- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-20
- Bylos Nr.
- 2S-407-642/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00694-2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Žvinklytė
- Ieškovas
- V. J.
- Atsakovas
- Palangos miesto antrojo notaro biuro
- Trečiasis asmuo
- B. J.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. J. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. kovo 1 d. nutarties, kuria buvo sprendžiamas klausimas dėl ieškovės V. J. prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo dienos atsakovo Palangos miesto antrojo notaro biuro atžvilgiu, trečiasis asmuo B. J..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė 2023 m. vasario 27 d. kreipėsi į Plungės apylinkės teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki ieškinio teismui pateikimo dienos pareiškėja prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – uždrausti Palangos miesto antrojo notaro biuro notarei J. D. atlikti notaro veiksmus, t. y. laikinai uždrausti notarei J. D. išduoti paveldėjimo teisės liudijimą įpėdiniui B. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), turto paveldėjimo. Teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimti nepranešant trečiajam asmeniui ir notarei bei perduoti ją skubiai vykdyti. Nurodė, kad pareiškėja V. J. ketina teismui pateikti ieškinį dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo V. J. asmeninės nuosavybės teisės objektu, todėl pareiškėjai yra būtinas atitinkamas laiko tarpas ieškiniui parengti ir surinkti privalomus dokumentus šiam ieškiniui pagrįsti. Taip pat nurodė, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkės, jei B. J. bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, t. y. B. J. taptų T. J. turto savininku, paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu atsirastų nauji juridiniai faktai, o jiems panaikinti būtų reikalingi nauji civiliniai procesai, susiję su papildomomis piniginėmis išlaidomis ir papildomomis laiko sąnaudomis. Be to, ieškovės nuomone, B. J. gali imtis priemonių realizuoti T. J. turtą, todėl tokiu atveju būsimo teismo sprendimo įvykdymas šioje civilinėje byloje taptų neįmanomas ir dėl to pareiškėjos (ieškovės) V. J. teisės į ginčo turtą būtų pažeistos negrįžtamai. Prielaidos, kad B. J. gali imtis realizuoti T. J. paveldėtą turtą yra grindžiamos tuo, kad V. J. su B. J. po T. J. mirties daugelį metų visiškai nebendravo, o taip pat tuo, kad V. J. prieštaravo B. J. pareiškimui dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, jų tarpusavio santykiai yra blogi bei nepalankūs V. J. įgyvendinamų turtinių interesų atžvilgiu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Plungės apylinkės teismas 2023 m. kovo 1 d. nutartimi nutarė pareiškėjos (ieškovės) V. J. prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo dienos netenkinti.
Šalies argumentai
3. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėja nurodė, jog ketina teismui pateikti ieškinį dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo V. J. asmeninės nuosavybės teisės objektu. Tai yra, pareiškėjos ketinamas pareikšti ieškinys teisme nėra kliūtis išduoti paveldėjimo teisės liudijimą įpėdiniui B. J. dėl T. J. turto paveldėjimo. Teismo nuomone, tai yra pagrindas ieškovei kreiptis su ieškiniu į teismą, o ne pagrįsta prielaida prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismas nurodė, kad jis turi taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra būtinos ir realiai gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, ir netaikyti priemonių, kurios teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti nėra būtinos.
5. Teismo vertinimu, pareiškėjos prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra nepagrįstas ir neįrodytas, todėl netenkintinas, vadovaujantis šalių interesų pusiausvyros, ekonomiškumo, proporcingumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu pareiškėja (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2023 m. kovo 1 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Apeliantė nurodo, kad jos prašymas yra motyvuotas, pagrįstas ir įrodytas. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ateityje gali pasunkėti būsimo teismo sprendimo įvykdymas ir / ar būsimo ieškovės ieškinio užtikrinimas, kadangi pareiškėjos V. J. turto masė gali pasikeisti vien tik dėl to, kad teismas nepritaikė laikinųjų apsaugos priemonių.
6.2. Skundžiama nutartimi buvo akivaizdžiai netinkamai įvertinti pareiškėjos V. J. teisėti interesai civiliniame procese ir nepagrįstai užkirstos jos teisės efektyviai ginti savo teisėtus interesus iki ieškinio teismui pareiškimo dienos pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5 straipsnio ir 147 straipsnio reglamentavimą.
6.3. Apeliantės nuomone, laikinosios apsaugos priemonės labiau apsaugotų ieškovės interesus nei pažeistų B. J. interesus, kadangi ateityje būtų išvengta kitų teisminių ginčų, kurie būtų susiję su papildomomis piniginėmis išlaidomis ir laiko sąnaudomis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
3. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
4. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino apeliantės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pateikimo, pagrįstumo ir teisėtumo.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
5. CPK 147 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis iki ieškinio pareiškimo siekiama užtikrinti, kad ieškovas galėtų tinkamai pasirengti bylai ir pradėti procesą, o atsakovui nebūtų sudarytos sąlygos iki ieškinio pareiškimo atlikti veiksmus, kurie trukdytų įvykdyti būsimą galbūt jam nepalankų teismo sprendimo įvykdymą ar padidintų žalą. CPK 147 straipsnio 3 dalies pagrindu paduodamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos ieškovas turi nurodyti, be kita ko, priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu. Nesant priimto ieškinio (ar kito panašaus pobūdžio procesinio dokumento), prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gali būti pareikštas tik tuo atveju, jeigu asmuo ketina tokį dokumentą pateikti, tačiau neturi objektyvios galimybės to padaryti, pateikdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pareiškėjas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, privalo nurodyti priežastis, pateisinančias ieškinio pareiškimo atidėjimą, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams, taip pat pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 147 straipsnio 3 dalis).
6. Taigi laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio padavimo gali būti taikomos nustačius tokias būtinąsias sąlygas: 1) tikėtinai pagrindžiamas būsimo ieškinio reikalavimas; 2) egzistuoja grėsmė, kad būsimas teismo sprendimas bus neįvykdytas arba jo vykdymas bus apsunkintas; 3) pareiškėjas (ieškovas), pateikdamas prašymą, neturėjo galimybės kartu pateikti ieškinio.
7. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai laikinąsias apsaugos priemones prašoma taikyti nepareiškus ieškinio, teismas šį klausimą turi spręsti dar neturėdamas visų duomenų, koks bus ieškinys, kokie bus visi byloje dalyvaujantys asmenys ir pan., todėl šioje proceso stadijoje turi iš esmės labai mažai duomenų apie kylantį ar jau kilusį teisinį ginčą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis iki ieškinio pareiškimo siekiama užtikrinti, kad ieškovas galėtų tinkamai pasirengti bylai bei pradėti procesą, o atsakovui nebūtų sudarytos sąlygos iki ieškinio pareiškimo atlikti veiksmus, kurie sukliudytų būsimo galimo jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą ar padidintų žalą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-760-183/2015; 2015 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-449-464/2015).
8. Kaip matyti iš bylos duomenų, Plungės apylinkės teismas 2022 m. spalio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-3751-995/2022 (teisminio proceso Nr. 2-10-3-00694-2022-l) patenkino pareiškėjo B. J. pareiškimą ir atnaujino jam praleistą terminą T. J. palikimui priimti. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022 m. spalio 13 d. nutartis yra įsiteisėjusi.
9. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjos ketinamas pareikšti ieškinys teisme nėra kliūtis išduoti paveldėjimo teisės liudijimą įpėdiniui B. J. dėl T. J. turto paveldėjimo.
10. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodo, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ateityje gali pasunkėti būsimo teismo sprendimo įvykdymas ir / ar būsimo ieškovės ieškinio užtikrinimas, kadangi pareiškėjos V. J. turto masė gali pasikeisti vien tik dėl to, kad teismas nepritaikė laikinųjų apsaugos priemonių.
11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad vien tik ši aplinkybė savaime nesudarė pakankamo pagrindo taikyti ieškovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad reali grėsmė būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistuoja tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018).
12. Pažymėtina, kad asmens nesąžiningumas, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, nėra preziumuojamas, todėl jį įrodyti pareiga tenka tam asmeniui, kuris prašo tokių priemonių imtis prieš kitą asmenį (CPK 12, 178 straipsniai). Taigi laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudotu asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atlikus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Priešingu atveju šis išimtinis ir atsakovo interesus itin varžantis procesinis institutas netaikytinas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-209-302/2019). Nagrinėjamu atveju ieškovė nenurodė aplinkybių, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos teismui abejoti B. J. sąžiningumu.
13. Ieškovės argumentai apie tai, kad B. J. gali imtis realizuoti T. J. paveldėtą turtą yra deklaratyvūs ir grindžiami prielaidomis, kad V. J. su B. J. po T. J. mirties daugelį metų visiškai nebendravo ir jų tarpusavio santykiai yra blogi. Pažymėtina, kad asmens elgesio sąžiningumo vertinimo aspektu paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo įpėdiniui aplinkybė savaime neįrodo, jog šie veiksmai yra susiję su siekiu išvengti galbūt nepalankaus teismo sprendimo vykdymo ar jo įvykdymą apsunkinti. Teikdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovė neįrodė B. J. jau atliktų, atliekamų ar ketinamų atlikti veiksmų, kurie nebūtų suderinami su sąžiningo elgesio standartu ir būtų nukreipti į siekį paveldimą turtą paslėpti, perleisti kitiems asmenims, įkeisti ar jį apsunkinti bet kokia kita forma. Vadinasi, ieškovės nurodyti argumentai apie naujų ginčų atsiradimo tikimybę yra deklaratyvūs, nepagrįsti byloje esančiais įrodymais ir tinkamai nepagrindžia aptariamo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo.
14. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo, ieškovė tinkamai neįvykdė savo procesinės pareigos įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo faktinį pagrindą (CPK 178 straipsnis).
15. Be to, svarbu pažymėti ir tai, kad su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pateikimo ieškovė kreipėsi 2023 m. vasario 27 d. Nurodė, kad pareiškėjai yra būtinas atitinkamas laiko tarpas ieškiniui parengti ir surinkti privalomus dokumentus šiam ieškiniui pagrįsti. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, ieškovė iki šiol nesikreipė į teismą su ieškiniu dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo V. J. asmeninės nuosavybės teisės objektu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškiniui parengti buvo pakankamas laiko tarpas (nuo prašymo padavimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo praėjo beveik du mėnesiai), o pati apeliantė nenurodo priežasčių, pateisinančių ieškinio padavimo atidėjimą.
16. Nagrinėjamu atveju, bylą perdavus nagrinėti apeliacinės instancijos teisme paaiškėjo ir nauja aplinkybė – Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, jog 3/8 dalys žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso B. J., įregistravimo pagrindas – 2023 m. kovo 2 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad paveldėjimo teisės liudijimas B. J. buvo išduotas 2023 m. kovo 2 d., nuosavybės teisė į dalį žemės sklypo, kurį ieškovė ketina pripažinti jos asmenine nuosavybe, jau įregistruota B. J. vardu, todėl klausimas dėl ieškovės prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio padavimo tampa nebeaktualus.
17. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepagrįstas . Ieškovė neįrodė aplinkybių egzistavimo, kurių visetas leidžia taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo, ir tai sudarė pakankamą pagrindą atmesti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo kaip nepagrįstą. Bylos nagrinėjimo metu iš esmės pasikeitus faktinei situacijai, apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo tenkinti ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo.
18. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2023 m. kovo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.