Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-12-21 · Administracinė byla Nr. eI-2755-422/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-12-21
Bylos Nr.
eI-2755-422/2017
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01736-2017-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Janina Vitunskienė
Pareiškėjas
UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“
Atsakovas
R. Z.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. el-2755-422/2017Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01736-2017-1Procesinio sprendimo kategorija 12.18.; 55.1.1. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 21 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė,sekretoriaujant Deivydui Aidukui,

nedalyvaujant pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ atstovui, atsakovei R. Z., atsakovės atstovei J. Z. – V.,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovei R. Z. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės R. Z. 90,26 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Pareiškėjas prašyme nurodė, kad UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ teisės aktų nustatyta tvarka yra pavestas vietinės rinkliavos iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimas. Lazdijų rajono savivaldybės taryba 2007 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. 5TS-217 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – Nuostatai). Nuostatai yra viešai paskelbti internetiniame tinklapyje www.aratc.lt. Pagal Nuostatų 12 p. ir 13 p. pareiškėjui UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ yra pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Nuostatų 3 p. apibrėžiama, kad komunalinių atliekų turėtojai ir mokėtojai – tai visi fiziniai, juridiniai asmenys, iš to skaičiaus ir vykdantys ūkinę komercinę veiklą, turintys nekilnojamojo turto savivaldybėje. Kadangi prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių teisės aktų pagrindu, sutartis su atsakove dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta. Atsakovė privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nes nuosavybės teise turi ½ nekilnojamojo turto objekto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 1d. iki 2017 m. birželio 30 d. nėra sumokėjusi pareiškėjui 90,26 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kuri jai buvo paskaičiuota remiantis Nuostatų 17-19 punktuose nustatyta vietinės rinkliavos nustatymo fiziniams asmenims tvarka, atsižvelgiant į Nuostatų prieduose nustatytus dydžius. Nurodė, jog vietinė rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Lazdijų rajono savivaldybės taryba nėra priėmusi sprendimo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą lengvatos taikymo atsakovei, todėl ji privalo mokėti vietinę rinkliavą.

Atsiliepimas

Atsakovė su prašymu nesutiko. Atsiliepime į prašymą (b.l 2-8), papildomuose paaiškinimuose (b.l. 50-51) nurodė, kad ji nuo 2003 metų negyvena Lietuvoje, pastoviai gyvena ir dirba Airijos Respublikoje, todėl ginčo objektu nesinaudoja, teisės naudotis juo niekam nėra perleidusi, todėl nesusidaro jokių atliekų, dėl to negali būti laikoma „atliekų turėtoja“ bei vietinės rinkliavos mokėtoja. Tvirtino, kad sutarties su AB „Energijos skirstymo operatoriumi“ dėl elektros tiekimo nėra sudariusi, tačiau elektros tiekimo į ginčo pastatą negali nutraukti, nes juo naudojasi kita bendrasavininkė. Dėl šios priežasties negali gauti mokestinės lengvatos. Nesutiko su pareiškėjo pateikta priskaičiuota vietinės rinkliavos mokesčio suma, nes, jos manymu, ši suma buvo priskaičiuota ne nuo 2014 m. antrojo ketvirčio, o už ankstesnius metus. Teismui nusprendus tenkinti pareiškėjo skundą, jo reikalavimui prašė taikyti penkerių metų senaties terminą bei sumažinti prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas. Prašė skundą atmesti.

Teismo posėdyje proceso šalys nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką šalims pranešta, byla nagrinėtina joms nedalyvaujant (ABTĮ 78 str. 3 d., 79 str. 5 d.).

Prašymas netenkinamas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės R. Z. pareigos mokėti Lazdijų rajono savivaldybės tarybos nustatytą ir šios savivaldybės teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir šių atliekų tvarkymą už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Rinkliavų įstatymas ir Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas bei su jų įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai. Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava – savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas suteikia teisę savivaldybės tarybai jos teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Rinkliavų įstatymo 12 straipsnio 1–4 punktai nustato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu: 1) nustato vietinę rinkliavą; 2) tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus; 3) nustato lengvatas vietinių rinkliavų mokėtojams; 4) nustato vietinės rinkliavos grąžinimo atvejus. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-470/2014, 2016 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2033-502/2016).

Pareiškėjas atsakovės pareigą mokėti ginčo rinkliavą kildina iš Lazdijų rajono savivaldybės tarybos 2007 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. 5TS-217 patvirtintų Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų (toliau – ir Nuostatai).

Pagal Nuostatų 2 punktą, Vietinė rinkliava – tai Lazdijų rajono savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Nuostatuose nustatyta tvarka. Nuostatų 3 p. apibrėžiama, kad komunalinių atliekų turėtojai ir mokėtojai – tai visi fiziniai, juridiniai asmenys, iš to skaičiaus ir vykdantys ūkinę komercinę veiklą, turintys nekilnojamojo turto savivaldybėje. Nuostatai nustato, jog atliekų turėtojai privalo mokėti rinkliavą. Jos dydis nustatomas litais už vienus kalendorinius metus pagal nustatytus vietinės rinkliavos dydžius (Nuostatų 17 p., 24 p.).

Taigi, vadovaujantis Nuostatais, vietinę rinkliavą privalo mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Lazdijų rajono savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu.

Atitinkamai, nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti, ar ginčui aktualiu laikotarpiu buvo tenkinama minėta sąlyga dėl ginčo nekilnojamojo turto valdymo, naudojimo ir (ar) disponavimo, kad atsakovė galėtų būti pripažinta Nuostatuose nurodyta aptariamos vietinės rinkliavos mokėtoja.

Akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio bylose, kuriose buvo sprendžiama dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo, yra nurodęs, jog aptariamą vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu (žr. pvz. 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2061-556/2015, 2016 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1814-261/2016).

Taigi pagal bendrą taisyklę, atsižvelgiant į tai, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso ½ dalis pastato, esančio (duomenys neskelbtini), ji laikytina aptariamos vietinės rinkliavos mokėtoja.

Kita vertus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų, kaip tai apibrėžiama Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nuostatose (žr. 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuostatos, kad tokiu atveju įrodinėjimo našta tenka atsakovui (žr., pvz., 2017 m. vasario 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-870-858/2017).

Atsiliepimas

Atsakovė nesutikimą mokėti vietinę rinkliavą argumentuoja tuo, jog ji nuo 2003 metų negyvena Lietuvoje, pastoviai gyvena ir dirba Airijos Respublikoje, išvykimą iš Lietuvos Respublikos yra deklaravusi, todėl ginčo objektu nesinaudoja, teisės naudotis ginčo objektu niekam nėra perleidusi, todėl nesudaro jokių atliekų, dėl to negali būti laikoma „atliekų turėtoja“ bei vietinės rinkliavos mokėtoja. Tvirtino, kad sutarties su AB „Energijos skirstymo operatoriumi“ dėl elektros tiekimo nėra sudariusi, tačiau elektros tiekimo į ginčo pastatą negali nutraukti, nes šiuo pastatu naudojasi bendrasavininkė.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė 2013 m. gegužės 2 d. deklaravo išvykimą iš Lietuvos Respublikos į Airiją (b. l. 24,31), nuo 2003 metų jai suteiktas Asmeninis valstybės paslaugų gavėjo numeris, suteikiantis teisę dirbti šioje šalyje (b. l. 29-30), duomenis apie pajamas 2014-2016 metais (b. l. 33-41), taip pat pateikė teismui AB „Lesto“ ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ raštus, kuriuose pateikta informacija, jog su atsakove dėl ginčo pastato energijos pirkimo – pardavimo sutartis nėra sudaryta (b. l. 22, 23, 32). AB „Eso skirstymo operatorius“ pateiktame išraše iš kompiuterinės programos „Kliento sąskaitos, mokėjimai ir kontrolės laikotarpiai nuo 2014-04-01 iki 2017-11-27“ nurodyta, kad elektros tiekimo sutartis dėl (duomenys neskelbtini), sudaryta su M. S., per ginčui aktualų laikotarpį sumokėta už 320 kWh sunaudotos elektros energijos. M. S. 2017 m. lapkričio 23 d. paaiškinime teismui nurodė, kad R. Z. ar kitas asmuo jos vardu nesinaudoja ginčo objektu (b.l.73).

Nors Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Kapčiamiesčio seniūnas 2017 m. lapkričio 13 d. rašte Nr. KP3-157 nurodė, kad, remiantis informacija, surinkta iš vietos gyventojų, periodiškai, vasaros metu, ginčo name lankydavosi ir gyvendavo M. S. ir R. Z. (b.l. 72), tačiau atsakydamas į atsakovės atstovės J. Z. – V. užklausimą (b.l. 76-77) 2017 m. gruodžio 1 d. rašte Nr. KP3-167 nurodė, kad vietiniai gyventojai nelabai pažįsta atvykusiuosius, todėl atsakyti, kuri iš namo bendrasavininkių vasaros metu lankosi ir gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini), negalėjo (b.l. 78).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus į bylą pateiktų įrodymų visumą, darytina išvada, jog byloje nėra objektyvių įrodymų, paneigiančių atsakovės pateiktus duomenis apie tai, kad ginčo laikotarpiu ji ar kiti asmenys pastarajai priklausančio namo dalyje negyveno, juo nesinaudojo, todėl, teismo nuomone, atsakovė įrodė, jog pareiškėjo nurodytu laikotarpiu atliekų neturėjo, todėl negali būti laikoma atliekų turėtoja.

Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjo reikalavimas dėl 90,26 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo iš atsakovės R. Z. atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsakovė prašo priteisti iš pareiškėjo jos patirtas rengiant atsiliepimą į prašymą 77,07 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 5 dalis numato, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Pagal ABTĮ 39 str. 1 d. 3 p., prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai.

Į bylą pateikti dokumentai patvirtina, kad atsakovė turėjo 60 Eur išlaidų už atliktus dokumentų, kuriais buvo remiamasi priimant sprendimą byloje, vertimus į lietuvių kalbą (b.l. 9-10, 29-30, 33-41, 47) taip pat 17,07 Eur už įgaliojimo parengimą ir dokumentų tvirtinimą (b.l. 43-46), kurios priteistinos iš pareiškėjo (ABTĮ 40-41 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 39 - 41 straipsniais, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti iš pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ atsakovei R. Z. (a/k (duomenys neskelbtini) 77,07 Eur (septyniasdešimt septynis eurus, 7 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėja Janina Vitunskienė