- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-18
- Bylos Nr.
- eA-2033-502/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02262-2015-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Audrius Bakaveckas
- Atsakovas
- A. V.
- Pareiškėjas
- "Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras "
- Kategorijos
- 2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovui A. V. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu priteisti iš atsakovo A. V. (toliau – ir atsakovas) 157,31 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusią laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. kovo 31 d.
Šalies argumentai
Pareiškėja prašyme nurodė, kad jai yra pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, o šį mokestį atliekų turėtojai turi sumokėti į pareiškėjos sąskaitą. Atsakovas nuosavybės teise turi nekilnojamąjį turtą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), todėl turi mokėti vietinę rinkliavą. Aplinkybė, kad asmuo kitur yra deklaravęs gyvenamąją vietą ar faktiškai gyvena kitoje vietoje, neatleidžia nuo prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Atsakovui A. V. 2013 m. lapkričio 26 d., 2014 m. vasario 4 d., 2014 m. gruodžio 4 d. ir 2015 m. vasario 9 d. buvo siųsti įspėjimai dėl skolos, kuri susidarė dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą. Atsakovas vietinės rinkliavos nurodytu laikotarpiu nemokėjo, todėl susidarė 157,31 Eur skola. Varėnos rajono savivaldybės taryba nėra priėmusi sprendimo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą lengvatos atsakovui taikymo.
Atsiliepimas
Atsakovas pateiktame atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.
Atsiliepime nurodė, kad pareiškėja plečiamai aiškina Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. balandžio 15 d. sprendimu Nr. T-VI-290 patvirtintų Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 4 punktą bei Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas. Atsakovas nėra atliekų turėtojas, kadangi jam priklausančiu gyvenamuoju namu, esančiu adresu: (duomenys neskelbtini), nesinaudoja, gyvena ir dirba Vilniuje. Nuo 2012 m. name nieks negyvena. Faktas, kad jam priklauso gyvenamasis namas nesudaro pagrindo mokėti vietinę rinkliavą, kadangi jis nėra atliekų darytojas. Namas nėra įtrauktas į aplinkos apsaugos ministro 2013 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. D1-150 patvirtinto nekilnojamojo turto sąrašą, kurio savininkai privalo mokėti vietinę rinkliavą. Kadangi jis namu nesinaudoja, jam neatsirado prievolė mokėti rinkliavą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 2 d. sprendimu pareiškėjos prašymą tenkino ir priteisė iš atsakovo A. V. pareiškėjai UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ 157,31 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. kovo 31 d.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo ir Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo nuostatomis, taip pat Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. balandžio 15 d. sprendimu Nr. T-VI-290 patvirtintais Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais (su vėlesniais pakeitimais), nustatė, kad pareiškėjai pavesta administruoti bei apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Remdamasis nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, teismas nustatė, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas ir kitas nekilnojamasis turtas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini). Atsakovas ginčijamu laikotarpiu nemokėjo jam paskaičiuotos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl susidarė 157,31 Eur įsiskolinimas. Atsakovo argumentus, kad jis nesinaudojo nekilnojamuoju turtu, vertino kaip nepagrįstus ir nepaneigiančius pareigos mokėti privalomą įmoką už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Teismas konstatavo, kad atsakovas netinkamai vykdė prievolę mokėti vietinę rinkliavą, todėl iš atsakovo pareiškėjai priteisė 157,31 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos, kuri susidarė laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. kovo 31 d.
III.
Atsakovas A. V. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 2 d. sprendimą panaikinti ir pareiškėjo skundą atmesti.
Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai vertino bylai reikšmingas aplinkybes, vadovavosi prielaidomis, kadangi nenustatė fakto ar atsakovas laikytinas atliekų turėtoju, kuris privalo mokėti vietinę rinkliavą už atliekų sutvarkymą. Pareiškėja nepateikė į bylą jokių įrodymų, patvirtinančių, kad (duomenys neskelbtini), atliekos yra realiai surenkamos ir tvarkomos. Taigi teismo sprendimo išvada, kad atliekos minėtame kaime tvarkomos, yra pagrįsta prielaidomis, todėl teismo sprendimas nepagrįstas. Atsakovo teigimu, įstatymas įpareigoja savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto savininkus mokėti vietinio administracinio akto nustatytą rinkliavą tuo atveju, jeigu nekilnojamas turtas yra įtrauktas į Aplinkos ministerijos nustatytą sąrašą, kadangi Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnyje įtvirtintas principas „teršėjas moka“ reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti pirminis atliekų darytojas arba dabartinis ar ankstesnis atliekų turėtojas ir (ar) produktų, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas. Atsakovas pažymėjo, kad pagal aplinkos ministro 2013 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. D1-150 patvirtinto Nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąrašo 1 punktą, pareiškėjai atsiranda teisė reikalauti iš atsakovo mokėti vietinę rinkliavą už atliekų tvarkymą tuo atveju, jeigu gyvenamasis namas yra realiai naudojamas. Atsakovas gyvena ir dirba Vilniuje, namu nesinaudoja, todėl jam neatsirado prievolė mokėti atliekų surinkimo ir tvarkymo rinkliavą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo, kaip atitinkamo nekilnojamojo turto savininko, pareigos mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir šių atliekų tvarkymą, apskaičiuotos vietinės rinkliavos dydis nėra ginčijamas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad byla išnagrinėta, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalis).
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymą tenkino ir priteisė iš atsakovo vietinę rinkliavą – 157,31 Eur, susidariusią laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. kovo 31 d. Teismas nustatė, kad atsakovas yra gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), savininkas, todėl privalo mokėti vietinę rinkliavą, o aplinkybė, kad jis nesinaudojo nekilnojamuoju turtu nepaneigia pareigos mokėti privalomą įmoką už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.
Atsakovas apeliaciniame skunde prašo sprendimą panaikinti, kadangi ginčijamu laikotarpiu jis nekilnojamuoju turtu nesinaudojo, todėl nėra laikytinas atliekų turėtoju. Apelianto teigimu, pareiškėja neįrodė, kad (duomenys neskelbtini) atliekos yra realiai surenkamos ir tvarkomos.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Rinkliavų įstatymas ir Atliekų tvarkymo įstatymas bei su jų įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai. Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, vietinė rinkliava – savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas suteikia teisę savivaldybės tarybai jos teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Rinkliavų įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 punktas taip pat numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.
Varėnos rajono savivaldybės taryba 2008 m. balandžio 15 d. sprendimu Nr. T-VI-290 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatus (toliau – ir Nuostatai).
Nuostatų 3 punkte įtvirtinta, kad vietinė rinkliava – tai Varėnos rajono savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti šiuose nuostatuose nustatyta tvarka. Šių Nuostatų 4 punktas nustato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje. Paslaugos teikėjas - atliekų tvarkytojas, kuris sudaręs sutartį su savivaldybe, vykdo komunalinių atliekų surinkimą ir pervežimą šalinti sąvartyne (Nuostatų 7 p.).
Remiantis aptartu reguliavimu, galima spręsti, kad nagrinėjamu atveju vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, plėtodama ankstesnę praktiką, 2014 m. sausio 28 d. nutartyje dėl pareigos mokėti vietinę rinkliavą konstatavo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Tai lemia, kad nagrinėjamu atveju vertinimo, jog atsakovas pagal Nuostatų 4 punktą yra laikytinas ginčo vietinės rinkliavos mokėtoju, negali paneigti apeliacinio skundo argumentai, kad jis nuosavybes teise valdomu turtu nesinaudoja ir tvarkymo paslaugos nebuvo teikiamos (žr. pvz. 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014).
Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju atsakovas iš esmės nepateikė jokių objektyvių duomenų (įrodymų), kurie leistų daryti išvadą (ABTĮ 57 str. 6 d.), kad ginčijamu laikotarpiu jam disponuojant ginčo nekilnojamuoju turtu jokių komunalinių atliekų nesusidarė (negalėjo susidaryti), kad tokios atliekos nepateko (negalėjo patekti) į savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemą. Pareiškėjas atitiko visus norminiame akte (Nuostatuose) nustatytus vietinės rinkliavos mokėtojo požymius, jis turėjo (turi) bendrą pareigą mokėti aptariamą vietinę rinkliavą ginčo laikotarpiu. Byloje duomenų, kad atsakovas būtų atleistas nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą, nėra, tokių duomenų nepateikė ir atsakovas.
Atkreiptinas dėmesys, kad šioje byloje, kaip jau buvo minėta, ginčas kilęs dėl atsakovo, kaip nekilnojamojo turto savininko, pareigos mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir šių atliekų tvarkymą, todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl pareiškėjos pareigos įrodyti, jog atliekos (duomenys neskelbtini) yra realiai surenkamos ir tvarkomos, nėra susiję su šios bylos dalyku, todėl nevertinami.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir teismų praktikoje suformuotas aktualių įstatymų ir juos lydinčių teisės aktų nuostatų aiškinimo ir taikymo taisykles, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, nagrinėjamoje byloje nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, leidžiančio daryti išvadą, kad šioje byloje yra sąlygų kurti naują precedentą ar nukrypti nuo ankstesnės, dominuojančios šioje srityje, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo A. V. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.