Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė dokumentinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei J. T. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovės reikalavimai pagrįsti leistinais rašytiniais įrodymais, todėl tenkinami visiškai dokumentinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 17 d. tarp pradinio kreditoriaus akcinės bendrovės „BnP Finance“ (toliau – AB „BnP Finance“, pradinis kreditorius) ir atsakovės buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. BOB-mxkjxrwt (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 75 Eur vartojimo kreditas 24 mėnesių terminui. Atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį) – 60,84 Eur palūkanas (metinė palūkanų norma 65 %) ir 13,44 Eur administravimo mokestį pagal Sutarties specialiosiose sąlygose nustatytą tvarką ir terminus (el. b. t. I, b. l. 5–14, 37–38, 47). Atsakovė nesilaikė paskolos grąžinimo grafiko, į raginimus apmokėti skolą nereagavo, todėl 2019 m. vasario 1 d. pranešimu pradinis kreditorius vienašališkai nuo 2019 m. vasario 17 d. nutraukė sutartį su atsakove (el. b. t. I, b. l. 23).

Pradinis kreditorius ir ieškovė 2018 m. liepos 31 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2018-08/01, kurios pagrindu pradinis kreditorius perleido reikalavimo teisę į skolininkus, tame tarpe ir į atsakovės įsiskolinimą ieškovei (el. b. t. I, b. 26–36, 41–46).

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Nagrinėjamu atveju apie reikalavimo perleidimą atsakovė buvo informuota 2019 m. gegužės 2 d. pranešimu (el. b. t. I, b. l. 20). Taigi, atsakovė buvo tinkamai informuota apie tai, kad AB „BnP Finance“ perleido savo reikalavimo teises ieškovei ir ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės įvykdyti pastarosios pagal Sutartį neįvykdytas prievoles (CK 6.101 straipsnio 1 dalis, 6.109 straipsnio 1 dalis).

CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba kitus rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 1 dalies ir 6.874 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą bei sumokėti palūkanas paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

Atsakovė sutartimi įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kredito sumą bei sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį), laikantis terminų bei kitų įsipareigojimų, nurodytų Sutarties specialiosiose sąlygose, tačiau savo įsipareigojimų nevykdė. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė su pradiniu kreditoriumi ar ieškove būtų atsiskaičiusi, ieškovės reikalavimai priteisti jai iš atsakovės 75 Eur negrąžintą kreditą, 27,91 Eur mokėjimo palūkanas, apskaičiuotas iki reikalavimo perleidimo dienos, 11,83 Eur mokėjimo palūkanas, apskaičiuotas nuo reikalavimo perleidimo sutarties priedo Nr. 13 sudarymo dienos iki kreipimosi į teismą dienos ir 13,44 Eur administravimo mokestį yra pagrįsti, todėl tenkinami.

Mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos įtvirtintos CK 6.37 straipsnio 1 dalyje ir atskiras sutarčių rūšis reglamentuojančiose teisės normose (CK 6.872, 6.896, 6.920 straipsniai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog palūkanos, paskoliniuose santykiuose atliekančios mokėjimo funkciją, yra paskolos gavėjų mokėjimai kreditoriams už jų pinigų panaudojimą finansuoti materialioms bei vertybinių popierių investicijoms ir vartotojui. Palūkanos yra „atlygis“ kreditoriams už susilaikymą nuo einamojo vartojimo ir riziką skolinant pinigus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1334/2000). Mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga gali būti nustatyta įstatymu arba šalių sutarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos už naudojimąsi paskolos pinigais mokamos iki paskolos suma bus grąžinta (CK 6.872 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, teismas daro išvadą, kad ieškovė turi teisę reikalauti mokėjimo palūkanų iš atsakovės tiek už laikotarpį iki Sutartyje nustatyto kredito grąžinimo termino, tiek už laikotarpį po Sutartyje nustatyto kredito grąžinimo termino, jei atsakovė paskolintais pinigais vis dar tebesinaudoja (t. y. nėra jų grąžinusi). Kadangi atsakovė nevykdė savo įsipareigojimų pagal Sutartį ir pradinis kreditorius Sutartį nutraukė dėl atsakovės kaltės, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 65 procentų mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (75 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos yra pagrįstas, todėl tenkinamas (CK 6.874 straipsnio 1 dalis).

Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.71 straipsnio 1 dalis nustato, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). CK 6.72 straipsnis nustato, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Nagrinėjamu atveju Sutarties bendrųjų sąlygų 6.2 punktu šalys susitarė, kad atsakovei pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal Sutartį laiku, ieškovė turi teisę taikyti 0,05 % dydžio netesybas nuo visos pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną uždelstą sumokėti dieną, tačiau ne ilgiau kaip už 180 kalendorinių dienų. Ieškovė atsakovei apskaičiavo 5,29 Eur delspinigius. Toks delspinigių dydis atitinka šalių sudarytą sutartį, todėl ieškovei iš atsakovės priteisiama 5,29 Eur delspinigių suma.

Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, priteisia ieškovei iš atsakovės 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 133,47 Eur (75 Eur + 27,91 Eur + 11,83 Eur + 13,44 Eur + 5,29) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugpjūčio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės ieškovei priteisia jos sumokėtą 8 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis) bei jos patirtas 121 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas), viso 129 Eur (8 Eur + 121 Eur) bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsniu, 424 straipsniu, 428 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“ (į. k. 302528679) iš atsakovės J. T. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 75 Eur (septyniasdešimt penkių eurų) negrąžintą kreditą, 27,91 Eur (dvidešimt septynių eurų ir devyniasdešimt vieno euro cento) mokėjimo palūkanas, apskaičiuotas iki reikalavimo perleidimo dienos, 11,83 Eur (vienuolikos eurų ir aštuoniasdešimt trijų euro centų) mokėjimo palūkanas, apskaičiuotas nuo reikalavimo perleidimo sutarties priedo Nr. 13 sudarymo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, 65 procentų dydžio mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (75 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 13,44 Eur (trylikos eurų ir keturiasdešimt keturių euro centų) administravimo mokestį, 5,29 Eur (penkių eurų ir dvidešimt devynių euro centų) delspinigius, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (133,47 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugpjūčio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 129 Eur (vieno šimto dvidešimt devynių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė per dvidešimt dienų nuo preliminarus sprendimo įteikimo turi įvykdyti preliminarų sprendimą arba preliminarų sprendimą priėmusiam teismui pateikti motyvuotus prieštaravimus. Jei atsakovė per dvidešimt dienų nuo preliminaraus sprendimo įteikimo jai dienos teismo sprendimą įvykdo ir raštu pateikia teismui tai patvirtinančius dokumentus, teismas nutartimi preliminarų sprendimą panaikina ir bylą nutraukia. Jeigu per dvidešimt dienų nuo preliminaraus sprendimo įteikimo dienos prieštaravimai nebus pateikti, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovei jos prašymu bus išduotas vykdomasis raštas.

Šalims dokumentiniame procese sudarius taikos sutartį ir teismui ją patvirtinus, ta pačia teismo nutartimi preliminarus sprendimas panaikinamas.

Preliminarus teismo sprendimas apeliacine ar kasacine tvarka neskundžiamas.