Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, nevedusio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Ir Institucija) 2025 m. sausio 21 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-762-2025 administracinio nusižengimo byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėja N. J. 2025 m. sausio 5 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 489 straipsnio 3 dalį už tai, kad T. P. 2024 m. gruodžio 11 d., 15.45 val., ateidamas į namus, esančius (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., nesilaikė Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio Nr. (duomenys neskelbtini), galiojančio nuo 2024 m. gruodžio 11 d., 11.27 val. iki 2024 m. gruodžio 25 d., 23.59 val., kuriuo jis įpareigotas nesilankyti pavojų patiriančio asmens gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., nesiartinti 100 metrų atstumu prie pavojų patiriančio asmens – S. P., nebendrauti, neieškoti ryšių su pavojų patiriančiu asmeniu.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 30-ANR_N-762-2025, nenustačius T. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustačius vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, T. P. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 489 straipsnio 3 dalį. Jam paskirta administracinė nuobauda – 550 Eur dydžio bauda.

Iš elektroninėje byloje esančio apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog pavojų keliantis asmuo – T. P., orderio skyrimo laikas – 2024 m. gruodžio 11 d. 11.27 val., orderis galioja iki 2024 m. gruodžio 25 d. 23.59 val., vieta – (duomenys neskelbtini), Gargždai. Pavojų keliančiam asmeniui, t.y. T. P. nustatyti šie įpareigojimai: nesilankyti pavojų patiriančio asmens gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., nesiartinti 100 metrų atstumu prie pavojų patiriančio asmens – S. P., nebendrauti, neieškoti ryšių su pavojų patiriančiu asmeniu.

Dviejuose Institucijos pateiktuose vaizdo įrašuose pareigūno kūno kamera užfiksuotos skundžiamame nutarime nurodomos T. P. 2024 m. gruodžio 11 d., 15.45 val. padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės bei administracinio nusižengimo protokolo patikslinimo 2025 m. sausio 5 d. aplinkybės su T. P.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškėjo T. P. skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ANK 489 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio įpareigojimų nesilaikymas užtraukia baudą nuo aštuoniasdešimt iki trijų šimtų dvidešimt eurų. Minėto straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki septynių šimtų aštuoniasdešimt eurų.

ANK 612 straipsnis numato, kad kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnių dalis, pagal kuriuos atlikti tyrimą ir surašyti administracinio nusižengimo protokolą turi teisę tos pačios institucijos pareigūnai, gali būti surašomas vienas administracinio nusižengimo protokolas.

Tęstiniu pažeidimu teismų praktikoje suprantama veika, susidedanti iš kelių tapačių arba vienarūšių laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolusių veiksmų, kurių kiekvienas paimtas atskirai gali būti laikomas kaip teisės pažeidimas, esant vieningai kaltei, siekiant vieningo tikslo (rezultato), nukreipto į tą pačią įstatymo saugomą vertybę. Tęstiniu nusižengimu pripažįstami keli veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko, vagiant turtą iš to paties šaltinio, padarant žalą tam pačiam savininkui. Tęstinio teisės pažeidimo požymiai yra šie: eilė tapačių ar vienarūšių veiksmų, tie veiksmai turi būti pažeidimas; vieninga tyčia (vieninga kaltė); vieningas sumanymas, vieningas motyvas ir tikslas; vienas objektas; vienas dalykas; tas pats kėsinimosi šaltinis, veiksmų tęstinumas; neilgas laiko tarp atskirų veiksmų tarpas.

Pagal teismų praktiką tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, susidedanti iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolusių veiksmų, padarytų tokiu pat būdu, tokiomis pat aplinkybėmis, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius, tačiau visus juos sieja bendra tyčia dėl to paties objekto, dalyko. Nusikalstamų veikų pripažinimą tęstine veika paprastai lemia žalos padarymas tam pačiam nukentėjusiajam, bendros tyčios buvimas, t. y. konstatavimas, kad kaltininko tyčia susiformavusi visai nusikalstamai veikai, o ne atskiriems nusikaltimams, esantiems iš esmės tos pačios veikos sudėtinėmis dalimis, ir siekiama vieno rezultato (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-535/2013). Nustatant bendrą tyčią, be kita ko, išsiaiškinama, kaip kaltininkas suvokė ir įvertino savo daromų veikų pobūdį, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama; subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi atsižvelgiant ir į išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406/2011, 2K-501/2012, 2K-202/2014, 2K-497/2014). Šie kasacinio teismo išaiškinimai mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikytini ir administracinių nusižengimų bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-64-689/2019).

Iš elektroninėje byloje esančio apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog pavojų keliantis asmuo – T. P., orderio skyrimo laikas – 2024 m. gruodžio 11 d. 11.27 val., orderis galioja iki 2024 m. gruodžio 25 d. 23.59 val., vieta – (duomenys neskelbtini). Pavojų keliančiam asmeniui, t.y. T. P. nustatyti šie įpareigojimai: nesilankyti pavojų patiriančio asmens gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., nesiartinti 100 metrų atstumu prie pavojų patiriančio asmens – S. P., nebendrauti, neieškoti ryšių su pavojų patiriančiu asmeniu. T. P. 2024 m. gruodžio 11 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 484 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2024 m. gruodžio 11 d., 18.25 val., viešoje vietoje pasirodė būdamas neblaivus, dėl girtumo nesiorientavo aplinkoje, negalėjo savarankiškai paeiti, tokiais savo veiksmais įžeidė žmogaus garbę ir orumą. 2024 m. gruodžio 20d. nutarimu Nr. 30-ANR_N-15963-2024 už minėto nusižengimo padarymą jam paskirta administracinė nuobauda – 160 Eur dydžio bauda. Taip pat T. P. 2024 m. gruodžio 11 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 489 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis 2024 m. gruodžio 11 d., 18.25 val., ateidamas į namus, esančius (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajono sav., nesilaikė Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio Nr. (duomenys neskelbtini), galiojančio nuo 2024 m. gruodžio 11 d. 11.27 val. iki 2024 m. gruodžio 25 d. 23.59 val., kuriuo jis įpareigota nesilankyti pavojų patiriančio asmens gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), nesiartinti 100 metrų atstumu prie pavojų patiriančio asmens – S. P., nebendrauti, neieškoti ryšių su pavojų patiriančiu asmeniu. 2024 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. 30-ANR-N-16022-2024 jam paskirta administracinė nuobauda – 300 Eur dydžio bauda. Šioje byloje jis nubaustas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 489 straipsnio 3 dalyje, padarymą, o būtent už tai, kad jis 2024 m. gruodžio 11 d., 15.45 val., ateidamas į namus, esančius (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., nesilaikė Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio Nr. (duomenys neskelbtini), galiojančio nuo 2024 m. gruodžio 11 d. 11.27 val. iki 2024 m. gruodžio 25 d. 23.59 val., kuriuo jis įpareigotas nesilankyti pavojų patiriančio asmens gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., nesiartinti 100 metrų atstumu prie pavojų patiriančio asmens – S. P., nebendrauti, neieškoti ryšių su pavojų patiriančiu asmeniu.

Kaip matyti, T. P. atžvilgiu buvo surašyti trys administracinio nusižengimo protokolai ir jo atžvilgiu priimti nutarimai už tai, kad jis 2024 m. gruodžio 11 d., 18.25 val., viešoje vietoje pasirodė būdamas neblaivus bei 2024 m. gruodžio 11 d. 15.45 val. ir 18.25 val. nesilaikė apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio įpareigojimų. Teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju padaryta ne viena tęstinė veika, o kelios veikos skirtingu laiku, kuriomis pažeisti skirtingi objektai. Nėra pagrindo konstatuoti, jog visi pareiškėjo padaryti nusižengimai buvo vienas tęstinis administracinis nusižengimas, todėl protokolai ir nutarimai pagrįstai buvo surašyti už atskirus nusižengimus ir teisingai kvalifikuoti kaip atskiri administraciniai nusižengimai, numatyti ANK 484 straipsnio 2 dalyje ir ANK 489 straipsnio 3 dalyje (du administraciniai nusižengimai). Įvertinus nurodytas aplinkybes, pareiškėjo T. P. ir jo atstovės nurodomi teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu taip pat nurodė, jog T. P. Institucijos nutarimais skirtos pakankamai didelės administracinės nuobaudos – baudos. T. P. sunki materialinė padėtis, jam sunku sumokėti tokio dydžio baudas. Jeigu teismas pripažintų T. P. kaltu, tokiu atveju prašo jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sumažinti nutarimu paskirtą administracinė nuobaudą – baudą.

Pagal teismų praktiką, nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą. Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-22-648/2024).

Teismas pažymi, kad visuma aplinkybių leidžia spręsti, kad šioje administracinio nusižengimo byloje taip pat nėra pagrindo T. P. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Iš elektroninės bylos duomenų matyti, jog Institucija 2025 m. sausio 21 d. nutarimu T. P. už nusižengimo, numatyto ANK 489 straipsnio 3 dalyje, padarymą, nenustačius jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, ir nustačius vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (administracinį nusižengimą padarė neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmuo ir šios aplinkybės turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui), paskyrė tik šiek tiek didesnę nei vidurkis - 550 Eur dydžio - baudą. Teismo vertinimu Institucijos 2025 m. sausio 21 d. nutarimu T. P. paskirta bauda individualizuota tinkamai. Elektroninės bylos medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad T. P. daug kartų baustas administracine tvarka už įvairaus pobūdžio administracinius nusižengimus, taip pat ir už analogiškus administracinius nusižengimus, ši aplinkybė neigiamai charakterizuoja T. P., kaip linkusį daryti nusižengimus ir nesilaikyti visuotinai priimtinų elgesio taisyklių. Nors pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad T. P. sunki materialinė padėtis, tačiau duomenų, patvirtinančių šias aplinkybes, nepateikta.

Skundžiamą nutarimą priėmė Institucija, turinti teisę nagrinėti ir skirti nuobaudą už minėtą administracinį nusižengimą. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus pareigūnas, skirdamas administracinę nuobaudą, laikėsi įstatymų nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, objektyviai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes bei aptartą teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, jog naikinti ar keisti Institucijos 2025 m. sausio 21 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-762-2025 pareiškėjo T. P. nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo T. P. skundo netenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. sausio 21 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-762-2025 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.