Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Iš byloje pateiktos medžiagos nustatyta, kad Departamento direktoriaus 2010-02-25 įsakymu Nr. Į-053 buvo sudaryta laikinoji komisija (toliau - Laikinoji komisija), kuriai buvo pavesta atlikti Departamento Vilniaus teritorinio padalinio veiklos patikrinimą dėl Vilniaus basųjų karmelitų vienuolyno pastatų ansamblyje (unikalus kodas Kultūros vertybių registre - 748) vykdomų tvarkybos darbų pagal Departamento Vilniaus teritorinio padalinio 2009-12-23 išduotą leidimą atlikti kultūros paveldo objekto tvarkomuosius paveldosaugos darbus Nr. 42 (toliau - Tvarkybos darbai). Tvarkybos darbai turėjo būti atliekami pagal VšĮ „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ užsakymu UAB „Archinova“ parengtą Vilniaus basųjų karmelitų vienuolyno pastatų ansamblio Galerijos ir Aušros Vartų koplyčios vidaus patalpų paprastojo remonto techninio projekto dalį „Tvarkybos darbai: Aušros Vartų koplyčios (02) ir Galerijos (03) vidaus patalpų remontas - grindų ir laiptų apdailos keitimas, sienų dažymas, esamų turėklų remontas“ (toliau - Tvarkybos darbų projektas). Šis Tvarkybos darbų projektas buvo patikrintas Departamento Vilniaus teritorinio padalinio vyr. specialistės L. Č. 2009-12-23 (tikrinimo žymos reg. Nr. 608).

Laikinosios komisijos 2010-03-26 išvadose Nr. RG-45 (b. l. 75-84) nurodyta, kad minėtame kultūros paveldo objekte ne pagal Tvarkybos darbų projektą atlikti šie darbai: 1) grindų plytelės neatitinka Tvarkybos darbų projekto brėžinyje Nr. (duomenys neskelbtini) 10 22-02,03-TD-SA.3 pavaizduoto plytelių dydžio bei išdėstymo; 2) Galerijoje naujos vienvėrės vidaus durys įdėtos nesilaikant buvusių vidaus dvivėrių medinių durų vietos bei Tvarkybos darbų projekte esančio esamų ir stiklo durų žiniaraštyje nurodyto gaminio eskizo; 3) šilumotiekiai Galerijoje pakloti ne po grindimis ar laiptais, kaip tai numatyta Tvarkybos darbų projekte, bet ir sienoje; 4) Tvarkybos darbų projekte numatyta įrengti tik du naujus šilumos prietaisus (radiatorius), tačiau jų įrengta žymiai daugiau; 5) Tvarkybos darbų projekte palei rytinę Galerijos sieną einantį porankį numatyta restauruoti, tačiau jis pakeistas nauju, kuris neatitinka nei buvusios formos, nei tvirtinimo būdo; 6) už buvusių vidaus medinių dvivėrių durų Tvarkybos darbų projekto brėžiniuose pavaizduota niša, Tvarkybos darbų metu užmūryta, nes pirmosios durys įrengtos ne savo buvusioje vietoje; 7) neįrengti nei elektros instaliacija, nei patys apšvietimo prietaisai (Bra tipo) Galerijos laiptinėje, t.y. ties laiptais, vedančiais į Aušros Vartų koplyčią; 8) Tvarkybos darbų projekte numatyta apšviesti kas antrą pakopą LED šviestuvais, tačiau tokie šviestuvai įrengti kas ties trečia pakopa; 9) Tvarkybos darbų projekte numatyta esamas metalines dvivėres duris restauruoti, t.y. esamus dažus nuvalyti, esamus vyrius, spynas ir rankenas restauruoti, atlikti tik perdažymo darbai, o durų restauravimas nebuvo atliktas; 10) Galerijoje prie pagrindinio įėjimo išbetonuotas įgilinimas dengtas metaliniu tinklu kojoms valyti; 11) Galerijos koridoriuje pradėta dengti pirmą sluoksnį dažų ant sienos ir lubų; 12) Galerijoje medinės palangės pakeistos marmurinėmis; 13) įrengus naujas duris buvo pažeista viena iš Dosjė nustatytų vertingų elementų ar dalių - planinė erdvinė struktūra; 14) Galerijos dalyje, koridoriuje prie įėjimo iš lauko pakeltas grindų lygis (vietoje projekto numatyto panduso) įrengiant tris pakopas. Anksčiau buvo viena pakopa; 15) Galerijos dalyje, koridoriuje virš įėjimo iš lauko durų įrengtas oro kondicionavimo įrenginys; 16) Galerijos dalyje, koridoriuje prie įėjimo iš lauko durų (iš abiejų pusių) nuimti porankiai.

Vilniaus basųjų karmelitų vienuolyno pastatų ansamblyje vykdomus tvarkybos darbus patikrinusi Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau - Statybos inspekcija) 2010-04-07 rašte Nr. (7.9)-2D-3617 „Dėl statinio rūšies nustatymo“ (b. l. 70-73) Departamentui nurodė, kad nustatyti šie nukrypimai nuo Tvarkybos darbų projekto: pirmo aukšto koridoriuje ant grindų įrengtos trys pakopos, vietoje vienos pakopos, pašalinant grindų nuolydį, antrojo laiptatakio pakopos demontuotos, vietoje jų subetonuotos naujos, projekte pakopų demontavimas nenumatytas; šildymo prietaisų sumontuota daugiau nei numatyta projekte; bendrosios bažnyčios šildymo sistemos dalis paklota sienose, projekte numatyta grindyse, laiptatakiuose.

Tiek Laikinoji komisija, tiek Statybos inspekcija nustatė, kad Vilniaus basųjų karmelitų vienuolyno pastatų ansamblyje buvo vykdomi Tvarkybos darbų projekte nenumatyti darbai.

Departamento direktorė 2010-03-26 rezoliucija ant Laikinosios komisijos pirmininko 2010-03-26 tarnybinio pranešimo Nr. (1.9)LR-621 pavedė Departamento Vilniaus teritorinio padalinio vedėjui vykdyti Laikinosios komisijos išvadų 5 punktą - spręsti dėl darbus vykdžiusių ar jiems vadovavusių atsakingų asmenų patraukimo administracinėn atsakomybėn. Departamento Vilniaus teritorinio padalinio vedėjas 2010-03-30 rezoliucija ant Laikinosios komisijos pirmininko 2010-03-26 tarnybinio pranešimo Nr. (1.9)LR-621 pavedė priimti sprendimą dėl darbus vykdžiusių ar jiems vadovavusių atsakingų asmenų patraukimo administracinėn atsakomybėn Departamento Vilniaus teritorinio padalinio vyriausiajai valstybinei inspektorei N. V. (b. l. 74).

Pareiškėja 2010-04-28 tarnybiniu pranešimu „Dėl laikinosios komisijos išvadų“ (b. l. 64-65), skirtu Departamento direktorei, informavo, kad nusprendė darbus vykdžiusių ar jiems vadovavusių atsakingų asmenų netraukti administracinėn atsakomybėn. Nurodė, kad „Laikinoji komisija, išnagrinėjusi dokumentus dėl tvarkybos darbų leidimo ir pasisakiusi dėl tvarkybos darbų projekte nenumatytų ir ne pagal projektą atliktų pagal projekto vadovo nurodymus darbų, nenurodė, koks konkrečiai Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo straipsnis, dalis ar punktas pažeisti, o ji pati taip pat negalinti nurodyti kurios Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo teisės normos pažeistos. Savo atsisakymą pradėti administracinių teisės apžeidimų bylų teiseną pareiškėja grindžia ir tuo argumentu, kad, Laikinoji komisija nustatė, kad Tvarkybos darbų projektas parengtas, nesilaikant dalies paveldo tvarkybos reglamentų reikalavimų, neatlikus būtinų tyrimų, taip pažeidžiant NKPAį 23 str. 2 d, tačiau Departamento Vilniaus teritorinio padalinio specialistė L. Č. 2009-12-23 suderino šį projektą (reg. Nr. 608) ir Departamento Vilniaus teritorinis padalinys išdavė leidimą atlikti tvarkomuosius paveldosaugos darbus Nr. 42. Atsižvelgiant į tai, jog Laikinoji komisija pasiūlė inicijuoti tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūras Departamento Vilniaus teritorinio padalinio darbuotojams ir šiuo pagrindu sudarytos komisijos tarnybiniams nusižengimams tirti, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 5 d. Departamento Vilniaus teritorinio padalinio pareigūnai neturėtų nagrinėti to paties padalinio darbuotojų veiksmų ar šiais veiksmais priimtų sprendimų teisėtumo. Be to, Laikinosios komisijos sudėtyje yra asmenų, turinčių teisę nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas bei skirti administracines nuobaudas, kurie ir turėtų priimti sprendimą dėl darbus vykdžiusių ar jiems vadovavusių atsakingų asmenų patraukimo administracinėn atsakomybėn.

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau - Departamentas) direktoriaus 2010-05-12 įsakymu Nr. P-138 „Dėl komisijos sudarymo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio vyriausiosios valstybinės inspektorės N. V. tarnybiniam nusižengimui tirti“ sudaryta komisija (toliau -Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija) (b. l. 67).

Pareiškėja 2010-05-21 pateikė paaiškinimą tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijai dėl galimo tarnybinio nusižengimo (b. l. 62-63), kuriame pateikė naujus argumentus, kodėl priėmė sprendimą netraukti asmenų administracinėn atsakomybėn. Nurodė, kad Laikinosios komisijos išvadose buvo siūlymas spręsti dėl asmenų patraukimo administracinėn atsakomybėn, o ne tiesioginis įpareigojimas jai patraukti juos administracinėn atsakomybėn. Todėl Departamento direktorės bei Departamento Vilniaus teritorinio padalinio vedėjo suformuluotas užduotis ji įvykdė.

Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija 2010-06-08 surašė išvadą Nr. 16-13 (b. l. 54-60), kad N. V., 2010-04-28 tarnybiniu pranešimu Nr. (1.9.V)-LRV-25 „Dėl laikinosios komisijos išvadų“ nusprendusi netraukti administracinėn atsakomybėn asmenų, kurie ne pagal tvarkybos darbų projektą „Tvarkybos darbai: Aušros Vartų koplyčios (02) ir Galerijos (03) vidaus patalpų remontas - grindų ir laiptų apdailos keitimas, sienų dažymas, esamų turėklų remontas“, patikrintą Departamento Vilniaus teritorinio padalinio 2009-12-23 (tikrinimo žymos reg. Nr. 608) ir neturėdami Departamento Vilniaus teritorinio padalinio leidimo vykdė darbus, nurodytus Departamento direktoriaus 2010-02-25 įsakymu Nr. Į-053 sudarytos laikinosios komisijos 2010-03-26 išvadose Nr. RG-45 ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2010-04-07 rašte Nr. (7.9)-2D-3617 „Dėl statinio rūšies nustatymo“ ar jiems vadovavo, pažeidė Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 5 str. 10 d. 18, 19, 24 punktus, Valstybės tarnybos įstatymo 2 str. 13 d., 3 str. 1 d. ir 2 d. 1, 2 p., 15 str. 1 d. 1-6 p., Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teritorinio padalinio vyriausiojo valstybinio inspektoriaus (vyriausiojo specialisto) pareigybės aprašymo, patvirtinto Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2006-10-16 įsakymu Nr. Į-563, 6.7, 6.10, 6.21 punktus ir tuo padarė tarnybinį nusižengimą. Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija pasiūlė skirti N. V. Valstybės tarnybos įstatymo 29 str. 3 d. 3 p. numatytą tarnybinę nuobaudą - griežtą papeikimą.

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorė, vadovaudamasi LR valstybės tarnybos įstatymo 29 str. 1 ir 2 d., bei 3 d. 3 p., Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr. 977 11.1 p., Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos nuostatų, patvirtintų LR kultūros ministro 2005-04-01 įsakymu Nr. ĮV-116, 13.10 p. ir atsižvelgdama į komisijos, sudarytos Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2010-05-12 įsakymu Nr. P-138 „Dėl komisijos sudarymo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio vyriausiosios valstybinės inspektorės N. V. galimam tarnybiniam nusižengimui tirti“, 2010-06-08 išvadą Nr. 16-13, 2010-07-02 įsakymu Nr. P-215 pripažino, kad pareiškėja pažeidė LR nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 5 straipsnio 10 dalies 18, 19, 24 punktus, LR valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 13 dalį 3 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies 1, 2 punktus, 15 straipsnio 1 dalies 1-6 punktus, LR ATPK 249, 250, 256, 259, 260 ir 287 straipsnių nuostatas, Kultūros paveldo departamente prie Kultūros ministerijos teritorinio padalinio vyriausiojo valstybinio inspektoriaus (vyriausiojo specialisto) pareigybės aprašymo, patvirtinto Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2006-10-16 įsakymu Nr. Į-563, 6.7, 6.10, 6.21 punktus ir tuo padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį pareiškėjai skyrė Valstybės tarnybos įstatymo 29 str. 3 d. 3 p. numatytą tarnybinę nuobaudą - griežtą papeikimą.

Teisinis reglamentavimas.

Tarnybinių nuobaudų skyrimą valstybės tarnautojams reglamentuoja LR valstybės tarnybos įstatymas ir LR Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr. 977 patvirtintos Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisykles (toliau – Taisyklės).

LR valstybės tarnybos įstatymo 29 str. nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos šio Įstatymo nustatytos tarnybinės nuobaudos (1 d.). Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo bei į Korupcijos prevencijos įstatymo numatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją (2 d.). Už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) atleidimas iš pareigų (3 d.).

Pagal LR valstybės tarnybos įstatymo 30 str. 1 d., tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o iškėlus baudžiamąją bylą arba Seimo kontrolieriui atliekant tyrimą, taip pat atliekant tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą – ne vėliau kaip per du mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, Seimo kontrolieriaus pažymos surašymo, tarnybinio ar kito kompetentingos institucijos patikrinimo užbaigimo dienos. Tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens arba, jeigu valstybės tarnautoją į pareigas priima Vyriausybė, savivaldybės taryba, – Ministro Pirmininko, savivaldybės mero iniciatyva arba kai jie gauna oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą.

Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – NKPAĮ) 5 str. 10 d. nustatyta, kad Departamentas tikrina, kaip vykdomas šis įstatymas ir kiti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą reglamentuojantys teisės aktai, kontroliuoja, ar nepažeidžiami šie teisės aktai (18 p.); kontroliuoja kultūros paveldo objektų tvarkybą ir priežiūrą (19 p.); nagrinėja jo įgaliojimų sričiai priskirtas administracinių teisės pažeidimų bylas (24 p.).

Vadovaujantis LR valstybės tarnybos įsakymo (toliau ir – VTĮ) 2 str. 13 dalyje pateikta sąvoka, piktnaudžiavimas tarnyba – tai valstybės tarnautojo veika (veikimas ar neveikimas), kai tarnybinė padėtis naudojama ne tarnybos interesais arba ne pagal įstatymus ar kitus teisės aktus, arba savanaudiškais tikslais (neteisėtai pasisavinamas ar kitiems perleidžiamas svetimas turtas, lėšos ir t. t.) ar dėl kitokių asmeninių paskatų (keršto, pavydo, karjerizmo, neteisėtų paslaugų teikimo ir t. t.), taip pat valstybės tarnautojo veiksmai, kuriais viršijami suteikti įgaliojimai ar savivaliaujama.

VTĮ 3 str. 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnyba grindžiama įstatymų viršenybės, teisėtumo, lygiateisiškumo, lojalumo, politinio neutralumo, skaidrumo, atsakomybės už priimtus sprendimus, karjeros ir tarnybinio bendradarbiavimo principais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti pagrindiniai valstybės tarnautojų principai: 1) pagarba žmogui ir valstybei. Valstybės tarnautojas privalo gerbti žmogų ir pagrindines jo teises bei laisves, Konstituciją, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, įstatymus, kitus teisės aktus ir teismų sprendimus; 2) teisingumas. Valstybės tarnautojas privalo vienodai tarnauti visiems gyventojams nepaisydamas jų tautybės, rasės, lyties, kalbos, kilmės, socialinės padėties, religinių įsitikinimų bei politinių pažiūrų, būti teisingas spręsdamas prašymus, nepiktnaudžiauti jam suteiktomis galiomis ir valdžia; 3) nesavanaudiškumas. Valstybės tarnautojas privalo vadovautis visuomenės interesais, naudoti jam patikėtą valstybės ir savivaldybių turtą, tarnybinę informaciją tik visuomenės gerovei, eidamas valstybės politiko pareigas ar atlikdamas tarnybines pareigas nesiekti naudos sau, savo šeimai, savo draugams; 4) padorumas. Valstybės tarnautojas privalo elgtis nepriekaištingai, būti nepaperkamas, nepriimti dovanų, pinigų ar paslaugų, išskirtinių lengvatų ir nuolaidų iš asmenų ar organizacijų, galinčių daryti įtaką, kai jis eina valstybės politiko pareigas ar atlieka tarnybines pareigas; 5) nešališkumas. Valstybės tarnautojas privalo būti objektyvus, priimdamas sprendimus vengti asmeniškumų; 6) atsakomybė. Valstybės tarnautojas asmeniškai atsako už savo sprendimus ir atsiskaito už juos visuomenei; 7) viešumas. Valstybės tarnautojas privalo užtikrinti priimamų sprendimų ir veiksmų viešumą, pateikti savo sprendimų motyvus, o informaciją gali riboti tik tuo atveju, kai tai būtina svarbiausiais visuomenės interesais; 8) pavyzdingumas. Valstybės tarnautojas privalo deramai atlikti savo pareigas, nuolat tobulėti, būti nepriekaištingos reputacijos, tolerantiškas, pagarbus ir tvarkingas.

VTĮ 15 str. 1 d. 1-6 punktuose nustatytos valstybės tarnautojų pareigos: 1) laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų; 2) būti lojalūs Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai; 3) gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams; 4) tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis; 5) laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba; 6) laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių.

LR administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 249 straipsnyje nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos tvarką nustato šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos Įstatymai. Pagal ATPK 250 straipsnio nuostatas, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta šiomis aplinkybėmis: 1) kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties; 2) kai asmeniui, padariusiam priešingą teisei veikimą arba neveikimą nėra sukakę šešiolikos metų amžiaus; 3) kai padaręs priešingą teisei veikimą arba neveikimą asmuo yra nepakaltinamumo būsenoje; 4) kai asmuo veikė būtinojo reikalingumo arba būtinosios ginties atveju; 5) kai priimamas amnestijos aktas, jeigu jis panaikina administracinės nuobaudos skyrimą; 6) kai panaikinamas administracinę atsakomybę nustatantis aktas; 7) kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 straipsnyje numatyti terminai; 8) kai dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu yra priimtas kompetentingo organo (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą arba nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, taip pat jeigu dėl to pažeidimo iškelta baudžiamoji byla; 9) jeigu mirė asmuo, kurio atžvilgiu buvo pradėta bylos teisena. ATPK 256 straipsnyje nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). Pagal ATPK 259 str. nuostatas, dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo tam įgaliotas pareigūnas arba visuomeninės organizacijos ar visuomeninio savaveiksmio organo atstovas surašo protokolą, išskyrus šio kodekso 262 straipsnyje numatytus atvejus. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas dviem egzemplioriais; vienas protokolo egzempliorius nedelsiant įteikiamas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. ATPK 260 straipsnis reglamentuoja administracinio teisės pažeidimo turinį. ATPK 287 straipsnis numatytos nutarimų administracinio teisės pažeidimo byloje rūšys.

Departamento direktoriaus 2006-10-16 įsakymu Nr. Į-563 patvirtinto Departamento teritorinio padalinio vyriausiojo valstybinio inspektoriaus (vyriausiojo specialisto) (pareiškėjos) pareigybės aprašymo (toliau – Pareigybės aprašymas) 6.7 p. nurodyta, kad valstybės tarnautojas teikia Departamento Kontrolės skyriui per tris darbo dienas informaciją apie Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pažeidimus. Pareigybės aprašymo 6.10 p. nurodyta, kad valstybės tarnautojas tikrina, kaip vykdomas Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas ir kiti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą reglamentuojantys teisės aktai ir kontroliuoja, ar nepažeidžiami šie teisės aktai. Pareigybės aprašymo 6.21 p. numatyta, kad vyriausiasis valstybinis inspektorius surašo administracinių teisės pažeidimų protokolus, nagrinėja bylas ir skiria nuobaudas už administracinius teisės pažeidimus.

Pareiškėja 2010-05-21 paaiškinime Komisijai (b. l. 62-63) nurodė, kad Laikinosios komisijos išvadose buvo siūlymas spręsti dėl asmenų patraukimo administracinėn atsakomybėn, o ne tiesioginis įpareigojimas jai patraukti juos administracinėn atsakomybėn. Ji savo 2010-04-28 tarnybiniame pranešime pateikė savo argumentus ir nuomonę dėl padarytų pažeidimų bei komisijos sprendimų, kuri nesutampa su komisijos narių nuomone, todėl Departamento Vilniaus TP vedėjo 2010-03-30 rezoliucijoje jai suformuluotą užduotį – spręsti dėl laikinosios komisijos siūlymų 5 punkto (spręsti dėl darbus vykdžiusių ar jiems vadovavusių atsakingų asmenų patraukimo administracinėn atsakomybėn) atliko tinkamai ir laiku.

Pareiškėja savo skunde bei teismo posėdyje neneigė Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos išvadoje, Laikinosios komisijos išvadose bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2010-04-07 rašte Nr. (7.9)-2D-3617 „Dėl statinio rūšies nustatymo“ nustatytų faktų, kad tvarkytos darbai Vilniaus basųjų karmelitų vienuolyno pastatų ansamblyje atlikti ne taip, kaip numatyta Tvarkybos darbų projekte. Tačiau ji vertina šiuos faktus savaip, nurodydama, kad anksčiau buvo nuvykusi į vietą, ir surašė darbų sustabdymo aktą, nes toks buvo Departamento direktoriaus pavedimas, nors, jos nuomone, remontas vyko pagal projektą, žala kultūros vertybėms nepadaryta.