“ ir UAB „Blue Bridge“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad ieškovė yra praleidusi Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) nustatytus terminus pirkimo sąlygoms ginčyti, todėl neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti 2023 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą. Ieškovė neginčijo Pirkimo sąlygų, nors apie jas jau buvo žinoma nuo 2023 m. balandžio 28 d., kai buvo paskelbta apie rinkos konsultaciją. Pretenzijoje ir ieškinyje išdėstyti reikalavimai nėra susiję su konkrečių tiekėjų pasiūlymų neatitikimų pirkimo sąlygų reikalavimams, tačiau susiję su paties pirkimo vykdymu ir jame dalyvavusių asmenų teise dalyvauti tokiame pirkime. Be to, subjektyvus ieškovės teisės normų aiškinimas neatitinka nei VIIVĮ, nei VPĮ reikalavimų bei iš esmės paneigia paslaugų teikėjų konkurenciją duomenų centro paslaugų teikimo srityje. Pirkimo sąlygų paskelbimo ir ginčijamo sprendimo priėmimo metu galiojęs valstybės informacinių išteklių valdymo reguliavimas nenumatė pareigos institucijoms įrašytoms į Saugųjį tinklą laikyti savo tvarkomus išteklius valstybiniuose duomenų centruose. VIIVĮ 43³ straipsnio 1 dalies formuluotė „turi teisę“ savaime nėra privalomojo pobūdžio. Tik nuo 2024 m. sausio 1 d. pagal Vyriausybės nustatytus vertinimo kriterijus įvertinus kiekvienos institucijos duomenų svarbą atsiranda aiškus išskyrimas, kokios svarbos duomenis privaloma laikyti valstybiniuose duomenų centruose. Pirkimas yra teisėtas, o ūkio subjektų grupė, sudaryta iš UAB „Blue Bridge MSP“ ir UAB „Blue Bridge“, yra pajėgi suteikti perkančiosios organizacijos poreikius atitinkančias duomenų centro paslaugas. Pagal ieškovės poziciją ir jos subjektyvų specialiojo reguliavimo aiškinimą, susidarytų iš esmės ydinga situacija, kad duomenų centro paslaugų pirkimuose iš esmės galėtų dalyvauti tik valstybiniai duomenų centro valdytojai, eliminuojant kitus duomenų centro (debesijos) paslaugų rinkoje veikiančius privačius ūkio subjektus, galinčius objektyviai suteikti duomenų centro paslaugas ir varžytis dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo, tokiu būdu pašalinant bet kokią sąžiningą konkurenciją.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovė VšĮ Kauno miesto poliklinika CVP IS priemonėmis atviro konkurso būdu vykdė tarptautinį viešąjį pirkimą „Duomenų centro paslaugų pirkimas“ (Pirkimo Nr. 670075). Apie pirkimą buvo paskelbta 2023 m. gegužės 18 d. Pirkimas buvo vykdomas vadovaujantis Viešojo pirkimo komisijos 2023 m. gegužės 17 d. posėdžio protokolu Nr. R-144 (9.2) patvirtintomis pirkimo sąlygomis, LR viešųjų pirkimų įstatymu, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, kitais viešuosius pirkimus reglamentuojančiais teisės aktais. Perkančioji organizacija numatė įsigyti Duomenų centro paslaugas (BVPŽ kodas – 72317000-0). Pirkimo objekto aprašymas ir keliami reikalavimai nurodyti Pirkimo sąlygų 1 priede „Techninė specifikacija“ ir Pirkimo sąlygų 9 priede „Sutarties sąlygos“ ir (arba) „Sutarties projektas“ (Pirkimo sąlygų 4.1 p.). Pirkimo objektas į dalis neskaidomas (Pirkimo sąlygų 4.2 p.).
Pirkimui ieškovės pateiktas pasiūlymas buvo atmestas. Ieškovė perkančiosios organizacijos sprendimo dėl pasiūlymo atmetimo neskundė.
Ieškovė AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ 2023 m. rugpjūčio 4 d. kreipėsi į atsakovę, prašydama pateikti informaciją apie pirkimo rezultatus. Atsakovė 2023 m. rugpjūčio 10 d. raštu Nr. S-3359 pranešė atsakovei, kad išnagrinėjusi, įvertinusi ir palyginusi tiekėjų pateiktus pasiūlymus, sudarė pasiūlymų eilė, į kurią įtraukti neatmesti pasiūlymai ir nustatytas laimėjęs pasiūlymas. Ekonomiškai naudingiausiu pasiūlymu pripažintas ūkio subjektų grupės, sudarytos iš UAB „Blue Bridge MSP“ ir UAB „Blue Bridge“ pasiūlymas, atitinkantis visus Pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus ir kurio pasiūlymo kaina yra mažiausia, antroje vietoje įrašytas UAB „EIT sprendimai“ pasiūlymas.
Ieškovė AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ įstatymo nustatytu laiku ir tvarka pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją, kuria prašė panaikinti sprendimą, kuriuo nutarta pirkimo laimėtoju pripažinti ūkio subjektų grupės susidedančios iš UAB „Blue Bridge MSP“ ir UAB „Blue Bridge“, antruoju eilėje nurodyti UAB „EIT sprendimai“ pasiūlymą, bei priimti naują sprendimą – atmesti pirkimo laimėtojo pasiūlymą ir antroje vietoje nurodytą UAB „EIT sprendimai“ pasiūlymą. Perkančioji organizacija 2023 m. rugpjūčio 28 d. ieškovės pretenziją atmetė kaip nepagrįstą.
Atsakovė 2023 m. rugsėjo 12 d. su pirkimo laimėtoja sudarė Duomenų centro paslaugų pirkimo – pardavimo sutartį Nr. ST-23-270.
Dėl ieškovės suinteresuotumo
Atsakovės ir trečiųjų asmenų UAB „Blue Bridge MSP“ ir UAB „Blue Bridge“ nuomone, ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti 2023 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą, nes neginčijo pirkimo sąlygų. Ši aplinkybė sudaro savarankišką pagrindą ieškinį atmesti.
Teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar teisėtas interesas pažeistas ar ginčijamas. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, jog asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, kad būtų apginta jo subjektinė teisė arba įstatymų saugomas interesas. Taigi, sprendžiant dėl asmenų procesinio subjektiškumo, teisiškai reikšmingas ne tik subjekto, galinčio patenkinti perkančiosios organizacijos poreikius, statusas, bet ir jo teisinis suinteresuotumas viešojo pirkimo sutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009).
Tiekėjo teisinis suinteresuotumas kasacinio teismo praktikoje apibrėžiamas kaip tiekėjo suinteresuotumas viešojo pirkimo sutarties sudarymu ir finansinio atlygio už suteiktas paslaugas, pristatytas prekes ar atliktus darbus gavimu, tačiau nereiškia kitokios naudos ar kitokio pobūdžio suinteresuotumo pirkimo rezultatu. Atsižvelgiant į tai, teisė ginčyti perkančiojo subjekto veiksmus siejama su intereso sudaryti viešojo pirkimo sutartį gynimu, kai dėl perkančiojo subjekto veiksmų atitinkamas tiekėjas neteisėtai ribojamas ar jam neleidžiama sudaryti sutarties, arba turtinės padėties atkūrimu, ypač kai šio intereso jau nebeįmanoma įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-248/2021).
Pažymėtina, kad tiekėjų suinteresuotumą, kaip sąlygą inicijuoti perkančiosios organizacijos veiksmų peržiūros procedūrą, apibrėžia dviejų elementų visuma: ieškovo tinkamumas ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus (veiksmus) ir jo subjektinių teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-378/2020). Taigi, pagrindinis tiekėjo teisinį suinteresuotumą identifikuojantis kriterijus (interesas viešojo pirkimo sutartimi) aiškinamas plačiai, siekiant tiekėjams užtikrinti pažeistų teisių gynybos veiksmingą įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013).
VPĮ 101 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad tiekėjas, kuris mano, kad perkančioji organizacija nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ar nepagrįstai nutraukė sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, šiame skyriuje nustatyta tvarka gali kreiptis į apygardos teismą, kaip pirmosios instancijos teismą, dėl perkančiosios organizacijos sprendimų, neatitinkančių šio įstatymo reikalavimų, panaikinimo ar pakeitimo. Todėl nepriklausomai nuo subjekto teisinės ir faktinės padėties viešojo pirkimo procedūrose, teismas privalo visada įvertinti, ar toks subjektas yra teisiškai suinteresuotas viešojo pirkimo sutarties sudarymu, dalyvavimu naujose viešojo pirkimo procedūrose, teisės į žalos atlyginimą įgyvendinimu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė dalyvavo pirkime, pateikė pasiūlymą, tačiau šis buvo atmestas. Ieškovė ginčija atsakovės sprendimus, kuriais tiekėjų grupės UAB „Blue Bridge MSP“ ir UAB „Blue Bridge“ pasiūlymas buvo įrašytas į pasiūlymų eilę pirmuoju numeriu ir pripažintas laimėjusiu, o tiekėjos UAB „EIT sprendimai“ pasiūlymas buvo įrašytas į pasiūlymų eilę antruoju numeriu. Taigi, ieškovei įrodžius, jog perkančiosios organizacijos priimtas sprendimas prieštarauja įstatymų reikalavimams, ji siektų dalyvauti naujose viešojo pirkimo procedūrose, kas reiškia, jog ieškovė yra tinkamas subjektas ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimą.
Dėl ieškovės pretenzijos atmetimo
Ieškovės AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ nuomone, perkančioji organizacija netinkamai išnagrinėjo jos pretenziją dėl pirkimo sąlygų ir nepagrįstai ją atmetė, todėl prašė panaikinti šį atsakovės sprendimą.
Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvoje įtvirtinta perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumo peržiūros procedūra apima privalomą ikiteisminę stadiją. Šios teisių gynimo stadijos esmė – prieš viešojo pirkimo sutarties sudarymą leisti tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išspręsti nesutarimus išvengiant teismo proceso, t. y. perkančiajai organizacijai panaikinti jos netinkamus sprendimus arba besiskundžiančiam tiekėjui išsamiau išdėstyti šių sprendimų priėmimo priežastis ir motyvus. Kasacinio teismo ne kartą akcentuota pretenzijos perkančiajai organizacijai padavimo svarba ir dėl tiekėjo teisių apimties teismo procese. Taigi tokia privaloma ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka įtvirtinta ne tik siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų procedūrų operatyvumą, sudaryti galimybę tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išsiaiškinti tarpusavio pretenzijų pagrįstumą nepradedant teismo proceso, bet ir nustatyti kilusio ginčo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543-415/2015).
Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką ieškinio reikalavimas dėl tiekėjo pretenzijos atmetimo nėra savarankiškas reikalavimas ir dėl to nepatenka į bylos nagrinėjimo dalyką. Perkančiosios organizacijos (perkančiojo subjekto) sprendimai, kuriais pretenzija buvo atmesta, neturi teisinės reikšmės, kadangi tiesiogiai ūkio subjektams nesukelia teisinių padarinių, ir teismui nereikia dėl jų atskirai spręsti; dėl to bylos dalis dėl perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti pretenziją nutrauktina (CPK 293 str. 1 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-690/2017; 2018 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-378/2018).
Nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio turinys bei jame išdėstytos faktinės aplinkybės leidžia spręsti, kad ieškovo kreipimosi į teismą tikslas – panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimus viešajame pirkime. Siekdamas palankaus teisinio rezultato, ieškovė ieškiniu kėlė klausimus dėl trečiųjų asmenų kvalifikacijos atitikimo pirkimo dokumentų ir įstatymų reikalavimams, pasiūlymų vertinimo pagrįstumo. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad ieškovė iš esmės tinkamai pasinaudojo ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka (VPĮ 102 str.).
Dėl ginčo esmės
Ieškovės teigimu, perkančioji organizacija privalėjo atmesti tiekėjų grupės UAB „Blue Bridge MSP“ ir UAB „Blue Bridge“ (toliau – Pirkimo laimėtojas), antruoju eilėje nurodytos UAB „EIT sprendimai“ pasiūlymus, nes atsakovė Kauno miesto poliklinika yra įrašytas į Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą, todėl valstybės informacinių išteklių tvarkymą (laikymą, perdavimą ir kt.) reguliuoja imperatyvios teisės normos. Atsakovės sprendimas įsigyti paslaugas iš privačių duomenų centrų valdytojų prieštarauja imperatyviam teisiniam reguliavimui, įtvirtintam VIIVĮ, nes atsakovė privalėjo įsitikinti, kad paslaugas siūlantys asmenys turi teisę jas teikti, ir kad paslaugų pirkimas iš šių asmenų nepažeis viešosios teisės normų. Taigi, ieškovė savo ieškinį grindė išimtinai VIIVĮ 43³ straipsnio 1 dalies nuostata, kad institucijos, įrašytos į Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą, turi pareigą laikyti savo valdomus informacinius išteklius valstybiniuose duomenų centruose, o pirkimo laimėtoja ir UAB „EIT sprendimai“ neturi reikiamos kvalifikacijos.
Byloje nėra ginčo, kad atsakovė ji yra saugiojo valstybinio duomenų perdavimo tinklo naudotoja, tačiau, atsakovės teigimu, ji pagal VIIVĮ 43³ straipsnio 1 dalies reikalavimus iki 2024 m. sausio 20 d. neprivalo duomenų centro paslaugų pirkti iš vieno šaltinio, o turi teisę pasirinkti vieną iš kelių alternatyvų, t. y. ar savo valdomus informacinius išteklius laikyti valstybiniuose duomenų centruose, ar jų laikymą patikėti kitam juridiniam asmeniui. Be to, atsakovės ir trečiųjų asmenų vertinimu, ieškovė iš esmės ginčija pirkimo sąlygas, kurių apskundimo terminas jau yra pasibaigęs.
Dėl būtinumo ginčyti pirkimo sąlygas
Atsakovės ir trečiųjų asmenų teigimu, ieškovė privalėjo ginčyti paskelbtas viešojo pirkimo sąlygas, o nenuginčijus pirkimo sąlygų, atsakovė turėjo teisę sudaryti viešojo sutartį su trečiaisiais asmenimis.
Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 17 straipsnis numato, kad perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. VPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose pateikia visą informaciją apie pirkimo sąlygas ir procedūras. Perkančiųjų organizacijų pareiga nepažeisti skaidrumo principo, reiškiančio pirkimo sąlygų aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą, koreliuoja su teisiniame reguliavime (VPĮ 35 straipsnio 4 dalyje) įtvirtintu tikslu užtikrinti, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia; be to, toks pirkimo sąlygų pobūdis, be kita ko, leistų tiekėjams vienodai jas aiškinti, o perkančiajai organizacijai – realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai šias atitinka.
Perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose, vadovaudamasi VPĮ 35–37 straipsnių nuostatomis, nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo) reikalavimus ir pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pateiktų pirkimo dokumentuose nurodytą informaciją ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. Perkančiosios organizacijos nustatyti kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, tikslūs ir aiškūs. Tikrinant tiekėjų kvalifikaciją, pasirinktinai atsižvelgiama į jų: 1) teisę verstis atitinkama veikla; 2) finansinį ir ekonominį pajėgumą; 3) techninį ir profesinį pajėgumą. Taigi tiekėjo kvalifikacija yra suprantama kaip jo pajėgumas ir pasiruošimas tinkamai įvykdyti ketinamus prisiimti įsipareigojimus pagal viešojo pirkimo sutartį, kurie apima ar gali apimti ekonominį, techninį, profesinį pajėgumą, teisę verstis tam tikra veikla ar tam tikrų kokybės vadybos sistemų įdiegimą ir pan.
Pirkimo sąlygų 9.1 punkte nustatė, kad tiekėjams nustatomi kvalifikacijos reikalavimai ir jų atitiktį patvirtinantys dokumentai nurodyti Pirkimo sąlygų 3 priede „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai ir reikalaujami kokybės bei aplinkos apsaugos vadybos sistemų standartai“. Šio priedo 1 punkte numatyta, kad tiekėjo kvalifikacija turi atitikti šiame priede nustatytus reikalavimus kvalifikacijai. Jeigu tiekėjo kvalifikacija dėl teisės verstis atitinkama veikla nėra tikrinama visa apimtimi, tiekėjas perkančiajai organizacijai įsipareigoja, kad sutartį vykdys tik teisę verstis atitinkama veikla turintys asmenys.
Pirkimo sąlygų 9 priede „Sutarties sąlygos“ ir (arba) „Sutarties projektas“ 2.4 punkte nustatyta, kad duomenų centras – tai paslaugų teikėjui priklausantis aukšto patikimumo duomenų centras, kuriame yra virtualūs serveriai ir duomenų saugykla. Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.2. punkte buvo numatyta, kad šalys pareiškia ir garantuoja, jog sutartį sudarė nepažeisdamos ir neturėdamos tikslo pažeisti Lietuvos Respublikos teisės aktų bei jų veiklą reglamentuojančių dokumentų bei sutartinių įsipareigojimų.
Įvertinus Pirkimo sąlygų turinį, darytina išvada, jog jose nebuvo keliama ypatingų reikalavimų tiekėjų kvalifikacijai, tačiau tiek Pirkimo sąlygose nustatyti tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai, tiek sutarties projekto Bendrosiose sąlygose nustatyti reikalavimai įpareigojo tiekėjus, teikiant pasiūlymus, įsipareigoti perkančiajai organizacijai, kad sutartį vykdys tik teisę verstis atitinkama veikla turintys asmenys, ir garantuoti, jog sutartį sudarys nepažeisdamos Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų.
Taigi, nagrinėjamu atveju, atsakovės ir trečiųjų asmenų argumentai, kad ieškovė neginčijo pirkimo sąlygų, neturi teisinės reikšmės, nes perkančioji organizacija, vertindama tiekėjų pasiūlymus, privalo įsitikinti tiekėjo tinkamumu teikti paslaugas, ir patikrinti ar pirkimo dalyviai turi teisę teikti perkamas paslaugas.
Dėl paslaugų pirkimo
Byloje iš esmės kilęs ginčas dėl to, ar VIIVĮ nustato imperatyvią pareigą Saugiojo tinklo naudotojų sąraše esančioms institucijoms savo valdomus valstybės informacinius išteklius laikyti ne valstybiniuose duomenų centruose.
VIIVĮ 43 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tvarkant valstybės informacinius išteklius, privaloma įgyvendinti saugos priemones, skirtas užtikrinti duomenų ir informacijos tikslumą ir apsaugoti juos ir registrui pateiktus dokumentus ir (arba) jų kopijas nuo atsitiktinio ar neteisėto sunaikinimo, pakeitimo, sugadinimo, atskleidimo, neteisėto pasisavinimo, paskelbimo, pateikimo ar kitokio panaudojimo, taip pat nuo bet kokio kito neteisėto tvarkymo.
Atsakovei 2023 m. balandžio 28 d. paskelbus ketinimą įsigyti duomenų centro paslaugas, ieškovė pateikė savo pastabas (2023 m. gegužės 2 d. pranešimas Nr. 11530989). Atsakydama VšĮ Kauno miesto poliklinika 2023 m. gegužės 12 d. raštu ieškovei pranešė, kad, taikydama viešųjų pirkimų principus bei atsižvelgdama į galiojantį teisinį reglamentavimą, kuris perkančiosios organizacijos neįpareigoja laikyti savo valdomus valstybės informacinius išteklius valstybiniuose duomenų centruose, perkančioji organizacija negali sutikti su pateiktomis pastabomis ir pirkimo techninės specifikacijos sąlygų nekeis (2023 m. gegužės 12 d. pranešimas Nr. 11561754). Be to, perkančiosios organizacijos 2023 m. gegužės 16 d. išankstinėje rinkos konsultacijoje tiekėjams nurodyta, kad galiojantis VIIVĮ nenustato jokių pagrįstų, įstatymu apibrėžtų ir reglamentuotų sąlygų ir priežasčių perkančiajai organizacijai riboti konkurenciją.
Pirkimo paskelbimo metu (2023 m. gegužės 18 d.) galiojusioje VIIVĮ 43³ straipsnio 1 dalies redakcijoje, numatyta, kad institucijos, įrašytos į Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą, turi teisę laikyti savo valdomus valstybės informacinius išteklius valstybiniuose duomenų centruose. Ši nuostata galioja iki 2023 m. gruodžio 31 d.
Nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiančioje VIIVĮ 43³ straipsnio 1 dalies redakcijoje yra numatyta, kad institucijos, įrašytos į Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą, privalo laikyti savo valdomus ypatingos svarbos ir svarbius valstybės informacinius išteklius valstybiniuose duomenų centruose, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytas išimtis. Valstybinių duomenų centrų sąrašą tvirtina ekonomikos ir inovacijų ministras Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad institucijos, įrašytos į Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą, savo valdomus vidutinės svarbos ir mažos svarbos valstybės informacinius išteklius laiko valstybiniuose duomenų centruose arba Lietuvos Respublikoje ar kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, Europos ekonominės erdvės valstybėse ir (arba) Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO) valstybėse narėse esančiuose duomenų centruose. Kai vidutinės svarbos ir mažos svarbos valstybės informaciniai ištekliai laikomi Lietuvos Respublikoje ar kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, Europos ekonominės erdvės valstybėse ir (arba) Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO) valstybėse narėse esančiuose duomenų centruose, šių valstybės informacinių išteklių kopijos Vyriausybės nustatyta tvarka laikomos valstybiniuose duomenų centruose. Institucijoms, įrašytoms į Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą, Vyriausybės nutarimu gali būti suteikta teisė laikyti jų valdomus svarbius valstybės informacinius išteklius Europos Sąjungos valstybėse narėse, Europos ekonominės erdvės valstybėse ir (arba) Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO) valstybėse narėse esančiuose duomenų centruose. Šiais atvejais institucijų valdomų svarbių valstybės informacinių išteklių kopijos Vyriausybės nustatyta tvarka privalo būti laikomos valstybiniuose duomenų centruose (VIIVĮ 43³ str. 3 d. redakcija nuo 2024 m. sausio 1 d.).
Taigi, pagal VIIVĮ nuostatas Saugiojo tinklo naudotojai iki 2024 m. sausio 1 d. privalo pirmiau įvertinti savo valdomų duomenų svarbą ir tik tada, atsižvelgdami į jų valdomų duomenų svarbą, priimti sprendimą, kokiuose duomenų centruose turės būti laikomi jų valdomi valstybės informaciniai ištekliai. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal VIIVĮ nuo 2024 m. sausio 1 d. institucijoms (Saugiojo tinklo naudotojoms) nedraudžiama vidutinės ir mažos svarbos išteklius laikyti privačiuose duomenų centruose.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. liepos 19 d. nutarimo Nr. 576 Dėl Valstybės informacinių išteklių svarbos vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo, įsigaliojusio 2023 m. liepos 20 d., 2 punkte nustatyta, kad institucijoms, steigiančioms, kuriančioms ir (ar) valdančioms valstybės informacinius išteklius (toliau – VII), per 6 mėnesius nuo šio nutarimo įsigaliojimo turi atlikti jų steigiamų, kuriamų ir (ar) valdomų VII svarbos vertinimą ir, atsižvelgiant į vertinimo rezultatus, per 6 mėnesius nuo VII svarbos vertinimo rezultatų suderinimo su šiuo nutarimu tvirtinamo Valstybės informacinių išteklių svarbos vertinimo tvarkos aprašo 6 punkte nurodyta institucija patikslinti valstybės registrų (kadastrų), žinybinių registrų, valstybės ir kitų informacinių sistemų, kuriuose tvarkomi VII sudarantys duomenys, nuostatus, peržiūrėti VII saugos politiką ir patikslinti ją įgyvendinančius saugos dokumentus. Pagal Valstybės informacinių išteklių svarbos vertinimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 6 punktą VII svarbos vertinimo rezultatų peržiūrą ir derinimą instituciniu lygmeniu atlieka Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija.
Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2023 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 4-418 patvirtintos Valstybės informacinių išteklių svarbos vertinimo metodikos (toliau – Metodika) 4 punkte nurodyta, kad VII sudarančių duomenų svarba įvertinama pagal tai, kokių padarinių valstybei, jos institucijoms ir (ar) gyventojams gali sukelti šių duomenų konfidencialumo, vientisumo ir (arba) prieinamumo (toliau kartu – KVP) pažeidimas šiuose VII poveikio sričių, nustatytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamame valstybės informacinių išteklių svarbos vertinimo tvarkos apraše, pogrupiuose, tarp jų: poveikis skubiosios pagalbos tarnybų (greitoji pagalba, policija, priešgaisrinė apsauga, aplinkosauga) veiklai (4.3.3 p.); poveikis fizinių asmenų sveikatai (4.3.4 p.; poveikis asmens sveikatos priežiūros ir visuomenės sveikatos priežiūros paslaugoms 4.5.2 p.).
Taigi, atsakovė, atsižvelgdama į Metodikoje nurodytus vertinamų valstybės informacinių išteklių poveikio sričių pogrupius, Apraše nurodytus įpareigojimus privalo įvykdyti vėliausiai iki 2024 m. liepos 20 d., nes įvertinus VII svarbą pagal iš esmės pasikeitusią VII svarbos vertinimo tvarką ir metodiką, VII sudarantys duomenys ir informacinė sistema ar registras, kuriame jie apdorojami, gali būti priskirti kitai VII rūšiai negu prieš tai nustatyta informacinės sistemos ar registro ir joje apdorojamos elektroninės informacijos kategorija. Pasikeitus informacinių išteklių kategorijai, turėtų būti atitinkamai keičiama ir Saugiojo tinklo naudotojų valdomos, naudojamos ir laikomos informacijos vieta, taigi, atsakovė turėtų skelbti naują Duomenų centro paslaugų viešąjį pirkimą.
Šalių pasirašytos viešojo pirkimo sutarties 10.1 punkte nustatyta, kad sutartis įsigalioja nuo vėliausios parašo datos ir galioja kol užsakovas nuperka maksimalų paslaugų kiekį arba kai pasiekiama maksimali sutarties kaina, arba iki Lietuvos Respublikos teisės aktais bus nustatyta pareiga Užsakovui naudotis valstybinių duomenų centrų paslaugomis, bet ne ilgiau kaip 36 mėnesius nuo sutarties įsigaliojimo dienos. Užsakovas turi teisę nutraukti sutartį, jeigu paslaugų teikėjas sutarties galiojimo laikotarpiu pagal galiojančius teisės aktus praranda teisę užsiimti ūkine - komercine ar kitokia, būtina paslaugos atlikimui, veikla (10.3 p.).
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju ieškovė byloje neįrodė, jog atsakovė pirkimo paskelbimo ir vykdymo metu privalėjo ir iki 2023 m. gruodžio 31 d. privalo, savo valdomus valstybės informacinius išteklius laikyti valstybiniuose duomenų centruose, todėl nėra pagrindo pripažinti neteisėtu atsakovės VšĮ Kauno miesto poliklinika 2023 m. rugpjūčio 1 d. priimtą sprendimą pirkimo laimėtoju pripažinti ūkio subjektų grupės, susidedančios iš UAB „Blue Bridge MSP“ ir UAB „Blue Bridge“ pasiūlymą, antruoju eilėje nurodyti UAB „EIT sprendimai“ pasiūlymą (ieškovė apie jį informuota 2023 m. rugpjūčio 10 d. pranešimu Nr. S-3359 „Informacija apie duomenų centro paslaugų pirkimo Nr. 670075 rezultatus“); pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento VšĮ Kauno miesto poliklinikos ir tiekėjų grupės, susidedančios iš UAB „Blue Bridge MSP“ ir UAB „Blue Bridge”, 2023 m. rugsėjo 11 d. sudarytą Duomenų centro paslaugų pirkimo – pardavimo sutartį Nr. ST-23-270 ir įpareigoti VšĮ Kauno miesto polikliniką priimti naują sprendimą – atmesti pirkimo laimėtojo ūkio subjektų grupės, susidedančios iš UAB „Blue Bridge MSP“ ir UAB „Blue Bridge“ pasiūlymą ir antrąjį pasiūlymų eilėje esantį UAB „EIT sprendimai“ pasiūlymą. Taigi, šie ieškinio reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti (CPK 178 str.).
Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Atsižvelgiant į bylos baigtį, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Trečiasis asmuo UAB „Blue Bridge MSP“ ir UAB „Blue Bridge“ prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, nepateikė jas patvirtinančių įrodymų, todėl šis klausimas nespręstinas.
Teismas visus procesinius dokumentus byloje dalyvaujantiems asmenims siuntė ryšio priemonėmis, todėl su dokumentų įteikimu susijusių išlaidų nepatyrė.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 150 straipsnio 2 dalimi, 259 straipsniu, 270 straipsniu, 423⁸ straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Civilinės bylos dalį dėl ieškinio reikalavimo panaikinti atsakovės viešosios įstaigos Kauno miesto poliklinika sprendimą atmesti ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ 2023 m. rugpjūčio 18 d. pretenziją dėl viešajame pirkime priimto sprendimo, apie kurį ieškovė buvo informuota 2023 m. rugpjūčio 28 d. raštu Nr. 355 nutraukti.
Kitus ieškovės akcinės bendrovės Lietuvos radijo ir televizijos centras reikalavimus atmesti.
Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.